CP v2

Tag: Duomenų analizė

  • „Veridion“ pritraukė 20 mln. eurų: DI atnaujinami duomenys keičia verslo žvalgybą realiu laiku

    „Veridion“ pritraukė 20 mln. eurų: DI atnaujinami duomenys keičia verslo žvalgybą realiu laiku

    Verslo žvalgybos startuolis „Veridion“ pritraukė apie 20 mln. eurų A serijos investiciją, kurią planuoja skirti DI pagrįstos platformos plėtrai ir tarptautiniam augimui. Investicijai vadovavo „Hoxton Ventures“, prie jos prisidėjo ir ankstesni investuotojai.

    2019 metais įkurta bendrovė kuria vadinamąjį gyvą verslo grafiką – skaitmeninį pasaulio įmonių žemėlapį, kuris nuolat atnaujinamas pagal naujausius veiklos pokyčius. „Veridion“ teigia, kad jo duomenų bazė apima apie 640 mln. verslų visame pasaulyje.

    Platforma analizuoja milijardus skaitmeninių signalų iš įmonių svetainių, viešų registrų, reguliacinių dokumentų, produktų katalogų, socialinių profilių ir patikimų naujienų šaltinių. Tokiu būdu siekiama greičiau fiksuoti pasikeitimus, kurių tradicinės rinkos informacijos sistemos dažnai nepastebi mėnesiais.

    Rinkoje tai sprendžia seną problemą: daug įmonių profilių atnaujinami kas ketvirtį ar net rečiau, todėl rizikos ir galimybių vertinimas vėluoja. Bankams, draudikams, investuotojams ir pirkimų komandoms aktualu matyti, ar įmonė plečia veiklą, keičia produktų kryptį, patiria tiekimo trikdžių ar persitvarko valdymą.

    „Veridion“ augimo vadovas Stefanas Gergely pabrėžė, kad šiandien verslo rizika gali keistis labai greitai dėl geopolitinių įvykių, prekybos įtampos, ekstremalių orų, pandemijų ar finansinių sukrėtimų.

    „Organizacijoms reikia daug aiškesnio ir naujesnio vaizdo, kaip iš tikrųjų veikia verslo pasaulis. Komercinė rizika dabar gali keistis valandomis, o kas ketvirtį ar kartą per metus atnaujinama informacija nebėra žvalgyba – tai istorija“, – sakė S. Gergely.

    Pasak bendrovės, šiandien „Veridion“ paslaugomis naudojasi daugiau nei 100 organizacijų, o komandoje dirba per 60 žmonių Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Didžiausia įmonės rinka jau dabar yra Šiaurės Amerika.

    Naujas finansavimas turėtų būti nukreiptas į produkto galimybių plėtrą ir mastelio didinimą, kad nuolat atnaujinami įmonių duomenys taptų praktiškai pritaikomi kasdieniams sprendimams. Tokie sprendimai vis dažniau vertinami ne kaip papildomas informacijos šaltinis, o kaip būtina priemonė greitai kintančioje ekonominėje aplinkoje.

  • Savivaldos „DataLab“ atverta visiems: paaiškino, kokius duomenis matys ir kam tai naudinga

    Valstybės duomenų agentūra paskelbė viešai prieinamą informaciją apie Savivaldos „DataLab“ – analitinių įrankių iniciatyvą, skirtą savivaldybių sprendimams grįsti duomenimis. Nuo šiol su „DataLab“ apimtimi, paskirtimi ir naudojimo principais gali susipažinti ne tik vidinių sistemų naudotojai, bet ir visi interesantai.

    Specialiame viešame puslapyje paaiškinama, kokias temas apima „DataLab“, kokios aplikacijos jau sukurtos, kokie duomenų šaltiniai naudojami ir kaip dažnai informacija atnaujinama. Taip pat nurodoma, kas gali naudotis įrankiais ir kokia tvarka suteikiama prieiga institucijoms.

    Šiuo metu Savivaldos „DataLab“ apima tris temines sritis ir 14 aplikacijų. Joms rengti pasitelkiama daugiau kaip 20 duomenų šaltinių, įskaitant valstybės informacinių sistemų, registrų ir kadastrų duomenis.

    „Norime, kad būtų aiškiai matoma, kokius sprendimus jau esame sukūrę, kokiais duomenimis jie paremti ir kokią praktinę naudą gali suteikti. „DataLab“ nėra tik technologinis projektas – jo esmė yra padėti viešajam sektoriui ir ypač savivaldai priimti sprendimus remiantis duomenimis“, – pažymi Valstybės duomenų agentūros Savivaldos „DataLab“ vystymo komanda.

    Sprendimai konkretiems savivaldybių klausimams

    Iniciatyva pradėta kuriant įrankius labai praktiniams savivaldybių uždaviniams spręsti, kai vieno šaltinio informacijos nepakanka. Vienas ankstyvųjų pavyzdžių – pasirengimo asmenų su negalia evakavimui ekstremaliųjų situacijų metu planavimas.

    Tokiose situacijose svarbiausia ne pavieniai duomenų rinkiniai, o galimybė susieti skirtingą informaciją ir greitai gauti atsakymus. Valstybės duomenų agentūra, panaudodama kitų institucijų duomenis, parengė analitinį įrankį, kuriuo savivaldybių darbuotojai gali naudotis kasdienėje veikloje.

    Šis principas tapo „DataLab“ pagrindu: orientuojamasi į sprendimus, kurie padeda priimti administracinius ir investicinius sprendimus, planuoti paslaugas ir vertinti rizikas. Kitaip tariant, tikslas – duomenis pateikti taip, kad jie būtų tiesiogiai pritaikomi, o ne tik publikuojami kaip atskiri failai.

    „Savivaldoje sprendžiami klausimai dažnai apima kelių institucijų veiklos sritis. Pavyzdžiui, nepakanka žinoti, kiek yra mokinių, – svarbu ir kur jie gyvena, kokia jų socialinė situacija ar kitos aplinkybės. Valstybės duomenų ežeras suteikia galimybę sujungti skirtingų registrų ir informacinių sistemų duomenis, o „DataLab“ – pateikti juos taip, kad jais būtų galima naudotis kasdieniame darbe“, – teigia Savivaldos „DataLab“ vystymo komanda.

    Nuo civilinės saugos iki švietimo planavimo

    „DataLab“ civilinei saugai skirti sprendimai leidžia analizuoti informaciją apie kolektyvinės apsaugos statinius ir priedangas, potencialias priedangas, garsines sirenas, potvynių riziką bei pavojingus objektus. Tokie duomenys svarbūs planuojant prevenciją ir pasirengimą incidentams, taip pat vertinant infrastruktūros aprėptį.

    Švietimo srityje kuriami įrankiai padeda vertinti pedagogų amžiaus struktūrą ir prognozuoti, kurių dalykų mokytojų artimiausiu metu gali pradėti trūkti. Kaip praktinis pavyzdys nurodoma Akmenės rajono savivaldybė, kuri, remdamasi analize, galėjo tiksliau įsivardyti konkrečių dalykų pedagogų poreikį ir tikslingiau planuoti pritraukimo priemones.

    Kitos aplikacijos leidžia analizuoti savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų demografinę struktūrą ir pasiskirstymą teritorijoje. Tokie duomenys gali padėti spręsti, kur labiausiai reikia švietimo, socialinių paslaugų ar susisiekimo infrastruktūros, ir kaip keičiasi skirtingų amžiaus grupių koncentracija.

    Viešumas – augančios paklausos ženklas

    Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad pastaraisiais metais „DataLab“ įrankiais vis aktyviau naudojasi ne tik savivaldybės, bet ir ministerijos, nacionalinės agentūros bei kitos institucijos. Tai sudaro prielaidas vienodai parengtiems ir tarpusavyje palyginamiems duomenims, kai projektai įgyvendinami visose savivaldybėse.

    Viešai paskelbta informacija padeda geriau suprasti, kokiais šaltiniais remiasi analizė ir kokias ribas turi duomenys bei jų atnaujinimo dažnis. Institucijoms tai aktualu ir DI bei automatizuotos analitikos kontekste, nes sprendimų kokybė tiesiogiai priklauso nuo duomenų suderinamumo, aktualumo ir aiškių apibrėžimų.

    Augant aplikacijų skaičiui ir naudotojų ratui, viešas „DataLab“ pristatymas tampa orientyru ir gyventojams, norintiems suprasti, kaip savivaldybės planuoja paslaugas, valdo rizikas ir vertina pokyčius. Valstybės duomenų agentūra pabrėžia, kad visa svarbiausia informacija apie iniciatyvą nuo šiol pateikiama vienoje, visiems prieinamoje vietoje.

  • DI pramonėje: laikas pragmatizmui – kodėl rezultatus lemia duomenys, žmonės ir technologija

    DI pramonėje dažniausiai vertinamas ne kaip madinga naujovė, o kaip praktinis įrankis, padedantis aptikti įrangos ar proceso anomalijas, prognozuoti kokybės nukrypimus ir didinti gamybos efektyvumą. Didžiausia vertė atsiranda ten, kur sprendimai tiesiogiai mažina prastovas, broką ir energijos sąnaudas.

    Ekspertai pabrėžia, kad sėkmingą diegimą lemia trys dalykai: duomenys, žmonės ir tinkamai parinkta technologija. Jei bent viena grandis silpna, DI projektas gali tapti brangiu eksperimentu, kuris neduoda apčiuopiamų rezultatų.

    Duomenys: kokybė svarbiau už kiekį

    Pramonėje duomenų netrūksta, tačiau jų kokybė, struktūra ir prieinamumas dažnai tampa didžiausia kliūtimi. Praktikoje dalis įmonių panaudoja tik nedidelę dalį turimų duomenų, nes trūksta aiškios duomenų strategijos, standartų ir integracijų tarp įrenginių, sensorių bei IT sistemų.

    DI modeliai ypač jautrūs netikslumams: klaidingi matavimai, nepažymėti sustojimai ar pasenę parametrai gali iškreipti prognozes. Todėl prieš diegiant DI dažnai tenka investuoti į duomenų surinkimo tvarką, sensorių patikimumą, duomenų žymėjimą ir vieningą metrikų apibrėžimą.

    Žmonės: patirtis, kurios DI nepakeičia

    Net ir geriausi algoritmai neveiks be žmonių, kurie supranta procesą ir gali paaiškinti, ką iš tiesų reiškia konkretus nuokrypis. Patyrę operatoriai ir proceso inžinieriai neretai iš klausos, vibracijos ar darbo ritmo pastebi artėjančias problemas dar iki joms atsispindint duomenyse.

    Įmonėms svarbu šią patirtį ne ignoruoti, o ją „įdarbinti“: aprašyti taisykles, susieti su matavimais, kartu su komandomis nuspręsti, kokius gedimų scenarijus verta prognozuoti. Praktinis DI diegimas tampa bendru projektu tarp gamybos, automatikos, IT ir duomenų analitikų.

    Kada prognozinė priežiūra neapsimoka?

    Prognozinė priežiūra dažnai pristatoma kaip vienas patraukliausių DI pritaikymų, tačiau ekonomika čia ne visada palanki. Jei įrangos apmatavimas ir integracija kainuoja tiek, kad už tą pačią sumą galima įsigyti atsarginį įrenginį ar sustiprinti planinę priežiūrą, DI sprendimas gali neturėti prasmės.

    Tokiais atvejais racionaliau rinktis paprastesnius metodus, pavyzdžiui, būklės stebėseną pagal aiškius slenksčius arba reagavimą į gedimus, kai rizika ir kaštai yra valdomi. Sąmoningas sprendimas atsisakyti DI gali būti toks pat profesionalus, kaip ir sprendimas jį diegti.

    Atskira tema yra darbuotojų nerimas dėl DI: baimė prarasti darbą ar būti „pakeistiems“ algoritmais vis dar stabdo projektus. Veikiausiai geriausias vaistas čia yra skaidrumas, mokymai ir realūs pavyzdžiai, kai DI tampa pagalbininku, o ne pakaitalu, pavyzdžiui, greičiau identifikuoja broko priežastis ar leidžia anksčiau pastebėti žaliavų kokybės pokyčius.

    Pramonės įmonėms, planuojančioms DI diegimą, vis dažniau patariama pradėti nuo konkretaus verslo klausimo ir aiškaus naudos matavimo, o ne nuo technologijos pasirinkimo. Kai tikslas apibrėžtas, lengviau nuspręsti, kokių duomenų reikia, kokias kompetencijas telkti ir ar DI šiuo atveju apskritai duos geriausią grąžą.

  • Vienintelė Lenkijos pelninga anglies kasykla „Bogdanka“: kaip mažina kaštus ir kelia efektyvumą

    Lenkijos akmens anglies sektoriui susiduriant su kainų spaudimu ir augančiais kaštais, „Lubelski Węgiel Bogdanka“ išlieka išskirtiniu atveju. Bendrovės vadovų teigimu, tai vienintelė šalyje veikianti anglies kasykla, kuri šiuo metu išsilaiko be valstybės subsidijų ir dirba pelningai.

    Apie tai Katovicuose vykusiame „Future Mining Forum & Expo“ renginyje kalbėjo „Lubelski Węgiel Bogdanka“ valdybos pirmininko pavaduotojas plėtrai Sławomiras Krenczykas. Jo vertinimu, išlikti pelningiems padeda keli konkurenciniai pranašumai, tačiau svarbiausia kryptis dabar yra nuoseklus sąnaudų mažinimas.

    Kaštų mažinimas ir OEE tikslai

    Pasak bendrovės atstovo, „Bogdanka“ koncentruojasi į kaštų ir organizacinės struktūros optimizavimą, siekdama didinti įrangos panaudojimo efektyvumą. Pagrindinis rodiklis, kuriuo matuojama pažanga, yra OEE, vertinantis įrenginių prieinamumą, našumą ir kokybę.

    Įmonė yra nusistačiusi tikslą iki 2035 metais pakelti OEE iki 37 proc., o artimesnėje perspektyvoje siekia 2027 metais pasiekti 31 proc. Šiuo metu, pasak vadovų, „Bogdanka“ vidurkiai yra mažesni nei 30 proc., o bendras Lenkijos kasyklų vidurkis taip pat dažnai nesiekia 30 proc.

    Skaičiai, kaip pabrėžiama, gali smarkiai skirtis priklausomai nuo konkrečių darbų vietų. Vienose gavybos atkarpose, esant palankioms geologinėms sąlygoms ir gerai suvaldytai logistikai, efektyvumas gali siekti apie 40 proc., tačiau kitur, sudėtingesnėmis sąlygomis, kai kuriais mėnesiais krinta iki 11–12 proc.

    Duomenų analizė ir prevencija

    „Bogdanka“ akcentuoja, kad esminė priemonė gerinant efektyvumą yra duomenų analizė ir sprendimai, leidžiantys prognozuoti gedimus. Įmonė diegia sistemas, kurios renka didelį kiekį techninių ir operacinių duomenų, o tai sudaro prielaidas pereiti nuo faktų fiksavimo prie prevencinių veiksmų.

    Vadovų teigimu, dispečeriai ir operacijų valdymo komandos keičia darbo modelį: vietoj vien tik prastovų dokumentavimo iki minutės, vis dažniau stebimi parametrai, leidžiantys numatyti rizikas. Tarp jų minimi įrangos pastūmos greičiai, pavarų apkrovos, hidraulikos ir aušinimo rodikliai, grandinių įtempimas bei transportavimo grandinės darbas.

    Tokie sprendimai didina patikimumą, padeda tiksliau planuoti remontus ir efektyviau valdyti atsargines dalis bei medžiagas. Įmonė pabrėžia, kad tai ypač svarbu tada, kai anglies kainos rinkoje spaudžia maržas, o bet koks prastovų mažinimas tiesiogiai virsta mažesnėmis sąnaudomis.

    „Bogdanka“ atstovai pabrėžia, kad pelningumo išlaikymas šiandien tampa ne vien finansine, bet ir strategine užduotimi. Anglies paklausai Europoje ilgainiui mažėjant, o energetikos transformacijai spartėjant, konkurencingos išlieka tos kasyklos, kurios sugeba mažinti savikainą, didinti mechanizacijos naudą ir paremti sprendimus duomenimis.

    „Efektyvumas šiandien yra lemiamas, nes jis mažina kaštus, o kaštų mažinimas kainų spaudimo sąlygomis yra kritiškai svarbus. Dėl to „Bogdanka“ net ir labai sudėtingomis ekonominėmis aplinkybėmis išlieka pelninga“, – sakė Sławomiras Krenczykas.

  • DI ateina į gamyklas ir vertina vadovus: kodėl efektyvumo rodikliai gali paliesti net prezidentus

    Dirbtinis intelektas vis dažniau diegiamas ne tik kaip įprastos automatizacijos priedas, bet ir kaip sprendimų priėmimo įrankis, keičiantis gamybos valdymą. Pramonėje DI padeda robotams ir sistemoms „matyti“ daugiau: apdoroti vaizdo, jutiklių ir procesų duomenis realiu laiku bei siūlyti optimalius veiksmus.

    Toks pokytis ypač svarbus sektoriams, kuriuose didelę savikainos dalį sudaro žaliavos, energija ir prastovų kaina. Medienos apdirbimas, automobilių pramonė, logistika ir energetika DI taiko ten, kur svarbiausia yra greitis, tikslumas ir nuosekli kokybės kontrolė.

    DI robotams suteikia „pojūčius“

    Šiuolaikinė robotika vis dažniau remiasi kompiuterine rega ir pažangia analitika, todėl robotų darbo trajektorijos, jėgos parinkimas ir operacijų tikslumas gali būti koreguojami pagal aplinkos signalus. Kuo daugiau duomenų patenka į algoritmą, tuo geriau sistema geba atpažinti nukrypimus ir sumažinti klaidų skaičių.

    Praktikoje tai reiškia, kad DI gali ne tik atlikti užduotis, bet ir pateikti sprendimų rekomendacijas operatoriui, meistrui ar gamybos vadovui. Kai įmonės turi didelę automatizuotų įrenginių bazę, DI dažnai diegiamas papildomai, prijungiant skaičiavimo įrangą prie PLC valdiklių ir gamybinių duomenų srautų.

    Didžiausi iššūkiai prasideda ten, kur reikia ilgai mokyti modelius ir surinkti didelius, kokybiškus duomenų rinkinius. Pavyzdžiui, medienos kokybės kontrolėje defektų įvairovė tokia didelė, kad paprasta kamera gali dalies jų nepastebėti, o dalį gerų gaminių atmesti kaip broką, todėl realiai kuriamos sudėtingesnės 3D ir vaizdo analizės schemos.

    Kodėl duomenys tampa konkurenciniu pranašumu

    Gamyboje duomenys vis dažniau laikomi strateginiu turtu, nes nuo jų priklauso, kaip greitai ir tiksliai DI atpažins broką, prastovų priežastis ar proceso nuokrypius. Dėl to įmonės retai dalijasi defektų bibliotekomis ir mokymo duomenimis, nes jie atspindi konkrečią technologiją, medžiagas ir tiekimo grandinę.

    Net turint panašius duomenis, rezultatai gali skirtis, nes svarbi ne tik medžiaga, bet ir tai, kaip suformuotos taisyklės, ribos, mokymo metodika ir kokie tikslai keliami. Dėl didelių skaičiavimo poreikių DI mokymas dažnai vyksta duomenų centruose, o į gamyklą perkeliami „lengvesni“ vykdomieji modeliai.

    Augantis skaičiavimo poreikis reiškia ir didesnį energijos suvartojimą, todėl pramonė ieško efektyvesnių sprendimų. Vis daugiau dėmesio skiriama specializuotiems akceleratoriams ir naujoms architektūroms, kurios mažina šilumos nuostolius ir aušinimo kaštus, nes būtent energija tampa vienu iš ribojančių veiksnių.

    DI keičia vadovų darbą

    Didžiausias lūžis vyksta ne tik ceche, bet ir vadovų lygmenyje: DI ima automatiškai agreguoti gamybos, kokybės, logistikos ir finansinius rodiklius bei pateikti įžvalgas, kurios anksčiau keliaudavo per kelis valdymo sluoksnius. Tai mažina ataskaitų rengimo naštą ir spartina sprendimų priėmimą.

    Tokioje aplinkoje vertinimas vis labiau remiasi duomenimis, todėl optimizacijos galimybės atsiveria būtent vadybos grandyje. Kai sistemos gali tiksliau parodyti, kur stringa planavimas, atsargų valdymas ar prastovų priežastys, DI natūraliai tampa įrankiu vertinti vadovų efektyvumą pagal faktinius rezultatus.

    „Ataskaitos anksčiau keliaudavo per kelis lygius, o dalį šio darbo šiandien gali atlikti elektroninis asistentas“, – sakė pramonės technologijų plėtros ekspertas.

    Tai nereiškia, kad DI automatiškai pakeis žmones, tačiau jis keičia reikalavimus kompetencijoms. Darbuotojams ir vadovams vis svarbiau greitai perprasti naujas sąsajas, duomenų logiką ir sprendimų ribas, o įmonėms tampa kritiška derinti patyrusių specialistų proceso žinias su jaunesnių inžinierių skaitmeniniais įgūdžiais.

    Ilgainiui DI diegimas dažniau siejamas su produktyvumo didinimu, o ne su tiesioginiu etatų mažinimu, nes prarasti kvalifikuotus žmones tampa brangu. Tačiau atsakomybės centrai keičiasi: daugiau užduočių automatizuojama analizėje ir planavime, todėl vadovams tenka aiškiau apibrėžti tikslus, priimti sprendimus greičiau ir pagrįsti juos duomenimis.

  • „Call of Duty: World at War“ paslaptis: kūrėjai planavo tankų paramą ir ją iškirpo

    „Call of Duty: World at War“ paslaptis: kūrėjai planavo tankų paramą ir ją iškirpo

    „Call of Duty“ serija šiandien atrodo kaip aiškiai sustyguotas kasmetinių leidimų mechanizmas, tačiau 2000-ųjų pabaigoje formulė dar tik brendo. Tuo metu kūrėjai ieškojo, kaip išplėsti daugelio žaidėjų režimus ir suteikti jiems daugiau taktinės įvairovės, įskaitant transporto priemones.

    „Call of Duty 3“ ir „Call of Duty: World at War“ daugelio žaidėjų režimuose leido naudotis technika, bet „World at War“ tai buvo gana ribota: tankai pasirodydavo tik dalyje žemėlapių. Vis dėlto naujai aptikti žaidimo duomenys rodo, kad pradiniai planai buvo gerokai ambicingesni.

    Tankus ketinta kviesti kaip paramą

    Duomenų analizuotojai aptiko užuominų, kad „World at War“ buvo ruoštas paramos mechanizmas, leidžiantis išsikviesti tanką pasiekus tam tikrą eliminacijų skaičių. Tokia sistema primintų vėliau serijoje išpopuliarėjusius „killstreak“ sprendimus, tik su didesniu dėmesiu mūšio technikai.

    Pagal rastą informaciją, paramos tankai turėjo būti modifikuojami, gauti skirtingus priedus ir turėti alternatyvią ginkluotę, pavyzdžiui, liepsnosvaidžius. Taip pat minimos papildomos valdymo ypatybės, įskaitant galimybę tiksliau kontroliuoti greitį.

    Kodėl turinys dingo prieš išleidimą?

    Šis turinys, panašu, buvo iškirptas arba smarkiai apribotas netrukus prieš žaidimo pasirodymą. Oficialios priežasties kūrėjai nėra aiškiai įvardiję, tačiau tokie sprendimai dažniausiai siejami su balansavimo rizikomis, testavimo kaštais ir terminais, kai tenka prioritetą teikti stabilumui.

    „World at War“ kūrimas vyko laikotarpiu, kai serijai buvo įtvirtinamas reguliarus leidimų ciklas, o tai dažnai reiškė kompromisus ir paskutinės minutės korekcijas. Tokiose sąlygose sudėtingos technikos sistemos galėjo kelti per daug nenumatytų problemų, ypač PvP režimuose, kur svarbus aiškus konkurencinis balansas.

    Transporto priemonės sugrįžo kitose dalyse

    Vėlesniais metais serija transporto priemones vėl iškėlė į priekį didesnio masto režimuose, ypač „Ground War“, kuris aiškiai orientuotas į platesnius mūšius ir konkurenciją su „Battlefield“ tipo patirtimi. Tai rodo, kad idėja niekur nedingo, tik ilgą laiką buvo pritaikoma atsargiau ir labiau segmentuotai.

    Jei „World at War“ būtų išlaikęs planuotą tankų paramos sistemą, serijos daugelio žaidėjų evoliucija galėjo pasukti kita kryptimi. Tačiau istorija rodo, kad „Call of Duty“ dažniausiai laimi tada, kai rizikingas idėjas įveda palaipsniui ir tik įsitikinusi, jog jos nepralauš PvP ritmo.

  • Europa ieško, kuo pakeisti „Palantir“: priklausomybė nuo JAV duomenų analizės gilėja ir kelia rizikų

    Europa ieško, kuo pakeisti „Palantir“: priklausomybė nuo JAV duomenų analizės gilėja ir kelia rizikų

    Europos šalys vis garsiau kalba apie skaitmeninį suverenumą, tačiau praktiškai susiduria su kebliu klausimu: kaip atsisakyti „Palantir“ programinės įrangos, kuri įsišaknijusi jautriausiuose procesuose. Ji naudojama nuo policijos analitikos ir žvalgybos iki gynybos planavimo bei sveikatos duomenų sistemų.

    Diskusijos paaštrėjo po Prancūzijos ir Vokietijos saugumo pareigūnų pareiškimų apie europinę suverenią skaitmeninę infrastruktūrą. Sektoriaus atstovams tai tapo aiškiu signalu, kad dalis politikų ir institucijų ieško būdų mažinti priklausomybę nuo JAV tiekėjų, ypač kai kalbama apie kritinius duomenis.

    Kur „Palantir“ tapo nepakeičiamas

    „Palantir“ stiprybė yra gebėjimas sujungti didžiulius skirtingų šaltinių duomenų kiekius, greitai rasti ryšius ir paversti tai sprendimais operaciniu tempu. Būtent dėl šios priežasties platforma tapo įrankiu, prie kurio organizacijos prisiriša ne tik techniškai, bet ir procesais.

    Prancūzijoje bendrovės įsitvirtinimas siejamas su laikotarpiu po 2015 metų teroro išpuolių, kai saugumo institucijoms reikėjo greito technologinio atsako. Vokietijoje vienas ankstyvų pavyzdžių buvo Heseno žemės policijos sprendimai, kai duomenų sujungimo įrankiai tapo kasdienės kriminalinės analitikos dalimi.

    Jungtinėje Karalystėje „Palantir“ į sveikatos duomenų ekosistemą įėjo per pandemiją, kai valstybė skubiai telkė informaciją sprendimams. Vėliau tai virto didesnio masto sutartimis, o kitas reikšmingas sprendimo taškas siejamas su 2027 metais, kai gali tekti peržiūrėti ilgalaikius įsipareigojimus.

    Suverenumas prieš patogumą

    Europos institucijų ir vyriausybių nerimas dažniausiai sukasi apie tris dalykus: kontrolę, kainą ir priklausomybę nuo tiekėjo. Net jei duomenys fiziškai laikomi Europoje, kritiniai procesai gali tapti priklausomi nuo vieno gamintojo atnaujinimų, licencijavimo ir integracijų.

    Kai kurie pareigūnai pripažįsta, kad ne visoms įstaigoms reikia maksimalios komplektacijos platformos, o dalį užduočių gali atlikti paprastesni ir pigesni sprendimai. Tačiau ten, kur duomenų kiekiai ir sąsajų skaičius milžiniški, „Palantir“ suteikiamas greitis ir tikslumas vis dar laikomi sunkiai prilygstamais.

    Siekiant alternatyvų, dalis Europos žaidėjų siūlo sprendimus, kuriuos lengviau pritaikyti nacionaliniams reikalavimams ir teisės normoms. Pavyzdžiui, Prancūzijos bendrovė „ChapsVision“ pastaruoju metu minima kaip pasirinkimas, kuriuo siekiama mažinti priklausomybę nuo JAV tiekėjų ir stiprinti vietinę pramonę.

    Gynybos ir DI faktorius

    Situaciją komplikuoja tai, kad „Palantir“ įsitvirtina ir NATO aplinkoje, kur svarbiausias kriterijus yra suderinamumas ir saugumo sertifikavimas. Kai kurie Aljanso pareigūnai yra viešai nurodę, kad tam tikrose karinėje aplinkoje naudojamose DI funkcijose realių alternatyvų šiuo metu trūksta.

    Dar viena priežastis, kodėl atsisakyti sudėtinga, yra veikimo modelis, kai tiekėjas ne tik parduoda programą, bet ir įdarbina komandas kliento organizacijoje, pritaikydamas sprendimus konkrečioms užduotims. Šį modelį aktyviai kopijuoja ir kitos JAV technologijų grupės, todėl rizika, kad priklausomybės ciklas kartosis su nauja DI banga, Europoje vertinama vis rimčiau.

    Galiausiai sprendimas dėl „Palantir“ Europai tampa ne vien technologinis, o pramoninės politikos klausimas. Norint realiai sukurti alternatyvas, neužtenka deklaracijų apie suverenumą, reikia nuoseklaus viešųjų pirkimų, standartų ir ilgalaikių investicijų plano, kitaip kritinės sistemos ir toliau remsis užsienio tiekėjais.

    Kol kas Europos rinkos problema išlieka fragmentacija: skirtingi nacionaliniai reikalavimai, nevienodas institucijų brandumas ir ribota vietinių sprendimų mastelio patirtis. Todėl artimiausiais metais labiausiai tikėtina ne staigi skyryba, o laipsniškas bandymas mažinti rizikas ten, kur tai įmanoma, neparalyžiuojant kasdienių operacijų.

  • Nuo IT iki slaugos: studijos, po kurių atlyginimas iškart siekia apie 2 300 eurų per mėnesį

    Naujausi Lenkijos absolventų darbo rinkos duomenys rodo aiškią tendenciją: geriausiai pirmaisiais metais po studijų uždirba informatikos ir kitų technologinių krypčių absolventai. Kai kuriais atvejais medianinis atlyginimas jau karjeros pradžioje viršija 2 300 eurų per mėnesį, net jei žmogus dar neturi sukauptos patirties.

    Ši analizė paremta Lenkijos absolventų stebėsenos sistema ELA, kuri fiksuoja absolventų pajamas ir situaciją darbo rinkoje. Pagal tokio tipo statistiką dažniausiai pateikiamas medianinis atlyginimas, kuris parodo „tipinį“ rezultatą ir mažiau iškraipomas itin didelių pavienių atlygių.

    Kurios kryptys atsiperka greičiausiai?

    Į sąrašo viršų patenka informatikos programos ir specializacijos, susijusios su duomenų analize, kibernetiniu saugumu, teleinformatika, automatika ir robotika. Aukštą vietą užima ir mikroelektronika, o tarp technologijų krypčių išsiskiria ir slauga, kurios absolventai taip pat patenka tarp geriausiai pradedančiųjų uždirbančių.

    Lenkijos universitetų pateikiamuose duomenyse nurodomi atlyginimai buvo skaičiuojami bruto, todėl realiai į rankas gaunama suma priklauso nuo mokesčių ir darbo sutarties formos. Konvertuojant į eurus, geriausių programų medianos pirmaisiais metais po diplomo siekia maždaug nuo 2 000 iki 4 100 eurų per mėnesį.

    Kodėl teisė ir medicina dažnai nepatenka į viršūnę?

    Nors visuomenėje teisė ir medicina laikomos prestižinėmis ir potencialiai pelningomis kryptimis, tokiose profesijose didesnės pajamos dažniausiai ateina vėliau. Priežastis paprasta: norint pradėti savarankiškai dirbti ir kilti atlyginimui, dažnai būtinos rezidentūros, stažuotės, profesinės praktikos, licencijos ir egzaminai.

    Analogiška logika taikoma ir kitoms reguliuojamoms profesijoms. Pavyzdžiui, architektams ar teisininkams vien diplomo neužtenka: reikalingi papildomi metai praktikos ir formalūs kvalifikacijos reikalavimai, todėl ankstyvas atlyginimo šuolis paprastai būna lėtesnis nei IT sektoriuje.

    „Šiame sąraše vis dar dominuoja kryptys, susijusios su informatika; jame nėra nei ekonomikos, nei teisės, nei medicinos“, – rašoma apžvalgoje, paremtoje ELA sistemos duomenimis.

    Ką šie skaičiai sako apie darbo rinką?

    Tokie rezultatai atspindi struktūrinę paklausą: įmonėms trūksta programuotojų, duomenų analitikų, kibernetinio saugumo specialistų ir inžinierių, o daliai pozicijų užtenka stiprių bazinių įgūdžių. Dėl to darbdaviai dažnai konkuruoja atlygiu net dėl pradedančiųjų, ypač didžiuosiuose miestuose ir tarptautinėse organizacijose.

    Vis dėlto skaičius verta vertinti atsargiai: atlyginimai skiriasi pagal miestą, sektorių, darbo formą ir specializaciją, o medianos neparodo viso paveikslo. Nepaisant to, kryptys, susijusios su programavimu, duomenimis ir inžinerija, jau kelerius metus išlieka tarp greičiausiai finansiškai atsiperkančių pasirinkimų.