Tag: EGCG

  • Žalioji arbata rytais: onkologai aiškina, kodėl ji siejama su mažesne vėžio rizika

    Žalioji arbata vis dažniau minima kaip paprastas rytinis gėrimas, kurio galimas poveikis siejamas su mažesne kai kurių vėžio formų rizika. Specialistai pabrėžia, kad tai nėra „stebuklinga“ priemonė, tačiau tyrėjai aktyviai nagrinėja joje esančių augalinių junginių reikšmę.

    Kaip rašoma „EatingWell“, onkologijos srities ekspertai atkreipia dėmesį į žaliojoje arbatoje esančius antioksidantus, įskaitant epigalokatechino galatą (EGCG). Būtent šis junginys dažniausiai minimas moksliniuose darbuose, kai kalbama apie ląstelių apsaugą nuo žalingų procesų.

    Vėžys vystosi dėl įvairių priežasčių – tam įtakos turi genetika, aplinkos veiksniai ir gyvenimo būdas. Nors dalies rizikos veiksnių pakeisti neįmanoma, mitybos ir gėrimų pasirinkimai yra viena iš sričių, kur žmogus gali daryti įtaką bendrai sveikatai.

    Ekspertų vertinimu, žalioji arbata labiausiai išsiskiria dviem aspektais: joje natūraliai yra biologiškai aktyvių medžiagų, o pats gėrimas dažnai tampa sveikesne alternatyva saldiems ar alkoholiniams pasirinkimams.

    Kuo išsiskiria žalioji arbata?

    Žaliojoje arbatoje esantys katechinai – augaliniai junginiai, pasižymintys antioksidacinėmis savybėmis. Onkologijos dietologė Nichole Andrews aiškina, kad antioksidantai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus – nestabilias molekules, kurios, susikaupusios per dideliais kiekiais, gali žaloti ląsteles ir DNR.

    Ekspertai pabrėžia, kad būtent DNR pažaida laikoma vienu iš veiksnių, galinčių prisidėti prie vėžio vystymosi. Dėl to mokslininkai domisi, ar ilgainiui žaliosios arbatos antioksidantai gali turėti apsauginį vaidmenį.

    Straipsnyje minima, kad laboratoriniai ir gyvūnų tyrimai, taip pat kai kurie nedideli tyrimai su žmonėmis leidžia manyti, jog EGCG gali būti susijęs su apsauga nuo įvairių vėžio formų, tarp jų – krūties, prostatos, šlapimo pūslės, storosios žarnos, stemplės ir plaučių vėžio.

    Vis dėlto pabrėžiama ir svarbi išlyga: daug žadančių rezultatų nepakanka tvirtai išvadai, kad žaliosios arbatos vartojimas tiesiogiai mažina vėžio riziką. Tam, pasak specialistų, reikia daugiau aukštos kokybės tyrimų su žmonėmis.

    Uždegimas ir nenormalus ląstelių augimas

    Onkologė Julia Saylors atkreipia dėmesį, kad žalioji arbata tiriama ir dėl galimo poveikio uždegimui bei ląstelių procesams, susijusiems su vėžio vystymusi. Ilgalaikis (lėtinis) uždegimas gali sudaryti sąlygas aplinkai, palankiai nenormaliam ląstelių augimui.

    Pasak N. Andrews, laboratoriniuose tyrimuose EGCG buvo siejamas su signalinių kelių, svarbių uždegimui, nenormaliam ląstelių dauginimuisi ir apoptozei, veikimu. Apoptozė yra natūralus organizmo procesas, padedantis pašalinti pažeistas ar nebereikalingas ląsteles.

    Tačiau ir čia akcentuojama, kad laboratorinių tyrimų rezultatų negalima automatiškai perkelti į kasdienį žmogaus gyvenimą. Tai, kas veikia ląstelėse ar gyvūnų modeliuose, nebūtinai taip pat pasireiškia žmogaus organizme geriant arbatą.

    Praktiškiausia nauda – kuo ji pakeičia kitus gėrimus

    Viena realistiškiausių priežasčių rinktis nesaldintą žaliąją arbatą ryte – tai galimybė ja pakeisti mažiau palankius įpročius. Pavyzdžiui, atsisakant alkoholio, kurį ekspertai įvardija kaip nustatytą kancerogeną.

    Žalioji arbata taip pat gali būti alternatyva saldintoms šaltoms arbatoms, sultims ar kaloringiems kavos gėrimams. Straipsnyje primenama, kad perteklinis kūno svoris siejamas su 13 vėžio tipų, todėl mažiau kalorijų turintys pasirinkimai gali padėti palaikyti sveikesnį svorį.

    Kartu pabrėžiama, kad svorio kontrolė ir alkoholio ribojimas – vienos iš geriausiai pagrįstų ir plačiausiai pripažįstamų vėžio prevencijos rekomendacijų.

    Ką dar rekomenduoja ekspertai?

    Specialistai pabrėžia: nė vienas gėrimas pats savaime vėžio neapsaugo. Didesnę reikšmę turi bendras gyvenimo būdas ir nuosekliai taikomi, gerai ištirti įpročiai.

    Tarp svarbiausių krypčių minimas augalinių produktų įvairovės didinimas – daugiau daržovių, vaisių, ankštinių, pilno grūdo produktų, riešutų ir sėklų. Taip pat akcentuojamas skaidulų vartojimas: N. Andrews ragina siekti bent 30 gramų skaidulų per dieną su maistu.

    Kita aiški kryptis – alkoholio ribojimas arba atsisakymas. Straipsnyje cituojamos Amerikos vėžio tyrimų instituto (AICR) rekomendacijos, kad vėžio prevencijai saugaus alkoholio kiekio nėra nustatyta.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į papildus: AICR rekomenduoja nenaudoti maisto papildų vėžio prevencijai, nes tyrimai neparodė nuoseklios naudos, o kai kurie didelėmis dozėmis vartojami papildai tam tikroms grupėms netgi didino riziką. Išimtys galimos, kai yra diagnozuotas trūkumas ar aiški medicininė priežastis.

    Galiausiai primenami ir kiti kasdieniai, tačiau svarbūs veiksmai: reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas, odos apsauga nuo saulės, perdirbtos mėsos ribojimas ir dalyvavimas rekomenduojamose vėžio patikros programose.

    Žalioji arbata gali būti nedidelė šios visumos dalis – skanus, nekaloringas pasirinkimas, padedantis didinti augalinių medžiagų kiekį racione ir pakeisti mažiau sveikus gėrimus.

  • Mitybos specialistai įvardijo arbatą, kuri gali prisidėti prie mažesnės insulto rizikos

    Žalioji arbata dažnai minima tarp gėrimų, kurie gali būti siejami su mažesne insulto rizika – pirmiausia dėl joje esančių antioksidantų. Straipsnyje pabrėžiama, kad gėrimų pasirinkimas taip pat gali turėti reikšmės širdies ir kraujagyslių sveikatai.

    Kaip rašo „EatingWell“, žaliojoje arbatoje gausu katechinų, įskaitant epigalokatechino galatą (EGCG), kuris siejamas su uždegimo mažinimu ir kraujagyslių apsauga. Būtent šie veiksniai laikomi svarbiais vertinant insulto rizikos veiksnius.

    Insultas įvyksta, kai sutrinka kraujo tekėjimas į smegenis – kraujagyslė užsikemša arba plyšta. Kadangi smegenims būtinas nuolatinis deguonies ir maistinių medžiagų tiekimas, bet koks kraujotakos sutrikimas gali turėti rimtų pasekmių.

    Tekste akcentuojama: vien žalioji arbata nėra „sprendimas“, tačiau ji gali būti naudinga kaip dalis platesnių širdžiai palankių įpročių – ypač jei geriama be cukraus ir derinama su subalansuota mityba bei aktyvesniu gyvenimo būdu.

    Kuo žalioji arbata išsiskiria?

    Viena iš priežasčių – galimas priešuždegiminis poveikis. Straipsnyje aiškinama, kad užsitęsęs uždegimas gali pažeisti arterijų ląsteles, o tai ilgainiui didina kraujagyslių ligų ir insulto riziką.

    Kita dažnai minima kryptis – kraujagyslių funkcija. Žaliosios arbatos antioksidantai siejami su geresniu arterijų gebėjimu atsipalaiduoti ir plėstis, o tai svarbu kraujotakai ir kraujospūdžio kontrolei.

    Taip pat aptariama sąsaja su cholesteroliu: tekste teigiama, kad EGCG gali būti susijęs su mažesniu MTL (vadinamojo „blogojo“) cholesterolio kiekiu. Vis dėlto pabrėžiama, kad tai nepakeičia skaidulų turtingos mitybos naudos.

    Dar vienas aspektas – stresas. Žaliojoje arbatoje yra L-teanino – aminorūgšties, kuri, kaip rašoma, gali padėti mažinti įtampą, o lėtinis stresas įvardijamas kaip vienas iš veiksnių, galinčių prisidėti prie insulto rizikos.

    Kiti įpročiai, mažinantys rizikos veiksnius

    Be žaliosios arbatos, straipsnyje primenama apie kitus gyvenimo būdo pasirinkimus, kurie siejami su mažesne insulto rizika. Pavyzdžiui, reguliarus judėjimas gali padėti kontroliuoti svorį, kraujospūdį ir cholesterolį.

    Taip pat minimas dažnesnis žuvies vartojimas dėl omega-3 riebalų rūgščių, kurios siejamos su uždegimo ir kraujospūdžio mažinimu. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad kepimo būdas svarbus – kepimas aliejuje gali panaikinti dalį naudos.

    Dar vienas akcentas – kalio turtingi produktai (pavyzdžiui, ankštinės daržovės, špinatai, apelsinai, pomidorai), kurie gali padėti kraujospūdžio kontrolei. Galiausiai primenama ir apie pakankamą skysčių vartojimą, nes dehidratacija gali bloginti kraujotaką.

    Autoriai reziumuoja, kad nesaldinta žalioji arbata gali būti paprastas kasdienis pasirinkimas, papildantis kitus sveikatai palankius sprendimus, tačiau vien jos nepakanka reikšmingai sumažinti insulto rizikai.

  • Žalioji arbata tikrai stimuliuoja: kuo jos poveikis skiriasi nuo kavos

    Žalioji arbata gali veikti stimuliuojančiai – tai susiję su jos poveikiu centrinei nervų sistemai. Skirtingai nei kava, šis gėrimas dažnai suteikia švelnesnį, tolygesnį budrumą.

    Pagrindinis žaliosios arbatos „energijos“ mechanizmas siejamas su kofeino ir L-teanino deriniu. Būtent ši dviejų medžiagų sąveika išskiria arbatą iš kitų kofeino šaltinių.

    Kofeinas (arbatos kontekste kartais vadinamas teinu) blokuoja adenozino receptorius, todėl mažėja mieguistumas ir didėja budrumas. Tačiau žaliojoje arbatoje kofeino paprastai būna mažiau nei kavos puodelyje, tad poveikis neretai būna švelnesnis ir lengviau prognozuojamas.

    L-teaninas, aminorūgštis, būdinga arbatai, siejamas su vadinamąja „ramia budria“ būsena – kai lengviau susikaupti, bet nejaučiamas stiprus dirglumas. Dėl to daliai žmonių žalioji arbata tinka tais atvejais, kai norisi koncentracijos be ryškaus „kofeininio“ nervingumo.

    Kaip veikia kofeinas ir L-teaninas

    L-teaninas siejamas su alfa bangų aktyvumu smegenyse, o tai dažnai aiškinama kaip atsipalaidavusios, bet dėmesingos būsenos palaikymas. Kartu su kofeinu jis gali švelninti kai kuriuos nepageidaujamus stimuliantų pojūčius, pavyzdžiui, rankų drebėjimą ar staigų energijos kritimą.

    Tekste minima, kad kofeinas paprastai įsisavinamas greičiau – maždaug per 30 minučių, o L-teanino koncentracija plazmoje didžiausią lygį gali pasiekti apie 50 minutę. Dėl šio „laiko skirtumo“ budrumo pojūtis gali būti lygesnis.

    Žalioji arbata ir kava: kuo skiriasi

    Lyginant žaliosios arbatos ir kavos poveikį, skirtumai pirmiausia susiję su kofeino kiekiu ir veikimo pobūdžiu. Pateikiama, kad žaliosios arbatos puodelyje vidutiniškai gali būti apie 20–50 mg kofeino, o kavos – apie 80–150 mg.

    Žaliosios arbatos poveikis dažniau apibūdinamas kaip laipsniškas ir stabilesnis, o kavos – greitesnis ir intensyvesnis, bet su didesne „nuovargio bangos“ rizika vėliau. Taip pat akcentuojama, kad kavos atveju dirglumas ar nerimas gali pasitaikyti dažniau.

    EGCG, saugumas ir paruošimo niuansai

    Be kofeino, žalioji arbata turi katechinų – vienas žinomiausių yra EGCG (epigalokatechino galatas). Tekste pabrėžiama, kad EGCG nėra tiesioginis stimuliantas, tačiau svarbus kaip antioksidantas ir gali prisidėti prie bendros organizmo būklės.

    Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) suaugusiesiems nurodo 400 mg kofeino per parą ribą, o vienkartinė dozė neturėtų viršyti 200 mg. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad EGCG koncentratų atveju didesnės nei 800 mg per parą dozės gali būti siejamos su kepenų pažeidimo rizika.

    Kofeino kiekis puodelyje priklauso ir nuo paruošimo: kuo ilgiau plikoma ir kuo karštesnis vanduo, tuo daugiau kofeino ir taninų pereina į gėrimą. Trumpesnis plikymas gali keisti santykį taip, kad L-teanino dalis, lyginant su kofeinu, būtų santykinai didesnė.

    Galiausiai pabrėžiama ir individuali reakcija į kofeiną – vieniems žalioji arbata bus idealus pasirinkimas darbui ir susikaupimui, kitiems stipresnio „greito impulso“ vis tiek gali prireikti iš kavos.

  • Gydytojai įvardijo arbatą, kuri gali saugoti širdį: kuo išsiskiria žalioji arbata

    Žalioji arbata dažnai minima kaip vienas palankiausių gėrimų širdžiai, nes joje gausu biologiškai aktyvių medžiagų, ypač katechinų. Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojama ji gali būti siejama su geresne kraujagyslių funkcija, mažesniu uždegimu ir palankesniais cholesterolio rodikliais.

    Didžiausio dėmesio sulaukia epigalokatechino galatas (EGCG) – vienas svarbiausių žaliosios arbatos polifenolių. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad EGCG gali prisidėti prie endotelio, tai yra kraujagyslių vidinio sluoksnio, funkcijos gerinimo, o tai svarbu normaliai kraujotakai ir arterijų elastingumui.

    Žalioji arbata taip pat siejama su kraujospūdžio rodiklių gerėjimu, o būtent padidėjęs kraujospūdis yra vienas reikšmingiausių širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto rizikos veiksnių. Kai kuriuose klinikinių ir stebėjimo tyrimų apibendrinimuose nurodoma, kad didesnis arbatos vartojimas gali būti susijęs su nedideliu, bet statistiškai reikšmingu sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimu.

    Dar viena kryptis – poveikis riebalų apykaitai. Žaliojoje arbatoje esantys katechinai gali daryti įtaką lipidų reguliacijai, įskaitant mažo tankio lipoproteinų oksidacijos slopinimą, kuris laikomas svarbiu aterosklerozės vystymosi mechanizmu.

    Be to, žalioji arbata vertinama dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti mažinti oksidacinį stresą. Oksidacinis stresas ir lėtinis uždegimas laikomi svarbiais procesais, susijusiais su kraujagyslių pažeidimu ir ilgalaike širdies ligų rizika.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad žalioji arbata nėra vaistas ir nepakeičia gydymo ar gyvenimo būdo pokyčių, tokių kaip mityba, fizinis aktyvumas, miegas ir rūkymo atsisakymas. Taip pat verta įvertinti kofeino kiekį ir individualų toleravimą, o vartojant vaistus ar turint lėtinių ligų, dėl didesnių kiekių tikslinga pasitarti su gydytoju.

    „Žalioji arbata gali būti naudinga kaip bendros sveikos gyvensenos dalis, tačiau didžiausią efektą širdžiai visada duoda kelių veiksnių visuma: mityba, judėjimas ir rizikos veiksnių kontrolė“, – pabrėžia kardiologai.