CP v2

Tag: EBITDA

  • „PTWP“ rekordas: pajamos per 2026 metų pirmąjį pusmetį beveik padvigubėjo, pelnas augo

    Žiniasklaidos ir verslo renginių grupė „PTWP“ paskelbė 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatus: konsoliduotos grynosios pardavimo pajamos siekė apie 33 000 000 eurų ir buvo beveik dvigubai didesnės nei prieš metus. Įmonė tai įvardija kaip geriausią pirmąjį pusmetį per grupės istoriją pagal pajamas.

    Veiklos pelningumą atspindintis EBITDA rodiklis sudarė apie 7 200 000 eurų ir per metus paaugo maždaug 50 proc. Grupės konsoliduotas grynasis pelnas siekė apie 4 200 000 eurų, tai yra apie 12 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2025 metais.

    Pajamų šuolį stiprino įsigijimai

    „PTWP“ teigimu, rezultatams reikšmingą įtaką turėjo pirmas pilnas laikotarpis, kai finansinėse ataskaitose įtraukti „Gremi Media“ ir „Elamed“ įsigijimų poveikiai. Taip pat augo pajamos visuose pagrindiniuose veiklos segmentuose, o paskelbti skaičiai atitiko anksčiau pateiktas įmonės prognozes.

    2026 metų birželio pabaigoje grupė turėjo apie 13 600 000 eurų pinigų ir jų ekvivalentų. Bendrovės vadovybė pabrėžia, kad tvirtas finansinis pagrindas suteikia galimybių toliau investuoti ir kartu išlaikyti akcininkams palankią grąžos politiką.

    „Pirmojo pusmečio rezultatai yra labai geras patvirtinimas, kad pasirinkta „PTWP“ plėtros kryptis pasiteisina: deriname organinį augimą su apgalvotais įsigijimais, plečiančiais kompetencijas, veiklos apimtį ir verslo mastą“, – sakė „PTWP“ vadovas Wojciechas Kuśpikas.

    18 portalų ir dešimtys milijonų auditorijos

    Grupė toliau plečia žiniasklaidos segmentą, kuriame šiuo metu veikia 18 interneto portalų, apimančių ekonomiką, regionų ir savivaldos temas, nekilnojamąjį turtą, žemės ūkį, mažmeninę prekybą, darbo rinką ir sveikatos apsaugą. „PTWP“ nurodo, kad bendras jų pasiekiamumas vidutiniškai viršija 30 000 000 vartotojų per mėnesį.

    Grupė taip pat akcentuoja prenumeratorių augimą: naujienlaiškių auditorija jau viršijo 300 000 adresatų. Pastaraisiais metais žiniasklaidos rinkoje vis svarbesnė tampa mokamo turinio ir prenumeratos pajamų dalis, todėl leidėjai vis dažniau investuoja į turinio kokybę, redakcijų struktūrą ir skaitmeninius produktus.

    Renginiai ir aktyvus antrasis pusmetis

    „PTWP“ veikla apima ir didelės apimties renginių organizavimą, o 2026 metų pirmąjį pusmetį grupė įgyvendino intensyvų verslo konferencijų ir sektorinių susitikimų kalendorių. Įmonė skelbia, kad antrąjį metų pusmetį tempas nemažės, nes suplanuota daugiau didelių renginių ir naujų projektų kartu su įsigytomis žiniasklaidos priemonėmis.

    Be to, grupė pranešė apie redakcinius pokyčius „Rzeczpospolita“ leidinyje: nuo spalio 1 dienos numatoma nauja redakcijos struktūra, kuria siekiama didinti skaitmeninį pasiekiamumą ir stiprinti mokamo turinio pasiūlą. Tokie sprendimai atspindi bendrą Europos leidėjų tendenciją pereiti prie centralizuotų skaitmeninių naujienų centrų ir labiau diferencijuotų, prenumerata grįstų produktų.

  • „Checkout.com“ atskleidė svarbiausius rodiklius: metinės grynosios pajamos pasiekė 650 mln. eurų

    „Checkout.com“ atskleidė svarbiausius rodiklius: metinės grynosios pajamos pasiekė 650 mln. eurų

    Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi mokėjimų bendrovė „Checkout.com“ paskelbė atrinktus grupės finansinius rodiklius ir pranešė, kad metinės grynosios pajamos, perskaičiuotos metiniu tempu, pasiekė apie 650 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad tai yra 28 proc. augimas per metus.

    Įmonė taip pat nurodė pirmą kartą pelninga tapusi 2024 metais ir prognozuoja, kad 2026 metais jos pelnas gali siekti apie 130 mln. eurų. Skelbiama, kad pajamų ir pelningumo šuolį labiausiai lėmė augusios mokėjimų apimtys ir plėtra į naujas rinkas.

    Kaip skaičiuojami skelbiami rodikliai

    „Checkout.com“ pabrėžia, kad skelbiamas pelnas yra koreguotas EBITDA rodiklis. Tai dažnai naudojama metrika, kuri nuo rezultato atskiria vienkartines ar nereguliarias sąnaudas, pavyzdžiui, restruktūrizavimo kaštus ar kitus išskirtinius mokesčius.

    Tuo metu „metiniu tempu“ perskaičiuotos grynosios pajamos, anot bendrovės, remiasi vieno mėnesio pajamomis, kurios ekstrapoliuojamos 12 mėnesių laikotarpiui. Tokia praktika leidžia greitai parodyti augimo kryptį, tačiau investuotojai paprastai vertina ir pilnų metų ataskaitas.

    Plėtra, licencijos ir JAV augimas

    Bendrovė teigia veikianti 56 šalyse ir turinti 10 įsigijimo licencijų, leidžiančių apdoroti kortelių mokėjimus skirtingose jurisdikcijose. „Checkout.com“ neseniai taip pat išskyrė JAV kaip sparčiausiai augantį regioną.

    Įmonė prognozuoja, kad 2026 metais per jos sistemas pereinančių mokėjimų apimtis per metus gali siekti apie 416 mlrd. eurų. Mokėjimų sektoriuje tokios apimtys paprastai yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką pajamoms, ypač kai plečiasi klientų geografija ir didėja sandorių skaičius.

    Investicijos į paslaugas ir DI

    Be pagrindinės mokėjimų įsigijimo veiklos, „Checkout.com“ nurodo planuojanti plėsti pinigų valdymo paslaugų paketą. Bendrovė taip pat teigia spartinsianti DI strategiją, orientuotą į agentinę prekybą ir agentinius mokėjimus.

    Pasak įmonės, grįžimas prie tvaraus pelningumo suteikia daugiau laisvės investuoti į produktų plėtrą ir ilgalaikes iniciatyvas. Mokėjimų rinkoje tai ypač aktualu, nes konkurencija dėl prekybininkų ir technologinių sprendimų pastaraisiais metais aštrėja.

    „Mūsų sugrįžimas prie tvaraus pelningumo suteikia mums laisvę ryžtingai investuoti per ateinantį dešimtmetį. DI yra šių investicijų centre, o mūsų tikslas paprastas: padėti prekybininkams generuoti daugiau pajamų ir išlikti priekyje“, – sakė „Checkout.com“ pajamų vadovas Antoine Nougué.

    „Checkout.com“ pranešė, kad artimiausiu metu bus paskelbtos ir dviejų Jungtinėje Karalystėje veikiančių dukterinių įmonių finansinės ataskaitos. Bendrovė nurodė, jog jos parodys apie 35 mln. eurų dividendų pervedimą iš „Checkout Limited“ patronuojančiai bendrovei, pabrėžiant, kad tai buvo vidaus iždo operacija, o ne lėšos, išmokėtos akcininkams.

  • JSW mažina nuostolį, bet jis vis dar milžiniškas: ką rodo 2026 metų pusmečio rezultatai

    Lenkijos kasybos ir koksavimo grupė JSW 2026 metų pirmąjį pusmetį baigė su 239 000 000 eurų grynuoju nuostoliu. Nors tai beveik perpus mažiau nei prieš metus, bendrovė pripažįsta, kad finansinis rezultatas išlieka itin blogas.

    Vien 2026 metų antrąjį ketvirtį JSW patyrė 98 000 000 eurų nuostolį, o pirmąjį ketvirtį jis siekė apie 141 000 000 eurų. Bendrovės veiklos pelningumą apibūdinantis EBITDA rodiklis (be vienkartinių veiksnių) antrąjį ketvirtį pasiekė 12 000 000 eurų, tačiau per pusmetį jis vis dar buvo neigiamas ir sudarė apie minus 32 000 000 eurų.

    Gamyba auga, bet ne visur

    2026 metų antrąjį ketvirtį kasyklos pagamino daugiau nei 3 200 000 tonų anglies, panašiai kaip ir pirmąjį ketvirtį. Tuo pat metu koksavimo produkcijos apimtys smuko beveik 11 proc. ir siekė kiek mažiau nei 700 000 tonų.

    Vis dėlto per visą 2026 metų pirmąjį pusmetį fiksuotas augimas ir anglies, ir kokso segmentuose. Anglies gavyba padidėjo 4,2 proc. iki 6 500 000 tonų, o kokso gamyba paaugo 1,1 proc. iki 1 400 000 tonų.

    Pardavimai ir kainos: geresnis ketvirtis

    Pardavimai išoriniams anglies pirkėjams 2026 metų antrąjį ketvirtį viršijo 2 050 000 tonų ir buvo 8,7 proc. didesni nei metų pradžioje. Tuo metu kokso pardavimai siekė beveik 700 000 tonų ir buvo 10,7 proc. mažesni nei pirmąjį ketvirtį.

    Vidutinė koksinės anglies kaina per ketvirtį kilo iki maždaug 176 eurų už toną, o kokso iki maždaug 228 eurų už toną. Dėl to ketvirčio pardavimo pajamos didėjo iki beveik 531 000 000 eurų, tačiau per pusmetį jos buvo apie 994 000 000 eurų, tai yra 5,8 proc. mažiau nei prieš metus.

    Patvirtintas 2026–2035 metų planas

    JSW skelbia, kad 2026–2035 metų pertvarkos programa jau patvirtinta, o dalis priemonių pradėta įgyvendinti. Tikslas – stabilizuoti pinigų srautus, mažinti sąnaudas ir ilgainiui grįžti prie tvaresnio pelningumo, tačiau tam įtakos turės ir koksinės anglies bei kokso kainų ciklai.

    „Pastaruosius mėnesius nuosekliai įgyvendinome pertvarkos veiksmus, o dalis suplanuotų priemonių jau vykdoma“, – sakė JSW vadovas Bogusław Oleksy.

    Vienas aiškiausių taupymo ženklų – investicijų mažėjimas: antrąjį ketvirtį piniginės investicijos sudarė apie 123 000 000 eurų ir buvo 15,6 proc. mažesnės nei pirmąjį ketvirtį. Per visą pirmąjį pusmetį investicijos buvo 39 proc. mažesnės nei prieš metus, o lėšos daugiausia nukreiptos į kasybos parengiamuosius darbus ir infrastruktūros modernizavimą.

  • „Grupa Kęty“ prognozuoja šuolį: III ketvirtį augo apyvarta ir pelnas, impulsą davė aliuminio kainos

    Lenkijos aliuminio produktų gamintoja „Grupa Kęty“ paskelbė preliminarius trečiojo ketvirčio rezultatus ir nurodė tikinti reikšmingu pajamų bei grynojo pelno augimu. Bendrovės vertinimu, rezultatams daugiausia įtakos turėjo išaugusios aliuminio kainos, kurios buvo perskaičiuotos ir į galutinių gaminių kainodarą.

    Įmonė skelbia, kad trečiąjį ketvirtį konsoliduotos pajamos galėjo siekti apie 370 000 000 eurų, tai yra maždaug 12 proc. daugiau nei prieš metus. Konsoliduotas grynasis pelnas, bendrovės skaičiavimais, galėjo sudaryti apie 46 000 000 eurų, arba apie 14 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Kur augimas didžiausias?

    Didžiausio pajamų šuolio „Grupa Kęty“ tikisi ekstruzinių gaminių segmente, kuriame pardavimai, bendrovės skaičiavimu, galėjo augti iki maždaug 151 000 000 eurų. Įmonė šį pokytį pirmiausia sieja su aukštesnėmis aliuminio kainomis ir jų įtaka pardavimo kainoms.

    Kituose segmentuose augimas buvo nuosaikesnis. Lankstžių pakuočių versle įmonė mini apie 10 proc. pardavimų didėjimą iki maždaug 72 000 000 eurų, o architektūrinių sistemų ir apsaugos nuo saulės sprendimų segmentuose prognozuoja 3–4 proc. kilimą iki maždaug 124 000 000 eurų ir 76 000 000 eurų.

    Rinkos nuotaikos keitėsi

    „Grupa Kęty“ atkreipia dėmesį, kad trečiasis ketvirtis pasižymėjo dideliu rinkos nepastovumu. Pasak bendrovės, po labai dinamiškos ketvirčio pradžios pirkėjų aktyvumas koregavosi dėl vasaros laikotarpio ir laukimo, kad žaliavų kainos galėtų mažėti.

    „Po labai dinamiškos ketvirčio pradžios matėsi paklausos korekcija dėl atostogų sezono ir laukimo, kol žaliavų kainos kris“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Nepaisant to, bendrovė nurodo, kad gamybos pajėgumų panaudojimas išliko aukštas ir, priklausomai nuo segmento, siekė apie 85–88 proc. Tai signalizuoja, kad užsakymų portfelis tebėra pakankamas, nors trumpuoju laikotarpiu klientų elgsena buvo labiau priklausoma nuo kainų lūkesčių.

    EBITDA, veiklos pelnas ir skolos lygis

    „Grupa Kęty“ vertinimu, trečiojo ketvirčio EBITDA galėjo sudaryti apie 75 000 000 eurų, arba apie 10 proc. daugiau nei prieš metus. Veiklos pelnas, bendrovės skaičiavimu, galėjo siekti apie 61 000 000 eurų, tai yra apie 13 proc. metinis augimas.

    Įmonė taip pat pateikė įvertį dėl grynosios skolos, kuri ketvirčio pabaigoje galėjo būti apie 272 000 000 eurų. Bendrovė nurodo, kad šis lygis iš esmės panašus į praėjusių metų trečiojo ketvirčio pabaigą, tačiau šiek tiek didesnis nei ankstesnio ketvirčio pabaigoje.

    Rinkoms šie skaičiai svarbūs todėl, kad aliuminio kainų cikliškumas ir jų perdavimas į galutines kainas dažnai lemia trumpalaikius pelningumo šuolius. Kartu investuotojai paprastai vertina ir tai, kaip tokiais laikotarpiais valdomas apyvartinis kapitalas bei skola, nes žaliavų brangimas gali didinti atsargų ir finansavimo poreikį.

  • „Śnieżka“ pusmečio pelnas šoktelėjo 14,3 proc.: stabilios pajamos ir ryškus proveržis Vengrijoje

    Dažų gamintojo „Śnieżka“ grupė 2026 metais pirmąjį pusmetį uždirbo 8 410 000 eurų grynojo pelno – jis per metus padidėjo 14,3 proc. Pajamos iš pardavimų siekė 89 640 000 eurų ir, kaip nurodo bendrovė, išliko panašiame lygyje kaip pernai.

    Veiklos pelningumas taip pat augo: EBITDA sudarė 15 990 000 eurų, arba 2 proc. daugiau nei prieš metus. Įmonė pabrėžia, kad rezultatai pasiekti nepaisant sudėtingos makroekonominės aplinkos ir susilpnėjusios vartotojų paklausos.

    Pardavimai rinkose: kas tempė augimą

    Didžiausioje rinkoje – Lenkijoje – „Śnieżka“ pardavimai siekė 65 340 000 eurų, tai yra 0,7 proc. mažiau nei prieš metus. Toks pokytis rodo, kad vidaus rinka išliko stabili, tačiau augimo pagreitis joje buvo ribotas.

    Ryškiausiai išsiskyrė Vengrija: pajamos čia sudarė 12 580 000 eurų, o metinis augimas grupės valiuta siekė 12,3 proc. Bendrovės teigimu, būtent ši rinka jau ne pirmą ketvirtį demonstruoja pozityvią dinamiką ir padeda kompensuoti svyravimus kitose šalyse.

    Ukrainoje pardavimai siekė 7 980 000 eurų ir sumažėjo 14,1 proc. grupės valiuta. Toks kritimas siejamas su išliekančiu neapibrėžtumu, sudėtingesne logistika ir vartojimo struktūros pokyčiais.

    Sezoniškumas ir lūkesčiai antrai metų pusei

    „Śnieżka“ atkreipia dėmesį, kad antrasis ketvirtis dažų sektoriuje tradiciškai žymi sezono pradžią, todėl šiuo laikotarpiu ypač svarbūs tiek pardavimų tempai, tiek gamybos ir tiekimo grandinės efektyvumas. Bendrovė pabrėžia ir tvirtą balansą, kuris, jos vertinimu, sudaro prielaidas tęsti plėtrą.

    „Pirmojo 2026 metų pusmečio rezultatai patvirtina, kad pardavimus pavyko išlaikyti stabilius, nepaisant sudėtingų rinkos sąlygų, didelio ekonominio neapibrėžtumo ir ribotos vartotojų paklausos“, – sakė Zdzisławas Czerwiecas.

    „Vertinant nevienodą pardavimų dinamiką pagrindinėse rinkose, džiugina dar vienas teigiamas rezultatas Vengrijoje. Stabilūs pardavimai, didesnis veiklos efektyvumas ir stiprus balansas yra gera bazė tolesniam augimui artimiausiais mėnesiais“, – pridūrė Zdzisławas Czerwiecas.

    Analitikų požiūriu, tokio tipo vartojimo prekių segmentas kaip dažai išlieka jautrus būsto rinkos ir renovacijos aktyvumui, o paklausą gali veikti tiek palūkanų normų lūkesčiai, tiek namų ūkių perkamoji galia. Dėl to 2026 metų antroje pusėje daug lems sezoniškumas ir tai, ar pavyks išlaikyti kainų bei sąnaudų balansą skirtingose rinkose.

  • „JSW“ pirmąjį 2026 metų pusmetį baigė su beveik 240 mln. eurų nuostoliu: kas vyksta?

    Lenkijos koksinės anglies ir koksą gaminanti grupė „JSW“ paskelbė preliminarius konsoliduotus pirmojo 2026 metų pusmečio rezultatus. Bendrovė nurodo patyrusi apie 239 mln. eurų grynąjį nuostolį, o rodikliai dar gali būti tikslinami rengiant galutinę ataskaitą.

    Pagal įmonės pateiktus duomenis, pardavimo pajamos siekė apie 997 mln. eurų. Bendrasis pardavimų rezultatas buvo neigiamas ir sudarė maždaug 60 mln. eurų, o EBITDA rodiklis, t. y. veiklos rezultatas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą, siekė apie minus 54 mln. eurų.

    „JSW“ pabrėžia, kad pateikti skaičiai yra preliminarūs ir gauti rengiant tarpinę finansinę atskaitomybę. Galutiniai konsoliduoti pirmojo 2026 metų pusmečio rezultatai turėtų būti pristatyti vėliau kartu su pilnu pusmečio pranešimu.

    Veiklos apimtys tuo pat metu išliko didelės: per pirmąjį 2026 metų pusmetį bendra anglies gamyba sudarė 6,46 mln. tonų. Iš jų 5,54 mln. tonų teko koksinei angliai, 0,92 mln. tonų – energetinei angliai, o koksų gamyba siekė 1,43 mln. tonų.

    Šie rezultatai atkreipia dėmesį ir platesniame kontekste: „JSW“ yra vienas svarbiausių koksinės anglies tiekėjų Europos plieno pramonei. Koksinė anglis laikoma kritine žaliava, nes ji reikalinga plieno gamybai aukštakrosnėse, o alternatyvos masinėje gamyboje dar diegiamos lėčiau, nei tikėtasi.

  • „Grupa Kęty“ taikosi į „Metra“: iki 450 mln. eurų sandoris ir ryški investuotojų reakcija

    „Grupa Kęty“ pasirašė sąlyginę sutartį įsigyti „Fengari Holdings“, valdančią „Metra“ grupės įmones. Didžiausia sandorio vertė, atsižvelgiant į grynosios skolos dydį ir uždarymo datą, gali siekti iki 450 mln. eurų.

    Bendrovė nurodo, kad įmonės vertė nustatyta 645 mln. eurų lygiu, iš jos atimant skolos dydį pagal 2026 metų kovo 31 dienos duomenis. Galutinis mokėjimas priklausys nuo sandorio užbaigimo momento, kurį planuojama pasiekti 2027 metų pradžioje, bet ne vėliau kaip iki pirmojo ketvirčio pabaigos.

    Rinka sureagavo iškart

    Apie planuojamą įsigijimą paskelbus viešai, „Grupa Kęty“ akcijos Varšuvos biržoje šoktelėjo, intradienos metu fiksuotas daugiau nei 10 proc. kilimas. Tuo metu bendras rinkos fonas buvo silpnas, o pagrindiniai indeksai daugiausia judėjo neigiama kryptimi.

    Pranešime akcentuojama, kad sandoris neturėtų keisti galiojančios dividendų politikos. 2026 metais „Grupa Kęty“ dividendams išmokėjo daugiau nei 110 mln. eurų, o tai atitiko apie 11 eurų už akciją.

    Kas yra „Metra“ ir kodėl tai svarbu?

    „Metra“ apibūdinama kaip pasaulinio masto aliuminio profilių gamintoja, tiekiančia sprendimus geležinkelių sektoriui, architektūrinėms sistemoms bei teikiančia papildomas paslaugas, tokias kaip dažymas, anodavimas, mechaninis apdirbimas ir suvirinimas. Grupė turi 9 gamyklas Italijoje, Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje, o metiniai presavimo pajėgumai siekia apie 145 000 tonų.

    Skaičiuojama, kad 2026 metais „Metra“ grupės pardavimo pajamos galėtų siekti apie 600 mln. eurų, o EBITDA, neįtraukiant vienkartinių įvykių ir sandorio kaštų, apie 90 mln. eurų. Daugiau nei 45 proc. pajamų grupė generuoja Šiaurės Amerikoje, todėl įsigijimas „Grupa Kęty“ atvertų didesnę geografinę diversifikaciją.

    Finansavimas ir strateginiai tikslai

    Sandorį planuojama finansuoti derinant banko kreditą ir nuosavas lėšas. „Grupa Kęty“ tam tikslui yra sudariusi terminuoto kredito sutartį su banku „Pekao“ iki maždaug 465 mln. eurų sumos.

    Bendrovė tikisi sinergijų technologijų vystymo, pirkimų ir pardavimų srityse bei siekia stiprinti pozicijas Europoje. Taip pat pabrėžiamas perspektyvus geležinkelių produktų segmentas ir galimybė pasinaudoti „Metra“ tarptautiniais pardavimo kanalais, ypač Italijos rinkoje.

  • Atliekų tvarkymo lyderė „Mo-Bruk“ smarkiai augino pelną: pajamos šoktelėjo, o apimtys didėjo

    Lenkijos biržoje kotiruojama atliekų tvarkymo grupė „Mo-Bruk“ 2026 metų pirmąjį pusmetį baigė reikšmingu rezultatų šuoliu. Bendrovė skelbia, kad jos grynasis pelnas siekė apie 9,8 mln. eurų, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu buvo maždaug 6,1 mln. eurų.

    Pardavimų pajamos per pusmetį sudarė apie 42,3 mln. eurų ir buvo 42,8 proc. didesnės nei metais anksčiau. EBITDA rodiklis pakilo iki maždaug 17,5 mln. eurų, o tai reiškia apie 44 proc. augimą per metus.

    „Mo-Bruk“ pabrėžia, kad augimą lėmė ne vien didesnis priimtų atliekų kiekis, bet ir pagerėjusios vidutinės paslaugų kainos. Pasak bendrovės, būtent kainodara pagrindiniuose segmentuose tapo vienu svarbiausių pelningumo variklių.

    Brango deginimas ir RDF

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį grupė sutvarkė apie 181 300 tonų atliekų, arba 14,5 proc. daugiau nei prieš metus. Pagrindinė veikla sugeneravo 44,4 proc. EBITDA maržą, rodančią aukštą pelningumą atliekų tvarkymo paslaugų grandinėje.

    Bendrovės teigimu, deginimo segmente vidutinės kainos didėjo apie 22 proc., o alternatyvių degalų RDF segmente – apie 44 proc. Prie to prisidėjo ir sutartys, susijusios su ypač probleminių atliekų židinių, vadinamųjų ekologinių bombų, sutvarkymu.

    Atliekų srautai augo visuose pagrindiniuose veiklos segmentuose. Terminiam apdorojimui nukreiptų atliekų apimtis padidėjo iki maždaug 16 500 tonų, o RDF segmente priimta apie 41 600 tonų.

    Tuo metu kietinimo ir stabilizavimo veikloje apimtis siekė apie 113 100 tonų, fiksuojant nedidelį, 2 proc. augimą per metus. Prie bendro rezultato prisidėjo ir naujesnė kryptis – alyvų bei alyvuoto vandens atliekos, kurių per pusmetį priimta apie 10 200 tonų.

    Investicijos ir įsigijimų efektas

    „Perspektyvas antrajam pusmečiui vertiname optimistiškai ir, jei neįvyks išorinių netikėtų sukrėtimų, tai gali būti labai sėkmingi metai visai grupei“, – sakė „Mo-Bruk“ vadovas Henrykas Siodmoka.

    Pasak jo, bendrovė sieks didinti leidimų limitus pagal integruotus taršos leidimus, taip pat užbaigti naujus įsigijimus, kurie sustiprintų kontrolę atliekų sraute. Lygiagrečiai tęsiamos investicijos iki maždaug 7,0 mln. eurų – plečiant El-Kajo padalinį ir modernizuojant logistiką Karsuose, kad būtų pašalinti pajėgumų „butelio kakliukai“.

    Grupė taip pat akcentuoja, kad 2026 metais pilnai atsiskleidė ankstesnių įsigijimų – El Kajo ir Eco Point – sinergijos. Šios bendrovės jau reikšmingai prisideda prie konsoliduotos EBITDA ir grynojo pelno, o „Mo-Bruk“ išplėtė kompetencijas alyvuotų atliekų tvarkyme bei didina stabilizavimo pajėgumus.

    Finansinį stabilumą atspindi ir skolos rodikliai: grynosios skolos ir EBITDA santykis 2026 metų birželio pabaigoje siekė 0,95, kai 2026 metų kovo pabaigoje buvo 1,2. Tai rodo mažėjantį finansinį svertą, augant veiklos pelnui.

    „Mo-Bruk“ iš atliekų gamina alternatyvius degalus bei dirbtinį užpildą, naudojamą, pavyzdžiui, kelių statyboje ar rekultivacijoje. Grupė taip pat valdo dvi deginimo įrenginių aikšteles, kur apdorojamos ir medicininės bei pavojingos atliekos.

    Bendrovės akcijos pagrindinėje Varšuvos biržos rinkoje kotiruojamos nuo 2012 metų, o nuo 2022 metų kovo yra įtrauktos į mWIG40 indeksą. Atliekų tvarkymo sektoriuje investuotojai ypač stebi, kaip kinta atliekų srautai, reguliaciniai reikalavimai ir paslaugų kainodara, nes būtent šie veiksniai dažniausiai lemia maržų tvarumą.

  • KGHM chilietiška „Sierra Gorda“ atneša rekordines įplaukas: planuojama nauja plėtra iki 2030 metų

    KGHM paskelbė 2026 metų pirmojo pusmečio finansinius rezultatus, kuriuose ryškiai matoma užsienio aktyvų įtaka. Nors didžioji dalis grupės kasybos veiklos sutelkta Lenkijoje, pastarąjį dešimtmetį vis svarbesnę dalį sudaro projektai kituose žemynuose.

    Didžiausias užsienio portfelio turtas – Chileje veikianti atviro tipo vario kasykla Sierra Gorda. Bendrovės duomenimis, būtent šis aktyvas tapo vienu svarbiausių pinigų srautų šaltinių ir leido pasiekti rekordinius pervedimus į grupę.

    Rekordiniai pinigų srautai

    KGHM skelbia, kad per 2026 metų pirmąjį pusmetį iš Sierra Gordos į grupę įplaukė daugiau kaip 270 milijonų JAV dolerių. Pagal nustatytą reikalavimą sumas konvertuojant į eurus, tai sudaro apie 250 milijonų eurų.

    Bendra užsienio aktyvų išmoka per tą patį laikotarpį viršijo 290 milijonų JAV dolerių, arba maždaug 270 milijonų eurų. KGHM taip pat nurodo, kad užsienio aktyvų indėlis į pakoreguotą grupės EBITDA siekė 25 proc.

    „Užfiksavome rekordinę pinigų srautų sumą iš Sierra Gordos. Per 2026 metų pirmąjį pusmetį į KGHM iš šio projekto įplaukė daugiau kaip 270 milijonų JAV dolerių, daugiau nei dukart daugiau nei prieš metus“, – sakė KGHM viceprezidentė Anna Sobieraj-Kozakiewicz.

    Kodėl Sierra Gorda tampa vis svarbesnė

    Sierra Gorda rezultatus KGHM sieja su palyginti žemais gamybos kaštais, būdingais atviro tipo kasykloms. Nors tokiose kasyklose rūdos metalo koncentracija dažnai būna mažesnė nei giliųjų šachtų atveju, kaštų struktūra gali suteikti reikšmingą pranašumą svyruojant žaliavų kainoms.

    KGHM pripažįsta, kad pirmąsias veiklos užsienyje fazes dalis investuotojų vertino skeptiškai, tačiau projektų grąža dažnai atsiskleidžia tik po kelių metų. Dabartiniai rodikliai rodo, kad bent daliai užsienio portfelio šis lūžis jau įvyko.

    Plėtra už maždaug 670 mln. eurų

    Geri rezultatai paskatino sprendimą plėsti Sierra Gordos pajėgumus – numatoma įrengti ketvirtąją gamybos liniją. Projekto vertė siekia 725 milijonus JAV dolerių, tai yra apie 670 milijonų eurų.

    Plėtros plane numatoma papildoma įranga: žiauninis trupintuvas, HPGR malūnas, rutulinis malūnas, flotacijos linija ir pagalbinė infrastruktūra, įskaitant konvejerius, vamzdynus ir valdymo sistemas. KGHM pabrėžia, kad investicijos turėtų būti dengiamos Sierra Gordos skolintais instrumentais ir operaciniais pinigų srautais, todėl nereikėtų tiesioginio finansavimo iš motininės bendrovės.

    Bendrovės vertinimu, projektas turėtų dar labiau sumažinti vienetinius kaštus ir padidinti metinę metalo gamybą maždaug 20 proc. Kita vertus, nurodoma ir galima neigiama pusė – dabartinio eksploatuojamo telkinio kasybos laikotarpis gali sutrumpėti apie 3 metais.

    Vis dėlto KGHM užsimena, kad koncesijos teritorijoje gali būti papildomų išteklių, kurie ateityje leistų pratęsti veiklą ir išplėsti gavybą naujomis zonomis. Pilnos naujos linijos galios pasiekimas planuojamas 2030 metų antrąjį pusmetį.

  • Lenkijos OZE ir elektrotechnikos grupė „Grodno“ padidino pelną, bet įspėja dėl kainų karo

    Lenkijos atsinaujinančios energetikos ir elektrotechnikos prekių platintoja „Grodno“ paskelbė pirmojo 2026–2027 finansinių metų ketvirčio (balandžio–birželio mėnesiais) rezultatus. Įmonė fiksavo nedidelį grynojo pelno augimą, tačiau pabrėžė, kad maržas spaudžia intensyvi kainų konkurencija.

    Per ketvirtį grupės pajamos siekė apie 84,4 mln. eurų ir buvo 23 proc. didesnės nei prieš metus. Tuo pat metu EBITDA sudarė apie 1,7 mln. eurų ir mažėjo 6 proc., o veiklos pelnas (EBIT) – apie 1,1 mln. eurų, 10 proc. mažiau nei prieš metus.

    Grynasis pelnas augo 3 proc. ir pasiekė apie 0,6 mln. eurų. Bendrovė aiškino, kad rezultatams reikšmingai įtaką darė išaugusios veiklos sąnaudos ir agresyvi kainodara rinkoje, kuri verčia pardavėjus konkuruoti ne tik paslaugomis, bet ir maržomis.

    „Augame greičiau nei rinka ir didiname rinkos dalį. Tai įmanoma, nes statome ant naujų technologijų, o „Grodno“ yra skaitmeninių sprendimų, paremtų dirbtiniu intelektu, lyderė“, – sakė „Grodno“ vadovas Andrzejus Jurczakas.

    Vadovas nurodė, kad įmonės skaitmeninis sprendimas AiGrodno ir e. prekybos plėtra padėjo spartinti pardavimus. Pasak jo, e. prekybos kanalas per metus paaugo 48 proc., kai bendras pardavimų augimas sudarė 23 proc.

    Bendrovė taip pat pateikė pardavimų struktūros pokyčius: bazinių elektrotechnikos prekių pardavimai augo 29 proc., o OZE produktų – 10 proc. Tokie skaičiai rodo, kad paklausa elektrotechnikos segmente išlieka tvirta, net kai rinkoje juntamas kainų spaudimas ir pirkėjai daugiau dėmesio skiria kainai bei pristatymo terminams.

    „Grodno“ strategijoje numatyta ir plėtra per įsigijimus. Rugpjūčio 6 dieną bendrovė pranešė pasirašiusi sutartį dėl elektrotechnikos didmeninės prekybos tinklo veiklos turto įsigijimo, kuris apimtų maždaug 10 didmeninės prekybos padalinių.

    Įmonės vertinimu, perimamų padalinių metinis pajamų potencialas galėtų siekti apie 13,8 mln. eurų. Sandorio užbaigimas, įvykdžius sutartyje numatytas sąlygas, planuojamas 2026 metų rugpjūčio pabaigoje.

    Vadovybė teigia, kad šis žingsnis leis sustiprinti geografinį padengimą Lenkijoje ir didinti pardavimų apimtis, nors trumpuoju laikotarpiu iššūkiu išlieka kainų karas. Rinkoje, kur dalis augimo perkeliama į internetinius kanalus, investicijos į DI paremtą logistiką, kainodarą ir klientų aptarnavimą tampa vienu iš pagrindinių konkurencinių svertų.