CP v2

Tag: Dzūkija

  • Albertas Antanavičius-Šekspyras Alytuje pristatys naują knygą ir pakvies į dainuojamosios poezijos vakarą

    Alytaus miesto dienų išvakarėse į Alytų sugrįžta kraštietis, dainuojamosios poezijos kūrėjas ir atlikėjas Albertas Antanavičius-Šekspyras. Birželio 11 dieną 17.15 valandą Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) jis surengs muzikinį-poetinį susitikimą, kuriame pristatys naujausią savo leidinį, gros ir dainuos.

    Renginyje klausytojai išgirs ir kūrybos fragmentų iš knygos-albumo Veisiejų krašte – su paukščiais ir paukštukais, kurioje susipina poezija, gamtos pažinimas ir dzūkiškas krašto jautrumas. Biblioteka kviečia į vakarą kaip į gyvą susitikimą su autoriumi, kuriame knyga tampa ne tik skaitomu, bet ir klausomu pasakojimu.

    Leidinys sudarytas iš 117 eiliuotų tekstų apie Dzūkijos Veisiejų krašto sparnuočius, o kiekvieną jų lydi dailininkės Aurelijos Ozolinios iliustracijos. Tokia knygos struktūra artima albumui ir kartu primena pažintinį žinyną, todėl gali sudominti ir vaikus, ir suaugusiuosius, ypač tuos, kurie ieško ryšio su regiono gamta bei kultūra.

    Dainuojamosios poezijos vakarai Lietuvoje pastaraisiais metais išlieka gyvi dėl kamerinės atmosferos ir tiesioginio santykio su publika, o bibliotekos vis dažniau tampa svarbia erdve tokiems susitikimams. Čia dėmesys krypsta į tekstą, kalbą ir autentišką atlikimą, o klausytojai dažnai ateina ne tik į koncertą, bet ir į pokalbį.

    „Albertą praminė Šekspyru, ne kokiu apgailėtinu eiliakaliu, bet pačiu Šekspyru. Ir tai daug pasako, visų pirma apie jo aistrą eiliuoti. Panašu, kad jam daug sunkiau kalbėti proza, ilgais sakiniais nei sueiliuoti. Todėl jo tekstuose – ir nenuvalkiotos, šviežios metaforos, ir paprastučiai kasdieniai žodžiai, ir gili mintis. Bet svarbiausia, kad Albertas nesideda esąs Šekspyras. Jis tiesiog rašo kaip moka – ir jam sekasi“, – sakė rašytojas Juozas Šikšnelis.

    Organizatoriai pabrėžia, kad susitikimas atviras visiems, kurie vertina dainuojamąją poeziją, literatūrą ir dzūkišką kultūros pulsą. Tai proga išgirsti naujausius autoriaus tekstus, pasikalbėti apie knygos idėją ir patirti vakaro programą gyvai.

  • Alytaus miesto šventė 2026: savivaldybė patvirtino renginių teritorijų ribas ir laiką

    Alytuje birželio 12–14 dienomis vyks miesto šventė, skirta 445-ajam miesto gimtadieniui. Šiomis dienomis numatomi koncertai, bendruomenių susitikimai ir įvairios pramogos skirtingose miesto erdvėse.

    Alytaus miesto savivaldybė pranešė, kad administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos miesto šventės renginių teritorijų ribos ir laikas. Toks sprendimas leidžia aiškiai apibrėžti, kur ir kada galios šventės metu taikomi eismo, prekybos ar viešosios tvarkos reikalavimai.

    Kam svarbios nustatytos ribos?

    Renginių teritorijų ribos svarbios tiek šventės lankytojams, tiek miesto gyventojams ir verslams. Jos padeda iš anksto planuoti maršrutus, įvertinti galimus laikinuosius eismo ribojimus bei pasirinkti patogiausius atvykimo ir išvykimo laikus.

    Praktikoje tai reiškia, kad tam tikrose zonose šventės metu gali būti ribojamas automobilių eismas, keičiamas viešojo transporto judėjimas, o taip pat sustiprinamas saugumo užtikrinimas. Tokie sprendimai įprasti didesniems miesto renginiams, kai siekiama suvaldyti srautus ir sumažinti incidentų riziką.

    Šventės tema ir organizatoriai

    Šių metų Alytaus miesto šventė pristatoma tema Žalio krašto – žalia ir širdis. Organizatoriai akcentuoja Dzūkijos krašto tapatybę, bendruomeniškumą ir kvietimą švęsti drauge miesto erdvėse.

    Šventę organizuoja Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus teatras ir Alytaus kultūros centras. Savivaldybė taip pat primena, kad šventės programa skelbiama atskirai, o lankytojams rekomenduojama prieš vykstant pasitikrinti tikslius laikus ir vietas.

    Rėmėjai ir partneriai

    Prie miesto šventės įgyvendinimo prisideda ir rėmėjai. Tarp jų minimi UAB „Dzūkijos vandenys“, Kauno kolegijos Alytaus fakultetas, AB „Kauno grūdai“, UAB „Daugesta“ ir UAB „Alytaus šilumos tinklai“.

    Organizatoriai pažymi, kad partnerių įsitraukimas leidžia užtikrinti platesnę programą ir sklandesnį renginių organizavimą. Šventės metu gyventojai ir miesto svečiai kviečiami laikytis organizatorių bei viešosios tvarkos pareigūnų nurodymų.

  • Druskininkuose ieškota sprendimų Dzūkijos etninės kultūros tęstinumui: nuo edukacijų iki heraldikos

    Druskininkuose ieškota sprendimų Dzūkijos etninės kultūros tęstinumui: nuo edukacijų iki heraldikos

    Posėdis Leipalingio dvare

    Leipalingio dvare Druskininkų savivaldybėje į posėdį susirinko Dzūkijos (Dainavos) regioninės etninės kultūros globos taryba. Susitikime aptarta, kaip užtikrinti etninės kultūros puoselėjimo tęstinumą ir sklaidą ne tik Druskininkuose, bet ir visame Dzūkijos regione.

    Posėdyje dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, tarybos atstovai, Druskininkų savivaldybės specialistai, etninės kultūros puoselėtojai, tautodailininkai ir kūrėjai. Daug dėmesio skirta tam, kaip tradicijas išlaikyti gyvas kasdienybėje, o ne vien šventiniuose renginiuose.

    Kokios priemonės veikia, o kur stringa?

    Susitikimo metu pristatyta etninės kultūros situacija Druskininkų savivaldybėje, apžvelgtos vykdomos edukacijos ir renginiai, taip pat tradicijų išsaugojimo iniciatyvos. Aptarti iššūkiai, su kuriais dažniausiai susiduria bendruomenės ir organizatoriai: kartų kaita, mažėjantis nuoseklus įsitraukimas ir riboti žmogiškieji ištekliai.

    Diskusijose pabrėžta, kad etninės kultūros sklaidą vis dažniau lemia praktiniai sprendimai: aiškus edukacijų turinys, bendradarbiavimas su mokyklomis, muziejais ir vietos bendruomenėmis, taip pat tradicijų pateikimas šiuolaikiškai, neprarandant autentiškumo. Dalyviai akcentavo, jog svarbu ne tik renginių gausa, bet ir jų kokybė bei tęstinumas.

    Heraldika ir regiono tapatybė

    Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų buvo Dzūkijos etnografinio regiono heraldikos simbolių įteisinimas. Tokie sprendimai, pasak posėdžio dalyvių, prisideda prie aiškesnės regiono tapatybės ir atpažįstamumo, o simboliai tampa ne vien formalumu, bet ir edukacine priemone.

    Taip pat aptarti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso prioritetai bei Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados rezultatai. Šios iniciatyvos vertintos kaip svarbūs būdai įtraukti tiek jaunimą, tiek turizmo sektorių, kad tradicijos būtų ne tik saugomos, bet ir taptų vietos ekonomikos bei švietimo dalimi.

    Posėdžio dalyviai susipažino su Leipalingio dvaro istorija ir aplankė A. Volungevičiaus vardo kraštotyros muziejus. Susitikimą užbaigė pažintinė edukacija Druskininkuose, kurios metu gilintasi į vietos kultūros ir istorijos paveldą.

  • Dargužiuose atidaryta paroda Tarp praeities ir dabarties: trijų meistrių darbai iki birželio 30 dienos

    Dargužiuose atidaryta paroda Tarp praeities ir dabarties: trijų meistrių darbai iki birželio 30 dienos

    Amatai, kurie pasakoja

    Dargužių amatų centre atidaryta paroda Tarp praeities ir dabarties, kviečianti pažvelgti į tradicinius amatus per šiandienos kūrėjų patirtis. Ekspozicijoje susitinka keramika, audimas ir verpimas, o pagrindinis akcentas tenka rankų darbui ir medžiagų gyvumui.

    Parodos idėja paprasta ir aiški: parodyti, kaip amato tradicija gali išlikti aktuali, kai ją tęsia šiuolaikinis žmogus. Tokios ekspozicijos vis dažniau tampa ne tik kultūros renginiais, bet ir bendruomenės susitikimo vieta, kur amatas suvokiamas kaip tapatybės dalis.

    Trys autorės, trys medžiagos

    Savo kūrybą parodoje pristato trys meistrės: keramikė Aurelija Markelionienė, audėja Laima Griškevičienė ir verpėja Agnė Miknevičiūtė. Nors jos dirba skirtingomis technikomis, visus darbus jungia dėmesys detalei, ilgam procesui ir aiškiai atpažįstamam rankų darbo charakteriui.

    Keramikoje svarbi ne vien forma, bet ir medžiagos elgsena, degimo rezultatas, paviršiaus faktūra. Audiniuose atsiskleidžia raštų logika ir ritmas, o verpiniuose juntama žaliavos kilmė ir rankų šiluma, kurią žiūrovai dažnai įvardija kaip pagrindinę tokių kūrinių vertę.

    Kodėl verta sustoti ilgiau

    Paroda orientuota į lėtą žiūrėjimą: darbai kalba per faktūras, spalvų santykius ir kruopštumą, kurio nepastebėsi skubėdamas. Tokia patirtis artima šiandien ryškėjančiai tendencijai vertinti tvarią kūrybą ir vietinę gamybą, kai daiktas turi istoriją, o ne tik funkciją.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne vien darbų ekspozicija, bet ir pasakojimas apie laiką, kantrybę bei ryšį su tradicija. Parodos lankymas gali tapti proga susipažinti su amatais kaip gyvu paveldu, kuris keičiasi kartu su žmogumi.

    Paroda Dargužių amatų centre veiks iki 2026 metais birželio 30 dienos.

    „Nuoširdžiai dėkojame kūrėjoms už jų talentą, kruopštumą, kantrybę ir dalijimąsi savo pasauliu su mumis“, – sakė Dargužių amatų centro vadovė Sigita Švedė.

  • Varėnoje birželio 6–7 dienomis vyks festivalis „Nerk į vasarą gamtos ritmu“: kas laukia?

    Varėnoje birželio 6–7 dienomis vyks festivalis „Nerk į vasarą gamtos ritmu“: kas laukia?

    Birželio 6–7 dienomis Varėna kviečia vasaros pradžią sutikti festivalyje „Nerk į vasarą gamtos ritmu“. Pagrindiniai renginiai šiemet vyks Varėnos dainų slėnyje, kur gamtos apsupta erdvė taps muzikos ir vasariškų patirčių centru.

    Organizatorių teigimu, programoje numatyta veiklų skirtingiems lankytojų poreikiams: nuo koncertų ir mugės iki edukacijų bei pramogų šeimoms. Renginyje žadama daug dėmesio skirti ir poilsiui gamtoje, kuri Varėnos kraštui yra viena ryškiausių tapatybės dalių.

    Festivalio lankytojai galės paragauti Dzūkijos skonių ir jų šiuolaikinių interpretacijų, taip pat sudalyvauti vandens degustacijoje. Greta gastronominių patirčių planuojamos ir aktyvios veiklos, kviečiančios miestą pažinti per judėjimą ir buvimą lauke.

    Programoje numatytos ir pirtys bei įvairūs susitikimai po atviru dangumi, akcentuojant lėtą, pojūčiais paremtą laisvalaikį. Organizatoriai tikisi, kad toks formatas padės lankytojams Varėną pamatyti kaip vietą, kur natūraliai susijungia gamta, kultūra ir vasaros nuotaika.

    Patogesniam atvykimui žadamas nemokamas šventės autobusas, kuris veš miesto gyventojus ir svečius. Taip pat skelbiama, kad į festivalį galima atvykti traukiniu iš Vilniaus su 90 proc. nuolaida, o išvykti naktiniu traukiniu.

  • Kalniškės mūšio 81-osios metinės: lietus nesutrukdė žygiui ir pagarbai žuvusiems partizanams

    Kalniškės mūšio 81-osios metinės: lietus nesutrukdė žygiui ir pagarbai žuvusiems partizanams

    Minėjimas Kalniškės miške

    Šeštadienį, nepaisant lietingo oro, Kalniškės miške paminėtos Kalniškės mūšio 81-osios metinės. Į minėjimą susirinko vietos bendruomenė, partizanų artimieji, tremtiniai, šauliai, kariškiai ir svečiai iš įvairių Lietuvos vietovių.

    Renginys prasidėjo tradiciniu žygiu partizanų kovų takais nuo Simno miesto aikštės. Žygio dalyviai, lydimi plk. Rimanto Jarmalavičiaus, keliavo į vieną svarbiausių Dzūkijos partizaninio pasipriešinimo vietų.

    Kalniškės mūšio vietoje buvo aukotos Šv. Mišios už žuvusius partizanus ir Lietuvos laisvę. Mišias aukojo Simno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kun. R. Žukauskas.

    Minėjime dalyvavo ir Alytaus rajono savivaldybės atstovai, taip pat Seimo nariai bei savivaldybės tarybos nariai. Susirinkusiesiems perduoti merės Ausmos Miškinienės linkėjimai, akcentuota, kad istorinė atmintis šiandien stiprina pilietiškumą.

    1945 metų gegužės 16 dienos mūšis

    Kalniškės mūšis įvyko 1945 metų gegužės 16 dieną, kai Dzūkijos partizanai susidūrė su sovietų NKVD pajėgomis. Istorikų vertinimu, tai buvo vienas didžiausių atvirų susirėmimų ankstyvuoju partizaninio karo laikotarpiu.

    Į kovą stojo apie 100 partizanų, kuriems vadovavo Lietuvos ulonų puskarininkis Jonas Neifalta-Lakūnas. Prieš juos buvo sutelktos keliskart gausesnės pajėgos, dažnai nurodoma apie 1 000 NKVD karių.

    Nuo aušros iki sutemų trukęs mūšis pareikalavo skaudžiausios kainos: žuvo 44 partizanai. Šios netektys tapo Dzūkijos laisvės kovų simboliu, o pati vieta ilgainiui įgijo ypatingą reikšmę tiek istorinei atminčiai, tiek regiono tapatybei.

    Kalniškės mūšis dažnai minimas kaip pavyzdys, kiek daug lėmė ryžtas ir vietos pažinimas, kai partizanai siekė išsilaikyti prieš geriau ginkluotas ir gausesnes sovietų struktūras. Tačiau mūšis taip pat atskleidė ir žiaurią realybę: okupacinė valdžia turėjo didžiulius resursus, o atvirų kautynių kaina buvo itin didelė.

    Gyva atmintis ir bendrystė

    Po oficialiosios dalies minėjimo dalyviai klausėsi patriotininių ir partizaninių dainų koncerto Te skamba dainos milžinkapių šaly. Skambėjusios dainos priminė partizanų tikėjimą laisve, net kai pergalė atrodė nepasiekiama.

    Vėliau žmonės buvo pakviesti bendrystei ir kareiviškoms vaišėms. Tokie susitikimai, organizatorių teigimu, yra ne tik pagarba žuvusiesiems, bet ir būdas perduoti istorijos supratimą jaunajai kartai.

    Kalniškės mūšio vietoje šiandien stovi atminimo ženklai, kryžiai ir paminklai, o ąžuolai bei sutvarkyta aplinka primena, kad laisvės kovotojų istorija nėra vien vadovėlių tema. Kasmetinis sugrįžimas į šią vietą liudija, jog atmintis išlieka gyva per žmonių dalyvavimą, maldą ir bendrą atsakomybės jausmą.

  • Nauja monografija apie Alfonsą Maldonį: pristatyme skambės poezijos skaitymai ir pokalbis

    Pristatymas vyks gegužės 21 dieną

    Gegužės 21 dieną 17.15 valandą kviečiama į monografijos „Žmogaus balsu. Apie Alfonsą Maldonį ir jo poeziją“ pristatymo renginį. Jame žadamas ne tik pokalbis apie knygą, bet ir gyvas susitikimas su poezija, kai kūryba skamba balsu, o ne vien puslapiuose.

    Renginyje dalyvaus monografijos autorė, literatūrologė dr. Donata Mitaitė, taip pat humanitarinių mokslų daktarė Reda Pabarčienė. Alfonso Maldonio poeziją skaitys aktorė Jūratė Vilūnaitė.

    Kodėl Alfonsas Maldonis vėl svarbus?

    Alfonsas Maldonis dažnai pristatomas kaip ryškus 1930-ųjų kartos poetas, kurio vardas platesniame viešajame lauke ilgainiui priblėso. Jo kartai teko patirtys, kurios formavo visą XX amžiaus Lietuvos žmogaus pasaulėjautą: dar vaikystėje matytas prieškario gyvenimas, vėliau okupacijos, partizaninis karas, prievarta perkurta kaimo kasdienybė.

    Šis istorinis lūžis nebuvo tik fonas biografijai, jis tiesiogiai veikė kūrybą ir jos toną. Kartu tai paaiškina ir sudėtingą autoriaus kelią: nuo ankstyvųjų bandymų ir kompromisų iki brandesnės, labiau reflektuojančios poezijos, kuri išlaikė kritišką žvilgsnį į praeitį ir paties žmogaus pasirinkimus.

    Kas akcentuojama monografijoje?

    Monografijos pavadinimas „Žmogaus balsu“ leidžia suprasti pagrindinę prieigą: ieškoma ne vien literatūros istorijos faktų, bet ir gyvo santykio su poetu bei jo laikmečiu. Tokia perspektyva ypač aktuali šiandien, kai literatūros skaitymas vis dažniau persikelia į fragmentus, o platesnė kūrybos visuma reikalauja kantraus, argumentuoto paaiškinimo.

    Renginyje žadama atskirai pasikalbėti ir apie Dzūkijos temą Alfonso Maldonio poezijoje. Tai svarbi kryptis, nes regiono patirtys ir kalbos skambesys lietuvių lyrikoje dažnai tampa ne dekoracija, o mąstymo būdas, leidžiantis kalbėti apie netektis, atmintį ir ištvermę.

    Organizatoriai taip pat nurodo, kad renginio metu bus galima įsigyti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistų knygų. Pristatymas orientuotas į tuos, kurie nori ne tik išgirsti apie leidinį, bet ir iš arčiau susipažinti su poetu, kurio kūryba, kritikos teigimu, nepraranda vidinės išsilaikymo galios.

  • Lazdijai mini 429-ąjį gimtadienį: Nepriklausomybės aikštėje – muzika, veiklos ir šventinė nuotaika

    Lazdijai mini 429-ąjį gimtadienį: Nepriklausomybės aikštėje – muzika, veiklos ir šventinė nuotaika

    Gegužės 17 dieną Lazdijai šventė 429-ąjį miesto gimtadienį. Nepriklausomybės aikštėje susirinkę gyventojai ir svečiai mėgavosi muzika, bendromis veiklomis ir šventine atmosfera.

    Miesto gimtadienis tradiciškai tampa proga ne tik pasilinksminti, bet ir sustiprinti bendruomeniškumą. Šventės centre – šeimos, vaikai ir miesto žmonės, kuriems ši diena reiškia daugiau nei renginį kalendoriuje.

    Šventės akcentas – aikštė

    Nepriklausomybės aikštėje visą dieną netrūko gyvos muzikos, vaikų juoko ir užsiėmimų įvairaus amžiaus lankytojams. Renginio programa buvo orientuota į jaukų, visiems atvirą formatą, kuriame svarbiausia – buvimas kartu.

    Tokios šventės mažesniuose miestuose ypač svarbios: jos pritraukia ir vietinius, ir išvykusius kraštiečius, o miesto centras bent trumpam virsta bendra susitikimų erdve. Šventinė nuotaika Nepriklausomybės aikštėje priminė, kad miesto tapatybę kuria kasdieniai žmonės ir jų ryšiai.

    Kas slypi už skaičiaus 429

    429-asis gimtadienis simboliškai primena Lazdijų istorijos tęstinumą ir gebėjimą išlaikyti savitą krašto charakterį. Tokios datos dažnai skatina prisiminti vietos tradicijas, įvertinti bendruomenės pasiekimus ir pasikalbėti apie tai, kokių pokyčių miestui reikia ateityje.

    Šiemet šventės tonas buvo paprastas ir šiltas: dėmesys krypo į bendrą džiaugsmą, šeimų laiką ir pozityvią miesto dvasią. Lazdijams tai dar viena proga tarti: su gimtadieniu, mylimas mieste.

  • Kur vykti Dzūkijoje šią savaitę: Varėnos krašto renginiai, koncertai ir šeimos pramogos

    Varėnos krašte šią savaitę suplanuota nemažai renginių, kurie aktualūs tiek šeimoms, tiek kultūros ir muzikos mėgėjams. Programoje – koncertai, bendruomenių susibūrimai ir edukacijos, skirtos įvairaus amžiaus lankytojams.

    Gyventojams ir svečiams patogu tai, kad daug veiklų vyksta ne vien Varėnoje, bet ir aplinkinėse vietovėse, todėl galima susidėlioti visos dienos maršrutą. Organizatoriai ragina atkreipti dėmesį į registracijos ar bilietų poreikį, jei jis numatytas konkrečiame renginyje.

    Koncertai ir scenos renginiai

    Šią savaitę Varėnos rajone numatyti keli gyvos muzikos pasirodymai, tarp jų – soliniai koncertai ir bendruomenių organizuojami vakarai. Tokie renginiai dažniausiai sutraukia ir vietos klausytojus, ir atvykstančius iš kitų miestų, todėl verta atvykti anksčiau, ypač jei vietų skaičius ribotas.

    Renginių organizatoriai vis dažniau planuoja koncertus taip, kad jie būtų patogūs šeimoms: dalis programos vyksta dieną arba ankstyvą vakarą, o šalia numatomos papildomos veiklos. Tai atspindi bendrą Lietuvos regionų tendenciją – kultūrinį turinį derinti su vietos turizmu ir savaitgalio išvykomis.

    Bendruomenių šventės ir pramogos šeimai

    Varėnos krašto renginių kalendoriuje šią savaitę matyti ir bendruomeniniai susibūrimai, skirti vietos tradicijoms, šokiams bei šeimų laisvalaikiui. Tokie renginiai dažnai tampa proga ne tik praleisti laiką, bet ir geriau pažinti krašto kultūrinį savitumą.

    Šeimoms aktualu, kad dalis veiklų orientuota į bendrą dalyvavimą, o ne vien žiūrovų formatą. Praktika rodo, kad regionuose auga poreikis renginiams, kuriuose vaikai ir suaugusieji gali įsitraukti kartu, o tai didina ir vietos renginių lankomumą.

    Kur sekti programos pasikeitimus?

    Planuojant išvyką verta pasitikrinti, ar organizatoriai nenumato laiko ar vietos korekcijų, ypač jei renginiai vyksta atvirose erdvėse. Dažniausiai operatyviausia informacija skelbiama savivaldybės ir vietos kultūros įstaigų kanaluose bei renginių afišose.

    Jei ketinate aplankyti kelis renginius per dieną, pravartu įvertinti atstumus tarp vietovių ir skirti laiko kelionei. Varėnos rajone maršrutus patogiausia planuoti taip, kad vienu metu būtų galima suderinti renginį ir trumpą pažintinę išvyką po Dzūkijos gamtos vietas.

  • Alytuje kviečia prie autentiškų staklių: kas yra audinio rietimas ir kaip paruošti metmenis?

    Alytaus kraštotyros muziejus kviečia į praktinį užsiėmimą, kuriame lankytojai galės ne tik pamatyti, bet ir patys išbandyti tradicinį audimą prie autentiškų audimo staklių. Muziejaus ekspozicijoje „Sodzius Dzūkijon“ nuo šiol sudaryta galimybė prisėsti prie staklių ir pajusti, kaip gimsta audinys – nuo paruošiamųjų darbų iki realaus darbo su gijom.

    Gegužės 16 dieną 11 valandą vyks antroji audimo pamoka „Keturnyčio paslaptys“. Šios dalies tema – audinio įrietimas į stakles ir pagrindiniai paruošiamieji procesai, be kurių audimas paprasčiausiai neprasideda.

    Užsiėmimo metu dalyviai praktiškai susipažins, kaip audinys riečiamas į stakles, kokia tvarka atliekami paruošiamieji darbai ir kodėl tikslumas čia lemia viso audinio kokybę. Taip pat bus paaiškinta, ką audėjai vadina metimu, rietimu ir vėrimu, ir kuo šie etapai skiriasi, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti panašūs.

    Mokymus ves Menų ir dizaino mokymosi centro mokytoja ir tautodailininkė Renata Žiūkienė. Organizatoriai pabrėžia, kad tai yra praktinis užsiėmimas, todėl dalyvių skaičius ribotas, o vietą rekomenduojama rezervuoti iš anksto.

    Dalyvavimo kaina – 5 eurai. Būtina išankstinė registracija, kurią organizatoriai vykdo internetu.