Rusijos ekonomika 2026 metų pirmąjį ketvirtį susitraukė: šalies Ekonomikos ministerija paskelbė, kad bendrasis vidaus produktas buvo 0,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai pirmas metinis BVP kritimas nuo 2023 metų pradžios ir aiškus signalas, kad po vangiai augusių 2025 metų tempas dar labiau silpsta.
Maskva aiškina, kad rezultatą iš dalies nulėmė kalendorius: metų pradžioje esą buvo mažiau darbo dienų. Tačiau net ir Vladimiras Putinas viešai pripažino, kad vien toks argumentas nepaaiškina viso sulėtėjimo, todėl pradėta vardyti ir kiti veiksniai.
Vienas jų – mokesčių pokyčiai. Nuo metų pradžios Rusijoje padidintas pridėtinės vertės mokestis, o tai paprastai trumpuoju laikotarpiu spaudžia vartojimą ir verslo apyvartas, ypač kai gyventojų perkamoji galia jau ir taip įtempta.
Prie prastesnių ketvirčio skaičių prisidėjo ir neįprastai atšiauri žiema, kuri paveikė logistiką, statybas bei dalį paslaugų sektoriaus. Panašų efektą šaltuoju metų laiku yra patyrusios ir kitos Europos šalys, kai dėl oro sąlygų sulėtėja projektai ir sumažėja dalies veiklų apimtys.
Mėnesiniai duomenys rodo nevienodą metų pradžios dinamiką: sausį fiksuotas 1,8 proc. kritimas, vasarį – 1,1 proc., tačiau kovą ekonomika jau augo 1,8 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai sustiprino lūkestį, kad pasibaigus žiemai rodikliai gali laikinai atsitiesti.
Prie kovą pagerėjusio vaizdo prisidėjo ir energijos žaliavų kainų šuolis, kurį paskatino karo su Iranu eskalacija. Rusijai, kurios biudžetas ir eksportas itin priklausomi nuo naftos bei dujų, tai dažnai tampa greitu, bet ne visada tvariu „gelbėjimosi ratu“.
Vis dėlto prognozės dėl visų 2026 metų nuosaikėja. Rusijos centrinis bankas nurodo, kad metinis BVP augimas greičiausiai neviršys 1,5 proc., o rinkos dalyvių apklausose dažnai minimas ir apie 1 proc. siekiantis scenarijus. Vyriausybės prognozė kol kas išlieka optimistiškesnė, tačiau oficialiai signalizuojama, kad ji gali būti peržiūrėta žemyn.
Didžiausias šalies bankas Sberbank taip pat sumažino lūkesčius ir dabar kalba apie 0,5–1 proc. augimą, kaip pagrindines priežastis įvardydamas lėtėjančią privačią vartojimo dinamiką bei statybų sektoriaus sąstingį. Papildoma rizika – aukštesnė nei norima infliacija: jei kainų augimas išlieka virš 6 proc., sprendimų erdvė ekonomikai skatinti tampa ribota.
Artimiausi ketvirčiai parodys, ar pirmojo ketvirčio kritimas buvo laikinas, susijęs su mokesčiais ir sezoniškumu, ar tai perėjimas į ilgesnį stagnacijos etapą. Jei energijos kainos stabilizuosis arba kris, o vidaus paklausa ir statybos neatsigaus, Rusijos BVP gali susidurti su dar didesniu spaudimu nei rodo vieno ketvirčio statistika.