CP v2

Tag: Duomenų privatumas

  • „Google“ už 9 mln. eurų perka žlugusios oro linijos duomenis: kam jų reikia DI?

    „Google“ už 9 mln. eurų perka žlugusios oro linijos duomenis: kam jų reikia DI?

    Bankroto aukcione – milžiniškas archyvas

    Technologijų bendrovė „Google“ bankroto aukcione laimėjo sandorį dėl žlugusios oro linijų grupės „Spirit Aviation Holdings Inc.“ vidinių veiklos duomenų. Sandorio vertė siekia apie 9 mln. eurų, o galutinį pardavimo patvirtinimą turi įvertinti JAV bankroto teismas Niujorko pietinėje apygardoje.

    Šis pardavimas tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip duomenys iš bankrutuojančių įmonių tampa nauju strateginiu turtu. Praktikoje tokie archyvai gali būti naudojami produktų tobulinimui, analitikai ir DI modelių mokymui, jei laikomasi privatumo reikalavimų.

    Kokie duomenys parduodami?

    Į paketą įtrauktas platus skaitmeninis įmonės užkulisių rinkinys: daugiau nei 100 mln. el. laiškų iš per 80 000 paskyrų, taip pat šimtai milijonų vidinių pokalbių iš „Microsoft Teams“. Dokumentuose minimas ir didelės apimties programinis kodas, įskaitant algoritmus bei programinės įrangos modelius.

    Taip pat nurodoma, kad archyve yra informacija apie veiklos procesus, personalo našumą, darbo grafikus, vidaus auditus ir istorinius įdarbinimo įrašus. Ypatingo dėmesio sulaukia operaciniai duomenys apie keleivių pirkimus ir skrydžių kainodarą, kurie gali atskleisti, kaip realiai veikia aviakompanijų pajamų valdymo sistemos.

    Privatumas, anonimizacija ir ribos

    Dokumentuose pabrėžiama, kad sandoris neapima klientų duomenų, įskaitant dešimtis milijonų keleivių profilių ir lojalumo programos įrašų. Prieš perduodant failus „Google“, turėtų būti taikomas anonimizavimo procesas, siekiant sumažinti riziką susieti informaciją su konkrečiais asmenimis.

    Vis dėlto tokie sandoriai kelia klausimų dėl realaus anonimizavimo patikimumo, nes dideliuose rinkiniuose net ir pašalinus vardus ar kontaktus kartais lieka netiesioginių požymių, leidžiančių identifikuoti žmones. Dėl to praktikoje ypač svarbi nepriklausoma priežiūra, aiškios duomenų naudojimo taisyklės ir griežtas teisinių reikalavimų laikymasis.

    „Nusipirkome dalį „Spirit Airlines“ duomenų rinkinio, kuris gali padėti tobulinti mūsų produktus ir DI modelius“, – sakė „Google“ atstovas.

    Kodėl DI reikia verslo komunikacijos?

    Rinkoje stiprėja tendencija ieškoti aukštesnės kokybės, struktūruotų ir realiomis situacijomis paremtų duomenų, nes viešas interneto turinys vis dažniau dubliuojamas, sintetinamas ir ne visada patikimas. Vidinė įmonių komunikacija, procesų dokumentai ir operaciniai įrašai DI sistemoms gali suteikti geresnį kontekstą apie tai, kaip priimami sprendimai, kaip veikia organizacijos ir kokios yra realios darbo eigos.

    Kitas motyvas yra tai, kad daug įmonėms skirtų DI sprendimų viešai deklaruoja, jog klientų duomenys nėra naudojami bazinių modelių mokymui. Tokiu atveju kuriant ir tobulinant modelius ieškoma išorinių, teisėtai įgytų duomenų šaltinių, kurie imituotų realaus verslo aplinką, bet nepažeistų klientų pasitikėjimo.

    Tuo pat metu bankrutuojančioms bendrovėms duomenų pardavimas gali tapti būdu padidinti kreditorių atgavimo sumas, o teismai ir administratoriai priversti vertinti, kur baigiasi turto realizavimas ir kur prasideda privatumo rizika. Dėl to panašūs sandoriai ateityje tikėtina sulauks dar daugiau reguliuotojų ir visuomenės dėmesio.

  • „MySpace“ ruošia sugrįžimą: nostalgija vilioja, bet ekspertai įspėja dėl žiaurios konkurencijos

    „MySpace“ ruošia sugrįžimą: nostalgija vilioja, bet ekspertai įspėja dėl žiaurios konkurencijos

    Socialinių tinklų pionierius „MySpace“ gali grįžti į viešumą: dabartiniai platformos savininkai Timas ir Chrisas Vanderhookai dokumentiniame filme „MySpace“ užsiminė apie planuojamą atnaujinimą. Jie teigė vis dar valdantys prekės ženklą ir laukiantys tinkamo momento, kada jį perleisti iš naujo.

    „Mes vis dar valdome „MySpace“. Šiuo metu esame „MySpace“ prekės ženklo sergėtojai ir ketiname jį atnaujinti. Tiesiog laukiame tinkamo laiko. Jei nepavyks, bandysime dar kartą“, – sakė Timas ir Chrisas Vanderhookai dokumentiniame filme.

    „MySpace“ buvo įkurtas 2003 metais ir vidurio 2000-aisiais tapo vienu ryškiausių interneto fenomenų. Platformą išpopuliarino profilių personalizavimas, muzikos integracija ir tokie kultūriniai simboliai kaip „Top 8“ draugų sąrašas bei kiekvieno naujo vartotojo „pirmasis draugas“ Tomo Andersono profilis.

    Vis dėlto apie 2009 metus „MySpace“ ėmė prarasti auditoriją, o rinkoje įsitvirtino „Facebook“ ir vėliau kitos platformos. Prie nuosmukio prisidėjo ir dažni valdymo bei savininkų pokyčiai, mažėję reklamos srautai ir vartotojų migracija į paprastesnę, „švaresnę“ patirtį siūlančius socialinius tinklus.

    Ne pirmą kartą kalbama ir apie bandymą atnaujinti platformą: 2013 metais „MySpace“ mėgino persiorientuoti į muzikos atradimo kryptį, tačiau tai netapo proveržiu. Šįkart akcentuojamas platesnis sugrįžimas, tačiau konkreti data ar produkto detalės kol kas neatskleidžiamos.

    Rinka pasikeitė iš esmės

    Potencialus „MySpace“ sugrįžimas sutampa su ryškėjančia skaitmeninio nuovargio tendencija, kai dalis vartotojų ieško paprastesnių, mažiau algoritmais valdomų erdvių. Jaunesnei auditorijai vis dažniau patraukli ankstyvųjų 2000-ųjų estetika, o vyresniems vartotojams – autentiškumo jausmas ir mažesnis spaudimas nuolat kurti tobulą įvaizdį.

    Tačiau ekspertai pabrėžia, kad šiandienos socialinių tinklų rinka yra perpildyta ir itin konkurencinga: ją dominuoja „Instagram“, „TikTok“, „Snapchat“ ir kiti didieji žaidėjai. Naujam ar sugrįžtančiam prekės ženklui tai reiškia brangią vartotojų pritraukimo kainą ir sudėtingesnes reklamos pajamų perspektyvas.

    Dar vienas esminis skirtumas – vartotojų įpročiai: didelę dalį dėmesio šiandien suvaldo algoritminės rekomendacijos ir trumpų vaizdo įrašų formatas, o dėmesio trukmė mažėja. „MySpace“ turėtų rasti balansą tarp išskirtinumo ir patogumo, kad nepavirstų triukšminga, perkrauta platforma, kaip daliai auditorijos atrodė jo vėlyvasis etapas.

    Reguliavimas ir pasitikėjimas

    Jeigu „MySpace“ būtų paleistas iš naujo, tektų veikti ir griežtesnėje reguliavimo aplinkoje. Pastaraisiais metais JAV ir Europos Sąjungoje didėjo dėmesys duomenų apsaugai, nepilnamečių saugumui, turinio moderavimui ir reklamos skaidrumui, todėl naujas startas reikalautų aiškių taisyklių bei patikimos privatumo politikos.

    Analitikų vertinimu, „MySpace“ stiprybė galėtų būti tai, kad prekės ženklas vis dar plačiai atpažįstamas, o nostalgija gali sukurti pradinę bangą. Vis dėlto ilgalaikė sėkmė priklausytų nuo to, ar pavyks pasiūlyti aiškią vertę, patogią naudotojo patirtį ir saugumo standartus, kurie šiandien yra būtini kiekvienai socialinei platformai.

  • „Samsung“ užsimojo dėl DI: arba atiduosite sveikatos duomenis, arba jie bus ištrinti

    „Samsung“ užsimojo dėl DI: arba atiduosite sveikatos duomenis, arba jie bus ištrinti

    „Samsung“ naudotojai pastaruoju metu pradėjo matyti naują „Samsung Health“ pranešimą, kuris kelia aštrias diskusijas dėl privatumo. Jame prašoma sutikti, kad sveikatos duomenys būtų naudojami DI modelių mokymui ir tobulinimui.

    Svarbiausia – pasirinkimas, anot kritikos, nėra lygiavertis. Nesutikus su tokia tvarka, naudotojui gali būti apribota sinchronizacija su „Samsung“ paskyra ir debesija, o dalis iki tol sukauptos istorijos gali būti ištrinta iš bendrovės serverių.

    Praktikoje tai reikštų, kad praradus įrenginį, perėjus prie naujo „Galaxy“ laikrodžio ar atlikus nustatymų atkūrimą, per kelerius metus kaupti treniruočių įrašai ir sveikatos tendencijos gali nebeatsistatyti. Dėl to dalis vartotojų tokį sutikimo modelį vertina kaip spaudimą, o ne savanorišką apsisprendimą.

    Kokie duomenys patenka į rizikos zoną

    Pagal viešai aprašomą „Samsung Health“ funkcionalumą, platforma gali apdoroti itin plačią informaciją: kūno rodiklius, mitybos įrašus, žingsnių statistiką, miego parametrus, aktyvumo istoriją. Kai kuriuose scenarijuose gali būti kaupiami ir jautresni duomenys, susiję su vaistų vartojimu, medicinine dokumentacija ar menstruacijų ciklu.

    Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad DI tobulinimui skirti duomenys teoriškai gali būti ne tik apdorojami algoritmų, bet ir peržiūrimi žmonių kokybės užtikrinimo tikslais. Taip pat gali būti pasitelkiami išoriniai rangovai, o tai vartotojams kelia papildomų klausimų dėl kontrolės ir atsakomybės grandinės.

    „Duomenys, kuriuos pateikiate, gali būti naudojami paslaugų tobulinimui, įskaitant peržiūrą žmonių atliekant kokybės užtikrinimą“, – tokio pobūdžio praktiką vartotojai dažniausiai randa privatumo sąlygose ir pagalbos puslapiuose.

    Kodėl tai svarbu Europos vartotojams

    Europos Sąjungoje sveikatos duomenys laikomi specialios kategorijos asmens duomenimis, kuriems taikomi griežtesni apsaugos reikalavimai. Dėl to vartotojai tikisi aiškaus, laisva valia duodamo sutikimo, o ne situacijos, kai atsisakymas tampa nuostolių ar funkcijų praradimo priežastimi.

    Privatumo ekspertai ne kartą pabrėžė, kad sutikimas turi būti konkretus ir nedviprasmiškas, o paslaugos teikimas neturėtų būti nepagrįstai siejamas su papildomu duomenų naudojimu kitais tikslais. Jei vartotojai masiškai skųstųsi, tokia praktika gali atsidurti ir priežiūros institucijų akiratyje.

    DI bumas keičia sveikatos programėles

    Technologijų bendrovės vis dažniau siekia realių vartotojų duomenimis paremti naujas sveikatos įžvalgas, prognozes ir personalizuotas rekomendacijas. Tam reikia didelių, įvairių ir nuolat atsinaujinančių duomenų rinkinių, todėl spaudimas plėsti duomenų panaudojimą auga.

    Vis dėlto dėvimųjų įrenginių rinkoje pasitikėjimas yra viena svarbiausių valiutų. Jei naudotojai jaus, kad pasirinkimas tarp privatumo ir funkcionalumo yra dirbtinai supriešintas, tai gali paskatinti dalį jų ieškoti alternatyvų arba riboti, kokią informaciją jie apskritai kaupia programėlėse.

  • Europos Parlamentas grąžino vaikų apsaugos internete įstatymą Tarybai: kas keičiasi dėl šifravimo

    Europos Parlamentas grąžino vaikų apsaugos internete įstatymą Tarybai: kas keičiasi dėl šifravimo

    Europos Parlamentas Strasbūre balsuodamas grąžino Tarybai derinti prieštaringai vertinamą teisės aktą dėl seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos aptikimo internete. Sprendimas reiškia, kad dabar ES valstybės narės turės apsispręsti, ar pritarti Parlamento pasiūlytiems pakeitimams.

    Pagrindinis pakeitimų akcentas – siekis užtikrinti, kad turinio paieška ir tikrinimas nebūtų vykdomi galutinio šifravimo principu veikiančiose paslaugose. Tai vienas jautriausių klausimų visoje diskusijoje, nes susiduria vaikų apsaugos tikslas ir privatumo bei ryšių slaptumo principai.

    Chaotiškas balsavimas ir procedūros

    Balsavimas vyko neįprastos procedūros sąlygomis, todėl daliai europarlamentarų kilo neaiškumų, dėl ko tiksliai sprendžiama posėdžių salėje. Pasak kelių dalyvių, situacija tapo chaotiška, o procedūrinės detalės – sunkiai suprantamos net patyrusiems parlamentarams.

    Vienas Parlamento narys posėdžio metu tiesiai įvardijo problemą.

    „Mes nežinome, už ką balsuojame“, – sakė europarlamentaras, kreipdamasis į Parlamento vicepirmininkę Sophie Wilmès.

    Kas dabar spręs ir kokios pasekmės

    Po šio sprendimo iniciatyva grįžta ES Tarybai, kurioje valstybės narės turės pasirinkti: sutikti su Parlamento korekcijomis arba siūlyti kitą variantą. Jei Taryba nepritartų ir pateiktų iš esmės kitokį tekstą, teisėkūros procesas gali būti nukreiptas į taikinimo procedūrą, kuri taikoma retai ir paprastai reiškia ilgesnes, sudėtingesnes derybas.

    Tęsiantis ginčams, technologijų bendrovės lieka neapibrėžtoje situacijoje dėl savanoriško skenavimo praktikos ir teisinio pagrindo jai taikyti. Ankstesnis laikinas reglamentavimo modelis nustojo galioti balandį, todėl politinis spaudimas rasti pereinamąjį sprendimą išlieka didelis.

    Kur slypi konfliktas: vaikų apsauga ir privatumas

    Šio teisės akto šalininkai teigia, kad laikinas ar atnaujintas reguliavimas padėtų užtikrinti vaikų apsaugą internete, kol bus sutarta dėl ilgalaikio sprendimo. Kritikai pabrėžia, kad pernelyg platus skenavimo modelis galėtų sukurti pavojingą precedentą, susilpninti ryšių slaptumą ir skatinti masinio tikrinimo infrastruktūrą.

    Diskusijų centre išlieka klausimas, kaip suderinti pareigą kovoti su nusikalstamu turiniu ir kartu nepažeisti saugaus šifravimo, kuriuo kasdien remiasi tiek privatūs vartotojai, tiek žurnalistai, verslas ar viešojo sektoriaus institucijos. Derybos Taryboje parodys, ar valstybės narės linkusios įtvirtinti aiškesnes ribas šifruotoms paslaugoms, ar ieškos kitokių kompromisų.

  • Trumpo pergalė JAV teisme kelia grėsmę ES ir JAV duomenų perdavimo susitarimui: kas gali keistis

    Trumpo pergalė JAV teisme kelia grėsmę ES ir JAV duomenų perdavimo susitarimui: kas gali keistis

    Donaldo Trumpo pergalė JAV Aukščiausiajame Teisme paskatino Europos privatumo gynėjus iš naujo atakuoti ES ir JAV duomenų perdavimo susitarimą, kuris yra svarbus transatlantinei skaitmeninei prekybai. Ginčas sukasi apie tai, ar JAV priežiūros mechanizmai išlieka pakankamai nepriklausomi, kad europiečių duomenys būtų apsaugoti pagal ES standartus.

    Teismo sprendimas, kuriuo pripažinta platesnė prezidento teisė atleisti nepriklausomų agentūrų pareigūnus, Europos pusėje interpretuojamas kaip rizika nepriklausomai kontrolei. Būtent tokia kontrolė yra vienas kertinių kriterijų, kai Europos Komisija vertina, ar trečioji šalis užtikrina adekvatų asmens duomenų apsaugos lygį.

    Kodėl šis susitarimas toks svarbus?

    Dabartinis ES ir JAV duomenų perdavimo mechanizmas leidžia įmonėms paprasčiau perduoti duomenis iš Europos į JAV, neįvedant papildomų teisinių kliūčių kiekvienam sandoriui ar paslaugai. Tai aktualu debesijos paslaugoms, klientų aptarnavimo sistemoms, analitikai, reklamos technologijoms ir tarptautinėms personalo valdymo platformoms.

    Šis režimas ypač reikšmingas didžiosioms technologijų bendrovėms, tačiau poveikį jaustų ir tūkstančiai mažesnių Europos įmonių, kurios naudojasi JAV tiekėjų infrastruktūra. Jei susitarimas būtų sustabdytas ar panaikintas, verslams tektų skubiai persiorientuoti į alternatyvius teisinius pagrindus ir didinti atitikties biudžetus.

    Privatumo gynėjų argumentas: nepriklausoma priežiūra silpnėja

    Europos privatumo aktyvistai teigia, kad ES konstitucinė ir teisinė logika reikalauja realiai nepriklausomų institucijų, kurios prižiūri valdžios prieigą prie duomenų ir užtikrina veiksmingą gynimosi kelią. Jų vertinimu, jei vykdomoji valdžia įgyja lengvesnę galimybę keisti priežiūros institucijų sudėtį, mažėja garantijos, kad kontrolė nebus politizuota.

    „Pagrindas bet kokiam ES ir JAV duomenų perdavimo susitarimui yra nepriklausoma priežiūra“, – sakė privatumo aktyvistas Maxas Schremsas.

    Į situaciją reagavo ir Europos duomenų apsaugos valdyba, kuri nurodė vertinanti JAV teismo sprendimą bei galimas pasekmes mechanizmams, ant kurių laikosi dabartinis duomenų perdavimo režimas. Nors galutinė politinė kompetencija peržiūrėti ar atšaukti Europos Komisijos sprendimą priklauso pačiai Komisijai, valdybos išvados yra svarbios formuojant bendrą ES poziciją.

    Ką tai reikštų įmonėms ir vartotojams?

    Jeigu susitarimas būtų teisiškai suabejotas arba panaikintas, labiausiai nukentėtų paslaugos, kurios remiasi kasdieniu duomenų judėjimu tarp žemynų. Praktikoje tai galėtų reikšti ilgesnius sutarčių derinimus, papildomas technines bei organizacines priemones, o kai kuriais atvejais ir sprendimą duomenis laikyti tik ES infrastruktūroje.

    Technologijų sektorius šį susitarimą gina kaip teisinį aiškumą kuriantį sprendimą, kuriame numatytos periodinės peržiūros ir mechanizmai prisitaikyti prie institucinių pokyčių. Tuo pat metu politinis fonas lieka įtemptas dėl platesnių ES ir JAV nesutarimų, įskaitant platformų reguliavimą, duomenų valdymą ir dirbtinis intelektas taisykles.

    Artimiausiu metu lemiama bus tai, kaip Europos Komisija įvertins, ar JAV priežiūros architektūra po naujausio teismo sprendimo vis dar atitinka esminius ES reikalavimus. Paraleliai teismuose jau vyksta atskiri procesai, kurie gali tapti dar vienu bandymu perrašyti transatlantinių duomenų srautų taisykles.

  • Lenkijos portalai: kas slepiasi už quizų ir psichotestų bumo ir kaip tai veikia jūsų duomenų privatumą

    Lenkijos interneto portaluose vis dažniau matomas turinys, pristatomas kaip quizai ir psichotestai. Iš pirmo žvilgsnio tai nekalti žaidimai, tačiau jų populiarumas rodo gilesnę tendenciją: auditorijos dėmesys vis aktyviau gaudomas lengvai vartojamu, emocijas sužadinančiu formatu.

    Tokie testai paprastai kuriami taip, kad vartotojas kuo ilgiau liktų puslapyje ir atliktų kuo daugiau veiksmų. Tai didina peržiūrų skaičių, reklamos pajamas ir leidžia tiksliau prognozuoti, kas sudomins konkretų žmogų kitą kartą.

    Kas lemia quizų bangą?

    Šio formato sėkmę stiprina socialinių tinklų logika: trumpas, smalsumą keliantis klausimas dažnai sulaukia daugiau paspaudimų nei ilgas straipsnis. Be to, quizai lengvai pritaikomi skirtingoms auditorijoms, o jų rezultatai neretai skatina dalintis.

    Redakcijoms tai patogus būdas greitai atnaujinti turinio srautą, nes vieną temą galima pateikti daugeliu variacijų. Prie to prisideda ir DI įrankiai, leidžiantys greičiau sugeneruoti klausimų struktūrą, atsakymų variantus ir vizualinius šablonus.

    Kur čia duomenų privatumo klausimas?

    Nors pats testas gali atrodyti paprastas, vartotojo elgsena puslapyje sukuria duomenų pėdsaką: ką spaudžiate, kiek laiko skaitote, į ką reaguojate. Tokie signalai dažnai naudojami turinio rekomendacijoms ir reklamos taikymui, o kartais gali būti derinami su kitais naršymo duomenimis.

    Privatumo rizika išauga, jei testuose prašoma įvesti asmeninę informaciją, prisijungti per socialinius tinklus ar sutikti su plačiais slapukų nustatymais. Vartotojui verta atkreipti dėmesį, kokiems tikslams duodamas sutikimas ir ar jis gali būti lengvai pakeistas.

    Ką verta žinoti skaitant tokius tekstus?

    Portaluose neretai pateikiami ir teisiniai perspėjimai dėl turinio naudojimo, kopijavimo ar automatizuoto duomenų rinkimo. Tai signalas, kad leidėjai siekia kontroliuoti ne tik publikacijų platinimą, bet ir tai, kaip turinys pasiekiamas ar apdorojamas automatizuotomis priemonėmis.

    Vartotojui praktiškiausia taisyklė paprasta: kuo mažiau asmens duomenų paliekate pramoginiame turinyje, tuo mažesnė tikimybė, kad jūsų informacija bus panaudota platesniam profiliavimui. Jei testas prašo daugiau nei kelių paspaudimų, verta sustoti ir įvertinti, ar to tikrai reikia.

  • „Google Home“ atnaujinimas nustebino: DI nuo šiol atpažįsta augintinį ir vadina vardu

    „Google Home“ atnaujinimas nustebino: DI nuo šiol atpažįsta augintinį ir vadina vardu

    „Google“ išleido dar vieną „Google Home“ atnaujinimą, kuriame daug dėmesio skiriama kasdieniam patogumui ir išmanesniam vaizdo kamerų naudojimui. Bendrovė pastaruoju metu funkcijas papildo itin dažnai, o naujausi pokyčiai susiję su DI galimybėmis namų stebėsenai.

    Vienas svarbiausių pokyčių – „Gemini for Home“ ankstyvos prieigos plėtra į Vokietiją. „Google“ nurodo, kad kvietimai prisijungti prie programos turėtų pasirodyti „Google Home“ programėlės nustatymuose iki šios savaitės pabaigos.

    Kartu plečiama ir DI funkcija, leidžianti trumpai apibendrinti, kas vyko namuose ar jų prieigose. Anksčiau ši galimybė buvo prieinama tik ankstyvos prieigos naudotojams JAV, o dabar ji diegiama visose šalyse, kuriose veikia „Gemini for Home“.

    Praktiškai tai reiškia, kad vartotojas gali paprašyti DI pateikti įvykių santrauką, o ne peržiūrėti visą įrašų juostą. Toks sprendimas ypač aktualus, kai namuose įrengtos kelios kameros, o pranešimų per dieną susikaupia daug.

    Daugiausia dėmesio sulaukė dar viena naujovė – DI nuo šiol augintinius traktuoja kaip šeimos narius. Jei sistema „pažįsta“ gyvūną, atsakymai tampa konkretesni, pavyzdžiui, vietoj bendro pranešimo apie šunį gali būti pasakoma, kad virtuvėje vaikšto konkretus augintinis.

    Šiai funkcijai reikia suderinamos „Nest“ arba „Gemini“ palaikomos kameros, o augintinio vardą naudotojas turi įvesti „Google Home“ programėlės skiltyje „Ask Home“. „Google“ taip pat nurodo, kad augintinių atmintis „Gemini for Home“ sistemoje suteikiama tik „Google Home Premium Advanced“ prenumeratoriams.

    Tokie atnaujinimai rodo bendrą tendenciją išmaniųjų namų rinkoje: DI vis dažniau naudojamas ne vien automatizavimui, bet ir kontekstui suprasti, kad įspėjimai būtų tikslesni ir mažiau erzinantys. Kitaip tariant, siekiama, kad sistema ne tik fiksuotų judesį, bet ir padėtų greitai suprasti, kas konkrečiai įvyko.

    „Google“ sprendimas taip pat kelia privatumo lūkesčių kartelę, nes vartotojai tikisi aiškiai valdomų nustatymų ir skaidrumo, kaip apdorojami vaizdo duomenys. Dėl to tokios funkcijos dažnai pristatomos su prenumeratos planu ir ribojimais, kad būtų lengviau užtikrinti valdymą bei palaikymą.

  • „Google“ Pixel 10 gaus įprotį skaitančią funkciją: įjungta automatiškai, bet yra kabliukas

    „Google“ Pixel 10 gaus įprotį skaitančią funkciją: įjungta automatiškai, bet yra kabliukas

    „Google“ pradėjo diegti naują „Android“ funkciją „Contextual suggestions“, kuri telefone analizuoja naudojimo įpročius ir siūlo veiksmus tada, kai jų greičiausiai prireiks. Ji pirmiausia pasiekia „Google“ Pixel 10 serijos įrenginius ir kai kuriuose modeliuose yra įjungta pagal numatytuosius nustatymus.

    Funkcijos esmė paprasta: DI įvertina, ką naudojate, kada ir kokiame kontekste, o vėliau bando pateikti laiku pasirodančias rekomendacijas. Pavyzdžiui, sporto klube gali būti pasiūlytas dažniausiai ten klausomas grojaraštis, o įprastu metu savaitgalį gali atsirasti pasiūlymas transliuoti sporto rungtynes į televizorių.

    Toks sprendimas primena „Google“ siekį padaryti telefoną labiau proaktyvų ir panašų į asistentą, kuris ne tik reaguoja į komandas, bet ir pats inicijuoja pasiūlymus. Vis dėlto praktinis tikslumas dar kelia klausimų, nes ankstesni „Google“ nuspėjimo ir siūlymų sprendimai ne visada pataikydavo į vartotojo poreikius.

    Privatumo klausimai ir kur saugomi duomenys

    Didžiausias šios naujovės ginčas susijęs su privatumu ir tuo, kad funkcija gali būti aktyvi automatiškai. „Google“ nurodo, kad surinkti duomenys laikomi telefone užšifruotoje erdvėje ir nėra perduodami nei „Google“, nei tretiesiems asmenims, nebent vartotojas tam aiškiai sutinka.

    Vis dėlto vien faktas, kad įrenginys nuolat kaupia elgsenos signalus, daliai žmonių gali pasirodyti per daug invazyvus. Tokiais atvejais svarbiausia įsivertinti, ar patogumas vertas to, kad telefone būtų saugoma išsamesnė kasdienių įpročių istorija.

    Kaip išjungti ir ištrinti sukauptą informaciją

    Norint atsisakyti „Contextual suggestions“, nustatymuose galima išjungti funkciją visiškai. Ten pat numatyta galimybė per duomenų valdymo skiltį ištrinti tai, kas jau buvo sukaupta, kad telefone neliktų ankstesnių įrašų.

    Kol kas „Contextual suggestions“ siejama su Pixel 10 šeima, o senesniuose „Google“ telefonuose ar kituose „Android“ įrenginiuose ji gali būti nepasiekiama. „Google“ viešai plačiau neanonsavo, kada ir ar ši funkcija bus išplėsta į platesnį „Android“ įrenginių ratą.

  • „Google“ naujiena „Android“: telefonas pats nutrauks bankų sukčių skambučius

    „Google“ naujiena „Android“: telefonas pats nutrauks bankų sukčių skambučius

    „Google“ pristatė naujus „Android“ saugumo atnaujinimus, kurie skirti kovai su viena dažniausių telefoninių apgaulių formų – sukčių skambučiais, apsimetant bankais ar finansų įstaigomis. Bendrovė teigia, kad naujos priemonės turėtų sumažinti riziką, kai nusikaltėliai išvilioja prisijungimus, kodus ar pinigus.

    Pastaraisiais metais išpopuliarėjo skambučių numerių suklastojimas, kai ekrane matomas patikimas banko pavadinimas ar tariamas oficialus numeris. Tokiais atvejais žmonės dažniau praranda budrumą, o sukčiai spaudžia skubėti ir atlikti veiksmus, kurie vėliau baigiasi nuostoliais.

    Didžiausias pokytis – „Android“ galimybė automatiškai nutraukti įtartiną skambutį, jei sistema nustato, kad tariamas banko skambutis nėra tikras. Tam „Android“ gali tikrinti su konkretaus banko programėle, ar iš tiesų vyksta oficialus kontaktas.

    Jei banko programėlė patvirtina, kad šiuo metu jokio skambučio nėra inicijavusi, telefonas gali pats padėti ragelį. Taip pat numatyta apsauga nuo numerių, kuriuos bankas yra pažymėjęs kaip skirtus tik įeinantiems skambučiams, kai iš jų niekas neturėtų skambinti klientams.

    Ši funkcija nėra universali visais atvejais, nes priklauso nuo to, ar naudotojas telefone turi įdiegtą atitinkamo banko programėlę ir ar bankas dalyvauja integracijoje. „Google“ nurodo, kad sprendimas bus diegiamas įrenginiuose su „Android 11“ ir naujesnėmis versijomis, o palaikymas pradžioje plečiamas per pasirinktus finansų paslaugų teikėjus.

    Kartu „Google“ plečia ir apsaugas nuo vagysčių, kad pavogus telefoną būtų sunkiau perimti prieigą prie duomenų. Atnaujinimai numato griežtesnes sąlygas keičiant ryšio nustatymus, taip pat papildomas užrakinimo parinktis, kad įsilaužėliams būtų sudėtingiau apeiti ekrano apsaugą ir atkurti kontrolę.

    Privatumo srityje numatomi aiškesni vietos nustatymo leidimai, kai programėlė galės gauti buvimo vietą tik tada, kai naudotojas realiai naudoja funkciją, kuriai to reikia. Be to, diegiama dinaminė apsauga, stebinti įtartiną programėlių elgesį ir leidžianti greitai pašalinti galimai kenkėjišką aplikaciją.

    Ekspertai primena, kad technologinės priemonės padeda, bet nepašalina budrumo poreikio: bankai paprastai neprašo telefonu atskleisti prisijungimų ar patvirtinimo kodų, o kilus įtarimams saugiausia pačiam nutraukti pokalbį ir paskambinti oficialiu banko numeriu. „Android“ naujovės šią taisyklę papildo automatika, kuri dalį rizikų gali sustabdyti dar pokalbio metu.

  • „Spotify“ šokiruoja nauju rekapu: parodys visą jūsų klausymosi istoriją, o ne tik Wrapped

    „Spotify“ šokiruoja nauju rekapu: parodys visą jūsų klausymosi istoriją, o ne tik Wrapped

    „Spotify“ 20 metų sukaktį pažymi nauju asmeniniu rekapu, kuris apima ne vien praėjusius metus, kaip įprasta su Wrapped, o visą jūsų klausymosi istoriją platformoje. Ši funkcija pristatoma kaip „Spotify 20: Your Party of the Year(s)“ ir jau pradedama diegti vartotojams.

    Skirtingai nei metų pabaigos suvestinės, šis rekapas labiau primena ilgalaikę retrospektyvą: pateikiami svarbiausi klausymosi įpročių akcentai per ilgesnį laikotarpį. Paslauga taip pat siūlo 120 kūrinių grojaraštį, sudarytą iš visų laikų dažniausiai jūsų klausytų dainų.

    Naujovė orientuota į mobilųjį naudojimą ir veikia tik „Spotify“ programėlėje. Rekapą galima rasti programėlėje paieškoje įvedus „Spotify 20“ arba „Party of the Year(s)“, o vartotojo patogumui pateikiamos ir dalijimosi kortelės, leidžiančios greitai išsisaugoti ar pasidalinti rezultatais.

    Pastaraisiais metais suvestinių formatas tapo įprasta socialinių platformų ir programėlių praktika, tačiau „Spotify“ Wrapped išlieka vienu įtakingiausių pavyzdžių, išpopuliarinusių šį reiškinį. Dėl to „Spotify“ sprendimas išplėsti formatą į visos istorijos apžvalgą atrodo kaip bandymas dar labiau sustiprinti vartotojų įsitraukimą ne tik metų pabaigoje.

    Tokio tipo įrankiai vis dažniau naudojami ir kaip personalizacijos priemonė: jie padeda platformoms priminti vartotojams jų klausymosi kelionę, o kartu paskatina sugrįžti prie seniau pamėgtų atlikėjų ar atrasti naujų rekomendacijų. „Spotify“ atveju tai taip pat tampa aiškiu priminimu, kiek duomenų apie klausymosi įpročius sukaupiama per metus.