CP v2

Tag: Dušas

  • Per dažnas dušas gali kenkti odai: 5 ženklai, kad prausiatės per daug ir ką daryti

    Dušas daugeliui yra kasdienis įprotis, tačiau dermatologai primena, kad per dažnas ir per karštas prausimasis gali susilpninti odos apsauginį barjerą. Tokiu atveju oda greičiau netenka drėgmės, tampa jautresnė, o diskomfortas gali lydėti net ir tada, kai vizualiai ji atrodo normali.

    Poreikis praustis skiriasi: jį lemia odos tipas, prakaitavimas, fizinis aktyvumas, darbas dulkėtoje aplinkoje, taip pat tokios būklės kaip egzema ar atopinis dermatitas. Todėl svarbiau ne „teisingas“ kartų skaičius, o tai, kaip po prausimosi jaučiasi ir atrodo jūsų oda.

    Kada dušas jau kenkia?

    Vienas dažniausių signalų yra tempimo pojūtis po dušo, ypač jei jis kartojasi kasdien. Tai gali reikšti, kad karštas vanduo ir prausikliai nuplovė per daug natūralių lipidų, kurie saugo odą nuo išsausėjimo.

    Kitas ženklas, kad prausimasis per intensyvus, yra situacija, kai drėkinamasis kremas tarsi nepadeda. Jei oda vis tiek išlieka sausa dienos eigoje, verta įvertinti ne tik priemones, bet ir vandens temperatūrą, dušo trukmę bei prausimosi dažnį.

    Nuolatinis niežėjimas taip pat gali būti susijęs ne vien su alergijomis ar sezoniniais pokyčiais. Per dažnas prausimasis gali išbalansuoti odos mikrobiomą ir padidinti nervinių galūnėlių jautrumą, todėl atsiranda niežulys, perštėjimas ar „dilgčiojimo“ jausmas.

    Jei įprastos priemonės staiga ima graužti, deginti ar kelti diskomfortą, tai dažnai rodo pažeistą odos barjerą. Kai jis susilpnėja, net švelnūs ingredientai prasiskverbia giliau ir gali sukelti nemalonią reakciją, todėl tuo metu geriau neeksperimentuoti su naujais produktais.

    Dar vienas dažnas signalas yra papilkėjusi, blausi oda, kuriai trūksta įprasto švytėjimo. Išsausėjęs viršutinis odos sluoksnis šviesą atspindi kitaip, todėl oda gali atrodyti pavargusi, net jei miegate pakankamai.

    Kaip praustis, kad oda neišsausėtų?

    Dažniausiai padeda paprasti pokyčiai: trumpesnis dušas ir šiltesnis, o ne karštas vanduo. Taip pat verta rinktis švelnų, kvapiklių neturintį prausiklį, kuris mažiau ardo odos lipidų sluoksnį.

    Drėkinamąją priemonę geriausia tepti iškart po dušo, kai oda dar šiek tiek drėgna, nes taip lengviau „užrakinama“ drėgmė. Jei, nepaisant pokyčių, tempimas, niežėjimas ar paraudimas išlieka, verta pasikonsultuoti su dermatologu, kad būtų atmestos lėtinės odos būklės.

  • Karšti dušai – ne tik malonumas: gydytojai įspėja, kada jie gali pakenkti odai ir širdžiai

    Karšti dušai – ne tik malonumas: gydytojai įspėja, kada jie gali pakenkti odai ir širdžiai

    Kas iš tiesų vyksta kūnui?

    Karšta dušo srovė daugeliui tampa greitu būdu atsipalaiduoti po įtemptos dienos, tačiau medikai primena: labai aukšta vandens temperatūra gali turėti nepageidaujamų pasekmių. Ilgas buvimas karštyje veikia ne tik odą, bet ir kraujotakos sistemą, ypač jei žmogus turi lėtinių ligų.

    Kraujagyslių chirurgas Mahyar Maddahali, socialiniuose tinkluose žinomas kaip Dr. Max, atkreipė dėmesį, kad įprotis ilgai praustis labai karštame vandenyje kai kuriems žmonėms gali baigtis silpnumu ar net alpimu. Pasak jo, karštis skatina kraujagyslių išsiplėtimą, todėl daliai žmonių staigiau krinta kraujospūdis.

    Odos barjeras nukenčia pirmiausia

    Dermatologai pabrėžia, kad karštas vanduo greičiau pašalina natūralius odos riebalus, kurie saugo nuo drėgmės praradimo. Dėl to oda gali pradėti sausėti, parausti, tapti jautresnė, o niežulys sustiprėti.

    Niujorko klinikos Marmur Medical dermatologė Teresa Song yra sakiusi, kad itin karšti dušai gali pažeisti apsauginį odos barjerą, todėl jų reikėtų vengti, o prausimosi laiką trumpinti.

    „Labai karštų dušų nerekomenduojama, nes jie ardo natūralų odos apsauginį barjerą, todėl prausimasis turėtų būti kuo trumpesnis“, – sakė Teresa Song.

    Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kuriems diagnozuotas atopinis dermatitas, egzema ar žvynelinė. Karštis ir ilgas mirkimas dažnai sustiprina išsausėjimą, sudirginimą ir odos tempimo pojūtį, o kasymasis didina uždegimo riziką.

    Kodėl gali svaigti galva ir „temti“ akyse?

    Karštas vanduo plečia kraujagysles, nes organizmas taip bando atiduoti šilumos perteklių. Dėl šios priežasties kraujospūdis gali laikinai sumažėti, o širdžiai tenka dirbti intensyviau, kad kraujas tinkamai pasiektų organus.

    Sveikam žmogui tai dažniausiai nesukelia rimtų problemų, tačiau jautresniems asmenims gali pasireikšti širdies plakimo pojūtis, silpnumas ar galvos svaigimas. Rizika didėja, jei duše ilgai stovima, o po to staigiai atsistojama ar išeinama į vėsesnę patalpą.

    Gydytojai pabrėžia, kad ypatingo dėmesio turėtų skirti žmonės, sergantys širdies nepakankamumu, išemine širdies liga, turintys žemą kraujospūdį ar patiriantys ritmo sutrikimų. Jiems staigesni kraujospūdžio svyravimai gali būti pavojingesni.

    Alpimas duše dažniausiai aiškinamas tuo, kad išsiplėtus kraujagyslėms daugiau kraujo „užsilaiko“ kojose, o smegenys trumpam gauna mažiau kraujo. Tai ypač tikėtina vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat vartojantiems kraujospūdį mažinančius vaistus ar patiriantiems skysčių trūkumą.

    Kojų venoms karštis gali būti bloga žinia

    Kraujagyslių chirurgai primena ir dar vieną aspektą: karštis plečia venas, todėl gali stiprėti kraujo sąstovis kojose. Sergantiems lėtiniu venų nepakankamumu ar turintiems venų varikozę tai gali reikšti didesnį kojų sunkumą, tinimą ir skausmą.

    Dėl šios priežasties žmonėms, turintiems venų problemų, dažnai patariama vengti ilgų karštų vonių, labai karšto dušo, taip pat kaitros procedūrų, tokių kaip pirtis ar sūkurinės vonios. Vėsesnis vanduo veikia priešingai, laikinai sutraukia kraujagysles ir kai kuriems suteikia palengvėjimą.

    Jei po karšto dušo jums reguliariai svaigsta galva, darosi silpna, atsiranda dusulys ar krūtinės diskomfortas, tai signalas pasitarti su gydytoju. Tokie simptomai gali būti susiję ne tik su vandens temperatūra, bet ir su nediagnozuotomis širdies ar kraujagyslių problemomis.

  • Dermatologė įspėja: šią klaidą duše daro dauguma – oda greitai išsausėja ir sudirgsta

    Dermatologai primena, kad odos būklę lemia ne tik prausimosi priemonės, bet ir dušo įpročiai. Viena dažniausių klaidų – per ilgas prausimasis, ypač karštu vandeniu, kuris gali ardyti natūralų odos apsauginį barjerą.

    Odos barjeras – tai išorinis sluoksnis, padedantis sulaikyti drėgmę ir apsisaugoti nuo dirgiklių. Kai jis susilpnėja, dažniau pasireiškia tempimo jausmas, niežulys, paraudimas, šerpetojimas, o jautresnei odai gali paūmėti ir tokios būklės kaip egzema.

    Kiek laiko būti po dušu?

    Specialistai dažniausiai rekomenduoja duše neužsibūti ilgiau nei 10 minučių, o optimali riba daugeliui žmonių – apie 5–10 minučių. Ilgėjant laikui, vanduo ir prausikliai intensyviau pašalina natūralius odos lipidus, kurie saugo nuo drėgmės netekimo.

    Ne mažiau svarbi ir temperatūra: geriausia rinktis šiltą, o ne karštą vandenį. Praktinis orientyras paprastas: jei vonios veidrodis greitai ir stipriai užrasoja, vanduo dažniausiai yra per karštas.

    Kodėl karštas vanduo kenkia?

    Karštas vanduo pagreitina odos išsausėjimą, nes sutrikdo riebalų ir vandens pusiausvyrą. Dėl to po nusausinimo rankšluosčiu oda gali tapti šiurkšti, jautri, labiau reaguoti į kvapus, rūgštis ar aktyviuosius ingredientus kosmetikoje.

    Jei po dušo norisi iškart tepti kūno losjoną, tai dažnai yra signalas, kad odai trūksta drėgmės ir apsauginio sluoksnio. Tokiais atvejais vien priemonės nepadės, jei kasdien kartojami tie patys žalojantys įpročiai.

    Kasdieniai įpročiai, kurie padeda

    Dermatologai pataria plaukus plauti pirmiausia, po to kūną, o veidą palikti pabaigai. Toks eiliškumas padeda nuo kūno pašalinti plaukų priemonių likučius, kurie kai kuriems žmonėms gali prisidėti prie bėrimų.

    Nusausinant odą verta ją švelniai priglausti rankšluosčiu, o ne intensyviai trinti. Drėkinamąjį kremą ar losjoną naudinga tepti per kelias minutes po dušo, kol oda dar šiek tiek drėgna, taip lengviau sulaikyti vandenį epidermyje.

    Kasdien nebūtina kruopščiai muilinti viso kūno, ypač jei oda linkusi sausėti. Dažniausiai pakanka švelniai nuplauti pažastis, pėdas ir intymią zoną, o likusioms vietoms rinktis švelnius, odos barjerui draugiškesnius prausiklius.

    Jei oda nuolat niežti, šerpetoja ar trūkinėja net pakeitus dušo įpročius, verta pasitarti su dermatologu. Kartais sausumą sustiprina ne tik karštas vanduo, bet ir per dažnas prausiklių naudojimas, netinkama drėkinimo rutina ar odos ligos, kurias reikia gydyti tikslingai.

  • Perkūnija už lango? Šis įprotis vonioje gali baigtis nelaime – įspėja specialistai

    Perkūnija už lango? Šis įprotis vonioje gali baigtis nelaime – įspėja specialistai

    Prasidėjus intensyvesniam vasaros audrų sezonui, specialistai primena, kad saugotis reikia ne tik lauke. Dalis žaibo sukeliamų traumų nutinka patalpose, kai elektros iškrova per pastato sistemas netikėtai pasiekia žmogų.

    Didžiausia rizika kyla tada, kai žaibas trenkia į namą ar netoliese esančią infrastruktūrą, o srovė ieško kelio į žemę. Tokiu atveju ji gali plisti ne tik per elektros instaliaciją, bet ir per metalines konstrukcijas bei vandentiekio ar kanalizacijos sistemas.

    Dušas per perkūniją laikomas vienu rizikingesnių pasirinkimų, nes vanduo ir ypač metaliniai vamzdžiai gali tapti laidininku. Jei srovė patenka į pastato komunikacijas, kontaktas su tekančiu vandeniu teoriškai padidina tikimybę, kad iškrova persiduos žmogui.

    Perkūnijos metu taip pat rekomenduojama vengti indų plovimo, rankų mirkymo po čiaupu ar kitų situacijų, kai ilgiau liečiamas vanduo. Taip pat patariama nesinaudoti laidiniais elektros prietaisais, nestovėti šalia rozečių ar elektros skydelio ir, jei įmanoma, atjungti jautresnę elektroniką nuo tinklo.

    Ne visiems akivaizdu, kad pavojų gali kelti ir pastato konstrukcijos. Gelžbetoninėse sienose dažnai būna metalinis armatūros karkasas, todėl per audrą geriau nesiremti į tokias sienas ir nesėdėti šalia jų, ypač jei girdimi artimi griaustiniai.

    Saugiausia perkūniją išlaukti pastato viduje, toliau nuo langų ir išorinių durų, pasirinkus patalpą, kur mažiau inžinerinių komunikacijų. Jei griaustinis girdimas netrukus po žaibo blyksnio, tai ženklas, kad audra yra netoli, todėl atsargumo priemonių verta imtis nedelsiant.