2026 metų birželio karščio banga Europoje išryškino naują tendenciją: augantis vėsinimo poreikis vis labiau formuoja elektros paklausą ir kainų dinamiką. Kai temperatūra kyla, namuose, biuruose ir versluose dažniau įjungiami kondicionieriai, o tai per kelias dienas gali smarkiai padidinti sistemos apkrovą.
Nors kondicionieriai Europoje vis dar retesni nei JAV ar Japonijoje, jų paplitimas nuosekliai auga. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, apie 20 proc. Europos namų ūkių turi oro kondicionavimo įrangą, o šis skaičius didėja, nes karščio bangos tampa dažnesnės ir intensyvesnės.
„Europai šylant, vis daugiau žmonių persvarsto vėsinimą. Per pastaruosius 10 metų kondicionierių turėjimas padidėjo maždaug perpus, o metiniai pardavimai dabar apie 30 proc. didesni nei prieš 5 metus“, – sakė Tarptautinės energetikos agentūros energijos vartojimo efektyvumo politikos analitikas Fabian Voswinkel.
Birželio pabaigoje dalis Europos šalių fiksavo rekordines temperatūras. Vokietijoje rytinis Coschen miestelis birželio 28 dieną pasiekė 41,7 laipsnio karštį, Prancūzijoje birželio 24 dieną užfiksuota karščiausia birželio diena, o vakarų Prancūzijos Palluau temperatūra pakilo iki 43,8 laipsnio.
Kaip išaugo elektros paklausa?
Visos Europos mastu dar nėra tikslių skaičių, kiek elektros per šią karščio bangą buvo sunaudota būtent vėsinimui. Vis dėlto didžiųjų rinkų paklausos kreivės rodo aiškų šuolį sutapus aukščiausioms temperatūroms ir aktyviausiam vėsinimui.
Remiantis Eurelectric duomenimis, Vokietijoje paros elektros suvartojimas nuo 1 267 GWh birželio 11 dieną padidėjo iki 1 396 GWh birželio 25 dieną. Prancūzijoje augimas buvo dar ryškesnis: nuo 1 048 GWh iki 1 255 GWh per tą patį laikotarpį.
Prancūzijos perdavimo sistemos operatorius RTE nurodo, kad per intensyvius karščius kiekvienas papildomas laipsnis paprastai padidina suvartojimą 0,7–1 GW, priklausomai nuo paros meto. Tai leidžia daryti išvadą, kad vėsinimo poreikis buvo vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių dviženklį vidutinį paros paklausos šuolį.
Kodėl šoktelėjo didmeninės kainos?
Didėjant paklausai, įtampa persikėlė ir į didmeninę elektros rinką, kur kainos reaguoja beveik akimirksniu. Karščio piko dienomis Vokietijos ir Liuksemburgo bendra rinka fiksavo didmenines kainas, viršijusias 200 eurų už MWh, Prancūzijoje jos artėjo prie 160 eurų už MWh, o Ispanijoje pikai siekė kiek daugiau nei 110 eurų už MWh.
Kainas augino ne vien kondicionierių sukelta paklausa, bet ir tuo pat metu pablogėjusios gamybos sąlygos. Šiaurės vakarų Europoje karščio piko metu sumenko vėjo elektrinių gamyba, todėl rinkoje daugiau svorio įgijo brangesnė dujinė ir anglies generacija, dažnai nustatanti ribinę kainą.
Papildomą spaudimą sukėlė ir Prancūzijos branduolinės energetikos apribojimai: nacionalinė energetikos bendrovė „EDF“ buvo priversta sumažinti branduolinę gamybą 4,1 GW, nes upių vanduo per daug įkaito ir tapo sudėtingiau užtikrinti reaktorių aušinimą. Tokios situacijos mažina eksporto galimybes ir didina kainų riziką kaimyninėse rinkose.
Vėsinimas tampa nauju elektros varikliu
Ilgesnėje perspektyvoje vėsinimo paklausa tampa vis svarbesne elektros vartojimo augimo dalimi, nors ją lenkia kiti veiksniai, tokie kaip elektromobiliai, duomenų centrai ir šilumos siurbliai. Tarptautinė energetikos agentūra pabrėžia, kad augimą lems ne tik temperatūros, bet ir pastatų energinis efektyvumas, įrangos našumas bei tinklų lankstumas.
Eurostat duomenys rodo, kad namų ūkių energijos vartojimas vėsinimui ES nuo 2015 metų apytiksliai padvigubėjo, o didžiosiose ekonomikose augimas ypač ryškus. Vis dėlto vėsinimas 2024 metais sudarė tik apie 0,8 proc. ES galutinio energijos suvartojimo, todėl rinka dar turi didelį augimo potencialą.
Ekspertai pabrėžia, kad svarbiausi sprendimai yra efektyvesnė įranga, išmanesnis vartojimo valdymas ir geresnė pastatų izoliacija, nes dalis rinkos vis dar remiasi mažiau efektyviais nešiojamais įrenginiais. Kartu vis didesnį vaidmenį gali atlikti saulės energetika, nes vėsinimo pikas dažniausiai sutampa su dienos metu didžiausia saulės elektrinių generacija.
Didėjant karščių dažniui, vėsinimas vis dažniau vertinamas ne kaip komforto klausimas, o kaip visuomenės sveikatos ir saugumo priemonė. Tai reiškia, kad elektros sistemos turės prisitaikyti prie naujų vasaros pikų, o kainų šuoliai taps dar vienu argumentu investuoti į efektyvumą ir tinklų lankstumą.
