Žalioji arbata gali veikti stimuliuojančiai – tai susiję su jos poveikiu centrinei nervų sistemai. Skirtingai nei kava, šis gėrimas dažnai suteikia švelnesnį, tolygesnį budrumą.
Pagrindinis žaliosios arbatos „energijos“ mechanizmas siejamas su kofeino ir L-teanino deriniu. Būtent ši dviejų medžiagų sąveika išskiria arbatą iš kitų kofeino šaltinių.
Kofeinas (arbatos kontekste kartais vadinamas teinu) blokuoja adenozino receptorius, todėl mažėja mieguistumas ir didėja budrumas. Tačiau žaliojoje arbatoje kofeino paprastai būna mažiau nei kavos puodelyje, tad poveikis neretai būna švelnesnis ir lengviau prognozuojamas.
L-teaninas, aminorūgštis, būdinga arbatai, siejamas su vadinamąja „ramia budria“ būsena – kai lengviau susikaupti, bet nejaučiamas stiprus dirglumas. Dėl to daliai žmonių žalioji arbata tinka tais atvejais, kai norisi koncentracijos be ryškaus „kofeininio“ nervingumo.
Kaip veikia kofeinas ir L-teaninas
L-teaninas siejamas su alfa bangų aktyvumu smegenyse, o tai dažnai aiškinama kaip atsipalaidavusios, bet dėmesingos būsenos palaikymas. Kartu su kofeinu jis gali švelninti kai kuriuos nepageidaujamus stimuliantų pojūčius, pavyzdžiui, rankų drebėjimą ar staigų energijos kritimą.
Tekste minima, kad kofeinas paprastai įsisavinamas greičiau – maždaug per 30 minučių, o L-teanino koncentracija plazmoje didžiausią lygį gali pasiekti apie 50 minutę. Dėl šio „laiko skirtumo“ budrumo pojūtis gali būti lygesnis.
Žalioji arbata ir kava: kuo skiriasi
Lyginant žaliosios arbatos ir kavos poveikį, skirtumai pirmiausia susiję su kofeino kiekiu ir veikimo pobūdžiu. Pateikiama, kad žaliosios arbatos puodelyje vidutiniškai gali būti apie 20–50 mg kofeino, o kavos – apie 80–150 mg.
Žaliosios arbatos poveikis dažniau apibūdinamas kaip laipsniškas ir stabilesnis, o kavos – greitesnis ir intensyvesnis, bet su didesne „nuovargio bangos“ rizika vėliau. Taip pat akcentuojama, kad kavos atveju dirglumas ar nerimas gali pasitaikyti dažniau.
EGCG, saugumas ir paruošimo niuansai
Be kofeino, žalioji arbata turi katechinų – vienas žinomiausių yra EGCG (epigalokatechino galatas). Tekste pabrėžiama, kad EGCG nėra tiesioginis stimuliantas, tačiau svarbus kaip antioksidantas ir gali prisidėti prie bendros organizmo būklės.
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) suaugusiesiems nurodo 400 mg kofeino per parą ribą, o vienkartinė dozė neturėtų viršyti 200 mg. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad EGCG koncentratų atveju didesnės nei 800 mg per parą dozės gali būti siejamos su kepenų pažeidimo rizika.
Kofeino kiekis puodelyje priklauso ir nuo paruošimo: kuo ilgiau plikoma ir kuo karštesnis vanduo, tuo daugiau kofeino ir taninų pereina į gėrimą. Trumpesnis plikymas gali keisti santykį taip, kad L-teanino dalis, lyginant su kofeinu, būtų santykinai didesnė.
Galiausiai pabrėžiama ir individuali reakcija į kofeiną – vieniems žalioji arbata bus idealus pasirinkimas darbui ir susikaupimui, kitiems stipresnio „greito impulso“ vis tiek gali prireikti iš kavos.
Leave a Reply