CP v2

Tag: Dzūkija

  • Varėnoje – IV Jadvygos Čiurlionytės vardo folkloro festivalis: „Avilys“ šventė 10-metį

    Varėnoje – IV Jadvygos Čiurlionytės vardo folkloro festivalis: „Avilys“ šventė 10-metį

    Gegužės 8 dieną Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokykloje surengtas IV Jadvygos Čiurlionytės vardo vaikų ir jaunimo folkloro festivalis. Renginys šiemet turėjo ir papildomą progą susitikti – menų mokyklos folkloro ansamblis „Avilys“ paminėjo 10-ąjį gimtadienį.

    Į Varėną atvyko kolektyvai iš skirtingų Lietuvos regionų: Zarasų kultūros centro folkloro ansamblis „Čiūta“, Merkinės etnokultūros klubas „Kukumbalis“, Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblis „Žilvita“, Marijampolės kultūros centro folkloro ansamblis „Žolynukai“ ir Rūdiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Griciukas“.

    Dzūkijos pažinimas ir edukacijos

    Festivalio diena pradėta edukacijomis apie Dzūkijos gamtos ir kultūros savitumą, o vėliau dalyviai leidosi į pažintinį žygį Čepkelių mokomuoju taku. Organizatoriai pabrėžė, kad toks formatas leidžia folklorą patirti ne vien scenoje, bet ir gyvoje aplinkoje, kurioje jis istoriškai formavosi.

    Pietų metu svečiai ragavo tradicines dzūkiškas bandas, kurias kepė Dargužių amatų centras. Tokie kulinarinio paveldo pristatymai festivalyje tampa neatsiejama dalimi, nes padeda jaunimui pažinti regionų tapatybę per kasdienę kultūrą.

    Koncertas ir „Avilio“ dešimtmetis

    Popietę iškilmingai atidarytame renginyje menų mokyklos mokytoja, ansamblio „Avilys“ vadovė ir festivalio organizatorė Ineta Meduneckytė-Tamošiūnienė pristatė Jadvygos Čiurlionytės asmenybę ir jos indėlį į lietuvių folkloro fiksavimą bei sklaidą. Taip pat apžvelgta „Avilio“ dešimtmečio veikla, koncertai ir edukaciniai darbai.

    Festivalio dalyvius pasveikino Varėnos rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus atstovės, menų mokyklos vadovybė. Sveikinimuose akcentuota, kad tęstiniai vaikų ir jaunimo folkloro renginiai padeda ugdyti kultūrinį raštingumą ir stiprina bendruomenių ryšius.

    Mokymai, sutartinės ir vakaronė

    Vėliau vyko etnomuzikologijos mokymai, skirti skirtingoms tradicijoms pažinti: nuo sutartinių giedojimo ir šokamųjų sutartinių iki regioninių dainų, šokių, liaudies žaidimų, ratelių bei kankliavimo. Tokios dirbtuvės, pasak organizatorių, yra esminė festivalio dalis, nes suteikia galimybę jaunimui mokytis tiesiogiai iš patyrusių edukatorių.

    Vakare surengtas koncertas, kuriame kolektyvai pristatė savo krašto programas, o po jo vyko tradicinių šokių vakaronė. Renginio pabaigoje nuskambėjo padėkos festivalio rėmėjams ir partneriams, prisidėjusiems prie edukacijų, vaišių ir festivalio organizavimo.

    Organizatoriai skelbia, kad kitas, V Jadvygos Čiurlionytės vardo vaikų ir jaunimo folkloro festivalis planuojamas po dvejų metų. Iki tol „Avilys“ ir toliau kvies jaunus atlikėjus į veiklas, kuriose tradicija perduodama ne kaip teorija, o kaip praktikuojamas, bendruomenę buriantis patyrimas.

  • Merkio maratonas grįžta su 35-uoju sezonu: Varėna kviečia į vasaros startą Dzūkijos upėje

    Merkio maratonas grįžta su 35-uoju sezonu: Varėna kviečia į vasaros startą Dzūkijos upėje

    Merkio maratonas šiemet skaičiuos 35-uosius metus ir pirmąjį birželio savaitgalį vėl suburs baidarių irklavimo bendruomenę Dzūkijoje. Renginys nuo 1991 metų tapo viena seniausių tęstinių vandens sporto tradicijų Lietuvoje, o pastaraisiais metais įgavo naują pagreitį, kai organizavimą perėmė entuziastų komanda „Lithuanian Kayak Marathon team“.

    Maratonas tradiciškai vyksta kartu su Varėnos vasaros turizmo atidarymu, tad į upę susirenka ne tik sportininkai, bet ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjai. Varėnoje birželio 6–7 dienomis taip pat numatytas vandeniui dedikuotas festivalis Nerk į vasarą gamtos ritmu, kuriame maratonas tampa vienu pagrindinių akcentų.

    Kaip maratonas buvo išgelbėtas

    Organizatoriai pasakoja, kad prieš kelerius metus renginys buvo atsidūręs ties riba, kai dėl mažėjančio dalyvių skaičiaus ir organizacinių sunkumų jo tęstinumas tapo neaiškus. Lūžio tašku tapo žinia apie ilgamečio organizatoriaus ir Lietuvos keliautojų sąjungos prezidento Algimanto Juocevičiaus sveikatos problemas, po kurios bendruomenė nusprendė tradiciją perimti į savo rankas.

    „Arba maratoną rengiame patys, arba jo neteksime“, – sakė vienas organizatorių Arnoldas Latvėnas.

    Pasak organizatorių, pirmą kartą rengiant maratoną naujai komandai pavyko pritraukti daugiau nei 100 dalyvių, o vėliau susidomėjimas augo. Prie starto linijos atvyko irklavimo mėgėjų ir iš užsienio, o varžybos buvo įtrauktos į Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos kalendorių.

    Nauja klasė ir aiški taisyklė

    Šių metų Merkio maratone išlieka tradicinis skirstymas į sportininkų ir turistų klases, tačiau organizatoriai žada ir papildomą galimybę tiems, kurie neturi savo įrangos. Kartu su „Upių labirintu“ planuojama nuomojamų baidarių klasė, kad startuoti galėtų ir naujokai, norintys išbandyti jėgas varžybų formatu.

    Organizatoriai pabrėžia, kad maratonas orientuotas į sportinį irklavimą, todėl taisyklė dėl alkoholio yra griežta: jis netoleruojamas nei prieš startą, nei trasoje. Toks požiūris atspindi platesnę tendenciją vandens turizme, kur dalis bendruomenės siekia atskirti sportines varžybas nuo triukšmingo pramoginio plaukiojimo ir grąžinti ilgesniems maršrutams būdingą nuotykio elementą.

    Rekordai ir Merkio iššūkis

    Merkys laikomas techniška upe, kurioje svarbi trajektorija, posūkių įveikimas ir jėgų paskirstymas, todėl net trumpesnės distancijos čia gali pareikalauti daugiau nei ilgi, tolygesni maratonai kitur. Dalyviai šiemet turės progą taikytis ir į legendinį trasos rekordą, pasiektą 2008 metais, kai sportininkai atkarpą įveikė per 2 valandas ir 4 minutes.

    Vienas organizatorių A. Latvėnas pats taip pat planuoja startuoti ir dalyvauti renginio programoje: po plaukimo jis ketina prisijungti prie Varėnoje vyksiančių pokalbių apie vandens pramogas. Organizatoriai sako, kad maratonas kol kas laikosi ant bendruomenės ir savanorių pečių, o pagrindinė idėja išlieka paprasta: išsaugoti renginį tiems, kam jis tapo kasmetine vasaros pradžios tradicija.

  • Alytuje skambėjo „Dzūkų balsas“: per šimtą vaikų ir jaunimo varžėsi dzūkiškų dainų konkurse

    2026 metų balandžio 23 dieną Alytaus muzikos mokykloje vyko tradicinis Dzūkijos krašto dainų konkursas „Dzūkų balsas“. Renginys subūrė jaunus atlikėjus iš įvairių regiono ugdymo įstaigų ir tapo proga gyvai puoselėti dzūkišką dainavimo tradiciją.

    Organizatorių teigimu, į konkursą susirinko daugiau nei šimtas dalyvių, o salėje netrūko nei palaikančių mokytojų, nei artimųjų. Dzūkiška šneka ir senosios melodijos tapo pagrindine renginio ašimi, priminusia, kad tarmė ir folkloras jaunajai kartai gali būti ne mažiau aktualūs nei šiuolaikinė muzika.

    Konkursą lydėjo tarmė ir tradicija

    Šventinę popietę dalyvius pasveikino Alytaus muzikos mokyklos direktorė Gabrielė Dambauskaitė, palinkėjusi sėkmės ir skambių pasirodymų. Jos žodžiais, tokie renginiai ugdo ne tik muzikinį pasirengimą, bet ir pagarbą savo krašto kultūrai.

    Kiekvienas pasirodymas buvo savitas: skambėjo dzūkiškos dainos, kuriose atgyja gamtos vaizdai, šeimos istorijos ir kasdienybės poetika. Klausytojai girdėjo ir gerai žinomus motyvus, perduodamus iš kartos į kartą, ir drąsesnes jaunųjų atlikėjų interpretacijas.

    Komisijai teko nelengvas sprendimas

    Atlikėjus vertino komisija, sudaryta iš regiono muzikos ir folkloro pedagogų. Komisijai pirmininkavo Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos muzikos mokytoja ekspertė Reda Vokietaitienė, taip pat vertino Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokytoja ir folkloro ansamblio „Avilys“ vadovė Ineta Meduneckytė Tamošiūnienė bei Lazdijų menų mokyklos Veisiejų skyriaus vyresnioji dainavimo mokytoja Rasa Sabaliauskienė.

    Renginio vedėja mokytoja Jolanta Sabonienė šiltu bendravimu ir tarmiškais intarpais padėjo išlaikyti jaukią atmosferą, todėl konkurso jaudulys daugeliui tapo labiau įkvepiančia patirtimi nei įtampa. Komisijos narių teigimu, vertinant buvo svarbu ne tik balso tembras ar intonacija, bet ir gebėjimas perteikti dzūkiško dainavimo stilių.

    Bendra daina suvienijo visus

    Renginį simboliškai užbaigė visus dalyvius sujungusi bendra daina „Šių naktelį“. Organizatoriai pabrėžė, kad tokia pabaiga svarbi ne mažiau nei apdovanojimai, nes parodo bendruomeniškumą ir gyvą tradicijos tęstinumą.

    „Svarbiausia ne laimėjimai, o tas jausmas, kai šimtas balsų susilieja į vieną didelę Dzūkijos dainą“, – sakė konkurso organizatorė mokytoja Daiva Grabauskienė.

    „Dzūkų balsas“ Alytuje dar kartą priminė, kad regioninė kultūra gali būti ne tik saugoma, bet ir aktyviai kuriama šiandien. Augantis jaunų dalyvių skaičius rodo, kad tarmė ir folkloras išlieka patrauklūs, kai jiems suteikiama scena, profesionalus palaikymas ir aiški prasmė.