Tag: Dzūkija

  • Nardė su rykliais, o dabar augina bites Dzūkijoje: kaip Erika Kilkuvienė pakeitė gyvenimą

    Nekilnojamojo turto brokerės darbas, egzotinės kelionės ir giluminis nardymas Erikai Kilkuvienei ilgą laiką buvo kasdienybė. Tačiau pirmasis apsilankymas bityne, į kurį pakvietė vyras Svajūnas Kilkus, atvėrė visiškai kitą kryptį.

    Šiandien pora Dzūkijoje puoselėja šeimos bityną „Gyvas medus“ ir tęsia daugiau nei šimtmetį skaičiuojančią tradiciją. Be medaus, jie gamina ir kitus bičių produktus, o žmones kviečia į edukacijas, kuriose pasakoja apie bičių gyvenimą ir bityno sezoną.

    Nuo miesto iki Dzūkijos

    Svajūnas Kilkus yra ketvirtos kartos bitininkas, todėl bitės jo šeimoje buvo natūrali gyvenimo dalis. Erikai, priešingai, ši veikla buvo visiškai nauja, bet būtent tas pirmasis susitikimas su bitėmis tapo lūžio tašku.

    „Kai vyras nusivežė mane pirmą kartą pas bites, jos nunešė man protą“, – sakė Erika Kilkuvienė.

    Ilgainiui šeima įsikūrė Varėnos rajone ir bitynas ėmė augti. Kartu gimė ir naujas pavadinimas, nes ankstesnis „Kilkų ūkis“ mugėse neretai būdavo perskaitomas klaidingai, todėl pasirinktas aiškesnis ir su produktu tiesiogiai siejamas vardas.

    Ką reiškia NKP sertifikavimas?

    „Gyvas medus“ produkcija sertifikuota pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą, kuri pirkėjui suteikia papildomą užtikrinimą dėl kilmės ir gamybos kontrolės. Sertifikuotų produktų krepšelyje minimi ne tik medus ar kreminis medus, bet ir bičių duonelė, žiedadulkės bei pikis.

    Tokio tipo sertifikavime svarbus ne vien galutinis rezultatas, bet ir procesai: bitininkai turi fiksuoti bičių maitinimą, gydymą, tvarkyti pagamintos ir parduotos produkcijos apskaitą. Tai reiškia, kad vertinama ir atsekamumo disciplina, kuri ypač aktuali pirkėjams, ieškantiems patikimo ūkininko.

    Be to, taikomi konkretūs kokybiniai rodikliai. Pavyzdžiui, džiovintoje bičių duonelėje ir žiedadulkėse drėgmės kiekis negali viršyti 10 proc., nes per didelė drėgmė didina gedimo riziką ir blogina laikymo savybes.

    Skirtingi metai, skirtingas medus

    Net ir laikantis vienodų darbo principų, medaus skonis bei spalva kasmet gali skirtis. Tam įtakos turi augalų žydėjimas, oro sąlygos, bičių šeimų stiprumas ir tai, kokiose vietovėse bitės dirba konkrečiu sezonu.

    Siekdami surinkti skirtingų augalų medų, Erika ir Svajūnas avilius veža į įvairias Lietuvos vietoves. Toks darbas reikalauja planavimo ir nuolatinio prisitaikymo, nes vienas vėsesnis ar sausas laikotarpis gali pakeisti viso sezono rezultatą.

    Šalia bityno šeima įkūrė ir poilsio erdvę „Medaus žemė“, kur lankytojai gali suderinti gamtos ramybę su pažintimi apie bitininkystę. Edukacijose žmonės dažniausiai ieško atsakymų į praktinius klausimus, kurių nepaaiškina vien etiketė: kaip laikyti medų, kuo skiriasi bičių produktai ir kodėl derlius ne visada vienodas.

    Nors bitininkystė tapo svarbia Erikos kasdienybės dalimi, ji nepamiršo ir ankstesnių veiklų, susijusių su kelionėmis bei nardymu. Sugrįžus į Dzūkiją, dienotvarkę jau diktuoja bityno sezonas ir žmonės, norintys iš arčiau pamatyti bičių pasaulį.

  • Dzūkijoje startuoja polkos festivalis: žada naktišokius iki ryto ir varžytuves dėl prizų

    Dzūkijoje startuoja polkos festivalis: žada naktišokius iki ryto ir varžytuves dėl prizų

    Dzūkijoje prasidėjo ketvirtą kartą rengiamas lietuviškos polkos festivalis, suburiantis įvairaus amžiaus šokėjus ir muzikantus iš Lietuvos bei užsienio. Varėnos kultūros centro iniciatyva visą spalį ir lapkritį vyks mokymai, varžytuvės ir didieji naktišokiai.

    Festivalio rengėjai primena, kad polka Dzūkijoje turi išskirtinę vietą: Merkinėje XIX amžiaus viduryje pirmą kartą užfiksuotas šio šokio pavadinimas. Bėgant laikui polka tapo neatsiejama vakaronėse, kalendorinėse šventėse ir šeimų pasilinksminimuose, o skirtingų jos variantų Lietuvoje priskaičiuojama apie 50.

    „Merkinė lietuviškos polkos istorijoje yra išskirtinė, o pats šokis 2017 metais pripažintas nacionaline vertybe ir įtrauktas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą“, – sakė festivalio sumanytoja, Varėnos kultūros centro folkloro ansamblio „Žeira“ vadovė, etnologė ir etnomuzikologė Vaida Naruševičiūtė.

    Šių metų programa akcentuoja ne tik šokį, bet ir praktinį muzikavimą. Suaugusiesiems rengiami tradicinės polkos seminarai, kurie vyks Varėnoje, Balbieriškyje ir Birštone, o dalyviai galės tiek susipažinti su žingsniais, tiek gilinti jau turimus įgūdžius.

    Vaikams numatyti atskiri užsiėmimai, pritaikyti jaunesnio amžiaus dalyviams: daugiau žaidybinių elementų, dažnesnė veiklų kaita, vaizdo ir garso priemonės. Vėliau įspūdžiai bus perkeliami į kūrybą, o piešinių konkurso parodos atidarymas ir laureatų apdovanojimai suplanuoti lapkričio 25 dieną Varėnos kultūros centre.

    Naujovė šiemet skirta muzikantams: lapkričio 14 dieną Varėnos kultūros centre vyks praktinis seminaras apie dzūkiškos polkos griežimą armonika. Taip pat numatytas atskiras užsiėmimas apie šokėjo ir muzikanto ryšį, pabrėžiant, kad tradicinėje kultūroje šokis ir gyvai atliekama muzika veikia kaip viena visuma.

    Pagrindinis festivalio akcentas laukia lapkričio 28 dieną Varėnos kultūros centre, kur vyks dzūkiškos polkos varžytuvės „Smagiausios polkos – smagiausia pora“. Dėl titulo varžysis vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų poros, o pirmą kartą numatyta ir smagiausio polkos muzikanto premija.

    Tą pačią dieną festivalį vainikuos naktišokiai „Šv. Andriejaus polka“, kuriuose iki ryto skambės polkos, valsai ir kiti tradiciniai šokiai. Organizatoriai pabrėžia, kad toks formatas atliepia gyvąją tradiciją, kai bendruomenė šoka ilgai, keisdama partnerius, mokydamasi vieni iš kitų ir palaikydama gyvą repertuarą.

    Istoriškai polka Europoje paplito XIX amžiuje, o jos populiarumas pasiekė ir miestų, ir kaimo bendruomenes. Lietuvoje šokis įgijo savitų bruožų, prisitaikė prie regioninių muzikavimo tradicijų ir iki šiol išlieka vienu atpažįstamiausių bendruomeninių šokių.

    Festivalį organizuoja Varėnos kultūros centras, projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybė. Partneriais įvardijami Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centras, Rūdiškių kultūros centras, Birštono kultūros centras, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Druskininkų kultūros centras ir radijo stotis FM99.

  • Varėnos meras kreipėsi į turizmo sektorių: įvardijo, kas iš tiesų kuria krašto sėkmę

    Artėjant Pasaulinei turizmo dienai Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta kreipėsi į turizmo sektoriaus darbuotojus ir padėkojo už kasdienį darbą, padedantį atskleisti Varėnos krašto savitumą. Pasak jo, būtent žmonės ir jų kuriamos patirtys lemia, kokį įspūdį išsiveža svečiai.

    „Pasaulinės turizmo dienos proga nuoširdžiai sveikinu visus, kurių kasdienis darbas padeda atskleisti Varėnos krašto savitumą“, – sakė Algis Kašėta.

    Meras pabrėžė, kad turizmas nėra vien objektų sąrašas ar maršrutų schema, o visuma, kurią kuria bendruomenė, tradicijos ir pasakojimai. Anot jo, keliautojams vis svarbiau ne tik pamatyti, bet ir suprasti vietą, jos istoriją bei žmones.

    „Turizmas – tai ne tik lankomos vietos ar maršrutai. Tai žmonės, jų pasakojamos istorijos, puoselėjamos tradicijos ir gebėjimas parodyti tai, kuo mūsų kraštas išskirtinis“, – teigė meras.

    Sveikinime akcentuota ir profesionalumo svarba, nes būtent aptarnavimo kokybė, paslaugų patikimumas ir gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų keliautojų poreikių tampa konkurenciniu pranašumu. Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja patyriminio, gamtinio ir vietos kultūra paremto turizmo augimas, o Dzūkijos regionui tai suteikia papildomų galimybių.

    Algis Kašėta turizmo bendruomenei palinkėjo naujų sumanymų ir sėkmingų darbų, kad Varėnos kraštą atradę žmonės norėtų čia sugrįžti. Jo teigimu, nuoseklus bendradarbiavimas tarp paslaugų teikėjų, bendruomenių ir savivaldybės padeda kurti ilgalaikę kryptį, o ne vienkartines iniciatyvas.

    „Linkiu naujų sumanymų, sėkmingų darbų ir žmonių, kurie, kartą atradę Varėnos kraštą, norėtų čia ir vėl sugrįžti“, – sakė meras.

  • Šią savaitę Dzūkijoje – renginių bumas: ką verta pamatyti Varėnos rajone ir kada

    Varėnos rajone šią savaitę numatyta daugiau renginių nei įprastai: bendruomenės kviečia į kultūros vakarus, parodas ir gyvus pasirodymus skirtingose vietovėse. Savivaldybės komunikacijoje akcentuojama, kad programa orientuota į įvairaus amžiaus lankytojus ir pritaikyta tiek vietiniams, tiek atvykstantiems.

    Organizatoriai ragina planuojant laiką atkreipti dėmesį į tikslias datas ir pradžios laikus, nes dalis renginių vyksta darbo dienomis, o kiti suplanuoti savaitgalį. Taip pat primenama, kad renginių vietose gali galioti skirtinga tvarka dėl registracijos, bilietų ar sėdimų vietų skaičiaus.

    Šių metų rudens sezono renginiuose vis dažniau derinami keli formatai: koncertą papildo paroda, pristatymas ar edukacija, o tradicinės šventės papildomos šiuolaikinėmis meninėmis programomis. Tokia kryptis ryškėja daugelyje Lietuvos savivaldybių, siekiant pritraukti platesnę auditoriją ir paskatinti kultūrinį turizmą regionuose.

    Gyventojams patariama prieš vykstant pasitikslinti praktinę informaciją: ar renginys vyks lauke ar patalpose, kur numatytas automobilių parkavimas, ar bus galimybė atsiskaityti banko kortele. Jei planuojama vykti su vaikais, verta iš anksto pasidomėti renginio trukme ir ar bus veiklų šeimoms.

    Varėnos rajono savivaldybė pažymi, kad rudenį ypač suaktyvėja vietos kultūros įstaigos ir bendruomenės, todėl renginių kalendorius nuolat pildomas. Naujausius programos papildymus rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamuose pranešimuose ir vietos kultūros centrų informacijoje.

  • Grybų ekspertė Aurelija Plūkė atskleidė, ką miškas šiemet žada grybautojams

    Grybų ekspertė Aurelija Plūkė atskleidė, ką miškas šiemet žada grybautojams

    Miškas šiemet dosnus

    Grybų pasaulio ekspertė ir edukatorė Aurelija Plūkė sako, kad šių metų sezonas daugeliui grybautojų gali būti vienas įsimintiniausių. Pasak jos, šiltas laikotarpis ir pakankama drėgmė kai kuriose vietovėse sudarė palankias sąlygas grybams, todėl miškas šiemet dažnai atsilygina gausiau.

    Rugsėjo 12 dieną Varėnos rajone, etnografiniame Žiūrų kaime, vyks Lietuvos 24-asis grybavimo čempionatas, tradiciškai sutraukiantis ir sportinio azarto ieškančius, ir norinčius pasitikrinti žinias. A. Plūkė su komanda prisidės prie renginio ir miške lydės grybautojus, pasakodama ne tik apie valgomas rūšis.

    Nuo vaikystės iki mikologijos studijų

    A. Plūkė grybų pažinimą sieja su vaikyste, kai laikas gamtoje buvo kasdienybė, o pirmuosius saugaus grybavimo principus perdavė tėvai. Vėliau susidomėjimas išaugo į nuoseklų pažinimą, o pandemijos laikotarpiu miškas, fotografija ir tyrinėjimas tapo svarbia veiklos kryptimi.

    Ji atkreipia dėmesį, kad lietuviškai informacijos apie grybus ilgą laiką trūko: šalia populiarių leidinių daug šaltinių buvo arba per akademiški, arba prieinami tik kitomis kalbomis. Norėdama sustiprinti pagrindus, A. Plūkė baigė mikologijos pagrindų studijas Vilniaus universitete, kurios, pasak jos, padėjo ne tik suprasti terminus, bet ir atsirinkti patikimus šaltinius.

    Grybai – ne vien lėkštėje

    Pasak edukatorės, grybų reikšmė kasdienybėje dažnai nuvertinama, nes daug kam jie tėra skirstymas į valgomas ir nevalgomas rūšis. Tačiau grybai dalyvauja visos ekosistemos procesuose: jie skaido organines medžiagas, palaiko dirvožemio gyvybingumą, o jų ryšiai su medžiais per grybieną yra vienas svarbiausių miško stabilumo elementų.

    A. Plūkė pabrėžia, kad grybai padeda suprasti, kaip gamtoje viskas susiję: matome tik vaisiakūnius, o didžioji „organizmo“ dalis lieka po žeme. Ši mintis, pasak jos, veda ir į platesnius klausimus apie žmogų kaip ekosistemą, kurioje kartu egzistuoja daugybė mikroorganizmų.

    Patirtys JAV: nuo baimės iki festivalio kultūros

    A. Plūkė pasakoja, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose grybavimo tradicija daug silpnesnė nei Lietuvoje, o dalis visuomenės grybus vertina atsargiai dėl apsinuodijimo rizikos. Vis dėlto situacija keičiasi: atsiranda entuziastų bendruomenės, daugėja edukacinių veiklų, o grybų tema vis dažniau iškyla ir kultūriniuose renginiuose.

    Rugpjūtį ji lankėsi Kolorado valstijoje vykstančiame Telluride grybų festivalyje, kuris per dešimtmečius išaugo į plačią programą turintį renginį. Pasak jos, šiandien festivalyje šalia pažintinių žygių ir pranešimų vyksta kulinarinės degustacijos, meninės veiklos ir susitikimai su įvairių sričių specialistais.

    „Grybai mums rodo, kaip viskas susiję ir kad niekas neegzistuoja vienas pats“, – sakė Aurelija Plūkė.

    Ką svarbu prisiminti grybaujant

    Ekspertė pabrėžia, kad svarbiausias principas išlieka paprastas: rinkti reikia tik tuos grybus, kuriuos žmogus atpažįsta be abejonių. Ji atkreipia dėmesį, kad rizikinga pasitikėti vien nuotraukomis ar socialinių tinklų patarimais, nes panašios rūšys gali skirtis esminiais požymiais.

    Pasak A. Plūkės, grybavimo kultūra Lietuvoje stipri, tačiau ją verta papildyti platesniu požiūriu į mišką. Miške svarbus ne tik laimikis, bet ir pagarba buveinėms: senesni miškai su pūvančia mediena yra gyvybiškai reikšmingi daugybei rūšių, o atsakingas elgesys padeda išlaikyti jų įvairovę.

  • Varėnos rajonas šią savaitę nustebins: renginių tiek, kad sunku išsirinkti

    Varėnos rajonas šią savaitę kviečia gyventojus ir svečius į renginių maratoną – nuo paskaitų ir parodų iki didesnių bendruomeninių švenčių. Savivaldybė ragina planuotis laiką ir nepraleisti progų patirti Dzūkijos kultūrą iš arčiau.

    Programoje numatomi koncertai, susitikimai su kūrėjais, edukacijos bei pasivaikščiojimai ir žygiai, skirti įvairaus amžiaus žmonėms. Dalis veiklų orientuota į šeimas, todėl siūloma rinktis renginius, kuriuose galima dalyvauti kartu su vaikais.

    Šią savaitę Varėnoje ir kitose rajono vietovėse taip pat pristatomos meno ir fotografijos parodos, o kultūros erdvėse planuojami vakarai, kuriuose svarbiausia tampa pokalbis, gyvas turinys ir bendrystė. Organizatoriai pabrėžia, kad vietų kai kuriuose užsiėmimuose gali būti ribotai, todėl verta pasidomėti iš anksto.

    Artėjant didesnėms tradicinėms rajono šventėms, renginių kalendorius pildomas ir platesnėmis programomis, skirtomis vietos amatams, dzūkiškai kulinarijai ir muzikai. Tokie renginiai kasmet pritraukia ne tik vietinius, bet ir atvykstančius iš kitų Lietuvos regionų.

    Planuojantiems vykti į renginius rekomenduojama pasitikrinti tikslias vietas ir laikus oficialiuose Varėnos rajono informacijos kanaluose bei atsižvelgti į galimus programos pasikeitimus. Organizatoriai taip pat ragina atvykti anksčiau, jei numatomas didesnis dalyvių srautas.

  • Varėna vėl ruošia grybautojų šturmą: 23-iasis čempionatas Žiūrų kaime ir Miško pasaka

    Varėna vėl ruošia grybautojų šturmą: 23-iasis čempionatas Žiūrų kaime ir Miško pasaka

    Rugsėjo 12 dieną Varėna vėl taps grybautojų traukos centru: mieste ir apylinkėse vyks tarptautinė Grybų šventė, šiemet pasitinkanti tema Miško pasaka. Organizatoriai tikisi, kad į Dzūkijos sostine vadinamą miestą sugrįš ne tik grybavimo aistruoliai, bet ir šeimos, norinčios patirti vietos tradicijas.

    Vienas pagrindinių šventės akcentų – 23-iasis Lietuvos grybavimo čempionatas, kurio startas bus duotas Žiūrų kaime prie Ūlos upės. Registracija dalyviams numatyta nuo 6.30 valandos, o komandos į mišką iškeliaus aštuntą ryto, siekdamos ne tik pilnų krepšių, bet ir simbolinio trofėjaus.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad čempionate vertinamas ne vien surinktų grybų kiekis. Dėmesys skiriamas atsakingam elgesiui miške, pagarbai gamtai, komandinei dvasiai ir dzūkiškai bendrystei, kuri Varėnos krašte istoriškai siejama su kasdieniu gyvenimu šalia girios.

    „Miškas dzūkui visada buvo daugiau nei pragyvenimo šaltinis – tai namai ir istorijos, kuriose gyvena legendos bei paslaptingi pasakojimai“, – sakė Varėnos kultūros centro direktorė Jurgita Keršienė.

    Nuo 10 valandos šventinis šurmulys persikels į Varėnos centrą: Vytauto, J. Basanavičiaus ir M. K. Čiurlionio gatvėse veiks Didžioji mugė. Joje žadama amatininkų dirbinių, tradicinių krašto gėrybių ir dzūkiškų gardumynų, o miestas taps gyva scena visos dienos veikloms.

    Vasario 16-osios gatvėje dalį dienos veiks Žinių ir pramogų alėja, kur numatomos edukacijos ir veiklos vaikams, supažindinančios su miško pasauliu. Legendų ir padavimų parke seniūnijų kiemeliai varžysis, kaip kūrybiškai atskleisti šių metų temą, o dienos viduryje bus renkama skaniausia grybienė.

    Šventėje planuojama ir pažintinė dalis: grybų parodoje numatyti susitikimai su mikologais, taip pat bus pristatomi su grybų tema susiję fotografijos darbai. Kultūros programą papildys filmo seansai ir parodos, o vakare Didžiojoje scenoje skambės koncertai, kuriuose pasirodys Petunija, grupė „Sisters On Wire“, „Žemaitukai“ ir Jovani.

    Organizatoriai primena, kad komandos į čempionatą registruojamos iki rugsėjo 9 dienos, o visa renginio programa ir praktinė informacija skelbiama Varėnos kultūros centro kanalais. Šventė kasmet sutraukia tūkstančius lankytojų ir tampa ne tik pramoga, bet ir Dzūkijos tapatybę stiprinančiu įvykiu.

  • Varėna vėl ieško geriausio grybautojo: 23-iasis čempionatas startuos Žiūrų kaime

    Rugsėjo viduryje Varėna dar kartą taps Lietuvos grybavimo sostine: mieste ir apylinkėse vyks tarptautinė Grybų šventė, kasmet sutraukianti dešimtis tūkstančių lankytojų. Šių metų šventės tema – Miško pasaka, žadanti daugiau ne tik pramogų, bet ir gyvą Dzūkijos tradicijų patirtį.

    Ryškiausias ryto akcentas – 23-iasis Lietuvos grybavimo čempionatas, kurio startas bus duotas Žiūrų kaime, prie Ūlos upės, pušynų apsuptyje. Komandų registracija vietoje prasidės 6.30 valandą, o į mišką dalyviai išvyks 8 valandą.

    Pagrindinis čempionato trofėjus – Varėnos rajono savivaldybės mero įsteigtas prizas Grybautojas. Organizatoriai pabrėžia, kad vertinamas ne vien laimikio svoris: svarbi pagarba gamtai, atsakingas elgesys miške ir bendruomeniškumas.

    Komandos į čempionatą registruojamos iki rugsėjo 9 dienos. Organizatoriai primena, kad grybavimo sezono metu aktualu laikytis miško taisyklių, nešiukšlinti, neardyti paklotės, o radus retas ar saugomas rūšis jų nerinkti.

    „Miškas dzūkui visada buvo daugiau nei pragyvenimo šaltinis – tai ir namai, ir pasakojimų vieta. Šiemet paslaptinga girios dvasia persikels į Varėnos miestą“, – sakė Varėnos kultūros centro direktorė Jurgita Keršienė.

    Šventinė programa Varėnoje įsibėgės nuo 10 valandos: pagrindinėse miesto gatvėse veiks didžioji mugė, o Vasario 16-osios gatvėje iki 14 valandos bus įrengta Žinių ir pramogų alėja su edukacijomis ir interaktyviomis veiklomis vaikams bei suaugusiesiems.

    Legendų ir padavimų parke seniūnijų kiemeliai varžysis, kaip kūrybiškiausiai atskleisti temą Seku, seku miško pasakų. Čia pat vyks ir kulinarinis akcentas: 13 valandą planuojama paskelbti, kam pavyko išvirti skaniausią grybienę.

    Programoje numatyta grybų paroda ir susitikimai su mikologais iš Lietuvos bei Latvijos, taip pat fotografijos konkurso darbų ekspozicija. Kino salėje planuojami 3D filmo Grybai: gyvybės tinklas seansai, o parodų erdvėse bus pristatomi grybų iliustracijų darbai.

    Vakarinėje dalyje skambės koncertai: nuo ankstyvos dienos pasirodys vietos kolektyvai ir folkloro festivalio Griežynė dalyviai, taip pat svečiai iš Ukrainos – kolektyvas „Kalyna“. Vėliau scenoje laukiami Petunija, „Sisters On Wire“, „Žemaitukai“, o koncertą užbaigs Jovani.

    Tarptautinė Grybų šventė Varėnoje vyks rugsėjo 12 dieną, o Lietuvos grybavimo čempionato startas bus duotas Žiūrų kaime. Organizatoriai ragina atvykti iš anksto, įsivertinti oro sąlygas ir pasirūpinti saugumu miške.

  • Samanos Merkinėje pakvies į partizanų takus: kas laukia per Dainavos apygardos 80-metį

    Samanos Merkinėje pakvies į partizanų takus: kas laukia per Dainavos apygardos 80-metį

    Rugpjūčio 16 dieną Merkinėje vyks penktosios senovės dienos „Samanos“, kviečiančios istoriją ne tik prisiminti, bet ir patirti. Renginyje žadami žygiai partizanų takais, paskaitos, parodos, koncertai ir bendruomeniškos veiklos visai dienai.

    Šių metų programa skiriama Lietuvos partizanų Dainavos apygardos 80 metų sukakčiai. Organizatoriai pabrėžia, kad Merkinės apylinkės Dzūkijoje buvo viena svarbiausių ginkluoto pasipriešinimo erdvių, todėl minėjimas čia įgauna ypatingą prasmę.

    „Ši sukaktis Merkinės kraštui yra ypatingai svarbi, nes būtent čia vyko vienos reikšmingiausių Dainavos apygardos kovų, o Merkinė tapo vienu ryškiausių ginkluoto pasipriešinimo simbolių Dzūkijoje“, – sakė istorikas ir Merkinės krašto muziejaus direktorius dr. Žygimantas Buržinskas.

    Istorija, kurią siūloma išgyventi

    „Samanų“ sumanytojas Vytaras Radzevičius akcentuoja gyvą pasakojimą: nuo miško takų ir partizanų dainų iki pokario kasdienybę aiškinančių tyrėjų įžvalgų. Tokia forma atliepia pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją Lietuvoje istoriją pristatyti per patyrimą, o ne vien per oficialias kalbas.

    Merkinė pokariu buvo strategiškai svarbi vieta prie Nemuno ir Merkio santakos, kur susikerta keliai, todėl čia susidūrė ir partizanų, ir okupacinės valdžios interesai. Dainavos apygarda laikoma viena stipriausių ir ilgiausiai kovojusių partizanų struktūrų Pietų Lietuvoje, o jos veiklai reikšmingos buvo ir Merkinės apylinkės.

    Šiandien regione išlikę partizaninio karo atminties ženklai: buvusių bunkerių vietos, žuvimo vietos, memorialai ir kapai. Istorinė atmintis čia palaikoma muziejinėmis ekspozicijomis, edukacijomis ir žygiais, kurie padeda žmonėms geriau suprasti 1944–1953 metų pasipriešinimo kontekstą.

    Parodos, paskaitos ir muzika

    Renginio išvakarėse numatyta šv. Roko atlaidų mugė Merkinės fabrike. Rugpjūčio 16 dieną 12 valandą Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyks atlaidai, giedos Kęstučio Breidoko vadovaujamas Merkinės kultūros centro mišrus choras Merkinė, po šv. Mišių jis surengs koncertą.

    Festivalio erdvėse veiks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paroda „Bendražygės – moterys partizanės Lietuvoje 1944–1953 metais“. Šia tema paskaitą skaitys centro istorikai Ramona Staveckaitė-Notari ir Andrius Tumavičius, taip pat numatyti pranešimai apie partizanų nuotraukas ir pokario gyvenimą Merkinėje.

    Programoje žadamos ir bendruomeninės veiklos: žygis apie laukinius augalus, pasakojimai apie gamtos panaudojimą maistui ir buičiai, taip pat plaukimas baidarėmis Merkiu. Organizatoriai akcentuoja, kad „Samanos“ siekia sujungti kultūrą, istoriją ir vietos žmonių kuriamą tradiciją.

    Vakare skambės partizanų dainos ir folkloro programa, o žiūrovai bus kviečiami dainuoti kartu. Renginyje ketinama pristatyti ir partizanų dainyną, kurio skaitmeninė versija, organizatorių teigimu, leis dainoms gyventi ir pasibaigus festivaliui.

    Merkinės tradicija: nuo 1935 metų iki šiandien

    Merkinėje senovės dienų idėja siekia 1935 metus, kai renginys sutraukė tūkstančius žmonių, tarp jų ir tuometį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną. Dabartinės „Samanos“ tęsia tą pačią kryptį, tik pasirinkdamos šiuolaikišką formą ir platesnį bendruomenės įtraukimą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra vien koncertų savaitgalis ar istorijos rekonstrukcija. Greičiau kvietimas sustoti, įsiklausyti į Dzūkijos pasakojimus ir pajusti ryšį su vieta, kur laisvės kovų istorija tebėra matoma kraštovaizdyje ir žmonių atmintyje.

    „Dainavos partizanų apygarda yra neatsiejama mūsų krašto istorijos dalis. 80-mečio sukaktį norime paminėti ne oficialiomis kalbomis, apie istoriją verta pasakoti gyvai, o „Samanos“ juk visada kalba apie tai, kas išlieka“, – sakė V. Radzevičius.

    Senovės dienos „Samanos“ vyks Merkinės fabrike rugpjūčio 16 dieną nuo 12 valandos. Renginį organizuoja Merkinės fabrikas, senovės dienas iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, partneriai – Merkinės kultūros centras ir Merkinės krašto muziejus.

  • „Maceva“ tęsia Merkinės žydų kapinių darbus: inventorizacija artėja prie finišo

    „Maceva“ tęsia Merkinės žydų kapinių darbus: inventorizacija artėja prie finišo

    Merkinėje tęsiami senųjų žydų kapinių tvarkymo ir dokumentavimo darbai, kuriuos koordinuoja pelno nesiekianti organizacija „Maceva“. Projekto koordinatorės Mildos Jakulytės teigimu, šių metų svarbiausias tikslas – užbaigti kapinių inventorizaciją ir suvienodinti sukauptus duomenis.

    Talkų metu kiekvienas išlikęs antkapis kruopščiai nuvalomas, įvertinama jo būklė, paminklas fotografuojamas, o užrašai fiksuojami taip, kad vėliau būtų galima juos perkelti į skaitmeninį katalogą. Tokia dokumentacija tampa ypač svarbi, nes dalis akmenų nyksta dėl gamtos poveikio, o informacija ant jų laikui bėgant tampa sunkiai įskaitoma.

    Prie darbų, kaip ir ankstesniais metais, prisideda ir Vokietijos kariuomenės kariai. Organizatoriai pabrėžia, kad tarptautinė parama praktinėse talkose padeda greičiau atlikti fizinį darbą, o kartu skatina platesnį visuomenės dėmesį kultūros paveldui ir istorinei atminčiai.

    „Maceva“ yra 2011 metais įkurta organizacija, kurios veikla orientuota į Lietuvoje išlikusių senųjų žydų kapinių išsaugojimą: nuo teritorijų tvarkymo iki antkapių restauravimo ir duomenų skaitmeninimo. Tokie projektai leidžia ne tik apsaugoti nykstančius paminklus, bet ir atkurti biografines bei genealogines gijas, svarbias čia palaidotų žmonių artimiesiems ir tyrėjams.

    Norintys prisidėti prie darbų Merkinėje kviečiami susisiekti su organizatoriais arba atvykti tiesiai į talkos vietą. Skelbiama, kad darbai kapinėse vyks dar kelias dienas, todėl savanorystei atviras ir trumpas, ir ilgesnis įsitraukimas.