Prancūzijos vyriausybė suteikė valstybės kontroliuojamai energetikos bendrovei EDF teisę pradėti parengiamuosius darbus dviem naujiems EPR2 tipo branduoliniams reaktoriams. Jie planuojami Gravelines atominėje elektrinėje prie Lamanšo, netoli Diunkerko, kur jau veikia šeši reaktoriai.
Kaip skelbiama, kiekvieno EPR2 reaktoriaus galia turėtų siekti apie 1 600 megavatų, o preliminari kaina, vertinant dabartinėmis kainomis, siekia maždaug 8,5 mlrd. eurų. Tai reikštų, kad dviejų naujų blokų projektas bendrai galėtų kainuoti apie 17 mlrd. eurų.
„Galutinis investicinis sprendimas turėtų būti priimtas iki 2026 metų pabaigos, o dabar siekiama kuo greičiau pradėti teritorijų paruošimo darbus būsimoms naujoms branduolinėms jėgainės dalims“, – teigiama pranešime.
Branduolinė energetika ir sistemos rizikos
Prancūzija yra didžiausia branduolinės energetikos šalis Europoje: šalyje veikia dešimtys reaktorių, o elektra iš atomo vidutiniškai patenkina apie 70 proc. vidaus poreikio. Toks modelis ilgą laiką leido užtikrinti santykinai mažesnes emisijas ir stabilesnę elektros gamybą, tačiau pastaraisiais metais išryškėjo ir pažeidžiamumai.
Karščio bangos ir sausros periodai tapo realiu iššūkiu jėgainėms, kurioms reikia vandens aušinimui. Kai upių vandens lygis krinta, o temperatūra kyla, dalis elektrinių, įsikūrusių prie didžiųjų upių, būna priverstos laikinai riboti generaciją, kad būtų laikomasi aplinkosaugos ir techninių reikalavimų.
Šiame kontekste Gravelines vieta laikoma strategiškai patrauklia, nes aušinimui gali būti naudojamas jūros vanduo. Tai padeda mažinti priklausomybę nuo hidrologinių sąlygų žemyninėje dalyje ir didina sistemos atsparumą ekstremaliems orams, kurie dėl klimato kaitos tampa dažnesni.
Macrono planas ir kainos klausimas
Parengiamųjų darbų startas siejamas su prezidento Emmanuelio Macrono paskelbta branduolinės energetikos atnaujinimo kryptimi. Joje numatoma reikšminga plėtra ir investicijos, kurios bendrai gali viršyti 72 mlrd. eurų, siekiant išlaikyti Prancūzijos branduolinį pajėgumą ir atnaujinti senstančią infrastruktūrą.
Vis dėlto didelės apimties branduoliniai projektai Europoje dažnai susiduria su pabrangimo ir terminų nukėlimo rizika, todėl rinkos ir politikos dėmesys krypsta į tai, kaip EDF suvaldys biudžetą ir grafikus. Galutinis investicinis sprendimas, planuojamas iki 2026 metų pabaigos, turėtų parodyti, ar dabartinės sąmatos atlaikys realybės testą.
Kartu Prancūzija ieško ir kitų sistemos stabilumo priemonių, nes laikini generacijos apribojimai ar netikėti sustojimai gali išauginti kainų svyravimus. Todėl šalia branduolinės plėtros diskutuojama ir apie papildomus lanksčius pajėgumus, kurie galėtų amortizuoti pikus ir užtikrinti patikimą tiekimą.
Leave a Reply