Tag: EBITDA

  • „Grupa Kęty“ prognozuoja šuolį: III ketvirtį augo apyvarta ir pelnas, impulsą davė aliuminio kainos

    Lenkijos aliuminio produktų gamintoja „Grupa Kęty“ paskelbė preliminarius trečiojo ketvirčio rezultatus ir nurodė tikinti reikšmingu pajamų bei grynojo pelno augimu. Bendrovės vertinimu, rezultatams daugiausia įtakos turėjo išaugusios aliuminio kainos, kurios buvo perskaičiuotos ir į galutinių gaminių kainodarą.

    Įmonė skelbia, kad trečiąjį ketvirtį konsoliduotos pajamos galėjo siekti apie 370 000 000 eurų, tai yra maždaug 12 proc. daugiau nei prieš metus. Konsoliduotas grynasis pelnas, bendrovės skaičiavimais, galėjo sudaryti apie 46 000 000 eurų, arba apie 14 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Kur augimas didžiausias?

    Didžiausio pajamų šuolio „Grupa Kęty“ tikisi ekstruzinių gaminių segmente, kuriame pardavimai, bendrovės skaičiavimu, galėjo augti iki maždaug 151 000 000 eurų. Įmonė šį pokytį pirmiausia sieja su aukštesnėmis aliuminio kainomis ir jų įtaka pardavimo kainoms.

    Kituose segmentuose augimas buvo nuosaikesnis. Lankstžių pakuočių versle įmonė mini apie 10 proc. pardavimų didėjimą iki maždaug 72 000 000 eurų, o architektūrinių sistemų ir apsaugos nuo saulės sprendimų segmentuose prognozuoja 3–4 proc. kilimą iki maždaug 124 000 000 eurų ir 76 000 000 eurų.

    Rinkos nuotaikos keitėsi

    „Grupa Kęty“ atkreipia dėmesį, kad trečiasis ketvirtis pasižymėjo dideliu rinkos nepastovumu. Pasak bendrovės, po labai dinamiškos ketvirčio pradžios pirkėjų aktyvumas koregavosi dėl vasaros laikotarpio ir laukimo, kad žaliavų kainos galėtų mažėti.

    „Po labai dinamiškos ketvirčio pradžios matėsi paklausos korekcija dėl atostogų sezono ir laukimo, kol žaliavų kainos kris“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Nepaisant to, bendrovė nurodo, kad gamybos pajėgumų panaudojimas išliko aukštas ir, priklausomai nuo segmento, siekė apie 85–88 proc. Tai signalizuoja, kad užsakymų portfelis tebėra pakankamas, nors trumpuoju laikotarpiu klientų elgsena buvo labiau priklausoma nuo kainų lūkesčių.

    EBITDA, veiklos pelnas ir skolos lygis

    „Grupa Kęty“ vertinimu, trečiojo ketvirčio EBITDA galėjo sudaryti apie 75 000 000 eurų, arba apie 10 proc. daugiau nei prieš metus. Veiklos pelnas, bendrovės skaičiavimu, galėjo siekti apie 61 000 000 eurų, tai yra apie 13 proc. metinis augimas.

    Įmonė taip pat pateikė įvertį dėl grynosios skolos, kuri ketvirčio pabaigoje galėjo būti apie 272 000 000 eurų. Bendrovė nurodo, kad šis lygis iš esmės panašus į praėjusių metų trečiojo ketvirčio pabaigą, tačiau šiek tiek didesnis nei ankstesnio ketvirčio pabaigoje.

    Rinkoms šie skaičiai svarbūs todėl, kad aliuminio kainų cikliškumas ir jų perdavimas į galutines kainas dažnai lemia trumpalaikius pelningumo šuolius. Kartu investuotojai paprastai vertina ir tai, kaip tokiais laikotarpiais valdomas apyvartinis kapitalas bei skola, nes žaliavų brangimas gali didinti atsargų ir finansavimo poreikį.

  • „Śnieżka“ pusmečio pelnas šoktelėjo 14,3 proc.: stabilios pajamos ir ryškus proveržis Vengrijoje

    Dažų gamintojo „Śnieżka“ grupė 2026 metais pirmąjį pusmetį uždirbo 8 410 000 eurų grynojo pelno – jis per metus padidėjo 14,3 proc. Pajamos iš pardavimų siekė 89 640 000 eurų ir, kaip nurodo bendrovė, išliko panašiame lygyje kaip pernai.

    Veiklos pelningumas taip pat augo: EBITDA sudarė 15 990 000 eurų, arba 2 proc. daugiau nei prieš metus. Įmonė pabrėžia, kad rezultatai pasiekti nepaisant sudėtingos makroekonominės aplinkos ir susilpnėjusios vartotojų paklausos.

    Pardavimai rinkose: kas tempė augimą

    Didžiausioje rinkoje – Lenkijoje – „Śnieżka“ pardavimai siekė 65 340 000 eurų, tai yra 0,7 proc. mažiau nei prieš metus. Toks pokytis rodo, kad vidaus rinka išliko stabili, tačiau augimo pagreitis joje buvo ribotas.

    Ryškiausiai išsiskyrė Vengrija: pajamos čia sudarė 12 580 000 eurų, o metinis augimas grupės valiuta siekė 12,3 proc. Bendrovės teigimu, būtent ši rinka jau ne pirmą ketvirtį demonstruoja pozityvią dinamiką ir padeda kompensuoti svyravimus kitose šalyse.

    Ukrainoje pardavimai siekė 7 980 000 eurų ir sumažėjo 14,1 proc. grupės valiuta. Toks kritimas siejamas su išliekančiu neapibrėžtumu, sudėtingesne logistika ir vartojimo struktūros pokyčiais.

    Sezoniškumas ir lūkesčiai antrai metų pusei

    „Śnieżka“ atkreipia dėmesį, kad antrasis ketvirtis dažų sektoriuje tradiciškai žymi sezono pradžią, todėl šiuo laikotarpiu ypač svarbūs tiek pardavimų tempai, tiek gamybos ir tiekimo grandinės efektyvumas. Bendrovė pabrėžia ir tvirtą balansą, kuris, jos vertinimu, sudaro prielaidas tęsti plėtrą.

    „Pirmojo 2026 metų pusmečio rezultatai patvirtina, kad pardavimus pavyko išlaikyti stabilius, nepaisant sudėtingų rinkos sąlygų, didelio ekonominio neapibrėžtumo ir ribotos vartotojų paklausos“, – sakė Zdzisławas Czerwiecas.

    „Vertinant nevienodą pardavimų dinamiką pagrindinėse rinkose, džiugina dar vienas teigiamas rezultatas Vengrijoje. Stabilūs pardavimai, didesnis veiklos efektyvumas ir stiprus balansas yra gera bazė tolesniam augimui artimiausiais mėnesiais“, – pridūrė Zdzisławas Czerwiecas.

    Analitikų požiūriu, tokio tipo vartojimo prekių segmentas kaip dažai išlieka jautrus būsto rinkos ir renovacijos aktyvumui, o paklausą gali veikti tiek palūkanų normų lūkesčiai, tiek namų ūkių perkamoji galia. Dėl to 2026 metų antroje pusėje daug lems sezoniškumas ir tai, ar pavyks išlaikyti kainų bei sąnaudų balansą skirtingose rinkose.

  • „JSW“ pirmąjį 2026 metų pusmetį baigė su beveik 240 mln. eurų nuostoliu: kas vyksta?

    Lenkijos koksinės anglies ir koksą gaminanti grupė „JSW“ paskelbė preliminarius konsoliduotus pirmojo 2026 metų pusmečio rezultatus. Bendrovė nurodo patyrusi apie 239 mln. eurų grynąjį nuostolį, o rodikliai dar gali būti tikslinami rengiant galutinę ataskaitą.

    Pagal įmonės pateiktus duomenis, pardavimo pajamos siekė apie 997 mln. eurų. Bendrasis pardavimų rezultatas buvo neigiamas ir sudarė maždaug 60 mln. eurų, o EBITDA rodiklis, t. y. veiklos rezultatas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą, siekė apie minus 54 mln. eurų.

    „JSW“ pabrėžia, kad pateikti skaičiai yra preliminarūs ir gauti rengiant tarpinę finansinę atskaitomybę. Galutiniai konsoliduoti pirmojo 2026 metų pusmečio rezultatai turėtų būti pristatyti vėliau kartu su pilnu pusmečio pranešimu.

    Veiklos apimtys tuo pat metu išliko didelės: per pirmąjį 2026 metų pusmetį bendra anglies gamyba sudarė 6,46 mln. tonų. Iš jų 5,54 mln. tonų teko koksinei angliai, 0,92 mln. tonų – energetinei angliai, o koksų gamyba siekė 1,43 mln. tonų.

    Šie rezultatai atkreipia dėmesį ir platesniame kontekste: „JSW“ yra vienas svarbiausių koksinės anglies tiekėjų Europos plieno pramonei. Koksinė anglis laikoma kritine žaliava, nes ji reikalinga plieno gamybai aukštakrosnėse, o alternatyvos masinėje gamyboje dar diegiamos lėčiau, nei tikėtasi.

  • „Grupa Kęty“ taikosi į „Metra“: iki 450 mln. eurų sandoris ir ryški investuotojų reakcija

    „Grupa Kęty“ pasirašė sąlyginę sutartį įsigyti „Fengari Holdings“, valdančią „Metra“ grupės įmones. Didžiausia sandorio vertė, atsižvelgiant į grynosios skolos dydį ir uždarymo datą, gali siekti iki 450 mln. eurų.

    Bendrovė nurodo, kad įmonės vertė nustatyta 645 mln. eurų lygiu, iš jos atimant skolos dydį pagal 2026 metų kovo 31 dienos duomenis. Galutinis mokėjimas priklausys nuo sandorio užbaigimo momento, kurį planuojama pasiekti 2027 metų pradžioje, bet ne vėliau kaip iki pirmojo ketvirčio pabaigos.

    Rinka sureagavo iškart

    Apie planuojamą įsigijimą paskelbus viešai, „Grupa Kęty“ akcijos Varšuvos biržoje šoktelėjo, intradienos metu fiksuotas daugiau nei 10 proc. kilimas. Tuo metu bendras rinkos fonas buvo silpnas, o pagrindiniai indeksai daugiausia judėjo neigiama kryptimi.

    Pranešime akcentuojama, kad sandoris neturėtų keisti galiojančios dividendų politikos. 2026 metais „Grupa Kęty“ dividendams išmokėjo daugiau nei 110 mln. eurų, o tai atitiko apie 11 eurų už akciją.

    Kas yra „Metra“ ir kodėl tai svarbu?

    „Metra“ apibūdinama kaip pasaulinio masto aliuminio profilių gamintoja, tiekiančia sprendimus geležinkelių sektoriui, architektūrinėms sistemoms bei teikiančia papildomas paslaugas, tokias kaip dažymas, anodavimas, mechaninis apdirbimas ir suvirinimas. Grupė turi 9 gamyklas Italijoje, Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje, o metiniai presavimo pajėgumai siekia apie 145 000 tonų.

    Skaičiuojama, kad 2026 metais „Metra“ grupės pardavimo pajamos galėtų siekti apie 600 mln. eurų, o EBITDA, neįtraukiant vienkartinių įvykių ir sandorio kaštų, apie 90 mln. eurų. Daugiau nei 45 proc. pajamų grupė generuoja Šiaurės Amerikoje, todėl įsigijimas „Grupa Kęty“ atvertų didesnę geografinę diversifikaciją.

    Finansavimas ir strateginiai tikslai

    Sandorį planuojama finansuoti derinant banko kreditą ir nuosavas lėšas. „Grupa Kęty“ tam tikslui yra sudariusi terminuoto kredito sutartį su banku „Pekao“ iki maždaug 465 mln. eurų sumos.

    Bendrovė tikisi sinergijų technologijų vystymo, pirkimų ir pardavimų srityse bei siekia stiprinti pozicijas Europoje. Taip pat pabrėžiamas perspektyvus geležinkelių produktų segmentas ir galimybė pasinaudoti „Metra“ tarptautiniais pardavimo kanalais, ypač Italijos rinkoje.

  • Atliekų tvarkymo lyderė „Mo-Bruk“ smarkiai augino pelną: pajamos šoktelėjo, o apimtys didėjo

    Lenkijos biržoje kotiruojama atliekų tvarkymo grupė „Mo-Bruk“ 2026 metų pirmąjį pusmetį baigė reikšmingu rezultatų šuoliu. Bendrovė skelbia, kad jos grynasis pelnas siekė apie 9,8 mln. eurų, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu buvo maždaug 6,1 mln. eurų.

    Pardavimų pajamos per pusmetį sudarė apie 42,3 mln. eurų ir buvo 42,8 proc. didesnės nei metais anksčiau. EBITDA rodiklis pakilo iki maždaug 17,5 mln. eurų, o tai reiškia apie 44 proc. augimą per metus.

    „Mo-Bruk“ pabrėžia, kad augimą lėmė ne vien didesnis priimtų atliekų kiekis, bet ir pagerėjusios vidutinės paslaugų kainos. Pasak bendrovės, būtent kainodara pagrindiniuose segmentuose tapo vienu svarbiausių pelningumo variklių.

    Brango deginimas ir RDF

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį grupė sutvarkė apie 181 300 tonų atliekų, arba 14,5 proc. daugiau nei prieš metus. Pagrindinė veikla sugeneravo 44,4 proc. EBITDA maržą, rodančią aukštą pelningumą atliekų tvarkymo paslaugų grandinėje.

    Bendrovės teigimu, deginimo segmente vidutinės kainos didėjo apie 22 proc., o alternatyvių degalų RDF segmente – apie 44 proc. Prie to prisidėjo ir sutartys, susijusios su ypač probleminių atliekų židinių, vadinamųjų ekologinių bombų, sutvarkymu.

    Atliekų srautai augo visuose pagrindiniuose veiklos segmentuose. Terminiam apdorojimui nukreiptų atliekų apimtis padidėjo iki maždaug 16 500 tonų, o RDF segmente priimta apie 41 600 tonų.

    Tuo metu kietinimo ir stabilizavimo veikloje apimtis siekė apie 113 100 tonų, fiksuojant nedidelį, 2 proc. augimą per metus. Prie bendro rezultato prisidėjo ir naujesnė kryptis – alyvų bei alyvuoto vandens atliekos, kurių per pusmetį priimta apie 10 200 tonų.

    Investicijos ir įsigijimų efektas

    „Perspektyvas antrajam pusmečiui vertiname optimistiškai ir, jei neįvyks išorinių netikėtų sukrėtimų, tai gali būti labai sėkmingi metai visai grupei“, – sakė „Mo-Bruk“ vadovas Henrykas Siodmoka.

    Pasak jo, bendrovė sieks didinti leidimų limitus pagal integruotus taršos leidimus, taip pat užbaigti naujus įsigijimus, kurie sustiprintų kontrolę atliekų sraute. Lygiagrečiai tęsiamos investicijos iki maždaug 7,0 mln. eurų – plečiant El-Kajo padalinį ir modernizuojant logistiką Karsuose, kad būtų pašalinti pajėgumų „butelio kakliukai“.

    Grupė taip pat akcentuoja, kad 2026 metais pilnai atsiskleidė ankstesnių įsigijimų – El Kajo ir Eco Point – sinergijos. Šios bendrovės jau reikšmingai prisideda prie konsoliduotos EBITDA ir grynojo pelno, o „Mo-Bruk“ išplėtė kompetencijas alyvuotų atliekų tvarkyme bei didina stabilizavimo pajėgumus.

    Finansinį stabilumą atspindi ir skolos rodikliai: grynosios skolos ir EBITDA santykis 2026 metų birželio pabaigoje siekė 0,95, kai 2026 metų kovo pabaigoje buvo 1,2. Tai rodo mažėjantį finansinį svertą, augant veiklos pelnui.

    „Mo-Bruk“ iš atliekų gamina alternatyvius degalus bei dirbtinį užpildą, naudojamą, pavyzdžiui, kelių statyboje ar rekultivacijoje. Grupė taip pat valdo dvi deginimo įrenginių aikšteles, kur apdorojamos ir medicininės bei pavojingos atliekos.

    Bendrovės akcijos pagrindinėje Varšuvos biržos rinkoje kotiruojamos nuo 2012 metų, o nuo 2022 metų kovo yra įtrauktos į mWIG40 indeksą. Atliekų tvarkymo sektoriuje investuotojai ypač stebi, kaip kinta atliekų srautai, reguliaciniai reikalavimai ir paslaugų kainodara, nes būtent šie veiksniai dažniausiai lemia maržų tvarumą.

  • KGHM chilietiška „Sierra Gorda“ atneša rekordines įplaukas: planuojama nauja plėtra iki 2030 metų

    KGHM paskelbė 2026 metų pirmojo pusmečio finansinius rezultatus, kuriuose ryškiai matoma užsienio aktyvų įtaka. Nors didžioji dalis grupės kasybos veiklos sutelkta Lenkijoje, pastarąjį dešimtmetį vis svarbesnę dalį sudaro projektai kituose žemynuose.

    Didžiausias užsienio portfelio turtas – Chileje veikianti atviro tipo vario kasykla Sierra Gorda. Bendrovės duomenimis, būtent šis aktyvas tapo vienu svarbiausių pinigų srautų šaltinių ir leido pasiekti rekordinius pervedimus į grupę.

    Rekordiniai pinigų srautai

    KGHM skelbia, kad per 2026 metų pirmąjį pusmetį iš Sierra Gordos į grupę įplaukė daugiau kaip 270 milijonų JAV dolerių. Pagal nustatytą reikalavimą sumas konvertuojant į eurus, tai sudaro apie 250 milijonų eurų.

    Bendra užsienio aktyvų išmoka per tą patį laikotarpį viršijo 290 milijonų JAV dolerių, arba maždaug 270 milijonų eurų. KGHM taip pat nurodo, kad užsienio aktyvų indėlis į pakoreguotą grupės EBITDA siekė 25 proc.

    „Užfiksavome rekordinę pinigų srautų sumą iš Sierra Gordos. Per 2026 metų pirmąjį pusmetį į KGHM iš šio projekto įplaukė daugiau kaip 270 milijonų JAV dolerių, daugiau nei dukart daugiau nei prieš metus“, – sakė KGHM viceprezidentė Anna Sobieraj-Kozakiewicz.

    Kodėl Sierra Gorda tampa vis svarbesnė

    Sierra Gorda rezultatus KGHM sieja su palyginti žemais gamybos kaštais, būdingais atviro tipo kasykloms. Nors tokiose kasyklose rūdos metalo koncentracija dažnai būna mažesnė nei giliųjų šachtų atveju, kaštų struktūra gali suteikti reikšmingą pranašumą svyruojant žaliavų kainoms.

    KGHM pripažįsta, kad pirmąsias veiklos užsienyje fazes dalis investuotojų vertino skeptiškai, tačiau projektų grąža dažnai atsiskleidžia tik po kelių metų. Dabartiniai rodikliai rodo, kad bent daliai užsienio portfelio šis lūžis jau įvyko.

    Plėtra už maždaug 670 mln. eurų

    Geri rezultatai paskatino sprendimą plėsti Sierra Gordos pajėgumus – numatoma įrengti ketvirtąją gamybos liniją. Projekto vertė siekia 725 milijonus JAV dolerių, tai yra apie 670 milijonų eurų.

    Plėtros plane numatoma papildoma įranga: žiauninis trupintuvas, HPGR malūnas, rutulinis malūnas, flotacijos linija ir pagalbinė infrastruktūra, įskaitant konvejerius, vamzdynus ir valdymo sistemas. KGHM pabrėžia, kad investicijos turėtų būti dengiamos Sierra Gordos skolintais instrumentais ir operaciniais pinigų srautais, todėl nereikėtų tiesioginio finansavimo iš motininės bendrovės.

    Bendrovės vertinimu, projektas turėtų dar labiau sumažinti vienetinius kaštus ir padidinti metinę metalo gamybą maždaug 20 proc. Kita vertus, nurodoma ir galima neigiama pusė – dabartinio eksploatuojamo telkinio kasybos laikotarpis gali sutrumpėti apie 3 metais.

    Vis dėlto KGHM užsimena, kad koncesijos teritorijoje gali būti papildomų išteklių, kurie ateityje leistų pratęsti veiklą ir išplėsti gavybą naujomis zonomis. Pilnos naujos linijos galios pasiekimas planuojamas 2030 metų antrąjį pusmetį.

  • Lenkijos OZE ir elektrotechnikos grupė „Grodno“ padidino pelną, bet įspėja dėl kainų karo

    Lenkijos atsinaujinančios energetikos ir elektrotechnikos prekių platintoja „Grodno“ paskelbė pirmojo 2026–2027 finansinių metų ketvirčio (balandžio–birželio mėnesiais) rezultatus. Įmonė fiksavo nedidelį grynojo pelno augimą, tačiau pabrėžė, kad maržas spaudžia intensyvi kainų konkurencija.

    Per ketvirtį grupės pajamos siekė apie 84,4 mln. eurų ir buvo 23 proc. didesnės nei prieš metus. Tuo pat metu EBITDA sudarė apie 1,7 mln. eurų ir mažėjo 6 proc., o veiklos pelnas (EBIT) – apie 1,1 mln. eurų, 10 proc. mažiau nei prieš metus.

    Grynasis pelnas augo 3 proc. ir pasiekė apie 0,6 mln. eurų. Bendrovė aiškino, kad rezultatams reikšmingai įtaką darė išaugusios veiklos sąnaudos ir agresyvi kainodara rinkoje, kuri verčia pardavėjus konkuruoti ne tik paslaugomis, bet ir maržomis.

    „Augame greičiau nei rinka ir didiname rinkos dalį. Tai įmanoma, nes statome ant naujų technologijų, o „Grodno“ yra skaitmeninių sprendimų, paremtų dirbtiniu intelektu, lyderė“, – sakė „Grodno“ vadovas Andrzejus Jurczakas.

    Vadovas nurodė, kad įmonės skaitmeninis sprendimas AiGrodno ir e. prekybos plėtra padėjo spartinti pardavimus. Pasak jo, e. prekybos kanalas per metus paaugo 48 proc., kai bendras pardavimų augimas sudarė 23 proc.

    Bendrovė taip pat pateikė pardavimų struktūros pokyčius: bazinių elektrotechnikos prekių pardavimai augo 29 proc., o OZE produktų – 10 proc. Tokie skaičiai rodo, kad paklausa elektrotechnikos segmente išlieka tvirta, net kai rinkoje juntamas kainų spaudimas ir pirkėjai daugiau dėmesio skiria kainai bei pristatymo terminams.

    „Grodno“ strategijoje numatyta ir plėtra per įsigijimus. Rugpjūčio 6 dieną bendrovė pranešė pasirašiusi sutartį dėl elektrotechnikos didmeninės prekybos tinklo veiklos turto įsigijimo, kuris apimtų maždaug 10 didmeninės prekybos padalinių.

    Įmonės vertinimu, perimamų padalinių metinis pajamų potencialas galėtų siekti apie 13,8 mln. eurų. Sandorio užbaigimas, įvykdžius sutartyje numatytas sąlygas, planuojamas 2026 metų rugpjūčio pabaigoje.

    Vadovybė teigia, kad šis žingsnis leis sustiprinti geografinį padengimą Lenkijoje ir didinti pardavimų apimtis, nors trumpuoju laikotarpiu iššūkiu išlieka kainų karas. Rinkoje, kur dalis augimo perkeliama į internetinius kanalus, investicijos į DI paremtą logistiką, kainodarą ir klientų aptarnavimą tampa vienu iš pagrindinių konkurencinių svertų.

  • KGHM pusmečio rezultatai stebina: rekordinis pelnas ir mažesni kaštai suteikia erdvės investicijoms

    Rekordinis pusmetis

    Viena didžiausių Lenkijos žaliavų bendrovių KGHM paskelbė pirmojo 2026 metų pusmečio finansinius rezultatus, kurie išsiskiria net ir pasaulinių metalų rinkų kontekste. Bendrovė, priklausanti svarbiausiems vario ir sidabro tiekėjams, užfiksavo ypač aukštą grynąjį pelną ir ryškų pajamų augimą.

    Įmonės pateiktais duomenimis, grynasis pelnas per šešis mėnesius siekė apie 1,3 mlrd. eurų. Toks rezultatas beveik prilygsta geriausių pastarojo dešimtmečio pilnų metų pelningumui ir signalizuoja, kad KGHM išnaudojo palankią žaliavų kainų bei pardavimo sąlygų aplinką.

    Kas lėmė šuolį?

    Grupės pajamos per pirmąjį pusmetį sudarė apie 5,7 mlrd. eurų ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo maždaug 41 proc. Pajamų didėjimą skatino ne tik pardavimų apimtys, bet ir palankesni pagrindinių produktų kotiruočių lygiai bei realizuotos premijos, taip pat aktyvesnis rizikų valdymas sudarant kontraktus.

    Reikšmingas veiksnys buvo ir kaštų dinamika: vadinamasis C1 piniginių sąnaudų rodiklis, atspindintis vario gamybos savikainą, per metus sumažėjo apie 19 proc. Tai rodo, kad bendrovė ne vien pasinaudojo rinkos ciklu, bet ir sustiprino efektyvumą, o dalį sąnaudų spaudimo kompensavo didesnė lydinčių metalų, įskaitant sidabrą, vertė.

    „Pirmojo 2026 metų pusmečio rezultatai patvirtina labai gerą visos KGHM grupės būklę ir vykdomų plėtros veiksmų efektyvumą“, – sakė bendrovės vadovas Remigius Paszkiewiczius.

    „Siekiame vystyti KGHM kaip modernią, efektyvią kaštų prasme ir diversifikuotą kelių žaliavų grupę, galinčią pasinaudoti energetikos transformacijos ir naujų technologijų kuriamomis galimybėmis“, – teigė jis.

    Gamyba augo, o užsienio aktyvai prisidėjo

    Per pirmąjį 2026 metų pusmetį KGHM grupė pagamino apie 351 000 tonų parduodamo vario, tai yra maždaug 2 proc. daugiau nei prieš metus. Sidabro gamyba augo sparčiau ir pasiekė apie 712 tonų, arba maždaug 8 proc. metinį augimą, o rezultatus palaikė stabilus kasybos bei metalurgijos padalinių darbas.

    Prie grupės rodiklių prisidėjo ir užsienio aktyvai. Čilėje veikiančios Sierra Gorda kasyklos indėlis, skaičiuojant KGHM tenkančią dalį, siekė apie 40 200 tonų vario, o KGHM International segmentas pagamino apie 19 300 tonų. Užsienio padaliniai taip pat generavo lydinčių metalų produkciją, įskaitant molibdeną ir tauriuosius metalus.

    Investicijos ir strategijos pagreitis

    Stiprūs finansiniai rezultatai, pasak bendrovės vadovybės, suteikia daugiau galimybių paspartinti strateginių planų įgyvendinimą. Prioritetais įvardijamos investicijos į esamą gavybos infrastruktūrą, metalurgijos grandinės plėtra bei ilgalaikiai projektai, susiję su išteklių bazės didinimu ir naujų telkinių paieška.

    Per pirmąjį 2026 metų pusmetį KGHM investicijos siekė apie 334 mln. eurų ir buvo maždaug 9 proc. didesnės nei prieš metus. Didžiausia dalis teko kasybai, reikšmingas finansavimas skirtas ir metalurgijai, o visų 2026 metų investicijų planas siekia apie 953 mln. eurų.

    Bendrovė taip pat akcentuoja veiksmus, susijusius su energetikos kaštų valdymu: vystomi nuosavi atsinaujinančios energijos projektai, vertinamos anglies dioksido surinkimo technologijų pritaikymo galimybės metalurgijos procesuose. Tokios kryptys tampa vis svarbesnės, nes pramonės įmonėms Europoje didėja reguliaciniai ir konkurenciniai spaudimai dėl emisijų.

  • PTWP grupė fiksuoja rekordinį pusmetį: pajamos šoktelėjo dvigubai, augo EBITDA ir pelnas

    Lenkijos žiniasklaidos ir renginių verslo grupė PTWP paskelbė preliminarius 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatus. Per šį laikotarpį konsoliduotos pardavimo pajamos siekė apie 33 000 000 eurų, tai yra beveik dvigubai daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.

    Bendrovė nurodo, kad tai didžiausios pajamos per pusmetį per visą PTWP grupės istoriją. Rezultatai pateikiami kaip apytikriai, o galutiniai skaičiai turėtų paaiškėti skelbiant oficialią pusmečio ataskaitą.

    Augo pelningumas ir grynasis pelnas

    PTWP skaičiavimais, EBITDA per 2026 metų pirmąjį pusmetį sudarė apie 7 200 000 eurų, tai yra maždaug 50 proc. daugiau nei prieš metus. Konsoliduotas grynasis pelnas, preliminariais duomenimis, pasiekė apie 4 200 000 eurų ir buvo apie 12 proc. didesnis nei 2025 metų pirmąjį pusmetį.

    Grupė akcentuoja, kad išlaikė dviženklį EBITDA maržos lygį, kuris, pagal pateiktas projekcijas, siekė apie 22 proc. Tai rodo, kad augo ne tik apimtys, bet ir veiklos efektyvumas.

    Įtaką darė įsigijimai ir sinergijos

    PTWP pažymi, kad šių metų rezultatuose pirmą kartą atsispindi visas laikotarpis, į kurį įtrauktos įsigytų bendrovių pajamos. Kalbama apie Gremi Media ir Elamed, kurių konsolidavimas padidino grupės mastą ir sustiprino pozicijas turinio, profesionalių leidinių bei renginių segmentuose.

    Pasak PTWP vadovybės, įsigijimai neapsiriboja vien papildomomis pajamomis: tikimasi ir veiklos sinergijų, kurios turėtų sustiprinti tiek žiniasklaidos projektus, tiek renginių portfelį. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad augimas fiksuotas visuose pagrindiniuose veiklos segmentuose.

    „Pirmojo pusmečio rezultatai patvirtina, kad PTWP grupė nuosekliai auga visose veiklos srityse, o po šešių šių metų mėnesių pasiekėme apie 33 000 000 eurų pajamų“, – sakė PTWP grupės vadovas Wojciech Kuśpik.

    Portaluose ir renginiuose – rekordai

    PTWP praneša toliau plečianti medijų segmentą, į kurį įeina keliolika specializuotų interneto portalų, orientuotų į verslą, viešąjį sektorių, nekilnojamąjį turtą, darbo rinką ir kitas temas. Grupė tvirtina, kad jos skaitmeniniai kanalai kartu pritraukia dešimtis milijonų naudotojų per mėnesį, o naujienlaiškių auditorija perkopė 300 000 prenumeratorių.

    Renginių kryptis taip pat išlieka vienu svarbiausių augimo variklių: PTWP mini aukštą lankomumą didžiuosiuose susitikimuose ir stiprią išankstinę kontraktaciją antrajam metų pusmečiui. Grupė pabrėžia, kad verslo konferencijų ir sektorių forumų paklausa išlieka didelė, o renginių kalendorius metų pabaigai išlieka intensyvus.

    PTWP primena, kad pateikti skaičiai yra preliminarūs ir gauti rengiant konsoliduotą pusmečio finansinę atskaitomybę. Galutiniai 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatai turėtų būti patvirtinti ir paskelbti su periodine ataskaita, planuojama 2026 metų rugsėjo 30 dieną.

  • „Enea“ pateikė I pusmečio rezultatus: grynasis pelnas galėjo siekti apie 340 mln. eurų

    Lenkijos energetikos grupė „Enea“ paskelbė preliminarius 2026 metų pirmojo pusmečio finansinius rezultatus. Bendrovės teigimu, grupės pajamos per laikotarpį siekė apie 2,9 mlrd. eurų, o grynasis pelnas galėjo sudaryti maždaug 340 mln. eurų.

    „Enea“ taip pat nurodė, kad per 2026 metų pirmąjį pusmetį investicijos buvo artimos 680 mln. eurų. Tokios apimties kapitalo išlaidos paprastai siejamos su tinklų atnaujinimu, gamybos pajėgumų modernizavimu ir prisitaikymu prie griežtėjančių energetikos sektoriaus reikalavimų.

    Pelną tempė tinklai ir gamyba

    Pagal preliminarius duomenis, kasybos (anglies gavybos) segmentas sugeneravo apie 24 mln. eurų EBITDA, o grynoji anglies gamyba per pusmetį siekė 4,4 mln. tonų. Bendrovė pažymėjo, kad rezultatams įtakos turėjo didesnė gavyba ir komercinės anglies produkcija, nors kartu augo ir gamybos sąnaudos.

    Elektros gamybos segmente EBITDA, bendrovės skaičiavimu, sudarė apie 250 mln. eurų. „Enea“ nurodė, kad grynoji elektros gamyba per pusmetį siekė 10,5 TWh, įskaitant apie 0,6 TWh iš biomasės ir apie 0,3 TWh iš atsinaujinančių išteklių.

    Didžiausią indėlį į grupės pelningumą pateiktais skaičiavimais davė paskirstymo ir prekybos segmentai: jų EBITDA atitinkamai siekė apie 320 mln. eurų ir apie 22 mln. eurų. Paslaugų paskirstymo pardavimai galutiniams vartotojams sudarė 10,4 TWh, o mažmeniniams klientams parduotos elektros energijos ir dujų apimtys siekė 11,8 TWh.

    Kas keitėsi antrąjį ketvirtį?

    „Enea“ pranešime atskirai išskyrė 2026 metų antrąjį ketvirtį, kai gamybos srityje buvo pasiektas geresnis EBITDA rezultatas. Konvencinės energetikos dalyje vis dėlto fiksuotas pelningumo spaudimas, kurį bendrovė siejo su mažesnėmis maržomis ir dalies pajamų eilučių sumažėjimu.

    Atsinaujinančios energetikos segmente EBITDA augo, o bendrovė tai siejo su geresniais vėjo energetikos rezultatais ir ankstesnių įsigijimų efektu. Šilumos segmente EBITDA taip pat didėjo, anot „Enea“, dėl aukštesnės vieneto maržos.

    Kontekstas: investicijos ir energetikos transformacija

    Energetikos bendrovėms Lenkijoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, tenka balansuoti tarp dviejų krypčių: užtikrinti patikimą elektros tiekimą ir kartu mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tokį spaudimą didina emisijų kaštai, senstančių pajėgumų priežiūros išlaidos ir poreikis sparčiai plėsti bei skaitmeninti elektros tinklus.

    „Enea“ pateikti skaičiai rodo, kad didžiausia finansinė atrama išlieka reguliuojama paskirstymo veikla, kuri paprastai pasižymi stabilesniais pinigų srautais. Tuo metu gamybos ir prekybos rezultatai labiau priklauso nuo didmeninių kainų, maržų ir rinkos reguliavimo pokyčių.

    Galutiniai, audituoti 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatai paprastai gali dar kisti, nes bendrovė skelbia preliminarius vertinimus. Rinkos dalyviai dažniausiai stebi, ar pelno lygį palaiko tvarūs veiksniai, ir kokį signalą apie artimiausių ketvirčių perspektyvas siunčia investicijų tempas bei segmentų maržos.