CP v2

Tag: Dunojus

  • Dunojus nuseko iki rekordų: Vengrijoje išniro Antrojo pasaulinio karo laivo nuolaužos

    Pietinėje Dunojaus atkarpoje vandens lygis smarkiai nukrito, todėl kai kur teko riboti laivybą. Vietos specialistai pabrėžia, kad didžiausią nerimą kelia ne vien šios vasaros situacija, o ilgalaikė tendencija, kuri kartojasi vis dažniau.

    Vengrijoje, ties Mohaču, itin žemas vanduo atidengė Antrojo pasaulinio karo laikų laivo nuolaužas. Tokie vaizdai tampa ne tik simboliniu priminimu apie istoriją, bet ir aiškiu signalu, kaip greitai kinta upės režimas.

    Ypač sudėtinga padėtis fiksuota Bajos mieste, kur kai kurios Suogovicos atšakos beveik visiškai išdžiūvo, o dalis vandens faunos žuvo. Vietos pranešimuose minėta, kad vieną iš sunkiausių dienų vandens gylis tesiekė apie 14 centimetrų.

    Vandens išteklių valdymo atstovai atkreipia dėmesį į istorinę statistiką: per maždaug 125 metus vandens lygis, laikomas labai žemu, buvo pasiektas kelias dešimtis kartų, tačiau didelė dalis tokių atvejų teko pastarajam ketvirčiui amžiaus. Tai rodo, kad žemo vandens epizodai darosi nebe išimtis, o vis dažnesnis reiškinys.

    Ekspertų vertinimu, viena iš priežasčių siejama su klimato kaita: kai kritulių trūkdavo, situaciją anksčiau dažniau amortizuodavo iš Alpių atitekantis tirpsmo vanduo. Tačiau mažėjant ledynams ir trumpėjant sniego sezonui, tokio „rezervo“ lieka vis mažiau.

    Specialistai pabrėžia ir kitą problemą: upių sistemose vandens trūkumo neįmanoma greitai kompensuoti paprastu techniniu sprendimu. Jei baseine ilgesnį laiką vyrauja sausra, realus pokytis ateina tik su didesniais krituliais, o iki tol tiek gamta, tiek žmonių veikla lieka priklausoma nuo natūralių procesų.

    Dunojus yra viena svarbiausių Europos vandens arterijų, todėl užsitęsus žemam vandeniui pasekmės jaučiamos plačiai: nuo laivybos ir krovinių logistikos iki ekosistemų būklės ir vandens kokybės. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, kaip prisitaikyti prie dažnėjančių sausrų, išlaikant ir upės gyvybingumą, ir ekonominę jos reikšmę regionui.

  • Dunojus rekordiškai nuseko: kruiziniai laivai įstrigo prie Budapešto, dalis reisų atšaukta

    Vengrijoje fiksuojamas itin žemas Dunojaus vandens lygis sutrikdė kruizinių laivų eismą ir turizmo planus. Į šiaurę nuo Budapešto keli laivai nebegalėjo tęsti maršruto, o dalis pažintinių reisų šią savaitę buvo atšaukta.

    Vengrijos vandens išteklių institucijos duomenimis, ryte Budapešte vandens lygis buvo nusileidęs net žemiau ankstesnio istorinio minimo, užfiksuoto prieš aštuonerius metus. Tokios sąlygos laivybai kritinės, nes mažėja gylis farvateryje ir didėja rizika užplaukti ant seklumų.

    Pagrindinė problema yra ne vien žemas vanduo, bet ir tai, kad kai kuriuose upės ruožuose susidaro seklumos, kurios tampa neįveikiamos didesnės grimzlės laivams. Todėl net ir techniškai tinkami laivai kartais priversti laukti uostuose, perskirstyti keleivius į autobusų pervežimus arba koreguoti kelionės planą.

    Vandens lygio svyravimai Dunojuje vasarą nėra naujiena, tačiau pastaraisiais metais jie vis dažniau pasiekia ribas, kurios riboja komercinę laivybą. Laivybos bendrovės ir uostai bando prisitaikyti, tačiau, kaip pripažįsta sektoriaus atstovai, kritinių dienų skaičius didėja.

    MAHART-PassNave vadovas Laszlo Šomodi teigė, kad tarptautiniai kruiziniai laivai kol kas dar gali atplaukti į Vengriją, tačiau dalis jų priversti laukti arba nebegali tęsti maršruto dėl per mažo gylio. Tai ypač juntama maršrutuose, kur apkrovos tenka šiauriniams uostams, tarp jų Dėrui ir Komaromui.

    „Matome ilgalaikę tendenciją, kai vandens lygis vis dažniau nukrenta žemiau laivybai kritinių ribų, todėl tenka koreguoti reisus“, – sakė Laszlo Šomodi.

    Skaičiuojama, kad tarptautiniai upių kruizai yra vienas svarbiausių Vengrijos turizmo ir laivybos segmentų: per metus jais keliauja apie 600 000 turistų. Dėl dabartinės situacijos kai kurie kruiziniai laivai įstrigo Budapešte ir pietiniame Mohačo mieste, nes nebegali saugiai tęsti kelionės.

    Pasak bendrovės, vien liepos užsakymų skaičius jau sumažėjo 18 proc., o šią savaitę teko visiškai stabdyti dalį ekskursinių reisų į miestus į šiaurę nuo Budapešto. Tikimasi, kad situacija artimiausiu metu turėtų švelnėti, jei prognozuojami krituliai iš tiesų pakels upės lygį.

    Žemas upių vanduo šią vasarą tampa platesnio reiškinio dalimi: daugelyje Europos regionų fiksuojami karščiai ir kritulių stoka. Tai veikia ne tik turizmą, bet ir transporto infrastruktūrą, energetiką bei logistiką, nes upės tradiciškai yra svarbūs vidaus transporto koridoriai.

    Kai kuriose šalyse karštis jau verčia imtis nestandartinių sprendimų: pavyzdžiui, oro uostuose tenka vėsinti dangas, o geležinkelių operatoriai stiprina bėgių ir riedmenų stebėseną. Vis dažniau pasitelkiamas ir DI, taip pat dronai, kad būtų greičiau aptinkami deformacijų ar perkaitimo židiniai ir būtų galima mažinti vėlavimų mastą.

    Kruizinių kelionių rinkoje tokie sutrikimai turi tiesioginį poveikį: turistai, rinkdamiesi maršrutus, vis daugiau dėmesio skiria kelionės patikimumui ir galimoms alternatyvoms, jei upės lygis staiga nukristų. Tai reiškia, kad bendrovėms tenka planuoti atsarginius scenarijus, o keliautojams vis dažniau siūlomi mišrūs maršrutai, derinant laivą ir sausumos pervežimus.

  • Belgradas per vieną kelionę: nuo Kalemegdano tvirtovės iki plaukimo Dunojuje ir Jugoslavijos istorijų

    Belgradas per vieną kelionę: nuo Kalemegdano tvirtovės iki plaukimo Dunojuje ir Jugoslavijos istorijų

    Belgradas tarp istorijos ir upių

    Serbijos sostinė Belgradas dažnai apibūdinamas kaip miestas, kuriame skirtingi laikmečiai susitinka vienoje gatvėje. Kelionių laidos „Grand Voyager“ epizode žurnalistė Lilly Douse leidžiasi į maršrutą, kuris atveria ir senamiesčio panoramas, ir šiuolaikinį miesto pulsą prie upių.

    Kelionė prasideda senamiestyje, kur pagrindinė traukos vieta yra Kalemegdano tvirtovė. Nuo jos atsiveria vaizdas į vietą, kur susilieja Dunojus ir Sava, o pats kalnas virš upių šimtmečiais buvo strategiškai svarbus taškas įvairioms imperijoms ir valstybėms.

    Skoniai ir kasdienės tradicijos

    Belgrado pažinimas neapsieina be virtuvės, kuri daugeliui tampa greičiausiu būdu suprasti vietos kultūrą. Epizode užsukama į Skadarlijos kvartalą, dažnai vadinamą bohemiška miesto dalimi, kur tradiciniai restoranai siejami su ilgamete muzikos ir teatro aplinka.

    Viename iš seniausių šio rajono restoranų „Tri Šešira“ keliautoja ragauja serbiškus patiekalus ir susipažįsta su vietos svetingumo tradicija. Tokie patiekalai kaip ćevapi tapo regiono vizitine kortele dėl Balkanų virtuvių įtakų ir paprasto, bet ryškaus skonio profilio.

    Jugoslavijos palikimas ir „Yugo“ nostalgija

    Kita kelionės dalis nukelia į visai kitą Belgradą, formuotą XX amžiaus antroje pusėje. Važiuojant klasikiniu automobiliu „Yugo“ su „YugoTour“ atveriamos socialistinio laikotarpio istorijos ir naujojo Belgrado urbanistika, kurioje ryškiai matyti stambių formų modernizmas.

    Ypač išsiskiria brutalistinės architektūros pavyzdžiai, dėl kurių Belgradas dažnai minimas kaip vienas įdomesnių miestų Europoje fotografams ir architektūros entuziastams. Tokie pastatai šiandien vertinami dvejopai: vieniems tai sudėtingo laikotarpio simbolis, kitiems – išskirtinė kultūrinė vertė, kuri formuoja miesto identitetą.

    Nakvynė, žygis ir miestas nuo vandens

    Po intensyvios dienos keliautoja apsistoja atnaujintame istoriniame viešbutyje „The Bristol Belgrade“, kuris pristatomas kaip pavyzdys, kaip Belgradas siekia suderinti paveldą ir šiuolaikinį komfortą. Pastaraisiais metais mieste ryškėja tendencija restauruoti istorinės architektūros objektus ir pritaikyti juos turizmui bei konferencijoms.

    Maršrutas vėliau veda už miesto ribų į Avalos kalną, populiarią vietą trumpiems žygiams ir panoraminiams vaizdams. Kelionę užbaigia plaukimas baidarėmis ten, kur susitinka Dunojus ir Sava, leidžiantis pamatyti Belgrado upių gyvenimą iš perspektyvos, kurią dažnai praleidžia skubantys turistai.

    Šis epizodas primena, kad Belgradas gali būti patrauklus ne tik kaip pigesnė savaitgalio kryptis, bet ir kaip miestas, kuriame per trumpą laiką įmanoma pamatyti skirtingas Europos istorijos, architektūros ir kasdienybės versijas. Būtent kontrastai čia tampa ne trūkumu, o pagrindiniu kelionės privalumu.