CP v2

Tag: Duomenų privatumas

  • Roterdamo „Ditto“ pritraukė 7,6 mln. eurų: DI programėlė padeda pacientams suprasti, ką pasakė gydytojas

    Roterdamo „Ditto“ pritraukė 7,6 mln. eurų: DI programėlė padeda pacientams suprasti, ką pasakė gydytojas

    Kam skirti „Ditto“ sprendimai?

    Roterdame įsikūręs sveikatos technologijų startuolis „Ditto“ pritraukė 7,6 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta plėtrai Europoje. Bendrovė kuria nemokamą programėlę, padedančią pacientams paprasta kalba suprasti sudėtingą medicininę informaciją po vizito pas gydytoją.

    Investicijų etapui vadovavo fondas Heal Capital, prie jo prisidėjo „Optiverder“ ir „Rubio Impact Ventures“. „Ditto“ teigia, kad jų tikslas yra sumažinti informacijos spragas, kai konsultacijos trumpos, o išgirdus sudėtingas naujienas žmonėms tampa sunku įsiminti detales.

    „Nė vienas pacientas neturėtų spėlioti, kas ką tik buvo pasakyta. Mes iš esmės apverčiame mąstymą sveikatos sistemoje: pradedame ne nuo institucijos, o nuo paciento“, – sakė „Ditto“ bendraįkūrėjas Tobiasas Polakas.

    Kaip veikia programėlė ir kokia nauda pacientams

    „Ditto“ įkurta 2024 metais, o programėlė nemokamai prieinama nuo 2025 metų vasaros per „App Store“ ir „Google Play“. Pasak kūrėjų, pacientas gali įrašyti konsultaciją programėlėje arba nufotografuoti gydytojo laišką, o sistema per kelias minutes pateikia aiškią santrauką.

    Santrauka, jei reikia, gali būti pateikiama paprastesne kalba ir išverčiama į kelias kalbas, kad ja būtų lengviau pasidalinti su artimaisiais. Bendrovė akcentuoja, kad toks formatas padeda namuose tiksliau prisiminti rekomendacijas, klausimus dėl gydymo ir tolesnius žingsnius.

    Startuolis pabrėžia, jog daugelyje sveikatos priežiūros situacijų pacientams tenka kartoti tuos pačius klausimus telefonu ar per pakartotinius vizitus. „Ditto“ pozicionuoja savo sprendimą kaip į pacientą orientuotą alternatyvą, kuri gali sumažinti neaiškumus ir sutaupyti laiko tiek žmonėms, tiek medikams.

    Privatumas, duomenys ir plėtra Europoje

    „Ditto“ teigia taikanti privatumo principą nuo kūrimo pradžios, o programėlė apsaugoma biometriniu prisijungimu arba kodu. Bendrovės aiškinimu, sveikatos informacija išlieka įrenginyje, nebent pats vartotojas pasirenka ja pasidalinti arba gauti DI sugeneruotą santrauką.

    Įmonė nurodo, kad po apdorojimo jų pusėje duomenys ištrinami, o vartotojo įrenginyje lieka tik sukurta santrauka. Taip pat teigiama, kad vartotojų duomenys nenaudojami modeliams mokyti, o infrastruktūra parenkama Europos Sąjungoje, laikantis BDAR reikalavimų.

    „Daugybė startuolių kuria DI, padedantį gydytojams dokumentuoti ir valdyti darbą. „Ditto“ kuria atitikmenį pacientams, o jų augimas rodo, kad jie pataikė į jautrią vietą“, – sakė Heal Capital atstovas dr. Lucasas Mittelmeieris.

    Gavusi naują finansavimą, „Ditto“ planuoja investuoti į plėtrą Europoje ir naujas funkcijas, kurios padėtų pacientams pasiruošti konsultacijai ir geriau suprasti visą gydymo kelią. Bendrovė skelbia, kad nuo starto programėlę atsisiuntė beveik 100 000 žmonių, o iniciatyvą palaiko Nyderlandų pacientų federacija ir kai kurie sveikatos draudikai.

  • Teksasas padavė „Netflix“ į teismą: valstija prašo stabdyti vaikų duomenų rinkimą ir automatinį grojimą

    Teksasas padavė „Netflix“ į teismą: valstija prašo stabdyti vaikų duomenų rinkimą ir automatinį grojimą

    Teksaso generalinis prokuroras Kenas Paxtonas pateikė ieškinį prieš „Netflix“, teigdamas, kad srautinio turinio platforma ilgus metus rinko vartotojų, įskaitant vaikų, elgsenos ir žiūrėjimo įpročių duomenis bei juos komerciškai naudojo.

    Valstijos teigimu, tokie duomenys galėjo būti perduodami ar parduodami duomenų tarpininkams ir reklamos technologijų bendrovėms, o tai esą leido uždirbti dideles sumas iš asmens informacijos, kurios naudotojai aiškiai nesutiko atskleisti.

    Kas konkrečiai minima ieškinyje?

    Vienas svarbiausių akcentų ieškinyje yra platformos dizainas, ypač automatinio kito vaizdo įrašo paleidimo funkcija. Teksasas tvirtina, kad toks sprendimas gali būti sąmoningai skirtas ilginti laiką prie ekrano ir ypač paveikti vaikus.

    Taip pat teigiama, kad tėvams galėjo būti sudarytas klaidinantis įspūdis apie vaikiškų profilių saugumą, jei vaiko paskyroms buvo taikomos panašios duomenų rinkimo praktikos kaip suaugusiųjų profiliams.

    „Kai žiūrite „Netflix“, „Netflix“ stebi jus“, – teigiama ieškinyje.

    Ko Teksasas prašo teismo?

    Valstija siekia, kad teismas įpareigotų „Netflix“ nutraukti tariamai neteisėtą duomenų rinkimą ir jų komercinį naudojimą. Be to, prašoma, kad vaikiškuose profiliuose automatinis grojimas būtų išjungtas pagal numatytuosius nustatymus.

    Ieškinyje taip pat keliama civilinių sankcijų ir kitų teisinių priemonių taikymo galimybė, jei teismas nustatytų vartotojų privatumo ar vartotojų teisių pažeidimus.

    Platesnis kontekstas: spaudimas technologijų ir medijų platformoms

    Pastaraisiais metais JAV valstijos ir federalinės institucijos vis aktyviau tikrina, kaip skaitmeninės platformos renka ir naudoja duomenis, ypač kai kalbama apie vaikus. Dėmesys dažnai krypsta į personalizavimą, rekomendacijų sistemas ir dizaino sprendimus, kurie gali skatinti įsitraukimą.

    Agentūra „Reuters“ pranešė, kad „Netflix“ šios bylos kol kas nekomentavo. Tuo pat metu ginčai dėl duomenų praktikos didina spaudimą platformoms aiškiau atskleisti, kokie duomenys renkami, kam jie naudojami ir kokias kontrolės priemones realiai turi vartotojai bei tėvai.

  • „Google Chrome“ tyliai įrašo „Gemini“ modelį: 4 GB failas grįžta net po ištrynimo

    „Google Chrome“ tyliai įrašo „Gemini“ modelį: 4 GB failas grįžta net po ištrynimo

    Socialiniuose tinkluose ir technologijų bendruomenėse plinta patvirtinti pranešimai, kad „Google Chrome“ kai kuriuose įrenginiuose fone atsisiunčia ir įrašo DI modelį „Gemini Nano“. Vartotojai tvirtina, jog jis užima apie 4 gigabaitus ir atsiranda naršyklės duomenų aplankuose be aiškaus įspėjimo ar atskiro sutikimo.

    Tyrėjai nurodo, kad modelio failai aptinkami „Chrome“ vartotojo duomenų kataloge, poaplankyje „OptGuideOnDeviceModel“, o pats modelis dažnai laikomas faile „weights.bin“. Apie tokius radinius pranešta „Windows 11“, „macOS“ ir „Ubuntu“ sistemose.

    Kompiuterijos ir teisės srityje dirbantis Alexanderis Hanffas teigia, kad bandymuose naujai įdiegta naršyklė per maždaug 15 minučių sukūrė laikinus katalogus ir atsisiuntė komponentus be vartotojo veiksmų. Dalis naudotojų papildomai skundžiasi, kad ištrynus aplanką jis vėliau vėl atsikuria, kai naršyklė paleidžiama iš naujo.

    Ką „Gemini Nano“ daro naršyklėje

    „Google“ aiškina, kad „Gemini Nano“ skirtas vietoje, įrenginyje, veikiančioms DI funkcijoms. Tarp minimų panaudojimų įvardijami rašymo asistento funkcijos, sukčiavimo atpažinimas, išmanesnis turinio įklijavimas, kortelių grupavimas ir puslapių turinio santraukos.

    Vietinis apdorojimas teoriškai gali reikšti mažesnę priklausomybę nuo debesijos ir didesnį privatumo lygį, nes dalis užklausų apdorojama įrenginyje. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad realus duomenų srautas ir tai, kurios funkcijos veikia lokaliai, o kurios siunčia užklausas į serverius, vartotojui ne visuomet pateikiama pakankamai aiškiai.

    Kodėl kyla privatumo ir skaidrumo klausimų

    Ekspertai situaciją sieja su BDAR principais, ypač skaidrumo reikalavimu ir privatumo pagal numatytuosius nustatymus bei pagal dizainą logika. Kritikos esmė paprasta: net jei DI modelis padeda saugumui ar patogumui, kelių gigabaitų atsisiuntimas į įrenginį turėtų vykti aiškiai informuojant ir suteikiant suprantamą kontrolę.

    Taip pat keliama ePrivacy direktyvos logika, pagal kurią bet koks informacijos įrašymas į vartotojo galinį įrenginį paprastai siejamas su išankstinio informavimo ir sutikimo standartais, išskyrus aiškiai apibrėžtas išimtis. Hanffas viešai svarstė, kad tokia praktika galėtų tapti skundo ar reguliuotojų dėmesio objektu.

    Ką sako „Google“ ir ko tikėtis toliau

    „Google“ teigia, kad „Gemini Nano“ „Chrome“ naršyklėje siūlomas nuo 2024 metų kaip lengvas įrenginyje veikiantis modelis. Bendrovė nurodo, kad jis gali palaikyti apsaugos funkcijas, o kai įrenginyje ima trūkti vietos ar resursų, modelis esą gali būti automatiškai pašalinamas.

    „Nuo 2024 metų „Chrome“ siūlome „Gemini Nano“, kuris įrenginyje palaiko svarbias apsaugos funkcijas ir kūrėjų sąsajas nesiunčiant jūsų duomenų į debesiją. Pradėjome diegti galimybę lengvai išjungti ar pašalinti modelį per „Chrome“ nustatymus, o išjungus jis nebebus atsisiunčiamas ar atnaujinamas“, – sakė „Google“.

    Vis dėlto dalis tyrėjų pabrėžia, kad vien techninės galimybės išjungti komponentą ne visada išsprendžia pasitikėjimo problemą, jei atsisiuntimas vyksta tyliai. Artimiausiu metu dėmesio centre greičiausiai išliks klausimas, kaip „Chrome“ aiškiau informuos apie DI komponentų diegimą ir kokią realią kontrolę gaus vartotojai skirtingose platformose.

  • DI iš čatų atspėja jūsų asmenybę: tyrimas įspėja, kad taip galima jumis manipuliuoti

    DI iš čatų atspėja jūsų asmenybę: tyrimas įspėja, kad taip galima jumis manipuliuoti

    DI kuria psichologinį portretą

    Ciuricho ETH mokslininkai parodė, kad dirbtinis intelektas gali prognozuoti žmogaus asmenybės bruožus vien iš jo pokalbių su pokalbių robotais, tokiais kaip „ChatGPT“. Tyrime analizuota didelė pokalbių istorijų imtis ir asmenybės testų rezultatai, kad būtų galima palyginti modelio spėjimus su realiais duomenimis.

    Publikacijoje nurodoma, kad dalyvių buvo 668, o duomenų rinkinyje sukaupta daugiau kaip 62 000 pokalbių. Prognozėms taikytas kalbos modelis, pritaikytas atpažinti asmenybės bruožus iš teksto, o tikslumas, priklausomai nuo bruožo ir duomenų, siekė iki 61,8 proc.

    Kuriuos bruožus atpažįsta geriausiai?

    Analizė rėmėsi vadinamuoju Didžiojo penketo modeliu, kuriuo vertinamas atvirumas patirčiai, sąžiningumas, ekstraversija, sutariamumas ir emocinis stabilumas. Tyrėjų teigimu, DI geriausiai sekėsi prognozuoti sutariamumą ir emocinį stabilumą, o daugiausia sunkumų kėlė sąžiningumas.

    Svarbi detalė ta, kad prognozės gerėjo ilgėjant pokalbių istorijai. Kuo daugiau žmogus bendrauja su pokalbių robotu, tuo daugiau kontekstinių užuominų palieka ir tuo išsamesnį psichologinį profilį galima sudaryti.

    Kur slypi manipuliavimo rizika?

    Tyrėjai pabrėžia, kad asmenybės bruožai yra jautrūs duomenys, nes jie leidžia itin tiksliai pritaikyti žinutes konkrečiam žmogui. Toks personalizavimas gali būti naudojamas ne tik patogesniam asistento veikimui, bet ir elgsenai paveikti, pavyzdžiui, didinant įsitraukimą ar stumiant link konkrečių sprendimų.

    „Jautrūs duomenys, tokie kaip žinios apie žmogaus asmenybę, gali būti piktnaudžiaujami siekiant daryti įtaką elgesiui, pavyzdžiui, per itin personalizuotas žinutes“, – sakė tyrimo autoriai.

    Tekste akcentuojama, kad pokalbių agentai teoriškai galėtų daryti poveikį ne tik pavieniams asmenims, bet ir didelėms grupėms, jei žinutės būtų taikomos pagal psichologinį profilį. Papildoma grėsmė siejama su kenkėjiškais bandymais paveikti modelių elgseną, taip pat su specialiai sukurtais, menkai etiškus ribojimus turinčiais pokalbių robotais.

    Ką žmonės atskleidžia pokalbiuose

    Analizėje nurodoma, kad pokalbiuose dažnai atsiranda itin asmeniška informacija: apie darbą ir mokslus, kasdienius įpročius, finansus, šeimos situaciją, sveikatą, gyvenamąją vietą ir judėjimą. Taip pat pasitaiko duomenų apie nuotaiką, politines pažiūras, religiją, intymų gyvenimą ar net prisijungimo duomenis.

    Tyrėjų teigimu, tokia informacija gali būti išnaudota įvairiai: nuo bandymų pririšti žmogų prie mokamos prenumeratos iki tikslinių įtikinėjimo taktikų, skatinančių impulsyvius pirkinius, rizikingus sprendimus ar pažeidžiamumą dezinformacijai. Kuo tikslesnis profilis, tuo lengviau parinkti žodžius, kurie paveikia būtent tą žmogų.

    Kokios apsaugos priemonės siūlomos

    ETH mokslininkai pabrėžia, kad jų tikslas yra ne tik įspėti apie rizikas, bet ir paskatinti kurti praktines apsaugas. Viena krypčių yra automatiniai filtrai, kurie dar prieš apdorojimą galėtų aptikti ir pašalinti identifikuojančią bei jautrią informaciją, kad ji nepatektų į modelius.

    Vartotojams tai reiškia paprastą taisyklę: su pokalbių robotais elgtis taip, lyg pokalbis galėtų būti analizuojamas ir apibendrinamas. Kuo mažiau atskleidžiama detalių, kurios leidžia identifikuoti asmenį ar jo silpnąsias vietas, tuo mažesnė rizika, kad pokalbių istorija taps įrankiu tiksliniam poveikiui.

  • ChatGPT žinutės teisme virsta įkalčiais: ką parašėte, gali būti panaudota prieš jus

    ChatGPT žinutės teisme virsta įkalčiais: ką parašėte, gali būti panaudota prieš jus

    Skaitmeniniai pėdsakai, kuriuos žmonės palieka kalbėdamiesi su pokalbių robotais, vis dažniau tampa reikšminga informacija kriminaliniuose tyrimuose. Tyrėjai ir prokurorai kai kuriose bylose siekia gauti pokalbių istorijas kaip duomenis, galinčius atskleisti įtariamųjų motyvus, planus ar elgesio modelius.

    Tokia praktika remiasi paprasta logika: tai, kas parašoma programėlėje, teisiškai dažnai prilyginama kitiems elektroniniams įrašams, pavyzdžiui, paieškų istorijai, žinučių logams ar vietos nustatymo duomenims. Jei duomenis valdančiai bendrovei pateikiamas teisėtas reikalavimas, informacija gali būti perduota procesui pagal taikomas procedūras.

    DI nėra profesinė paslaptis

    Svarbiausias skirtumas, kurį pabrėžia teisės ir privatumo ekspertai, yra tas, kad pokalbiai su dirbtinis intelektas paprastai nėra saugomi profesinės paslapties principu. Kitaip nei bendraujant su advokatu ar gydytoju, čia nėra automatinės teisinės apsaugos, kuri draustų atskleisti turinį teisme.

    „ChatGPT nėra jūsų advokatas, gydytojas ar sutuoktinis, todėl su juo nereikėtų kalbėti taip, lyg tai būtų konfidencialu“, – sakė Berggruen Institute patarėjas Nilsas Gilmanas.

    Dalis vartotojų vis dar klaidingai mano, kad tokie pokalbiai yra anoniminiai arba savaime privatūs. Tačiau praktiškai pokalbių istorijos gali būti saugomos sistemose, o jų tvarkymas priklauso nuo paslaugos nustatymų, paskyros tipo ir konkrečios bendrovės privatumo politikos.

    Kodėl tyrėjams tai svarbu

    Tyrėjams pokalbių išklotinės gali tapti savotišku langeliu į įtariamojo ketinimus: klausimai, formuluotės, laiko seka ar bandymai išsiaiškinti, kaip išvengti aptikimo, kartais padeda atkurti įvykių chronologiją. Panašiai jau seniai vertinami naršymo istorijos duomenys, tik dabar prie jų prisideda ir pokalbių su DI turinys.

    Teisės praktikoje tokie įrašai gali būti vertinami skirtingai, priklausomai nuo bylos ir jurisdikcijos, tačiau pats principas nesikeičia: jei duomenys egzistuoja ir yra teisėtai pasiekiami, jie gali atsidurti bylos medžiagoje. Dėl to ekspertai ragina neįrašinėti jautrios informacijos, ypač susijusios su galimais pažeidimais, sveikatos būkle ar finansais.

    Ką daryti, kad rizika būtų mažesnė

    Privatumo specialistai pataria pokalbių robotus vertinti kaip paslaugas, kurioms galioja tie patys skaitmeninės higienos principai kaip ir el. paštui ar socialiniams tinklams. Tai reiškia, kad prieš pateikiant asmens duomenis verta pasitikrinti nustatymus, duomenų saugojimo taisykles ir galimybes riboti informacijos naudojimą.

    Taip pat rekomenduojama vengti į pokalbius kelti dokumentus su identifikuojančia informacija ir nerašyti detalių, kurios galėtų būti interpretuojamos kaip prisipažinimas ar nusikalstamų veikų planavimas. Kol teisinis reguliavimas nespėja su technologijų plėtra, kiekviena žinutė gali tapti ne tik patarimų paieška, bet ir įrašu, kurį teoriškai galima pareikalauti atskleisti.