CP v2

Tag: Dunojus

  • Dunojus slėpė tūkstančių metų paslaptį: aptiktas milžiniškas geležies krovinys iš laivų laikų

    Dunojus slėpė tūkstančių metų paslaptį: aptiktas milžiniškas geležies krovinys iš laivų laikų

    Prie Dunojaus, ties Deinhamu, darbininkams vykdant žemės darbus aptikta neįprasta geležies amžiaus radinių sankaupa. Archeologai nustatė, kad tai buvo ne atsitiktinai į upę patekę metalo gabalai, o greičiausiai vandens keliu gabentas krovinys, prieš tūkstančius metų atsidūręs upės sąnašose.

    Rasta mažiausiai 500 dviem galais smailėjančių geležinių strypų, kurie, mokslininkų vertinimu, yra kalti, o ne lieti. Vieno strypo vidutinis ilgis siekia apie 28,5 centimetro, o išlikusių pilnų egzempliorių vidutinė masė yra apie 2 kilogramus.

    Tai nėra nei ginklai, nei įrankiai, o pusgaminiai, iš kurių vėliau buvo galima pagaminti įvairius geležies dirbinius. Tokie standartizuoti pusfabrikačiai buvo patogūs transportuoti ir naudoti kaip žaliava, todėl radinys laikomas svarbiu įrodymu apie tuo metu veikusias gamybos ir tiekimo grandines.

    Didžiausia tokio tipo sankaupa Europoje

    Iki šiol įvairiose Europos vietose panašūs radiniai dažniausiai sudarydavo keliasdešimt strypų, todėl Deinhamo atvejis išsiskiria mastu. Tyrėjai jį apibūdina kaip didžiausią žinomą tokio tipo geležies pusgaminių telkinį, siejamą su geležies amžiaus laikotarpiu.

    Vien tik metalo kiekis rodo, kad krovinys galėjo turėti didelę ekonominę reikšmę bendruomenei ar politinei jėgai, kontroliavusiai gamybą ir prekybą. Skaičiuojama, kad maždaug 1 tona geležies teoriškai galėtų būti panaudota maždaug 500 kalavijų arba net apie 8 000 vinių pagaminimui, priklausomai nuo dirbinių dydžio ir technologijos.

    Iš kur plaukė krovinys ir kodėl nuskendo?

    Tiksli krovinio kilmė kol kas nėra aiški, tačiau logika diktuoja, kad jis atkeliavo iš aukščiau upės, iš Dunojaus baseino ar intakų. Kaip viena tikėtinų kilmės krypčių minima Bavarija, kur geležies amžiaus laikotarpiu veikė geležies gamybos centrai.

    Tolesni tyrimai turėtų remtis mikroelementų ir priemaišų analize, kuri kartais leidžia susieti metalą su konkrečiais rūdos telkiniais ar regionais. Tokie metodai pastaraisiais metais vis plačiau taikomi archeometalurgijoje, siekiant atsekti senovės žaliavų judėjimą ir prekybos ryšius.

    Ne mažesnė mįslė yra ir pats krovinio praradimo scenarijus. Laivo ar valties liekanų nerasta, o dalis pirminio archeologinio konteksto galėjo būti sunaikinta šiuolaikinių kasimo darbų metu.

    Tyrėjai neatmeta, kad metalas teoriškai galėjo būti į upę įmestas tyčia, pavyzdžiui, atliekant ritualines aukas, tačiau šis atvejis menkai dera su žinomais regioniniais tokių radinių modeliais. Dėl to labiau tikėtina versija, jog krovinį gabenantis laivas ar plaustas patyrė avariją, o pusgaminiai nugrimzdo ir buvo palaidoti sąnašose.

    Ką tai keičia geležies amžiaus istorijoje?

    Radinys svarbus ne vien dėl įspūdingo kiekio, bet ir dėl to, ką jis pasako apie geležies gamybą ir prekybą Centrinėje Europoje. Mokslininkai šį telkinį sieja su La Teno laikotarpiu ir pabrėžia, kad tokio dydžio siunta rodo labiau išplėtotą prekybą geležimi, nei leido manyti ankstesni duomenys.

    Radinius perėmė ir saugo Aukštutinės Austrijos regiono kultūros institucija Lince, o tyrėjai planuoja tęsti analizę, kad tiksliau nustatytų metalo kilmę, galimą gavėją ir aplinkybes, dėl kurių krovinys atsidūrė upėje.

  • Dunojus pasiekė istorinį minimumą: Rumunijoje laivybą stabdo seklumos ir veši augalai

    Dunojaus vandens lygis dėl užsitęsusios sausros pasiekė istorinį minimumą, o kai kuriuose ruožuose laivyba faktiškai paralyžiuota. Rumunijoje baržos stringa seklumose, dalis uostų laikinai uždaromi, o atslūgus vandeniui upės dugne vietomis sužėlė iki 2 metrų aukščio augalai.

    Rumunijos hidrologiniai duomenys rodo, kad į šalį įtekančio Dunojaus debitas sumažėjo maždaug iki 1 250 kubinių metrų per sekundę. Tai yra žemiausias rodiklis per visą stebėjimų laikotarpį, o kritinis vandens trūkumas jau daro įtaką tiek transportui, tiek infrastruktūrai palei upę.

    Ypač ryškiai situacija matoma prie Korabijos miesto Olto apskrityje, kur turistinis uostas šiuo metu neveikia. Vanduo atsitraukė taip toli, kad dalis prieplaukų, pontonų ir nedidelių laivų liko ant sausumos arba įklimpo dumble.

    „Tai įėjimas į turistinį uostą. Prieš 5 mėnesius čia buvo apie 2 metrų gylio vanduo, o dabar toje vietoje auga iki 2 metrų aukščio augalai“, – sakė Rumunijos televizijos žurnalistas.

    Laivybos problemos apima ne tik pavienius uostus: vietomis atsidengė smėlio ir dumblo seklumos, kurios driekiasi beveik iki upės vidurio. Dėl to dalis krovinių konvojų priversti mažinti grimzlę, riboti apkrovas arba visai sustoti, nes saugūs farvaterio gyliai tampa neprognozuojami.

    Žemas vandens lygis tapo iššūkiu ir energetikai, nes Dunojus naudojamas Černavodos atominės elektrinės reaktoriams aušinti. Siekiant išvengti rizikų, elektrinės prieigose vykdomi dugno gilinimo darbai, ardant smėlio sankaupas, kurios trukdo vandens pratekėjimui.

    Skelbiama, kad realiuoju laiku fiksuotas srautas siekė apie 1 300 kubinių metrų per sekundę, nors saugesniam reaktorių aušinimui reikia bent 1 400 kubinių metrų per sekundę. Energetikos pareigūnai pripažįsta, kad priemonės gali laikinai padėti, tačiau nekompensuoja natūralaus vandens pritekėjimo, kuris priklauso nuo kritulių baseine.

    Sausra ypač smarkiai smogė laivybai nuo Baziašo iki Breilos: dalis baržų sėdo ant seklumų, o jų sugrąžinimas į gilesnį vandenį gali užtrukti mėnesius. Vienas Bulgarijoje registruotas konvojus, kaip pranešama, daugiau nei pusantro mėnesio negali tęsti kelionės.

    Nuostoliai kaupiasi ir verslui, nes sustoję kroviniai reiškia prastovas, papildomas degalų sąnaudas bei logistikos grandinės trikdžius. Vienos laivybos bendrovės vadovas nurodė, kad per pirmuosius du mėnesius įmonės nuostoliai siekė apie 2,7 milijono eurų.

    Artimiausiomis dienomis situacija gali šiek tiek pagerėti, jei Vidurio Europoje gausiau palis, tačiau hidrologai perspėja, kad net ir trumpalaikis debito šuolis nebūtinai greitai grąžins Dunojų į įprastas ribas. Dėl šiltesnių vasarų ir dažnėjančių sausrų vandens kelių svyravimai Europoje tampa vis didesniu išbandymu transportui, energetikai ir pakrančių ekosistemoms.

  • Hidrologė: Ukraina netaps pusdykume, tačiau manyti, kad vandens visada pakaks, yra klaida

    Ukrainos upės šią vasarą susiduria su neįprastai mažu vandeningumu: dalyje baseinų vandens lygis artėja prie istorinių minimumų. Hidrologė Oksana Konovalenko pabrėžia, kad tai jau ne vien gamtos reiškinys, o veiksnys, turintis tiesioginių pasekmių vandens tiekimui, žemės ūkiui, energetikai, laivybai ir ekosistemoms.

    Pasak specialistės, Europoje sausra apėmė ne vieną regioną, todėl rekordinius žemumus fiksuoja ir didieji žemyno vandens keliai. Tokia situacija rodo sisteminę tendenciją: ilgėjant laikotarpiams be kritulių, hidrologinė sausra pasireiškia ne tik tradiciškai sausesniuose pietuose ar rytuose, bet ir teritorijose, kurios anksčiau laikytos mažiau pažeidžiamomis.

    Kodėl vandens mažėja?

    Hidrologė aiškina, kad vasaros mažvandeniškumas upėse yra normalus reiškinys, tačiau šiuo metu jis pasiekia kritines ribas dėl užsitęsusio kritulių trūkumo ir karščio. Kai nėra lietaus, sumažėja upių nuotėkis, o išaugęs garavimas dar labiau spartina vandens praradimą tiek upėse, tiek vandens telkiniuose.

    Ypač jautri, anot jos, padėtis Dniestro ir Dunojaus baseinuose. Dniestro atveju tai turi ir tarptautinį matmenį, nes upė svarbi tiek Ukrainos miestų vandens paėmimui, tiek vandens tiekimui Moldovoje, todėl sprendimai dėl srautų ir vandens naudojimo tampa tarpvalstybinio koordinavimo klausimu.

    Poveikis žmonėms, ūkiui ir gamtai

    Mažėjant vandens lygiui, prastėja ir vandens paėmimo techninės galimybės: infrastruktūra dažnai projektuota pagal ankstesnes hidrologines sąlygas, todėl ekstremalūs žemumai gali lemti laikinus ribojimus ar tiekimo režimo keitimus. Tai ypač aktualu miestams, kurių vandenvietės priklauso nuo upių ar vandens telkinių, kuriuose lygis krenta greičiau nei spėja atsikurti.

    Ekosistemoms mažvandeniškumas reiškia šylančią vandenį, mažesnį ištirpusio deguonies kiekį ir prastėjančias sąlygas žuvų nerštui bei jauniklių išlikimui. Hidrologė primena ekologinio debito principą: net ir trūkstant vandens, upėje turi išlikti minimalus srautas, kad būtų palaikomas gyvybingas natūralus režimas.

    „Mums reikia planuoti vandens naudojimą taip, tarsi vandens trūkumas gali kartotis, o ne remtis prielaida, kad jo visada bus pakankamai“, – sakė O. Konovalenko.

    Kas laukia ateityje?

    Specialistė atmeta scenarijų, kad Ukraina artimiausiais dešimtmečiais „virs pusdykume“, tačiau įspėja dėl didėjančios aridizacijos rizikos kai kuriuose regionuose, ypač pietuose ir rytuose. Tai reikštų dažnesnes ir ilgesnes sausras, ilgesnius mažvandeniškumo laikotarpius bei daugiau mažų upių, kurios periodiškai nusektų ar išdžiūtų.

    Pasak hidrologės, prisitaikymas pirmiausia reiškia geresnį baseinų valdymą ir pasirengimą deficitui: vandens paėmimo sistemų modernizavimą, nuostolių mažinimą, aiškių prioritetų nustatymą kritiniais laikotarpiais ir gamtinių sprendimų taikymą. Prie jų priskiriamas šlapynių atkūrimas, natūralesnio upių režimo atstatymas ir priemonės, padedančios sulaikyti vandenį kraštovaizdyje.

    Ji taip pat pabrėžia, kad upės nėra izoliuotos atkarpos, todėl sprendimai turi būti priimami viso baseino mastu, o tarpvalstybinių upių atveju būtina koordinacija su kaimyninėmis šalimis. Kritulių sugrįžimas galėtų palaipsniui atkurti vandeningumą, tačiau klimato kaitos sąlygomis vien tik „grįš lietus“ logika, pasak jos, jau nebeužtikrina saugumo.

  • Serbijoje „NIS“ rugsėjį didins degalų gamybą: kiek eurodyzelino planuoja ir kodėl svarbu

    Serbijoje „NIS“ rugsėjį didins degalų gamybą: kiek eurodyzelino planuoja ir kodėl svarbu

    Serbijos kasybos ir energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović susitiko su Serbijos naftos bendrovių asociacijos UNKS ir bendrovės „NIS“ atstovais aptarti vidaus degalų tiekimo situaciją. Po rugpjūtį kilusių iššūkių, ministrė teigė, kad rinka stabilizuota ir rugsėjį didesnių sutrikimų nesitikima.

    Pagrindinis rizikos veiksnys išlieka žemas Dunojaus vandens lygis, apsunkinantis krovinių gabenimą vidaus vandenų keliais. Dėl to dalis tiekimo grandinių tampa brangesnės ir lėtesnės, o importuotojai yra priversti dažniau remtis geležinkeliu ar keliais.

    Rugsėjį naftos bendrovės prognozuoja, kad eurodyzelino paklausa išliks panaši kaip rugpjūtį ir sieks beveik 200 000 tonų. Didžiausią dalį planuojama padengti vietine gamyba iš Pančevo naftos perdirbimo gamyklos, kurios pajėgumas, kaip nurodoma, padidintas iki beveik 13 000 tonų per dieną.

    Ministrės teigimu, rugpjūtį didžioji eurodyzelino paklausos dalis buvo patenkinta vietine gamyba ir sudarė apie 160 000 tonų. Iš 32 000 tonų importo beveik pusė buvo atgabenta geležinkeliu, nes dėl žemo Dunojaus lygio išaugo logistiniai apribojimai.

    „Rugpjūtį didžiąją eurodyzelino paklausos dalį padengė vietinė gamyba, apie 160 000 tonų. Iš 32 000 tonų importo beveik pusė buvo atgabenta geležinkeliu dėl žemo Dunojaus lygio sukeltų problemų“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Serbijos valdžia taip pat pabrėžia, kad pratęstas „NIS“ licencijos galiojimas leidžia labiau remtis vietiniu perdirbimu, kai tarptautinėje aplinkoje išlieka kainų ir tiekimo svyravimai. Tai ypač svarbu šalims, kurios dalį degalų srautų tradiciškai gaudavo per upių logistiką ir regionines importo grandines.

    „NIS“ paskelbė, kad rugsėjį dar didins gamybą. Bendrovė planuoja pagaminti apie 190 000 tonų eurodyzelino, 17 000 tonų žibalo, 18 000 tonų mazuto ir apie 50 000 tonų benzino, o eurodyzelino importas, prognozuojama, sieks 36 000 tonų.

    Ministrė pažymėjo, kad didesnė gamyba svarbi ir dėl operacinių atsargų atstatymo. Valstybė anksčiau buvo leidusi rinkai panaudoti dalį atsargų, kad būtų išvengta trūkumų, todėl perdirbimo apimčių didinimas tampa priemone kartu ir stabilizuoti tiekimą, ir grąžinti atsargų lygį į įprastą režimą.

  • JAV dar 30 dienų pratęsė NIS licenciją: tęsiamos derybos su „MOL“ ir didinama Pančevo gamyba

    JAV dar 30 dienų pratęsė NIS licenciją: tęsiamos derybos su „MOL“ ir didinama Pančevo gamyba

    Licencija pratęsta iki rugsėjo 30 dienos

    Jungtinės Valstijos dar 30 dienų pratęsė Serbijos naftos bendrovės NIS veiklos licenciją. Apie sprendimą pranešė Serbijos kasybos ir energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović.

    Pratęsimas galios iki rugsėjo 30 dienos ir leidžia įmonei tęsti veiklą, įskaitant Pančevo naftos perdirbimo gamyklos darbą. Serbijos valdžia akcentuoja, kad tai svarbu tuo metu, kai auga degalų paklausa.

    Kontekstą apsunkina ir ribotos importo galimybės. Pasak ministrės, dėl žemo Dunojaus vandens lygio logistikos grandinė tampa mažiau patikima, todėl vietinė gamyba įgauna dar didesnę reikšmę.

    Pančevo gamykla didino apimtis

    Rugpjūtį Pančevo perdirbimo gamykla padidino gamybą maždaug iki 13 000 tonų per dieną. Tikslas – geriau patenkinti vidaus rinkos poreikius ir sumažinti priklausomybę nuo importo.

    Toks sprendimas energetikos rinkoje dažnai vertinamas kaip apsidraudimas nuo kainų svyravimų ir tiekimo sutrikimų, ypač kai transporto keliai vandeniu tampa mažiau prognozuojami.

    Derybos su „MOL“ tęsiasi

    Kartu su licencijos pratęsimu toliau vyksta derybos dėl NIS pardavimo. Serbijos pusė pratęsimą įvardija kaip signalą, kad procese matoma pažanga, tačiau galutinių sprendimų kol kas neskelbia.

    „Pratęsta licencija yra svarbus signalas, kad matome progresą, ir kartu leidžia mums toliau atsakingai ir saugiai dirbti, kaip iki šiol, nepaisant visų sunkumų“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Ministrė pabrėžė, kad prioritetu išlieka pakankamas degalų kiekis gyventojams ir verslui bei energetinio saugumo užtikrinimas. Pasak jos, nestabilioje tarptautinėje aplinkoje nuosavi perdirbimo pajėgumai ir didesnis rėmimasis vietiniais ištekliais Serbijai yra kritiškai svarbūs.

  • Dunojų užplūdo japoniškos gėlavandenės krevetės: biologai įspėja dėl grėsmės žuvims ir vėžiams

    Rumunijos Dunojaus deltoje vis dažniau fiksuojama neįprasta naujovė: gėlavandenės, vadinamosios japoniškos krevetės, per pastaruosius penkerius metus tapo kasdieniu laimikiu, o kai kuriose vietose jau pradėjo išstumti vietinius vėžius. Biologai sako, kad tokie staigūs pokyčiai rodo invazinės rūšies įsitvirtinimą ir gali turėti platesnių pasekmių.

    Vietos žvejai pasakoja, kad krevečių gausa pastebimai išaugo karščio laikotarpiais, kai vanduo įšyla, o jų telkiasi ypač daug prie krantų ir seklumose. Tuo pat metu vėžių, kurie anksčiau buvo įprasti, kai kuriose vietovėse beveik nebeliko, todėl pokytis jaučiamas ne tik gamtoje, bet ir vietos žvejyboje.

    „Tai krevetė iš Japonijos. Ji pateko į žuvininkystės ūkius Dniepro regione, o iš ten per deltą pakilo Dunojumi ir į gretimus su Dunojumi sujungtus ežerus“, – sakė mokslų daktaras Adrianas Bilba.

    Specialistai aiškina, kad invazinė rūšis dažniausiai plinta dviem keliais: atsitiktinai pabėgusi iš akvakultūros ar dekoratyvinių vandens telkinių, arba per natūraliai sujungtas vandens sistemas, kai nauji organizmai keliauja srovėmis, kanalais ir ežerais. Dunojaus delta dėl sudėtingo vandens tinklo ir šiltesnių vasarų tampa palankia terpe greitam naujakurių plitimui.

    Didžiausias nerimas susijęs su tuo, kuo šios krevetės minta ir kaip konkuruoja su vietinėmis rūšimis. Biologai neatmeta, kad jos gali ėsti vietinių žuvų ikrus ar jauniklius, taip pat konkuruoti dėl maisto ir slėptuvių, o tai ilgainiui gali paveikti plėšriąsias žuvis, tokias kaip lydekos, starkiai ir ešeriai.

    „Tyrimai dar vyksta, kad nustatytume, kokį poveikį jos gali turėti vietinėms rūšims. Bet kuri rūšis, kuri čia patenka ir pradeda daugintis palyginti dideliais kiekiais, mums laikoma invazine“, – sakė biologas Aurelas Nestase iš Dunojaus deltos nacionalinio mokslinių tyrimų instituto.

    Kita medalio pusė – ekonominė: dalis Dunojaus deltos restoranų jau įtraukė gėlavandenes krevetes į meniu, o turistams tai pateikiama kaip vietos regiono naujiena. Rumunijos Sarikiojaus gyvenvietėje 100 gramų tokio patiekalo kaina siekia apie 4 eurus, todėl vietos verslai mato galimybę invazinę rūšį bent iš dalies „paversti“ paklausia preke.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad vien kulinarinis populiarumas problemos neišsprendžia. Invazinės rūšys gali greitai pakeisti maisto grandines, sumažinti biologinę įvairovę ir sukelti sunkiai prognozuojamus ilgalaikius padarinius, todėl dabar svarbiausia tiksliai įvertinti krevečių poveikį ir, jei reikės, svarstyti valdymo priemones.

    „Tikimės, kad jos prisitaikys prie šios vietovės taip, kad galėtume naudoti ir mūsų žuvį, ir šias krevetes, nes jos tampa išskirtiniu mūsų krašto produktu“, – sakė Sarikiojaus meras Vitali-Kristianas Finoghenas.

  • Dunojus senka rekordiškai: išlindo mamuto kaulai, 60 mln. metų fosilijos ir karo laivai

    Dunojus senka rekordiškai: išlindo mamuto kaulai, 60 mln. metų fosilijos ir karo laivai

    Europą apėmusi karščio banga ir užsitęsusi sausra nuleido Dunojaus vandens lygį iki rekordinių žemumų, o kai kuriose atkarpose atidengė tai, kas dešimtmečiais buvo paslėpta po vandeniu. Vietos bendruomenės ir specialistai skuba fiksuoti radinius, tačiau kartu primena apie išaugusias saugumo rizikas.

    Šiaurės Bulgarijoje, prie Rusės, išdžiūvusiuose krantuose po neseniai aptiktų mamuto žandikaulio ir ilties fragmentų prasidėjo intensyvios paieškos. Naujausiose žvalgymuose rasta suakmenėjusių austrių, kurios, specialistų vertinimu, gali būti maždaug 60–65 milijonų metų senumo ir liudyti senovines jūras dabartinės upės baseine.

    Radinių banga į paieškas pritraukė daug savanorių, tačiau jiems primenama elgtis atsargiai. Dunojaus dugne ir pakrantėse gali pasitaikyti metalinių objektų, susijusių su karo veiksmais, todėl įtartinų radinių nerekomenduojama liesti ir apie juos raginama pranešti atsakingoms tarnyboms.

    Tuo pat metu aukščiau upe, netoli Gigeno kaimo, archeologai pasinaudojo sumažėjusiu vandens lygiu ir galėjo detaliau ištirti seno tilto pamatų liekanas. Manoma, kad šis statinys buvo pastatytas imperatoriaus Konstantino I valdymo laikais 328 metais ir yra svarbus romėnų infrastruktūros pėdsakas regione.

    Karo pėdsakai upės dugne

    Rugpjūtį, vandeniui traukiantis, Austrijoje atidengtos dviejų Antrojo pasaulinio karo laikų Vokietijos karo laivų nuolaužos. Vietos žiniasklaida skelbia, kad laivai 1945 metais buvo apgadinti mūšiuose, o vėliau nuskandinti jų pačių įgulų.

    Dar daugiau anksčiau apsemtų nacių laivų rasta prie Serbijos Prahovo, kur Dunojaus tėkmė išryškino istorinių kovų pėdsakus. Vengrijoje, Budapešto ruože, aptiktas karo laikų motociklas ir dviejų vokiečių karių palaikai, apie kuriuos pranešė Vokietijos karo kapų komisija.

    Kas vyksta su Europos upėmis?

    Europos klimato stebėjimo programa Copernicus skelbė, kad didžiausios žemyno upės liepą buvo nukritusios iki lygių, kurie kai kuriose vietose anksčiau nebuvo užfiksuoti. Dunojaus atvejis laikomas platesnio reiškinio dalimi, kai karščio bangos ir kritulių stoka smarkiai sumažina vandens atsargas.

    Ekspertai pabrėžia, kad žmogaus sukelta klimato kaita didina sausrų tikimybę ir intensyvumą, o pasekmės jaučiamos ne tik gamtai ar archeologijai. Nusekę upių keliai apsunkina krovinių gabenimą vidaus vandenų transportu, o kai kurioms elektrinėms kyla iššūkių dėl aušinimui naudojamo vandens trūkumo ir per šilto vandens grąžinimo į upes ribojimų.

    Specialistai primena, kad tokie radiniai, nors ir itin įdomūs mokslui, neretai yra laikini: pasikeitus orams ir pakilus vandens lygiui jie vėl gali būti užnešti sąnašomis. Dėl to raginama radinius dokumentuoti atsakingai ir laikytis saugumo taisyklių, ypač teritorijose, kuriose galimi sprogmenys ar kita karo palikimo tarša.

  • Nufilmuotas retas vandens sūkurys Dunojuje: meteorologai paaiškino, ar tai kelia riziką

    Dunojuje netoli Ráckeve miesto Vengrijoje miškininkui pavyko užfiksuoti retai pastebimą reiškinį, vadinamą vandens sūkuriu arba vandens velniu. Vaizdo įrašas nufilmuotas tuo metu, kai upėje fiksuojamas itin žemas vandens lygis, o pakrantėse atsiveria įprastai po vandeniu slypinčios seklumos.

    Miškininkas pasakojo į pakrantę vykęs dokumentuoti neįprastai stipraus nusekimo, tačiau jo dėmesį patraukė netoliese besisukantis nedidelis dulkių viesulas. Kai oro srautas pasislinko link upės vagos, jis įjungė kamerą ir užfiksavo, kaip sūkurys, pasiekęs vandens paviršių, pradėjo kelti purslus.

    Įsibėgėjęs oro stulpas vandenį pakėlė į viršų ir trumpam suformavo aiškiai matomą purslų piltuvą. Nors pats sūkurys nebuvo aukštas, po jo liko ryškus bangų pėdsakas, kuris kurį laiką dar buvo matomas vandens paviršiuje.

    Vengrijos meteorologai aiškina, kad terminas vandens velnias dažnai vartojamas apibendrintai ir ne visada reiškia klasikinį vandens viesulą. Dažniausiai tai trumpalaikis, nedidelio masto sūkurys virš vandens, galintis susidaryti tiek iš sausumoje susiformavusio dulkių viesulo, tiek staiga sustiprėjus vėjui ties pat vandens paviršiumi.

    Tokiems sūkuriams susidaryti svarbūs keli veiksniai: įkaitęs paviršius, kylantys vertikalūs oro srautai, drėgmės kiekis ir vėjo krypties bei greičio pokyčiai. Dėl to reiškinys paprastai trunka trumpai, tačiau vizualiai atrodo itin įspūdingai.

    „Po savęs jis paliko bangas, tarsi būtų pravažiavęs nedidelis kateris“, – sakė įrašą padaręs miškininkas.

    Specialistai pabrėžia, kad mažas ir trumpalaikis vandens sūkurys savo galia neprilygsta tornadui ar stipriam vandens viesului. Vis dėlto priartėjus prie jo reikėtų išlikti atsargiems, nes staigūs vėjo gūsiai ir pakilę purslai gali trumpam pabloginti matomumą ir sukelti netikėtą bangavimą.

    Didžiausia rizika paprastai kyla mažoms valtims ir pramoginiams laivams: net ir trumpas sūkurys gali sukelti nestabilumą, ypač jei vandens telkinys seklus, o laivas lengvas. Žmonėms krante tokie reiškiniai dažniausiai grėsmės nekelia, tačiau saugiausia jų nestebėti iš labai arti.

    Dunojaus vandens lygio svyravimai dažni, tačiau pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojami ilgesni sausrų periodai ir karščio bangos. Tokios sąlygos spartina upių nusekimą, didina vandens temperatūrą ir keičia vietines vėjo cirkuliacijas, todėl trumpalaikiai sūkuriai gali tapti dažniau pastebimi.

    Žemas vandens lygis Dunojuje turi ir praktinių pasekmių: sudėtingėja laivyba, kai kur ryškėja seklumos, o pakrantėse atsiveria naujai susiformavusios smėlio salos. Meteorologai pažymi, kad panašūs epizodai tampa svarbiu signalu stebėti hidrologinę situaciją ir ruoštis staigesniems gamtos reiškinių svyravimams.

  • Dunojus nuseko iki rekordų: iš lėktuvo matyti milžiniškos smėlio salos ir naujos vagos

    Dunojus šią vasarą susidūrė su vienu ryškiausių mažo vandeningumo laikotarpių per kelis pastaruosius dešimtmečius. Dėl užsitęsusios sausros ir karščio kai kuriose atkarpose didžiulė upė vizualiai primena siauresnę, vingiuojančią vagą, o vandens lygio kritimą išryškina iškilę smėlio plotai.

    Rumunijoje, virš Teleormano apskrities, keleivinio lėktuvo keleivių darytose nuotraukose aiškiai matyti smėlio sąnašų suformuotos salos ir atsišakojusios srovės. Tokie vaizdai paprastai pasirodo tik tada, kai vandens lygis krenta tiek, kad atsiveria dugne susikaupusios nuosėdos ir susiformuoja laikinos salpos.

    Remiantis Rumunijoje fiksuotais hidrologiniais duomenimis, rugpjūčio 16–17 dienomis Dunojumi į šalį įtekančio vandens debitas sumažėjo iki maždaug 1 350 kubinių metrų per sekundę. Tai gerokai mažiau nei daugiametis rugpjūčio vidurkis, siekiantis apie 3 900 kubinių metrų per sekundę.

    Prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis srautas gali smukti dar labiau, iki maždaug 1 300 kubinių metrų per sekundę. Toks debitas reiškia ne tik mažesnį vandens kiekį, bet ir spartesnį seklumų plitimą, didesnę laivybos trikdžių riziką bei sudėtingesnes sąlygas uostams ir krovinių gabenimui upe.

    Ekspertai pagrindine priežastimi įvardija ilgai trunkančias karščio bangas ir kritulių stygių Centrinėje Europoje, kurios mažina intakų pritekėjimą. Aukšta oro temperatūra taip pat didina garavimą, todėl vandens netenkama greičiau, nei jis spėja pasipildyti.

    Papildomas veiksnys yra šylantis klimatas Alpėse, iš kurių tradiciškai atkeliaudavo dalis upės „atsargų“ per sniego ir ledynų tirpsmą. Mažėjant sniego dangai ir ledynams, silpnėja sezoninis vandens papildymas, kuris anksčiau bent iš dalies amortizuodavo sausras.

    Mažas Dunojus daugelyje šalių reiškia ne tik įspūdingus vaizdus, bet ir praktines problemas. Seklėjant upei, laivams tenka mažinti krovinį, keisti maršrutus ar laukti palankesnių sąlygų, o tai brangina logistiką ir trikdo tiekimo grandines.

    Kai kuriose atkarpose vandeniui atsitraukus išryškėja seniai nuskendę objektai, įskaitant istorinių laikotarpių laivus. Žemas vandens lygis taip pat gali apsunkinti energetikos sektorių, ypač ten, kur upės srautas susijęs su hidroenergetika ar aušinimo vandens poreikiu pramonėje.

  • Dunojaus vanduo pasiekė dugną: Rumunija stabdo Černavodės AE, įspėja ir dėl ribojimų

    Dunojaus vanduo pasiekė dugną: Rumunija stabdo Černavodės AE, įspėja ir dėl ribojimų

    Rumunija dėl rekordiškai nukritusio Dunojaus vandens lygio sustabdė abiejų Černavodės atominės elektrinės reaktorių darbą. Elektrinė yra vienintelė šalyje ir įprastai pagamina apie penktadalį visos Rumunijos elektros, todėl sprendimas laikomas itin retu.

    Nacionalinė branduolinės energetikos bendrovė „Nuclearelectrica“ pranešė, kad reaktorių aušinimui naudojamas Dunojaus vanduo tapo per žemas saugiam eksploatavimui. Vienas reaktorius buvo išjungtas dar praėjusį mėnesį, o dabar sustabdytas ir antrasis.

    „Artimiausias dešimt dienų atnaujinimo neplanuojame“, – sakė elektrinės vadovas Romeo Urjan.

    Černavodės elektrinė anksčiau pilnai buvo sustabdyta tik kartą, 2003 metais, taip pat dėl sausros. Šių metų situacija dar labiau paaštrėjo dėl užsitęsusių karščio bangų ir kritulių stokos, kuri daugelyje Europos regionų nuleido upes iki istoriškai žemų lygių.

    Brangūs bandymai išsaugoti aušinimą

    Rumunijos institucijos mėgino išvengti visiško sustabdymo ir skyrė daugiau nei 2 mln. eurų Dunojaus tėkmei pagerinti ties elektrine. Buvo imamasi inžinerinių priemonių, įskaitant povandeninių uolų šalinimą ir baržų su akmenimis nardinimą, kad srovė nukryptų ir vandens kiekis aušinimui būtų didesnis.

    Energetikos ministerija teigė, kad elektros tiekimui užtikrinti bus pasitelkiami kiti šaltiniai, įskaitant vėjo elektrines, taip pat importas. Kartu gyventojai ir verslas paraginti vartoti elektrą atsakingai, ypač piko valandomis.

    Kaip kraštutinė priemonė svarstomi vartojimo ribojimai didiesiems pramonės vartotojams vakare, kai apkrovos didžiausios. Vyriausybė taip pat pranešė, kad kai kurios gamyklos laikinai pristabdė gamybą, siekiant sumažinti sistemos įtampą.

    Klimato signalas visai Europai

    Europos klimato kaitos stebėsenos programa Copernicus nurodo, kad beveik du trečdaliai Dunojaus atkarpų liepą fiksavo žemiausius debitus per 34 metus. Toks hidrologinis nuosmukis veikia ne tik energetiką, bet ir laivybą, žemės ūkį bei pramonę visame upės baseine.

    Mokslininkų grupė World Weather Attribution yra pabrėžusi, kad ekstremalias sausras ir karščio bangas stiprina žmogaus sukelta klimato kaita, o ateityje tokie epizodai gali kartotis dažniau. Branduolinėms elektrinėms tai reiškia didesnę riziką dėl aušinimo vandens trūkumo, ypač kai jos priklauso nuo upių.

    Panaši įtampa jaučiama ir kaimyninėse šalyse: Vengrija iki šiol išvengė visiško savo Pakšo atominės elektrinės stabdymo, tačiau dalis jos pajėgumų laikinai ribota. Tuo pat metu Dunojaus seklėjimas smarkiai apsunkino krovininę laivybą 2 850 kilometrų maršrute nuo Vokietijos iki Juodosios jūros, o tai papildomai didina spaudimą tiekimo grandinėms.