CP v2

Tag: Duomenų privatumas

  • Trumpo pergalė JAV teisme kelia grėsmę ES ir JAV duomenų perdavimo susitarimui: kas gali keistis

    Trumpo pergalė JAV teisme kelia grėsmę ES ir JAV duomenų perdavimo susitarimui: kas gali keistis

    Donaldo Trumpo pergalė JAV Aukščiausiajame Teisme paskatino Europos privatumo gynėjus iš naujo atakuoti ES ir JAV duomenų perdavimo susitarimą, kuris yra svarbus transatlantinei skaitmeninei prekybai. Ginčas sukasi apie tai, ar JAV priežiūros mechanizmai išlieka pakankamai nepriklausomi, kad europiečių duomenys būtų apsaugoti pagal ES standartus.

    Teismo sprendimas, kuriuo pripažinta platesnė prezidento teisė atleisti nepriklausomų agentūrų pareigūnus, Europos pusėje interpretuojamas kaip rizika nepriklausomai kontrolei. Būtent tokia kontrolė yra vienas kertinių kriterijų, kai Europos Komisija vertina, ar trečioji šalis užtikrina adekvatų asmens duomenų apsaugos lygį.

    Kodėl šis susitarimas toks svarbus?

    Dabartinis ES ir JAV duomenų perdavimo mechanizmas leidžia įmonėms paprasčiau perduoti duomenis iš Europos į JAV, neįvedant papildomų teisinių kliūčių kiekvienam sandoriui ar paslaugai. Tai aktualu debesijos paslaugoms, klientų aptarnavimo sistemoms, analitikai, reklamos technologijoms ir tarptautinėms personalo valdymo platformoms.

    Šis režimas ypač reikšmingas didžiosioms technologijų bendrovėms, tačiau poveikį jaustų ir tūkstančiai mažesnių Europos įmonių, kurios naudojasi JAV tiekėjų infrastruktūra. Jei susitarimas būtų sustabdytas ar panaikintas, verslams tektų skubiai persiorientuoti į alternatyvius teisinius pagrindus ir didinti atitikties biudžetus.

    Privatumo gynėjų argumentas: nepriklausoma priežiūra silpnėja

    Europos privatumo aktyvistai teigia, kad ES konstitucinė ir teisinė logika reikalauja realiai nepriklausomų institucijų, kurios prižiūri valdžios prieigą prie duomenų ir užtikrina veiksmingą gynimosi kelią. Jų vertinimu, jei vykdomoji valdžia įgyja lengvesnę galimybę keisti priežiūros institucijų sudėtį, mažėja garantijos, kad kontrolė nebus politizuota.

    „Pagrindas bet kokiam ES ir JAV duomenų perdavimo susitarimui yra nepriklausoma priežiūra“, – sakė privatumo aktyvistas Maxas Schremsas.

    Į situaciją reagavo ir Europos duomenų apsaugos valdyba, kuri nurodė vertinanti JAV teismo sprendimą bei galimas pasekmes mechanizmams, ant kurių laikosi dabartinis duomenų perdavimo režimas. Nors galutinė politinė kompetencija peržiūrėti ar atšaukti Europos Komisijos sprendimą priklauso pačiai Komisijai, valdybos išvados yra svarbios formuojant bendrą ES poziciją.

    Ką tai reikštų įmonėms ir vartotojams?

    Jeigu susitarimas būtų teisiškai suabejotas arba panaikintas, labiausiai nukentėtų paslaugos, kurios remiasi kasdieniu duomenų judėjimu tarp žemynų. Praktikoje tai galėtų reikšti ilgesnius sutarčių derinimus, papildomas technines bei organizacines priemones, o kai kuriais atvejais ir sprendimą duomenis laikyti tik ES infrastruktūroje.

    Technologijų sektorius šį susitarimą gina kaip teisinį aiškumą kuriantį sprendimą, kuriame numatytos periodinės peržiūros ir mechanizmai prisitaikyti prie institucinių pokyčių. Tuo pat metu politinis fonas lieka įtemptas dėl platesnių ES ir JAV nesutarimų, įskaitant platformų reguliavimą, duomenų valdymą ir dirbtinis intelektas taisykles.

    Artimiausiu metu lemiama bus tai, kaip Europos Komisija įvertins, ar JAV priežiūros architektūra po naujausio teismo sprendimo vis dar atitinka esminius ES reikalavimus. Paraleliai teismuose jau vyksta atskiri procesai, kurie gali tapti dar vienu bandymu perrašyti transatlantinių duomenų srautų taisykles.

  • Lenkijos portalai: kas slepiasi už quizų ir psichotestų bumo ir kaip tai veikia jūsų duomenų privatumą

    Lenkijos interneto portaluose vis dažniau matomas turinys, pristatomas kaip quizai ir psichotestai. Iš pirmo žvilgsnio tai nekalti žaidimai, tačiau jų populiarumas rodo gilesnę tendenciją: auditorijos dėmesys vis aktyviau gaudomas lengvai vartojamu, emocijas sužadinančiu formatu.

    Tokie testai paprastai kuriami taip, kad vartotojas kuo ilgiau liktų puslapyje ir atliktų kuo daugiau veiksmų. Tai didina peržiūrų skaičių, reklamos pajamas ir leidžia tiksliau prognozuoti, kas sudomins konkretų žmogų kitą kartą.

    Kas lemia quizų bangą?

    Šio formato sėkmę stiprina socialinių tinklų logika: trumpas, smalsumą keliantis klausimas dažnai sulaukia daugiau paspaudimų nei ilgas straipsnis. Be to, quizai lengvai pritaikomi skirtingoms auditorijoms, o jų rezultatai neretai skatina dalintis.

    Redakcijoms tai patogus būdas greitai atnaujinti turinio srautą, nes vieną temą galima pateikti daugeliu variacijų. Prie to prisideda ir DI įrankiai, leidžiantys greičiau sugeneruoti klausimų struktūrą, atsakymų variantus ir vizualinius šablonus.

    Kur čia duomenų privatumo klausimas?

    Nors pats testas gali atrodyti paprastas, vartotojo elgsena puslapyje sukuria duomenų pėdsaką: ką spaudžiate, kiek laiko skaitote, į ką reaguojate. Tokie signalai dažnai naudojami turinio rekomendacijoms ir reklamos taikymui, o kartais gali būti derinami su kitais naršymo duomenimis.

    Privatumo rizika išauga, jei testuose prašoma įvesti asmeninę informaciją, prisijungti per socialinius tinklus ar sutikti su plačiais slapukų nustatymais. Vartotojui verta atkreipti dėmesį, kokiems tikslams duodamas sutikimas ir ar jis gali būti lengvai pakeistas.

    Ką verta žinoti skaitant tokius tekstus?

    Portaluose neretai pateikiami ir teisiniai perspėjimai dėl turinio naudojimo, kopijavimo ar automatizuoto duomenų rinkimo. Tai signalas, kad leidėjai siekia kontroliuoti ne tik publikacijų platinimą, bet ir tai, kaip turinys pasiekiamas ar apdorojamas automatizuotomis priemonėmis.

    Vartotojui praktiškiausia taisyklė paprasta: kuo mažiau asmens duomenų paliekate pramoginiame turinyje, tuo mažesnė tikimybė, kad jūsų informacija bus panaudota platesniam profiliavimui. Jei testas prašo daugiau nei kelių paspaudimų, verta sustoti ir įvertinti, ar to tikrai reikia.

  • „Google Home“ atnaujinimas nustebino: DI nuo šiol atpažįsta augintinį ir vadina vardu

    „Google Home“ atnaujinimas nustebino: DI nuo šiol atpažįsta augintinį ir vadina vardu

    „Google“ išleido dar vieną „Google Home“ atnaujinimą, kuriame daug dėmesio skiriama kasdieniam patogumui ir išmanesniam vaizdo kamerų naudojimui. Bendrovė pastaruoju metu funkcijas papildo itin dažnai, o naujausi pokyčiai susiję su DI galimybėmis namų stebėsenai.

    Vienas svarbiausių pokyčių – „Gemini for Home“ ankstyvos prieigos plėtra į Vokietiją. „Google“ nurodo, kad kvietimai prisijungti prie programos turėtų pasirodyti „Google Home“ programėlės nustatymuose iki šios savaitės pabaigos.

    Kartu plečiama ir DI funkcija, leidžianti trumpai apibendrinti, kas vyko namuose ar jų prieigose. Anksčiau ši galimybė buvo prieinama tik ankstyvos prieigos naudotojams JAV, o dabar ji diegiama visose šalyse, kuriose veikia „Gemini for Home“.

    Praktiškai tai reiškia, kad vartotojas gali paprašyti DI pateikti įvykių santrauką, o ne peržiūrėti visą įrašų juostą. Toks sprendimas ypač aktualus, kai namuose įrengtos kelios kameros, o pranešimų per dieną susikaupia daug.

    Daugiausia dėmesio sulaukė dar viena naujovė – DI nuo šiol augintinius traktuoja kaip šeimos narius. Jei sistema „pažįsta“ gyvūną, atsakymai tampa konkretesni, pavyzdžiui, vietoj bendro pranešimo apie šunį gali būti pasakoma, kad virtuvėje vaikšto konkretus augintinis.

    Šiai funkcijai reikia suderinamos „Nest“ arba „Gemini“ palaikomos kameros, o augintinio vardą naudotojas turi įvesti „Google Home“ programėlės skiltyje „Ask Home“. „Google“ taip pat nurodo, kad augintinių atmintis „Gemini for Home“ sistemoje suteikiama tik „Google Home Premium Advanced“ prenumeratoriams.

    Tokie atnaujinimai rodo bendrą tendenciją išmaniųjų namų rinkoje: DI vis dažniau naudojamas ne vien automatizavimui, bet ir kontekstui suprasti, kad įspėjimai būtų tikslesni ir mažiau erzinantys. Kitaip tariant, siekiama, kad sistema ne tik fiksuotų judesį, bet ir padėtų greitai suprasti, kas konkrečiai įvyko.

    „Google“ sprendimas taip pat kelia privatumo lūkesčių kartelę, nes vartotojai tikisi aiškiai valdomų nustatymų ir skaidrumo, kaip apdorojami vaizdo duomenys. Dėl to tokios funkcijos dažnai pristatomos su prenumeratos planu ir ribojimais, kad būtų lengviau užtikrinti valdymą bei palaikymą.

  • „Google“ Pixel 10 gaus įprotį skaitančią funkciją: įjungta automatiškai, bet yra kabliukas

    „Google“ Pixel 10 gaus įprotį skaitančią funkciją: įjungta automatiškai, bet yra kabliukas

    „Google“ pradėjo diegti naują „Android“ funkciją „Contextual suggestions“, kuri telefone analizuoja naudojimo įpročius ir siūlo veiksmus tada, kai jų greičiausiai prireiks. Ji pirmiausia pasiekia „Google“ Pixel 10 serijos įrenginius ir kai kuriuose modeliuose yra įjungta pagal numatytuosius nustatymus.

    Funkcijos esmė paprasta: DI įvertina, ką naudojate, kada ir kokiame kontekste, o vėliau bando pateikti laiku pasirodančias rekomendacijas. Pavyzdžiui, sporto klube gali būti pasiūlytas dažniausiai ten klausomas grojaraštis, o įprastu metu savaitgalį gali atsirasti pasiūlymas transliuoti sporto rungtynes į televizorių.

    Toks sprendimas primena „Google“ siekį padaryti telefoną labiau proaktyvų ir panašų į asistentą, kuris ne tik reaguoja į komandas, bet ir pats inicijuoja pasiūlymus. Vis dėlto praktinis tikslumas dar kelia klausimų, nes ankstesni „Google“ nuspėjimo ir siūlymų sprendimai ne visada pataikydavo į vartotojo poreikius.

    Privatumo klausimai ir kur saugomi duomenys

    Didžiausias šios naujovės ginčas susijęs su privatumu ir tuo, kad funkcija gali būti aktyvi automatiškai. „Google“ nurodo, kad surinkti duomenys laikomi telefone užšifruotoje erdvėje ir nėra perduodami nei „Google“, nei tretiesiems asmenims, nebent vartotojas tam aiškiai sutinka.

    Vis dėlto vien faktas, kad įrenginys nuolat kaupia elgsenos signalus, daliai žmonių gali pasirodyti per daug invazyvus. Tokiais atvejais svarbiausia įsivertinti, ar patogumas vertas to, kad telefone būtų saugoma išsamesnė kasdienių įpročių istorija.

    Kaip išjungti ir ištrinti sukauptą informaciją

    Norint atsisakyti „Contextual suggestions“, nustatymuose galima išjungti funkciją visiškai. Ten pat numatyta galimybė per duomenų valdymo skiltį ištrinti tai, kas jau buvo sukaupta, kad telefone neliktų ankstesnių įrašų.

    Kol kas „Contextual suggestions“ siejama su Pixel 10 šeima, o senesniuose „Google“ telefonuose ar kituose „Android“ įrenginiuose ji gali būti nepasiekiama. „Google“ viešai plačiau neanonsavo, kada ir ar ši funkcija bus išplėsta į platesnį „Android“ įrenginių ratą.

  • „Google“ naujiena „Android“: telefonas pats nutrauks bankų sukčių skambučius

    „Google“ naujiena „Android“: telefonas pats nutrauks bankų sukčių skambučius

    „Google“ pristatė naujus „Android“ saugumo atnaujinimus, kurie skirti kovai su viena dažniausių telefoninių apgaulių formų – sukčių skambučiais, apsimetant bankais ar finansų įstaigomis. Bendrovė teigia, kad naujos priemonės turėtų sumažinti riziką, kai nusikaltėliai išvilioja prisijungimus, kodus ar pinigus.

    Pastaraisiais metais išpopuliarėjo skambučių numerių suklastojimas, kai ekrane matomas patikimas banko pavadinimas ar tariamas oficialus numeris. Tokiais atvejais žmonės dažniau praranda budrumą, o sukčiai spaudžia skubėti ir atlikti veiksmus, kurie vėliau baigiasi nuostoliais.

    Didžiausias pokytis – „Android“ galimybė automatiškai nutraukti įtartiną skambutį, jei sistema nustato, kad tariamas banko skambutis nėra tikras. Tam „Android“ gali tikrinti su konkretaus banko programėle, ar iš tiesų vyksta oficialus kontaktas.

    Jei banko programėlė patvirtina, kad šiuo metu jokio skambučio nėra inicijavusi, telefonas gali pats padėti ragelį. Taip pat numatyta apsauga nuo numerių, kuriuos bankas yra pažymėjęs kaip skirtus tik įeinantiems skambučiams, kai iš jų niekas neturėtų skambinti klientams.

    Ši funkcija nėra universali visais atvejais, nes priklauso nuo to, ar naudotojas telefone turi įdiegtą atitinkamo banko programėlę ir ar bankas dalyvauja integracijoje. „Google“ nurodo, kad sprendimas bus diegiamas įrenginiuose su „Android 11“ ir naujesnėmis versijomis, o palaikymas pradžioje plečiamas per pasirinktus finansų paslaugų teikėjus.

    Kartu „Google“ plečia ir apsaugas nuo vagysčių, kad pavogus telefoną būtų sunkiau perimti prieigą prie duomenų. Atnaujinimai numato griežtesnes sąlygas keičiant ryšio nustatymus, taip pat papildomas užrakinimo parinktis, kad įsilaužėliams būtų sudėtingiau apeiti ekrano apsaugą ir atkurti kontrolę.

    Privatumo srityje numatomi aiškesni vietos nustatymo leidimai, kai programėlė galės gauti buvimo vietą tik tada, kai naudotojas realiai naudoja funkciją, kuriai to reikia. Be to, diegiama dinaminė apsauga, stebinti įtartiną programėlių elgesį ir leidžianti greitai pašalinti galimai kenkėjišką aplikaciją.

    Ekspertai primena, kad technologinės priemonės padeda, bet nepašalina budrumo poreikio: bankai paprastai neprašo telefonu atskleisti prisijungimų ar patvirtinimo kodų, o kilus įtarimams saugiausia pačiam nutraukti pokalbį ir paskambinti oficialiu banko numeriu. „Android“ naujovės šią taisyklę papildo automatika, kuri dalį rizikų gali sustabdyti dar pokalbio metu.

  • „Spotify“ šokiruoja nauju rekapu: parodys visą jūsų klausymosi istoriją, o ne tik Wrapped

    „Spotify“ šokiruoja nauju rekapu: parodys visą jūsų klausymosi istoriją, o ne tik Wrapped

    „Spotify“ 20 metų sukaktį pažymi nauju asmeniniu rekapu, kuris apima ne vien praėjusius metus, kaip įprasta su Wrapped, o visą jūsų klausymosi istoriją platformoje. Ši funkcija pristatoma kaip „Spotify 20: Your Party of the Year(s)“ ir jau pradedama diegti vartotojams.

    Skirtingai nei metų pabaigos suvestinės, šis rekapas labiau primena ilgalaikę retrospektyvą: pateikiami svarbiausi klausymosi įpročių akcentai per ilgesnį laikotarpį. Paslauga taip pat siūlo 120 kūrinių grojaraštį, sudarytą iš visų laikų dažniausiai jūsų klausytų dainų.

    Naujovė orientuota į mobilųjį naudojimą ir veikia tik „Spotify“ programėlėje. Rekapą galima rasti programėlėje paieškoje įvedus „Spotify 20“ arba „Party of the Year(s)“, o vartotojo patogumui pateikiamos ir dalijimosi kortelės, leidžiančios greitai išsisaugoti ar pasidalinti rezultatais.

    Pastaraisiais metais suvestinių formatas tapo įprasta socialinių platformų ir programėlių praktika, tačiau „Spotify“ Wrapped išlieka vienu įtakingiausių pavyzdžių, išpopuliarinusių šį reiškinį. Dėl to „Spotify“ sprendimas išplėsti formatą į visos istorijos apžvalgą atrodo kaip bandymas dar labiau sustiprinti vartotojų įsitraukimą ne tik metų pabaigoje.

    Tokio tipo įrankiai vis dažniau naudojami ir kaip personalizacijos priemonė: jie padeda platformoms priminti vartotojams jų klausymosi kelionę, o kartu paskatina sugrįžti prie seniau pamėgtų atlikėjų ar atrasti naujų rekomendacijų. „Spotify“ atveju tai taip pat tampa aiškiu priminimu, kiek duomenų apie klausymosi įpročius sukaupiama per metus.

  • Roterdamo „Ditto“ pritraukė 7,6 mln. eurų: DI programėlė padeda pacientams suprasti, ką pasakė gydytojas

    Roterdamo „Ditto“ pritraukė 7,6 mln. eurų: DI programėlė padeda pacientams suprasti, ką pasakė gydytojas

    Kam skirti „Ditto“ sprendimai?

    Roterdame įsikūręs sveikatos technologijų startuolis „Ditto“ pritraukė 7,6 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta plėtrai Europoje. Bendrovė kuria nemokamą programėlę, padedančią pacientams paprasta kalba suprasti sudėtingą medicininę informaciją po vizito pas gydytoją.

    Investicijų etapui vadovavo fondas Heal Capital, prie jo prisidėjo „Optiverder“ ir „Rubio Impact Ventures“. „Ditto“ teigia, kad jų tikslas yra sumažinti informacijos spragas, kai konsultacijos trumpos, o išgirdus sudėtingas naujienas žmonėms tampa sunku įsiminti detales.

    „Nė vienas pacientas neturėtų spėlioti, kas ką tik buvo pasakyta. Mes iš esmės apverčiame mąstymą sveikatos sistemoje: pradedame ne nuo institucijos, o nuo paciento“, – sakė „Ditto“ bendraįkūrėjas Tobiasas Polakas.

    Kaip veikia programėlė ir kokia nauda pacientams

    „Ditto“ įkurta 2024 metais, o programėlė nemokamai prieinama nuo 2025 metų vasaros per „App Store“ ir „Google Play“. Pasak kūrėjų, pacientas gali įrašyti konsultaciją programėlėje arba nufotografuoti gydytojo laišką, o sistema per kelias minutes pateikia aiškią santrauką.

    Santrauka, jei reikia, gali būti pateikiama paprastesne kalba ir išverčiama į kelias kalbas, kad ja būtų lengviau pasidalinti su artimaisiais. Bendrovė akcentuoja, kad toks formatas padeda namuose tiksliau prisiminti rekomendacijas, klausimus dėl gydymo ir tolesnius žingsnius.

    Startuolis pabrėžia, jog daugelyje sveikatos priežiūros situacijų pacientams tenka kartoti tuos pačius klausimus telefonu ar per pakartotinius vizitus. „Ditto“ pozicionuoja savo sprendimą kaip į pacientą orientuotą alternatyvą, kuri gali sumažinti neaiškumus ir sutaupyti laiko tiek žmonėms, tiek medikams.

    Privatumas, duomenys ir plėtra Europoje

    „Ditto“ teigia taikanti privatumo principą nuo kūrimo pradžios, o programėlė apsaugoma biometriniu prisijungimu arba kodu. Bendrovės aiškinimu, sveikatos informacija išlieka įrenginyje, nebent pats vartotojas pasirenka ja pasidalinti arba gauti DI sugeneruotą santrauką.

    Įmonė nurodo, kad po apdorojimo jų pusėje duomenys ištrinami, o vartotojo įrenginyje lieka tik sukurta santrauka. Taip pat teigiama, kad vartotojų duomenys nenaudojami modeliams mokyti, o infrastruktūra parenkama Europos Sąjungoje, laikantis BDAR reikalavimų.

    „Daugybė startuolių kuria DI, padedantį gydytojams dokumentuoti ir valdyti darbą. „Ditto“ kuria atitikmenį pacientams, o jų augimas rodo, kad jie pataikė į jautrią vietą“, – sakė Heal Capital atstovas dr. Lucasas Mittelmeieris.

    Gavusi naują finansavimą, „Ditto“ planuoja investuoti į plėtrą Europoje ir naujas funkcijas, kurios padėtų pacientams pasiruošti konsultacijai ir geriau suprasti visą gydymo kelią. Bendrovė skelbia, kad nuo starto programėlę atsisiuntė beveik 100 000 žmonių, o iniciatyvą palaiko Nyderlandų pacientų federacija ir kai kurie sveikatos draudikai.

  • Teksasas padavė „Netflix“ į teismą: valstija prašo stabdyti vaikų duomenų rinkimą ir automatinį grojimą

    Teksasas padavė „Netflix“ į teismą: valstija prašo stabdyti vaikų duomenų rinkimą ir automatinį grojimą

    Teksaso generalinis prokuroras Kenas Paxtonas pateikė ieškinį prieš „Netflix“, teigdamas, kad srautinio turinio platforma ilgus metus rinko vartotojų, įskaitant vaikų, elgsenos ir žiūrėjimo įpročių duomenis bei juos komerciškai naudojo.

    Valstijos teigimu, tokie duomenys galėjo būti perduodami ar parduodami duomenų tarpininkams ir reklamos technologijų bendrovėms, o tai esą leido uždirbti dideles sumas iš asmens informacijos, kurios naudotojai aiškiai nesutiko atskleisti.

    Kas konkrečiai minima ieškinyje?

    Vienas svarbiausių akcentų ieškinyje yra platformos dizainas, ypač automatinio kito vaizdo įrašo paleidimo funkcija. Teksasas tvirtina, kad toks sprendimas gali būti sąmoningai skirtas ilginti laiką prie ekrano ir ypač paveikti vaikus.

    Taip pat teigiama, kad tėvams galėjo būti sudarytas klaidinantis įspūdis apie vaikiškų profilių saugumą, jei vaiko paskyroms buvo taikomos panašios duomenų rinkimo praktikos kaip suaugusiųjų profiliams.

    „Kai žiūrite „Netflix“, „Netflix“ stebi jus“, – teigiama ieškinyje.

    Ko Teksasas prašo teismo?

    Valstija siekia, kad teismas įpareigotų „Netflix“ nutraukti tariamai neteisėtą duomenų rinkimą ir jų komercinį naudojimą. Be to, prašoma, kad vaikiškuose profiliuose automatinis grojimas būtų išjungtas pagal numatytuosius nustatymus.

    Ieškinyje taip pat keliama civilinių sankcijų ir kitų teisinių priemonių taikymo galimybė, jei teismas nustatytų vartotojų privatumo ar vartotojų teisių pažeidimus.

    Platesnis kontekstas: spaudimas technologijų ir medijų platformoms

    Pastaraisiais metais JAV valstijos ir federalinės institucijos vis aktyviau tikrina, kaip skaitmeninės platformos renka ir naudoja duomenis, ypač kai kalbama apie vaikus. Dėmesys dažnai krypsta į personalizavimą, rekomendacijų sistemas ir dizaino sprendimus, kurie gali skatinti įsitraukimą.

    Agentūra „Reuters“ pranešė, kad „Netflix“ šios bylos kol kas nekomentavo. Tuo pat metu ginčai dėl duomenų praktikos didina spaudimą platformoms aiškiau atskleisti, kokie duomenys renkami, kam jie naudojami ir kokias kontrolės priemones realiai turi vartotojai bei tėvai.

  • „Google Chrome“ tyliai įrašo „Gemini“ modelį: 4 GB failas grįžta net po ištrynimo

    „Google Chrome“ tyliai įrašo „Gemini“ modelį: 4 GB failas grįžta net po ištrynimo

    Socialiniuose tinkluose ir technologijų bendruomenėse plinta patvirtinti pranešimai, kad „Google Chrome“ kai kuriuose įrenginiuose fone atsisiunčia ir įrašo DI modelį „Gemini Nano“. Vartotojai tvirtina, jog jis užima apie 4 gigabaitus ir atsiranda naršyklės duomenų aplankuose be aiškaus įspėjimo ar atskiro sutikimo.

    Tyrėjai nurodo, kad modelio failai aptinkami „Chrome“ vartotojo duomenų kataloge, poaplankyje „OptGuideOnDeviceModel“, o pats modelis dažnai laikomas faile „weights.bin“. Apie tokius radinius pranešta „Windows 11“, „macOS“ ir „Ubuntu“ sistemose.

    Kompiuterijos ir teisės srityje dirbantis Alexanderis Hanffas teigia, kad bandymuose naujai įdiegta naršyklė per maždaug 15 minučių sukūrė laikinus katalogus ir atsisiuntė komponentus be vartotojo veiksmų. Dalis naudotojų papildomai skundžiasi, kad ištrynus aplanką jis vėliau vėl atsikuria, kai naršyklė paleidžiama iš naujo.

    Ką „Gemini Nano“ daro naršyklėje

    „Google“ aiškina, kad „Gemini Nano“ skirtas vietoje, įrenginyje, veikiančioms DI funkcijoms. Tarp minimų panaudojimų įvardijami rašymo asistento funkcijos, sukčiavimo atpažinimas, išmanesnis turinio įklijavimas, kortelių grupavimas ir puslapių turinio santraukos.

    Vietinis apdorojimas teoriškai gali reikšti mažesnę priklausomybę nuo debesijos ir didesnį privatumo lygį, nes dalis užklausų apdorojama įrenginyje. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad realus duomenų srautas ir tai, kurios funkcijos veikia lokaliai, o kurios siunčia užklausas į serverius, vartotojui ne visuomet pateikiama pakankamai aiškiai.

    Kodėl kyla privatumo ir skaidrumo klausimų

    Ekspertai situaciją sieja su BDAR principais, ypač skaidrumo reikalavimu ir privatumo pagal numatytuosius nustatymus bei pagal dizainą logika. Kritikos esmė paprasta: net jei DI modelis padeda saugumui ar patogumui, kelių gigabaitų atsisiuntimas į įrenginį turėtų vykti aiškiai informuojant ir suteikiant suprantamą kontrolę.

    Taip pat keliama ePrivacy direktyvos logika, pagal kurią bet koks informacijos įrašymas į vartotojo galinį įrenginį paprastai siejamas su išankstinio informavimo ir sutikimo standartais, išskyrus aiškiai apibrėžtas išimtis. Hanffas viešai svarstė, kad tokia praktika galėtų tapti skundo ar reguliuotojų dėmesio objektu.

    Ką sako „Google“ ir ko tikėtis toliau

    „Google“ teigia, kad „Gemini Nano“ „Chrome“ naršyklėje siūlomas nuo 2024 metų kaip lengvas įrenginyje veikiantis modelis. Bendrovė nurodo, kad jis gali palaikyti apsaugos funkcijas, o kai įrenginyje ima trūkti vietos ar resursų, modelis esą gali būti automatiškai pašalinamas.

    „Nuo 2024 metų „Chrome“ siūlome „Gemini Nano“, kuris įrenginyje palaiko svarbias apsaugos funkcijas ir kūrėjų sąsajas nesiunčiant jūsų duomenų į debesiją. Pradėjome diegti galimybę lengvai išjungti ar pašalinti modelį per „Chrome“ nustatymus, o išjungus jis nebebus atsisiunčiamas ar atnaujinamas“, – sakė „Google“.

    Vis dėlto dalis tyrėjų pabrėžia, kad vien techninės galimybės išjungti komponentą ne visada išsprendžia pasitikėjimo problemą, jei atsisiuntimas vyksta tyliai. Artimiausiu metu dėmesio centre greičiausiai išliks klausimas, kaip „Chrome“ aiškiau informuos apie DI komponentų diegimą ir kokią realią kontrolę gaus vartotojai skirtingose platformose.

  • DI iš čatų atspėja jūsų asmenybę: tyrimas įspėja, kad taip galima jumis manipuliuoti

    DI iš čatų atspėja jūsų asmenybę: tyrimas įspėja, kad taip galima jumis manipuliuoti

    DI kuria psichologinį portretą

    Ciuricho ETH mokslininkai parodė, kad dirbtinis intelektas gali prognozuoti žmogaus asmenybės bruožus vien iš jo pokalbių su pokalbių robotais, tokiais kaip „ChatGPT“. Tyrime analizuota didelė pokalbių istorijų imtis ir asmenybės testų rezultatai, kad būtų galima palyginti modelio spėjimus su realiais duomenimis.

    Publikacijoje nurodoma, kad dalyvių buvo 668, o duomenų rinkinyje sukaupta daugiau kaip 62 000 pokalbių. Prognozėms taikytas kalbos modelis, pritaikytas atpažinti asmenybės bruožus iš teksto, o tikslumas, priklausomai nuo bruožo ir duomenų, siekė iki 61,8 proc.

    Kuriuos bruožus atpažįsta geriausiai?

    Analizė rėmėsi vadinamuoju Didžiojo penketo modeliu, kuriuo vertinamas atvirumas patirčiai, sąžiningumas, ekstraversija, sutariamumas ir emocinis stabilumas. Tyrėjų teigimu, DI geriausiai sekėsi prognozuoti sutariamumą ir emocinį stabilumą, o daugiausia sunkumų kėlė sąžiningumas.

    Svarbi detalė ta, kad prognozės gerėjo ilgėjant pokalbių istorijai. Kuo daugiau žmogus bendrauja su pokalbių robotu, tuo daugiau kontekstinių užuominų palieka ir tuo išsamesnį psichologinį profilį galima sudaryti.

    Kur slypi manipuliavimo rizika?

    Tyrėjai pabrėžia, kad asmenybės bruožai yra jautrūs duomenys, nes jie leidžia itin tiksliai pritaikyti žinutes konkrečiam žmogui. Toks personalizavimas gali būti naudojamas ne tik patogesniam asistento veikimui, bet ir elgsenai paveikti, pavyzdžiui, didinant įsitraukimą ar stumiant link konkrečių sprendimų.

    „Jautrūs duomenys, tokie kaip žinios apie žmogaus asmenybę, gali būti piktnaudžiaujami siekiant daryti įtaką elgesiui, pavyzdžiui, per itin personalizuotas žinutes“, – sakė tyrimo autoriai.

    Tekste akcentuojama, kad pokalbių agentai teoriškai galėtų daryti poveikį ne tik pavieniams asmenims, bet ir didelėms grupėms, jei žinutės būtų taikomos pagal psichologinį profilį. Papildoma grėsmė siejama su kenkėjiškais bandymais paveikti modelių elgseną, taip pat su specialiai sukurtais, menkai etiškus ribojimus turinčiais pokalbių robotais.

    Ką žmonės atskleidžia pokalbiuose

    Analizėje nurodoma, kad pokalbiuose dažnai atsiranda itin asmeniška informacija: apie darbą ir mokslus, kasdienius įpročius, finansus, šeimos situaciją, sveikatą, gyvenamąją vietą ir judėjimą. Taip pat pasitaiko duomenų apie nuotaiką, politines pažiūras, religiją, intymų gyvenimą ar net prisijungimo duomenis.

    Tyrėjų teigimu, tokia informacija gali būti išnaudota įvairiai: nuo bandymų pririšti žmogų prie mokamos prenumeratos iki tikslinių įtikinėjimo taktikų, skatinančių impulsyvius pirkinius, rizikingus sprendimus ar pažeidžiamumą dezinformacijai. Kuo tikslesnis profilis, tuo lengviau parinkti žodžius, kurie paveikia būtent tą žmogų.

    Kokios apsaugos priemonės siūlomos

    ETH mokslininkai pabrėžia, kad jų tikslas yra ne tik įspėti apie rizikas, bet ir paskatinti kurti praktines apsaugas. Viena krypčių yra automatiniai filtrai, kurie dar prieš apdorojimą galėtų aptikti ir pašalinti identifikuojančią bei jautrią informaciją, kad ji nepatektų į modelius.

    Vartotojams tai reiškia paprastą taisyklę: su pokalbių robotais elgtis taip, lyg pokalbis galėtų būti analizuojamas ir apibendrinamas. Kuo mažiau atskleidžiama detalių, kurios leidžia identifikuoti asmenį ar jo silpnąsias vietas, tuo mažesnė rizika, kad pokalbių istorija taps įrankiu tiksliniam poveikiui.