CP v2

Tag: ECDC

  • ECDC įspėja: sifilio ir gonorėjos atvejų Europoje rekordas, auga ir įgimto sifilio rizika

    ECDC įspėja: sifilio ir gonorėjos atvejų Europoje rekordas, auga ir įgimto sifilio rizika

    Europoje – rekordiniai skaičiai

    Europoje bakterinės lytiškai plintančios infekcijos, tarp jų sifilis ir gonorėja, pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei dešimtmetį, skelbia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Naujausioje 2024 metų apžvalgoje pabrėžiama, kad dalyje šalių fiksuojamas ilgalaikis, nuoseklus plitimas.

    ECDC duomenimis, 2024 metais gonorėjos atvejų užregistruota 106 331, o tai reiškia 303 proc. augimą, palyginti su 2015 metais. Sifilio atvejų skaičius per tą patį laikotarpį daugiau nei padvigubėjo iki 45 577.

    Dažniausiai pranešama lytiškai plintanti infekcija išliko chlamidiozė: 2024 metais registruoti 213 443 atvejai. Vis dėlto būtent gonorėjos ir sifilio augimas kelia didžiausią nerimą dėl komplikacijų ir ne visada pastebimų simptomų.

    „Lytiškai plintančių infekcijų daugėja jau 10 metų, o 2024 metais pasiektas rekordinis lygis“, – sakė ECDC atstovas Bruno Ciancio.

    „Negydomos šios infekcijos gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant lėtinį skausmą ir nevaisingumą, o sifilio atveju – širdies ar nervų sistemos pažeidimus“, – pridūrė jis.

    Gonorėja: daug atvejų be simptomų

    ECDC pabrėžia, kad 2024 metų gonorėjos pranešimų rodiklis yra didžiausias nuo tada, kai agentūra 2009 metais pradėjo nuoseklią lytiškai plintančių infekcijų stebėseną. Ligos sukėlėjas yra bakterija Neisseria gonorrhoeae, o dalis infekcijų, ypač moterims, gali būti besimptomės.

    Tai reiškia, kad dalis žmonių ilgai nežino apie užsikrėtimą, vėliau kreipiasi pagalbos ir tuo metu gali nesąmoningai perduoti infekciją kitiems. ECDC atkreipia dėmesį, kad uždelsta diagnostika didina komplikacijų riziką, o plitimo grandinė išlieka nenutrūkusi.

    Vertinant pokytį per vienerius metus, 2023–2024 metais bendras gonorėjos rodiklis išaugo 4,3 proc. Vyrų grupėje fiksuotas 7,9 proc. augimas, o didžiausi rodikliai – 25–34 metų amžiaus grupėje.

    ECDC nurodo, kad daugiau nei pusė 2024 metais užregistruotų atvejų teko vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais. Tuo metu moterų grupėje bendras rodiklis mažėjo 8,6 proc., tačiau daugiausia atvejų registruota 20–24 metų amžiaus grupėje.

    Agentūra pažymi, kad gonorėjos paplitimas reprodukcinio amžiaus moterims kelia papildomą susirūpinimą dėl galimų reprodukcinės sistemos komplikacijų. Pagal 2024 metų rodiklius didžiausi gonorėjos pranešimų lygiai fiksuoti Airijoje, Maltoje, Islandijoje, Liuksemburge, Danijoje ir Ispanijoje.

    Įgimtas sifilis – išaugusi, bet išvengiama rizika

    Dar viena ryški tendencija – įgimto sifilio augimas. ECDC skelbia, kad 2024 metais jo atvejų skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo 2009 metų ir, palyginti su 2023 metais, beveik padvigubėjo.

    Įgimtas sifilis pasireiškia tada, kai infekcija nėštumo metu perduodama vaisiui. ECDC pabrėžia, kad perdavimas galimas bet kuriame infekcijos etape ir bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, tačiau didžiausia rizika siejama su negydytu ankstyvu sifiliu.

    2015–2024 metų laikotarpiu daugiausia įgimto sifilio atvejų registruota Bulgarijoje (195), po jos rikiuojasi Portugalija (96) ir Vengrija (91). ECDC akcentuoja, kad tai yra išvengiama būklė, o jos eliminavimas Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje yra realiai pasiekiamas.

    Pasaulio sveikatos organizacija yra iškėlusi 2030 metų tikslą: mažiau nei vienas įgimto sifilio atvejis 100 000 gyvų gimimų. ECDC rekomenduoja stiprinti prevenciją heteroseksualiose populiacijose, plėsti patikrų programas ir svarstyti visuotinį pakartotinį nėščiųjų tyrimą trečiąjį nėštumo trimestrą.

    Kodėl infekcijų daugėja?

    ECDC teigimu, augimą gali lemti keli veiksniai, kurie skirtingose šalyse veikia nevienodai. Tarp galimų priežasčių minimi seksualinės elgsenos pokyčiai ir didesnė rizika užsikrėsti, ypač jei rečiau naudojamos barjerinės apsaugos priemonės.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad infekcijų skaičius gali augti ir dėl geresnio nustatymo. Kai kurios valstybės pastaraisiais metais keitė testavimo politiką, didino nemokamų tyrimų prieinamumą ar plėtė savarankiško ėminių paėmimo galimybes, todėl registruojama daugiau anksčiau nepastebėtų atvejų.

    Tuo pačiu ECDC pabrėžia, kad vien didesniu testavimu visko paaiškinti nepavyksta, todėl reikia daugiau palyginamų duomenų, kad būtų aiškiau, kaip tendencijos skiriasi pagal šalis ir gyventojų grupes. Agentūra ragina stiprinti prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir laiku pradedamą gydymą, kad būtų sumažintos komplikacijos ir nutrauktas plitimas.

    Sveikatos specialistai primena, kad dalis lytiškai plintančių infekcijų ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, todėl riziką mažina reguliarūs tyrimai, ypač pasikeitus partneriui ar turint kelis partnerius. Ankstyvas nustatymas leidžia greičiau pradėti gydymą ir sumažina tikimybę infekciją perduoti kitiems.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: ES tariasi dėl vienodų izoliacijos taisyklių Šengene

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: ES tariasi dėl vienodų izoliacijos taisyklių Šengene

    Protrūkis laive ir skirtingos priemonės

    Po hantaviruso protrūkio kruiziniame laive MV Hondius Europos Sąjungos šalys Briuselyje ėmėsi derinti bendrą reagavimą, kad informacija ir veiksmai tarp valstybių narių nesiskirtų. Pagrindinis tikslas – suderinti, kaip Šengeno erdvėje taikyti izoliacijos ir stebėsenos protokolus, kai užkrato atvejai persikelia per sienas.

    Keleiviai jau perkelti į savo šalis, kur jiems taikomos nacionalinės taisyklės, tačiau praktika skiriasi: dalis žmonių izoliuojami gydymo įstaigose, kitiems nurodyta saviizoliacija namuose. Toks nevienodumas, anot pareigūnų, apsunkina rizikos vertinimą ir komunikaciją, ypač kai keliautojai grįžta į skirtingas sveikatos sistemas.

    WHO rekomendacijos ir ES koordinavimas

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja griežtą 42 dienų stebėseną namuose arba karantino vietoje, skaičiuojant nuo gegužės 10 dienos. Vis dėlto pabrėžiama, kad šalys gali prisitaikyti rekomendacijas prie savo konteksto, todėl ES lygmeniu ieškoma bendro vardiklio, kuris užtikrintų palyginamą saugumo lygį.

    Reaguodamos į incidentą, ES institucijos aktyvavo bendradarbiavimo mechanizmus, įskaitant ES civilinės saugos mechanizmą, kuris krizėse padeda koordinuoti pagalbą, transportą ir logistiką. Kai kuriais atvejais organizuoti evakuaciniai skrydžiai, o operacijų centru įvardytas Tenerifės pietinis oro uostas.

    Kuo hantavirusas skiriasi nuo COVID-19?

    Ekspertai ragina neskubėti lyginti šio protrūkio su COVID-19, nes hantavirusas plinta kitaip ir turi kitą ligos eigą. Vertinant riziką visuomenei, akcentuojama, kad tai nėra naujos pandemijos pradžia, o lokalus protrūkis, susietas su konkrečia aplinka laive ir artimais kontaktais.

    „Tai nėra SARS-CoV-2 ir tai nėra COVID pandemijos pradžia. Tai protrūkis, kurį matome laive“, – sakė Pasaulio sveikatos organizacijos infekcinių ligų epidemiologė Maria Van Kerkhove.

    Pasak specialistų, hantaviruso perdavimas paprastai siejamas su artimu, intensyviu kontaktu, o ne su plačiu plitimu kaip respiratorinių virusų atveju. Dėl to didžiausias dėmesys skiriamas tiksliai identifikuotiems kontaktams, stebėsenai ir greitam simptomų atpažinimui.

    Ką tiria ECDC ir kas toliau?

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras toliau aiškinasi, kaip tiksliai įvyko užsikrėtimai ir kokia buvo pradinė grandis. Preliminari hipotezė – pirmasis atvejis galėjo būti susijęs su kelione Argentinoje prieš įlipant į laivą, o vėliau virusas plito tarp dalies keleivių jau laive.

    Du žmonės, vienas Prancūzijoje ir vienas Ispanijoje, karantino laikotarpiu patyrė simptomus ir yra gydomi ligoninėje. ECDC nurodo, kad visi europiečiai, buvę laive, identifikuoti ir įtraukti į stebėseną, o šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog tai būtų naujas virusas ar nauja atmaina.

    ES pareigūnai pabrėžia, kad sveikatos grėsmės sienų nepaiso, todėl vienoda komunikacija, greitas duomenų apsikeitimas ir suderintos taisyklės Šengeno erdvėje tampa esminiu atsaku į panašias situacijas. Kartu tai laikoma dar vienu priminimu, kad po pandemijos sustiprintos parengties priemonės turi veikti praktikoje, o ne likti vien dokumentuose.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: keleiviai Europoje izoliuojami 42 dienas, kur jie dabar?

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: keleiviai Europoje izoliuojami 42 dienas, kur jie dabar?

    Kruizinis laivas, kuriame užfiksuotas hantaviruso protrūkis, sekmadienį pasiekė Ispanijai priklausančias Kanarų salas. Laive buvo 147 žmonės iš 23 valstybių, tarp jų – apie 70 europiečių, o vietos institucijos pritaikė sustiprintas visuomenės sveikatos priemones.

    Operacijoje dalyvavo Ispanijos valdžios institucijos, Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras. Keleiviai ir įgula buvo vertinami dėl simptomų, organizuotas jų grįžimas į namų šalis, o daliai nustatyta privaloma izoliacija ir medicininė stebėsena.

    Kaip organizuojamas grįžimas

    Pasak Ispanijos sveikatos apsaugos institucijų, dalis žmonių dar liko laive: vieni kelionę tęs jūra, kiti bus perkelti orlaiviu. Nurodoma, kad pagrindinė kryptis – Nyderlandai, o dalis keleivių vėliau planuoja skristi toliau už Europos ribų.

    Hantavirusai yra reta, bet potencialiai pavojinga virusų grupė, kurios plitimas dažniausiai siejamas su graužikais ir jų išskyromis. Dėl galimo ilgesnio inkubacinio laikotarpio kai kurios šalys taiko ilgesnę izoliaciją, kad būtų suvaldyta rizika šeimos nariams ir bendruomenei.

    Kur izoliuojami keleiviai

    Ispanijoje 14 piliečių perkelti į Madrido karo ligoninę Gómez Ulla, turinčią aukšto lygio izoliacijos galimybes. Čia numatyta 42 dienų karantino tvarka ir periodiniai PGR tyrimai, skirti laiku nustatyti galimus naujus atvejus.

    Prancūzijos institucijos pranešė, kad į šalį grįžo penki asmenys, o vienam jų pervežimo metu pasireiškė simptomai ir jis patvirtintas kaip naujausias atvejis. Šalyje numatytas medicininis ir epidemiologinis įvertinimas gydymo įstaigoje, po kurio taikoma izoliacija, kad bendra trukmė siektų 42 dienas.

    „Asmenys, turėję kontaktą su keleiviais ar užsikrėtusiaisiais, gali būti izoliuojami, jei vertinama, kad kyla didelė užsikrėtimo rizika“, – sakė Prancūzijos sveikatos apsaugos institucijų atstovai.

    Nyderlanduose lėktuvu atskraidinti 26 keleiviai, tarp jų – aštuoni šalies piliečiai. Sveikatos apsaugos institucijos nurodė, kad jie izoliuojami namuose 42 dienas, o užsieniečiai, neturintys gyvenamosios vietos, apgyvendinami specialioje karantino vietoje.

    Vokietija pranešė turėjusi aštuonis asmenis laive, įskaitant vieną mirusį keleivį. Keli grįžę keleiviai perkelti į Frankfurto ligoninę ištyrimui, o vėliau karantino ir stebėsenos priemones koordinuos vietos sveikatos institucijos.

    Belgijoje du atvykę keleiviai pristatyti į Antverpeno universitetinę ligoninę medicininiam įvertinimui. Jei simptomų nenustatoma, planuojama stebėsena namuose, kurią vykdys regiono visuomenės sveikatos tarnybos.

    Graikijoje vienas keleivis, kuriam simptomų nepastebėta, izoliuojamas Atėnų Attikon universiteto ligoninėje, kur nurodytas atsargumo karantinas iki 45 dienų. Airija skelbė, kad du keleiviai po atvykimo į Dubliną izoliuoti medicinos įstaigoje ir yra stebimi, kol atliekami tyrimai.

    Jungtinės Karalystės sveikatos saugos agentūra informavo, kad stebimi 20 britų piliečių, taip pat vienas Vokietijos pilietis, gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, ir vienas Japonijos keleivis. Po pradinio testavimo laikotarpio jiems gali būti taikoma izoliacija iki 45 dienų, priklausomai nuo individualaus rizikos vertinimo.

    Specialistai pabrėžia, kad tokios priemonės taikomos siekiant anksti pastebėti simptomus, nutraukti galimas perdavimo grandines ir išvengti plataus masto protrūkio. Keleiviams paprastai nurodoma laikytis atstumo, riboti kontaktus ir vykdyti nacionalinių sveikatos institucijų nustatytą testavimo bei stebėsenos grafiką.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: PSO tiria galimą plitimą tarp žmonių, rizika Europai maža

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: PSO tiria galimą plitimą tarp žmonių, rizika Europai maža

    Kas žinoma apie protrūkį?

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė nustačiusi septynis galimus hantaviruso atvejus kruiziniame laive Atlante. Iš jų trys žmonės mirė, vieno paciento būklė vertinama kaip kritinė, dar trys keleiviai nurodė jaučiantys lengvesnius simptomus.

    Tiksli užsikrėtimo šaltinio grandinė dar nenustatyta, tačiau PSO pradėjo vertinti scenarijų, kad dalis infekcijų galėjo plisti ne tik per aplinką, bet ir artimo kontakto metu laive. Tyrimas apima tiek laivo vidaus sąlygas, tiek keleivių ir įgulos sąlytį.

    „Manome, kad tarp labai artimų kontaktų, sutuoktinių, kabiną besidalijusių žmonių galėjo būti tam tikras plitimas tarp žmonių“, – sakė PSO Epidemijų ir pandemijų parengties bei prevencijos direktorė Maria Van Kerkhove.

    Ką daro institucijos?

    Ispanijos Sveikatos ministerija patvirtino, kad į laivą vyks epidemiologų komanda, kuri tikrins keleivius dėl simptomų ir vertins riziką. Šis veiksmas koordinuojamas su PSO, o jo rezultatai turėtų padėti spręsti dėl keleivių grąžinimo ir tolesnio laivo maršruto.

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) nurodė, kad visuomenei Europoje rizika šiuo metu laikoma labai maža. Pasak agentūros, laive įgyvendinamos infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonės, o hantavirusai paprastai nėra lengvai perduodami nuo žmogaus žmogui.

    „Šiuo metu rizika bendrai Europos gyventojų populiacijai laikoma labai maža, nes laive taikomos tinkamos infekcijų kontrolės priemonės, o hantavirusai nėra lengvai perduodami tarp žmonių“, – teigė ECDC.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusais vadinama virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai. Pagrindinis užsikrėtimo kelias yra įkvėpti ore pakibusių dalelių, susidariusių iš išdžiūvusių graužikų išskyrų, pavyzdžiui, šlapimo ar išmatų, kai jos sujudinamos.

    Infekcija gali sukelti sunkią būklę, vadinamą hantavirusiniu plaučių sindromu, kai pradžioje pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmai, gali būti virškinamojo trakto negalavimų. Vėliau kai kuriems pacientams gali prasidėti kvėpavimo sutrikimai ir kraujospūdžio kritimas.

    PSO nurodo, kad simptomai dažniausiai pasireiškia maždaug per 2–4 savaites nuo užsikrėtimo, tačiau laiko langas gali būti platesnis. Dėl to, vertinant protrūkius, ypač svarbūs detalesni duomenys apie kontaktus ir buvimo vietas.

    Kur yra laivas ir kokia situacija vietoje?

    Kruizinis laivas m/v Hondius, kurį valdo Nyderlandų bendrovė „Oceanwide Expeditions“, šiuo metu stovi inkaru prie Žaliojo Kyšulio krantų. Skelbiama, kad į kelionę išplaukė 149 žmonės, o vietos sveikatos institucijos kol kas neleido keleiviams išlipti į krantą.

    „Oceanwide Expeditions“ teigė, kad laive atmosfera išlieka rami, o keleiviai elgiasi santūriai. Bendrovė pranešė, kad du įgulos nariai patyrė ūmius kvėpavimo simptomus ir jiems prireikė skubios medicininės pagalbos.

    Bendrovės duomenimis, Nyderlandų institucijos rengia medicininę evakuaciją dviem simptomus turintiems asmenims ir žmogui, kuris siejamas su gegužės 2 dieną mirusiu keleiviu. Tuo pat metu svarstomi alternatyvūs maršruto sprendimai, įskaitant plaukimą į Las Palmasą ar Tenerifę Kanarų salose.