Sausa oda visame kūne? 7 klaidos duše, kurios ją dar labiau sausina – ir ką daryti kitaip

Kodėl oda po maudynių sausėja?

Ilgas ir karštas dušas daugeliui atrodo malonus būdas sušilti, tačiau odai tai dažnai tampa išbandymu. Aukšta vandens temperatūra ardo odos hidrolipidinį sluoksnį, kuris saugo nuo drėgmės netekimo, todėl vėliau atsiranda tempimo jausmas, šiurkštumas, niežulys.

Nors iškart po maudynių oda gali atrodyti minkštesnė, tai laikinas efektas. Vanduo trumpam sudrėkina paviršių, bet kai apsauginė barjero funkcija nusilpusi, drėgmė greitai išgaruoja ir pojūtis gali tapti dar nemalonesnis.

Dažniausios klaidos duše ir vonioje

Viena pagrindinių klaidų yra pernelyg karštas vanduo. Paprasta taisyklė tokia: vanduo turi būti šiltas ir malonus, bet ne deginantis, o jei veidrodis vonioje greitai visiškai aprasoja ir oda parausta, temperatūra greičiausiai per aukšta.

Ne mažiau svarbi ir trukmė. Ilgi, keliasdešimties minučių dušai ar mirkymas vonioje sausą odą dažnai dar labiau išbalansuoja, todėl jautresnei odai paprastai naudingesnės trumpos, maždaug iki 5 minučių, maudynės.

Kita dažna priežastis yra per stipriai valantys prausikliai, ypač tie, po kurių lieka vadinamas švaros iki girgždėjimo pojūtis. Tokie produktai pašalina ne tik nešvarumus, bet ir odai reikalingus lipidus, todėl kasdieniam prausimuisi dažnai geriau rinktis švelnesnes prausimosi emulsijas ar aliejus.

Sausai odai gali pakenkti ir mechaninis trynimas. Šiurkšti kempinė, kūno šepetys ar intensyvus šveitimas šveitikliais gali papildomai dirginti odą, ypač jei ji jau peršti, rausta ar niežti.

Dar viena klaida yra energingas šluostymasis rankšluosčiu. Vietoj trynimo dažniausiai saugiau švelniai nusausinti odą priglaudžiant minkštą rankšluostį ir palikti ją lengvai drėgną.

Nemažai žmonių kūno kremą ar losjoną tepa tik vakare arba tik tada, kai oda akivaizdžiai išsausėja. Vis dėlto efektyviausias metas drėkinimui dažniausiai yra kelios minutės po dušo, kai oda dar šiek tiek drėgna ir lengviau sulaiko vandenį.

Galiausiai, jautrią odą gali apsunkinti gausiai kvapnūs prausikliai, putos, vonios priedai ir parfumuoti losjonai. Jei po konkretaus produkto atsiranda deginimas, paraudimas ar užsitęsęs niežulys, dažnai prasminga laikinai supaprastinti rutiną ir rinktis mažiau dirginančias priemones.

Ką daryti, kad oda mažiau sausėtų?

Kasdienybėje dažniausiai padeda keli paprasti pokyčiai: rinktis drungną vandenį, trumpinti dušą ir vengti agresyvių prausiklių. Jei oda linkusi sausėti, prausimuisi dažnai pakanka rankų ir švelnaus produkto, o ne intensyvaus šveitimo priemonių.

Po maudynių verta kuo greičiau tepti emolientą ar kūno kremą, kuris padeda atkurti barjerą ir sumažina drėgmės garavimą. Sausai odai dažnai tinka priemonės su glicerinu, ceramidais ir lipidais, nes jos ne tik suteikia glotnumo, bet ir padeda ilgiau išlaikyti drėgmę.

Jei viso kūno sausumas yra labai ryškus, oda skilinėja, stipriai pleiskanoja, vargina nuolatinis niežulys arba nepagerėja net nuosekliai naudojant emolientus, verta pasitarti su dermatologu. Tokie simptomai kartais susiję ne vien su netinkamais maudynių įpročiais, bet ir su odos ligomis ar kitais sveikatos veiksniais.