CP v2

Tag: E. coli

  • Šių 5 produktų nevalgykite žalių: gydytojai perspėja apie infekcijų ir apsinuodijimo riziką

    Žalias maistas dažnai siejamas su sveikesne mityba, tačiau kai kurių produktų termiškai neapdoroti geriau nerizikuoti. Specialistai primena, kad dalis žalių ingredientų gali turėti bakterijų ar natūralių toksinų, kurie sukelia apsinuodijimą.

    Didžiausia rizika kyla vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir turintiems silpnesnę imuninę sistemą. Tokiais atvejais net ir nedidelis užkratas gali baigtis sunkesne žarnyno infekcija.

    Žalia sausainių tešla

    Žalią sausainių tešlą dažnas ragauja dar prieš kepimą, tačiau ji gali būti nesaugi dėl dviejų priežasčių. Pirma, žali miltai paprastai nėra termiškai apdorojami, todėl juose kartais aptinkama ligas sukeliančių bakterijų, įskaitant E. coli.

    Antra, tešloje neretai būna žalių kiaušinių, kurie gali būti susiję su salmonelioze. Kepant aukštoje temperatūroje dauguma mikroorganizmų žūsta, todėl saugiausia tešlą valgyti tik iškepusią.

    Nepasterizuotas pienas

    Nepasterizuotas, kitaip tariant, žalias pienas gali turėti pavojingų bakterijų, kurios sukelia žarnyno infekcijas. Rizika didesnė, jei pienas laikomas netinkamomis sąlygomis arba vartojamas be jokio pašildymo.

    Saugiausias būdas sumažinti grėsmę yra terminis apdorojimas, pavyzdžiui, užvirinimas. Pasterizacija ir virinimas padeda sunaikinti didžiąją dalį ligų sukėlėjų.

    Žalias jautienos faršas

    Žalio faršo ragavimas ar patiekalai, kuriuose faršas lieka nepakankamai iškepęs, gali baigtis apsinuodijimu. Farše kartais randama E. coli, salmonelių ar listerijų, kurios sukelia pykinimą, vėmimą, viduriavimą ir karščiavimą.

    Rizika didesnė nei valgant vientisą mėsos gabalą, nes malant bakterijos gali pasiskirstyti visoje masėje. Dėl to faršą rekomenduojama gerai iškepti, kad viduje neliktų žalių vietų.

    Žalios džiovintos pupelės

    Kai kurios džiovintos pupelės, ypač raudonosios, gali būti pavojingos, jei vartojamos neapvirtos. Jose esantis natūralus lektinas gali sukelti stiprius virškinamojo trakto sutrikimus ir apsinuodijimo simptomus vos po kelių valandų.

    Kad pupelės būtų saugios, jas įprasta mirkyti 8–12 valandų, vandenį nupilti, o tuomet virti verdančiame vandenyje bent 10 minučių ir tęsti virimą iki visiško suminkštėjimo. Tokia šiluma ardo toksines medžiagas.

    Žali grybai

    Žali grybai gali dirginti virškinimo sistemą ir būti sunkiau pasisavinami, nes dalis junginių suyra tik kaitinant. Be to, ant neplautų ar neapdorotų grybų gali būti mikroorganizmų, kurie sunaikinami tik pakankamai aukštoje temperatūroje.

    Svarbu prisiminti, kad nuodingi grybai išlieka pavojingi net ir termiškai apdoroti. Valgyti reikėtų tik gerai atpažįstamus valgomuosius grybus ir juos tinkamai išvirti ar iškepti.

  • Maltos mėsos klaida, kurią daro daugelis: taip apsaugosite šeimą gamindami mėsainius

    Mėsainiai namuose gali būti saugūs ir skanūs, tačiau malta mėsa yra rizikingesnė nei vientisas gabalas. Taip yra todėl, kad malimo metu bakterijos nuo paviršiaus gali patekti į visą masę, o didesnis paviršiaus plotas sudaro palankesnes sąlygas mikroorganizmams daugintis.

    Dažniausiai minimi pavojai siejami su bakterijomis, tokiomis kaip E. coli ir salmonelės, kurios gali sukelti ūmias žarnyno infekcijas. Dėl to maisto saugos specialistai pabrėžia, kad atsargumas prasideda ne virtuvėje, o dar parduotuvėje, renkantis ir transportuojant produktą.

    Kaip elgtis nuo parduotuvės

    Perkant maltą mėsą svarbu, kad pakuotė būtų nepažeista ir laikoma šaldytuve, o ne šiltoje vitrinos zonoje. Patikimiausia mėsą į krepšį dėti pabaigoje, kad ji kuo trumpiau būtų kambario temperatūroje.

    Parsivežus namo, mėsą reikėtų kuo greičiau dėti į šaldytuvą arba šaldiklį, o pakuotę pažymėti įsigijimo data. Laikant šaldytuve malta mėsa paprastai išsilaiko trumpiau nei šaldiklyje, todėl planuoti gaminimą verta iš anksto.

    Virtuvėje svarbiausia higiena

    Prieš ir po kontakto su žalia mėsa rankas būtina kruopščiai plauti šiltu vandeniu su muilu. Taip pat svarbu neliesti kitų paviršių, pavyzdžiui, prieskonių indelių, šaldytuvo rankenų ar telefono, kol rankos nešvarios.

    Visi paviršiai, kurie lietė žalią mėsą, turi būti nuplauti ir dezinfekuoti, kad būtų išvengta kryžminės taršos. Atskiros lentelės ir peiliai žaliai mėsai, o taip pat atskiri indai paruoštai ir jau iškeptai mėsai yra vienas patikimiausių būdų sumažinti riziką.

    Temperatūra lemia saugumą

    Vienas dažniausių namų virtuvės mitų yra įsitikinimas, kad pakanka apkepti mėsainį iki norimos spalvos. Saugumą užtikrina ne spalva, o vidinė temperatūra, todėl patikimiausia naudoti maisto termometrą.

    Maisto saugos gairėse pabrėžiama, kad maltos jautienos paplotėliai turėtų būti iškepami iki maždaug 71 laipsnio temperatūros viduje. Tik tada reikšmingai sumažinama tikimybė, kad mėsoje liks gyvybingų ligas sukeliančių bakterijų.

    Laikantis šių taisyklių mėsainių gamyba namuose neturi kelti streso. Keli paprasti įpročiai, greita šaldymo grandinė, švara ir termometras padeda užtikrinti, kad patiekalas būtų ne tik gardus, bet ir saugus visai šeimai.

  • Vien datos neužtenka: kaip parduotuvėje atpažinti sugedusią mėsą dar prieš ją perkant

    Mėsos šviežumo dažnai neįmanoma įvertinti vien pagal galiojimo datą. Ji patikimai informuoja tik tada, kai produktas visą laiką buvo laikomas tinkamoje temperatūroje, o tiekimo grandinėje nebuvo sutrikimų. Ekspertai pabrėžia, kad net trumpi temperatūros svyravimai transportuojant ar prekiaujant gali paspartinti gedimą.

    Pirkdami pirmiausia įvertinkite pakuotę. Jei plėvelė įplyšusi, kraštai atšokę ar matyti, kad pakuotė praradusi sandarumą, didėja bakterinės taršos rizika. Net maži mikroįtrūkimai gali sudaryti sąlygas mikroorganizmams patekti ant produkto paviršiaus.

    Skystis padėkle ir kvapas

    Dėkle susikaupęs skystis ne visada reiškia gedimą, tačiau svarbu jo kiekis ir vaizdas. Jei padėkle daug drumsto skysčio, o įklotas labai šlapias, tai gali rodyti, kad mėsa ilgiau laikyta netinkamomis sąlygomis arba pradėjusi gesti. Tokią mėsą verta vertinti ypač kritiškai, ypač jei kalbama apie faršą.

    Atidarius pakuotę, kvapas yra vienas greičiausių signalų. Rūgštus, aitrus ar tiesiog nemalonus kvapas yra rimta priežastis mėsos nevartoti, net jei galiojimo data dar nepasibaigusi. Taip pat įtarimų turėtų kelti lipnus, gleivėtas paviršius.

    „Pavojingiausios bakterijos, tokios kaip salmonelės ar patogeninės E. coli, ne visada pakeičia produkto skonį, kvapą ar išvaizdą“, – pabrėžia specialistai.

    Kodėl faršas rizikingesnis

    Maltai mėsai keliami didesni saugos reikalavimai, nes malimo metu bakterijos gali pasiskirstyti visoje masėje. Dėl to net nedidelė tarša gali tapti plačiai išplitusi visame produkte, o netinkamai termiškai apdorojus rizika sveikatai išauga. Todėl faršą ypač svarbu pirkti tik sandariose pakuotėse ir laikyti šaltai iki gaminimo.

    Spalvos pokyčiai ne visada yra gedimo požymis. Pilkšvas atspalvis dažnai susijęs su oksidacija, tačiau tai nereiškia, kad produktas saugus. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl kvapo, lipnumo, skysčio kiekio ar pakuotės būklės, saugiausia tokios mėsos atsisakyti.

  • Tauragės rajono maudyklų vandens kokybė: naujausi tyrimai rodo, kur maudytis saugu

    2026 metais gegužės 21 dieną Tauragės rajone atlikti oficialūs maudyklų vandens kokybės tyrimai rodo, kad visose tikrintose vietose maudytis galima. Vertintas mikrobiologinis užterštumas ir bendra aplinkos būklė, o rodikliai atitiko higienos normos HN 92:2018 reikalavimus.

    Buvo tiriamos Jūros upės maudykla, Balskų tvenkinys, Keramikos tvenkinys, Skaudvilės tvenkinys, Draudenių ežeras, Baltrušaičių tvenkinys ir Zumpės tvenkinys. Savivaldybės skelbiami duomenys patvirtina, kad žarninių lazdelių E. coli ir žarninių enterokokų kiekiai neviršijo leistinų ribų.

    Šie du mikrobiologiniai rodikliai laikomi vienais svarbiausių vertinant, ar vanduo tinkamas maudynėms, nes jie padeda spręsti apie galimą fekalinę taršą. Praktikoje tai reiškia mažesnę riziką susidurti su ūminiais virškinamojo trakto ar odos sudirginimo simptomais, jei laikomasi bendrų higienos rekomendacijų.

    Be laboratorinių matavimų, buvo įvertinta ir vizualinė aplinka. Tyrimų metu vizualiai matomų atliekų neaptikta, o tai svarbu ne tik bendrai poilsio kokybei, bet ir prevencijai, nes šiukšlės bei organinės atliekos gali didinti taršos riziką šylant orams.

    Gyventojams verta atkreipti dėmesį, kad vandens kokybė per sezoną gali kisti dėl intensyvių liūčių, pakitusio vandens lygio ar didesnio poilsiautojų srauto. Jei po maudynių pasireiškia negalavimai arba pastebimas neįprastas vandens kvapas, spalva ar gausios nuosėdos, rekomenduojama rinktis kitą vietą ir apie situaciją pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Maudymosi sezonas Marijampolėje startavo: dauguma telkinių saugūs, Žaltyčio ežeras kol kas netinka

    Maudymosi sezonas Marijampolėje startavo: dauguma telkinių saugūs, Žaltyčio ežeras kol kas netinka

    Prasidėjus maudymosi sezonui, Marijampolės savivaldybėje atlikti pirmieji šių metų vandens kokybės tyrimai rodo, kad daugumoje stebimų maudyklų vanduo atitinka higienos normų reikalavimus. Specialistai skelbia, kad didžioji dalis telkinių šiuo metu yra tinkami maudynėms.

    Vandens kokybė šiemet savivaldybėje stebima 10 vietų: Yglos ežere, Žaltyčio ežere, Marijampolės II tvenkinyje (Šešupės II paplūdimyje), Poezijos parko fontane, Šešupės upėje ties K. Donelaičio gatve ir Pašešupio parke, taip pat ties Upės gatve Buktoje, Sasnavos tvenkinyje, Šešupės užtvankoje Gavaltuvoje bei Santarvės parko tvenkinyje.

    Kur maudytis saugu jau dabar

    Pagal paimtų mėginių rezultatus maudynėms tinkamas vanduo nustatytas Yglos ežere, Marijampolės II tvenkinyje (Šešupės II paplūdimyje), Poezijos parko fontane ir keliuose Šešupės ruožuose Marijampolėje bei Buktoje. Taip pat normų neviršijo Sasnavos tvenkinys, Šešupės užtvanka Gavaltuvoje ir Santarvės parko tvenkinys.

    Tyrimų metu vertinami mikrobiologiniai rodikliai, kurie dažniausiai signalizuoja apie fekalinę taršą ir galimą pavojų sveikatai. Šiuo etapu žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių (E. coli) kiekiai išvardytuose telkiniuose leistinų ribų neviršijo.

    Žaltyčio ežeras – dar ne

    Išimtis šiuo metu yra Žaltyčio ežeras: jo vanduo nustatytu laikotarpiu higienos normų neatitiko, todėl gyventojams maudytis jame kol kas nerekomenduojama. Savivaldybė informuoja, kad artimiausiu metu bus atliekami papildomi tyrimai, o apie rezultatus visuomenė bus informuota atskirai.

    Praktikoje tokie svyravimai dažnai siejami su intensyvesnėmis liūtimis, kai į telkinius nuplaunama tarša, taip pat su karščiais, dėl kurių prastėja vandens „atsinaujinimas“ ir spartėja mikroorganizmų dauginimasis. Dėl to net ir įprastai švarūs telkiniai trumpam gali neatitikti reikalavimų.

    Ką verta žinoti viso sezono metu

    Maudyklų vandens kokybė Marijampolės savivaldybėje stebima visą sezoną nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 15 dienos. Tyrimai paprastai atliekami kas dvi savaites, o rezultatai atnaujinami, kad gyventojai galėtų planuoti maudynes remdamiesi naujausiais duomenimis.

    Specialistai primena, kad užterštas vanduo gali sukelti odos, akių ir ausų uždegimus, taip pat virškinamojo trakto infekcijas. Gyventojams patariama vengti maudynių iškart po stiprių liūčių, nebristi į vandenį, jei telkinyje matomos taršos žymės, ir po maudynių nusiprausti švariu vandeniu.

  • Kėdainiuose prieš sezoną patikrintos maudyklos: ką parodė pirmieji vandens ir smėlio tyrimai

    Kėdainiuose prieš sezoną patikrintos maudyklos: ką parodė pirmieji vandens ir smėlio tyrimai

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras prieš artėjant maudymosi sezonui pradėjo maudyklų vandens ir paplūdimių smėlio kokybės stebėseną. Tyrimai vykdomi pagal Kėdainių rajono maudyklų vandens ir smėlio kokybės monitoringo programą, finansuojamą savivaldybės lėšomis.

    Nors oficialus maudymosi sezonas Lietuvoje prasideda birželio 1 dieną ir tęsiasi iki rugsėjo 15 dienos, pirmieji mėginiai paimti gegužės 22 dieną. Toks ankstyvas startas leidžia įvertinti situaciją dar iki didesnių poilsiautojų srautų ir laiku reaguoti, jei rodikliai prastėtų.

    Kur buvo tiriamas vanduo ir smėlis

    Vandens kokybė šįkart tirta 17-oje Kėdainių rajono maudymosi vietų, kurias gyventojai dažniausiai renkasi poilsiui. Tarp jų – Ašarėnos, Keleriškių, Bartkūniškio, Angirių, Akademijos, Gudžiūnų, Barupės, Aristavos, Juodkiškių ir Krakių tvenkiniai, Sangailų viešoji maudykla, Linelių gatvės maudykla, Dotnuvėlės užtvankos maudykla, Šušvės upė ties Josvainiais, Nevėžis ties Justinavos sodais, Babėnų ir Dvariškių karjerai.

    Smėlio mėginiai paimti septyniuose paplūdimiuose: Ašarėnos, Akademijos ir Bartkūniškio tvenkinių, Babėnų ir Dvariškių karjerų bei Barupės ir Sangailų maudyklų teritorijose. Paplūdimių smėlio kontrolė svarbi ne mažiau nei vandens tyrimai, nes užterštas smėlis taip pat gali kelti riziką sveikatai.

    Kokie rodikliai vertinami

    Tiriant maudyklų vandenį vertinami mikrobiologiniai rodikliai – žarninių lazdelių (E. coli) ir žarninių enterokokų kiekis. Šie rodikliai padeda spręsti apie galimą fekalinę taršą, kuri dažniausiai siejama su nuotekomis, paviršiniu nuotekiu po liūčių ar intensyviu žmonių ir gyvūnų lankymusi pakrantėse.

    Smėlio mėginiai tikrinami dėl helmintų kiaušinėlių ir kitų parazitų. Tokie tyrimai aktualūs šeimoms su vaikais, nes smėlis yra dažnai liečiamas, o infekcijos gali plisti per nešvarias rankas.

    Pirmieji rezultatai ir tolimesnė kontrolė

    Pirminiai rezultatai rodo, kad visų tirtų maudyklų vandens kokybė atitinka nustatytus higienos reikalavimus. Taip pat pranešama, kad smėlio mėginiuose kirmėlių kiaušinėlių ir lervų nenustatyta, todėl smėlio kokybė vertinama kaip atitinkanti reikalavimus.

    Stebėsena bus tęsiama viso sezono metu: vandens tyrimai planuojami kas dvi savaites, o smėlio – kartą per mėnesį. Vandens kokybė vertinama vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 92:2018, o tyrimus atlieka akredituota Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

    Specialistai primena, kad vandens kokybė gali kisti, ypač po smarkių liūčių ar karščio bangų, todėl svarbu sekti savivaldybės ir visuomenės sveikatos biuro skelbiamą informaciją. Jei maudykloje būtų fiksuojami nukrypimai nuo normų, gyventojai paprastai informuojami apie rekomendacijas riboti maudynes arba laikinus draudimus.

  • Kretingos rajono maudyklos bus tikrinamos visą vasarą: kaip dažnai tiriamas vanduo ir smėlis

    Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras viso maudymosi sezono metu vykdys rajono maudyklų stebėseną ir reguliariai vertins vandens kokybę. Gyventojams rekomenduojama maudynėms rinktis tik žinomus vandens telkinius, kuriuose atliekami tyrimai, nes taip mažėja rizika susidurti su nematomu mikrobiologiniu užterštumu.

    Šylant orams ir kylant vandens temperatūrai, didėja per vandenį plintančių ligų tikimybė, ypač jei telkinys užterštas organinėmis medžiagomis. Dažniausiai ligų sukėlėjai į organizmą patenka netyčia nuryjant vandens, rečiau per pažeistą odą ar gleivines.

    Dažniausios pasekmės siejamos su ūmiomis žarnyno infekcijomis, kurių simptomai gali būti karščiavimas, viduriavimas, vėmimas, galvos ar pilvo skausmai, bendras silpnumas. Didžiausia rizika tenka vaikams, taip pat senjorams, nėščiosioms ir asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi.

    Kaip bus atliekami tyrimai?

    Maudyklų vandens kokybė bus tiriama ne rečiau kaip kartą per 2 savaites. Vertinami du pagrindiniai mikrobiologiniai rodikliai: žarniniai enterokokai ir žarninės lazdelės (E. coli), kurie padeda nustatyti galimą fekalinės taršos riziką.

    Maudymosi sezono metu numatyta ir paplūdimių smėlio stebėsena. Smėlio mėginiai bus tiriami kas mėnesį, siekiant nustatyti žmogui patogeninius helmintus ir jų kiaušinėlius.

    Kuriose vietose vyks stebėsena?

    Vandens ir paplūdimių smėlio kokybės stebėsena bus vykdoma Kretingos dvaro parko I tvenkinyje, Juodupėnų tvenkinyje, Kašučių ežere ir Padvarių tvenkinyje ties Kurmaičiais. Taip pat Darbėnų, Klibių, Vydmantų, Nasrėnų žvyrduobės, Lazdininkų, Rūdaičių ir Senosios Įpilties tvenkiniuose.

    Gyventojams patariama atkreipti dėmesį į vietoje skelbiamą informaciją ir, jei vanduo atrodo neįprastai drumstas, turi intensyvų kvapą ar matyti gausūs nešvarumai, rinktis kitą maudynių vietą. Tyrimų rezultatai ir aktuali informacija bus viešinami savivaldybės ir visuomenės sveikatos biuro kanalais.