Tag: Egzema

  • Raudonos dėmės po indų plovimo ar naujo kremo? Taip gali pasireikšti kontaktinis dermatitas

    Jei po indų plovimo, valymo priemonių ar naujo kremo ant rankų ar veido atsirado raudonos, niežtinčios dėmės, tai gali būti kontaktinis dermatitas.

    Šis uždegimas išsivysto tada, kai oda tiesiogiai susiduria su ją dirginančia medžiaga arba alergenu. Svarbu žinoti: tai nėra infekcija, todėl nuo kito žmogaus neužsikrečiama.

    Kasdienėje kalboje „egzema“ ir kontaktinis dermatitas neretai painiojami, tačiau egzema – platesnis terminas, apibūdinantis odos uždegiminių pakitimų tipą. Kontaktinis dermatitas yra konkreti būsena, susijusi su tiesioginiu kontaktu su provokuojančia medžiaga.

    Dažniausiai pasireiškia paraudimu, niežuliu ir sudirgimu toje vietoje, kuri turėjo kontaktą su dirgikliu ar alergenu. Gali atsirasti smulkių mazgelių ir skysčiu užpildytų pūslelių, dažnai kartu pasireiškia patinimas.

    Skirtingos formos – skirtingi pojūčiai

    Alerginės formos atveju vienas varginančių simptomų dažnai būna stiprus niežulys. Odoje gali matytis uždegimas, pleiskanojančios papulės ir smulkios pūslelės, o joms trūkus – šlapiavimas.

    Pakitimų spalva gali skirtis priklausomai nuo odos atspalvio: šviesesnės odos žmonėms paraudimas paprastai būna ryškus, o tamsesnės – gali matytis violetiniai, tamsiai rudi ar pilkšvi atspalviai, arba vieta tiesiog patamsėja.

    Dirginimo sukeltos formos atveju į pirmą planą dažniau iškyla deginimas, perštėjimas, „parinantis“ skausmas ir ryškus diskomfortas. Kontaktavusi su stipriu dirgikliu oda gali tapti skausminga, patinti ir taip pat pasidengti pūslelėmis.

    Pakitimai dažniausiai išryškėja ant plaštakų, veido ir kaklo – ten, kur kontaktas su potencialiais dirgikliais ar alergenais būna dažniausias. Vaikams bėrimas gali atrodyti mažiau būdingai ir priminti kitas odos ligas, todėl priežastį nustatyti kartais sudėtingiau.

    Gydymas prasideda nuo priežasties paieškos

    Gydymą paprastai verta pradėti nuo to, kas sukelia reakciją, nustatymo ir kontakto su tuo veiksniu apribojimo. Jei oda ir toliau bus veikiama dirgiklio ar alergeno, simptomai gali užsitęsti ar grįžti, net jeigu priemonės trumpam padeda.

    Tiek alerginės, tiek dirginimo sukeltos formos atveju pagrindinis tikslas – nuslopinti uždegimą. Tam taikomi priešuždegiminiai vaistai, o papildomai palengvėjimą gali suteikti sutraukiantys kompresai, kurie sausina ir ramina niežulį.

    Kompresus įprasta dėti kelis kartus per dieną: prie odos priglaudžiama drėgna medvilninė šluostė, ją keičiant kas 15–30 minučių.

    Ką taiko užsitęsusiais atvejais

    Lėtinei fazei būdinga tai, kad oda tampa šiurkšti ir sustorėjusi. Tokiu atveju dažniau prireikia intensyviai riebaluojančių emolientų, vazelino ir keratolitinių priemonių (pavyzdžiui, su šlapalu ar polidokanoliu), padedančių suminkštinti suragėjusį epidermį.

    Jeigu įprastas gydymas neduoda laukiamo efekto arba yra ribojimų jį taikyti, gydytojas gali siūlyti fototerapiją – odos švitinimą UVA arba UVB spinduliais.

    Daliai žmonių pašalinus provokuojančią medžiagą kontaktinis dermatitas visiškai praeina arba gerokai sumažėja – tai galioja tiek dirgikliams, tiek alergenams.

    Vis dėlto prognozė prastesnė, jei uždegimas tampa lėtinis, ypač kai ilgą laiką pažeidžiamos rankos. Taip pat sunkiau gydomas profesinis kontaktinis dermatitas – stebėjimai rodo, kad po 10 metų nuo diagnozės visiškas pakitimų išnykimas nustatomas tik maždaug 25 proc. sergančiųjų.

  • Diagnozavo egzemą? Dermatologai pataria, ką daryti pirmiausia, kad nuramintumėte odą

    Nauja egzemos diagnozė dažnai atneša ir palengvėjimą, ir nerimą: pagaliau aišku, kas sukelia niežtinčias, sausas ar paraudusias odos vietas, tačiau ne visada aišku, nuo ko pradėti.

    Egzema – tai kelių odos būklių grupė, kuriai būdingi uždegimas, niežėjimas ir sausumas, o simptomai dažniausiai paūmėja „bangomis“.

    Nors egzemos išgydyti šiuo metu neįmanoma, tinkama medicininė priežiūra ir kasdieniai įpročiai daugeliui žmonių padeda suvaldyti simptomus ir sumažinti paūmėjimų dažnį.

    Portalas „EatingWell“ apžvelgia dermatologų rekomenduojamus pirmuosius žingsnius po diagnozės – nuo odos barjero stiprinimo iki dirgiklių sekimo ir gydymo plano sudarymo.

    Pradėkite nuo odos barjero

    Dermatologai pabrėžia, kad vienas svarbiausių pirmųjų tikslų – stiprinti odos barjerą, t. y. išorinį odos sluoksnį, kuris sulaiko drėgmę ir apsaugo nuo dirgiklių.

    Kai barjeras sutrikęs, oda greičiau praranda drėgmę ir lengviau reaguoja į kontaktą su įvairiomis medžiagomis. Pasak dermatologės Lycios Thornburg, drėgmės atkūrimas yra paprasčiausias dalykas, kurį galima pradėti daryti iš karto.

    Ne visi drėkikliai vienodai veiksmingi: egzemai labiau tinka tiršti kremai ir tepalai, o ne losjonai, nes losjonuose daugiau vandens, kuris gali greitai išgaruoti ir vėl palikti odą sausą.

    Renkantis priemonę rekomenduojama atkreipti dėmesį į tokius ingredientus kaip keramidai, vazelinas (petrolatumas) ar glicerinas – jie padeda sulaikyti drėgmę odoje.

    Svarbus ir naudojimo laikas: dermatologė Hannah Kopelman pataria drėkiklį tepti bent du kartus per dieną, ypač iškart po maudynių, kai oda dar šiek tiek drėgna.

    Maudantis verta rinktis trumpą dušą ar vonią ir drungną, o ne karštą vandenį – karštis odą labiau sausina. Po prausimosi odą geriau švelniai nusausinti rankšluosčiu tapšnojant, o ne trinti.

    Peržiūrėkite priemones, kurios gali dirginti

    Daugelis kasdienių priemonių turi sudedamųjų dalių, galinčių paaštrinti egzemos simptomus. Kai oda sudirgusi, net seniai naudojamas prausiklis ar losjonas gali pradėti sukelti perštėjimą ar paraudimą.

    Dermatologė Debra Jaliman rekomenduoja pirmiausia atsisakyti muilo ar kitų agresyvių prausiklių, nes jie pašalina natūralius odos riebalus ir gali pabloginti būklę.

    H. Kopelman taip pat siūlo kuriam laikui atidėti priemones su aktyviais ingredientais – pavyzdžiui, šveičiamąsias rūgštis, retinoidus, kvapiklius turinčius produktus.

    Ieškant pakaitalų patariama rinktis priemones su žyma „be kvapiklių“ („fragrance-free“), o ne „be kvapo“ („unscented“), nes pastarosios vis tiek gali turėti kvapus maskuojančių medžiagų.

    Taip pat verta patikrinti skalbiklius, audinių minkštiklius ir džiovyklės servetėles – jų likučiai gali išlikti ant drabužių ir patalynės. Prieš pradedant naudoti naują priemonę, rekomenduojama kelias dienas ją išbandyti mažame odos plote.

    Dar vienas orientyras – Nacionalinės egzemos asociacijos „Seal of Acceptance“ ženklas: jis rodo, kad produktas atitinka dermatologų, alergologų ir egzemos ekspertų parengtas gaires.

    Veskite simptomų užrašus ir sudarykite gydymo planą

    Egzemą provokuojantys veiksniai kiekvienam žmogui gali skirtis, todėl jų atpažinimas padeda išvengti bent dalies paūmėjimų.

    Dažnesni dirgikliai – sausas ar šaltas oras, karštis ir prakaitas, stresas, vilna ar šiurkštūs sintetiniai audiniai, kvapikliai, dulkių erkutės, naminių gyvūnų pleiskanos. Kai kurie žmonės paūmėjimus pastebi po tam tikrų veiklų, konkrečiais metų laikais ar pavartoję konkrečias priemones.

    Dermatologai siūlo paprastą būdą pastebėti dėsningumus – vesti simptomų dienoraštį: pasižymėti, kada paūmėjo oda, ką valgėte, ką vilkėjote, kokias priemones naudojote ir koks buvo oras.

    Šiuos užrašus verta parodyti dermatologui – tai gali padėti tiksliau parinkti gydymą ir priežiūros rutiną.

    Specialistai pabrėžia, kad vien odos priežiūros gali nepakakti. Dermatologė Tanya Kormeili atkreipia dėmesį, jog dažnam žmogui prireikia receptinių vaistų uždegimui suvaldyti, o kartais – ir papildomo gydymo, jei egzema komplikuojasi infekcija.

    Gydymo planas priklauso nuo egzemos sunkumo, vietos, kur ji pasireiškia, ir žmogaus amžiaus. Taip pat svarbu stebėti galimus infekcijos požymius, nes sergant egzema odos infekcijų rizika yra didesnė.

    Į gydytoją patariama kreiptis, jei atsiranda šlapiuojančių vietų, gelsvų šašų, pūlingų bėrimų, plintantis paraudimas, skausmas ar karščiavimas.

  • Medikai įspėja: ši žmonių grupė turėtų itin atsargiai naudoti kondicionierių karštyje

    Kondicionieriai karštomis dienomis padeda greitai atvėsinti patalpas, tačiau medikai primena, kad vėsinimas turi ir nepageidaujamų pasekmių. Didžiausia problema ta, jog kondicionuojamas oras dažnai sausina aplinką, todėl organizmas netenka daugiau drėgmės, o oda greičiau išsausėja.

    Dermatologų teigimu, ilgiau būnant vėsinamose patalpose gali atsirasti odos tempimas, šerpetojimas ir matomas pleiskanojimas. Ypač dažnai tai pajunta žmonės, kurių oda iš prigimties jautri arba linkusi į išsausėjimą.

    Kam kondicionierius gali pakenkti?

    Didžiausios rizikos grupėje yra sergantys atopiniu dermatitu ir egzema, nes sausas oras gali provokuoti paūmėjimus. Taip pat dažnesnės lūpų įtrūkimų, sudirgusių akių ir nosies gleivinės sausumo problemos, ypač jei patalpoje vėsu daug valandų iš eilės.

    Gydytojai rekomenduoja prieš įeinant į stipriai vėsinamą patalpą pasirūpinti odos barjeru ir naudoti drėkinamąjį kremą. Ne mažiau svarbu reguliariai gerti vandenį, nes diskomfortą neretai sustiprina bendras skysčių trūkumas.

    Senų ar nevalytų sistemų rizikos

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad problemos prasideda ne tik dėl temperatūros, bet ir dėl įrenginio priežiūros. Nevalyti filtrai gali kaupti dulkes, alergenus ir mikroorganizmus, o patekę į orą jie dirgina kvėpavimo takus.

    Jautresniems žmonėms tai gali pasireikšti kosuliu, švokštimu, nosies užgulimu ar astmos simptomų paūmėjimu. Dėl to rekomenduojama laiku valyti filtrus, o namų sistemas periodiškai patikėti profesionalams, ypač intensyvaus naudojimo sezonu.

    Ką daryti, kad vėsinimas nepakenktų?

    Medikai pataria vengti ilgo sėdėjimo tiesioginėje šalto oro srovėje, nes tai gali baigtis galvos skausmu, sprando įtampa ar bendru kūno maudimu. Komfortui svarbus ir saikas: didelis temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus didina organizmo patiriamą stresą.

    Kasdienėje rutinoje padeda paprasti sprendimai: pakankamas vandens kiekis, drėkinamosios priemonės odai ir reguliari kondicionieriaus priežiūra. Jei simptomai kartojasi, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar dermatologu, kad būtų įvertintos individualios priežastys.

  • Per dažnas dušas gali kenkti odai: 5 ženklai, kad prausiatės per daug ir ką daryti

    Dušas daugeliui yra kasdienis įprotis, tačiau dermatologai primena, kad per dažnas ir per karštas prausimasis gali susilpninti odos apsauginį barjerą. Tokiu atveju oda greičiau netenka drėgmės, tampa jautresnė, o diskomfortas gali lydėti net ir tada, kai vizualiai ji atrodo normali.

    Poreikis praustis skiriasi: jį lemia odos tipas, prakaitavimas, fizinis aktyvumas, darbas dulkėtoje aplinkoje, taip pat tokios būklės kaip egzema ar atopinis dermatitas. Todėl svarbiau ne „teisingas“ kartų skaičius, o tai, kaip po prausimosi jaučiasi ir atrodo jūsų oda.

    Kada dušas jau kenkia?

    Vienas dažniausių signalų yra tempimo pojūtis po dušo, ypač jei jis kartojasi kasdien. Tai gali reikšti, kad karštas vanduo ir prausikliai nuplovė per daug natūralių lipidų, kurie saugo odą nuo išsausėjimo.

    Kitas ženklas, kad prausimasis per intensyvus, yra situacija, kai drėkinamasis kremas tarsi nepadeda. Jei oda vis tiek išlieka sausa dienos eigoje, verta įvertinti ne tik priemones, bet ir vandens temperatūrą, dušo trukmę bei prausimosi dažnį.

    Nuolatinis niežėjimas taip pat gali būti susijęs ne vien su alergijomis ar sezoniniais pokyčiais. Per dažnas prausimasis gali išbalansuoti odos mikrobiomą ir padidinti nervinių galūnėlių jautrumą, todėl atsiranda niežulys, perštėjimas ar „dilgčiojimo“ jausmas.

    Jei įprastos priemonės staiga ima graužti, deginti ar kelti diskomfortą, tai dažnai rodo pažeistą odos barjerą. Kai jis susilpnėja, net švelnūs ingredientai prasiskverbia giliau ir gali sukelti nemalonią reakciją, todėl tuo metu geriau neeksperimentuoti su naujais produktais.

    Dar vienas dažnas signalas yra papilkėjusi, blausi oda, kuriai trūksta įprasto švytėjimo. Išsausėjęs viršutinis odos sluoksnis šviesą atspindi kitaip, todėl oda gali atrodyti pavargusi, net jei miegate pakankamai.

    Kaip praustis, kad oda neišsausėtų?

    Dažniausiai padeda paprasti pokyčiai: trumpesnis dušas ir šiltesnis, o ne karštas vanduo. Taip pat verta rinktis švelnų, kvapiklių neturintį prausiklį, kuris mažiau ardo odos lipidų sluoksnį.

    Drėkinamąją priemonę geriausia tepti iškart po dušo, kai oda dar šiek tiek drėgna, nes taip lengviau „užrakinama“ drėgmė. Jei, nepaisant pokyčių, tempimas, niežėjimas ar paraudimas išlieka, verta pasikonsultuoti su dermatologu, kad būtų atmestos lėtinės odos būklės.

  • Dermatologė įspėja: šią klaidą duše daro dauguma – oda greitai išsausėja ir sudirgsta

    Dermatologai primena, kad odos būklę lemia ne tik prausimosi priemonės, bet ir dušo įpročiai. Viena dažniausių klaidų – per ilgas prausimasis, ypač karštu vandeniu, kuris gali ardyti natūralų odos apsauginį barjerą.

    Odos barjeras – tai išorinis sluoksnis, padedantis sulaikyti drėgmę ir apsisaugoti nuo dirgiklių. Kai jis susilpnėja, dažniau pasireiškia tempimo jausmas, niežulys, paraudimas, šerpetojimas, o jautresnei odai gali paūmėti ir tokios būklės kaip egzema.

    Kiek laiko būti po dušu?

    Specialistai dažniausiai rekomenduoja duše neužsibūti ilgiau nei 10 minučių, o optimali riba daugeliui žmonių – apie 5–10 minučių. Ilgėjant laikui, vanduo ir prausikliai intensyviau pašalina natūralius odos lipidus, kurie saugo nuo drėgmės netekimo.

    Ne mažiau svarbi ir temperatūra: geriausia rinktis šiltą, o ne karštą vandenį. Praktinis orientyras paprastas: jei vonios veidrodis greitai ir stipriai užrasoja, vanduo dažniausiai yra per karštas.

    Kodėl karštas vanduo kenkia?

    Karštas vanduo pagreitina odos išsausėjimą, nes sutrikdo riebalų ir vandens pusiausvyrą. Dėl to po nusausinimo rankšluosčiu oda gali tapti šiurkšti, jautri, labiau reaguoti į kvapus, rūgštis ar aktyviuosius ingredientus kosmetikoje.

    Jei po dušo norisi iškart tepti kūno losjoną, tai dažnai yra signalas, kad odai trūksta drėgmės ir apsauginio sluoksnio. Tokiais atvejais vien priemonės nepadės, jei kasdien kartojami tie patys žalojantys įpročiai.

    Kasdieniai įpročiai, kurie padeda

    Dermatologai pataria plaukus plauti pirmiausia, po to kūną, o veidą palikti pabaigai. Toks eiliškumas padeda nuo kūno pašalinti plaukų priemonių likučius, kurie kai kuriems žmonėms gali prisidėti prie bėrimų.

    Nusausinant odą verta ją švelniai priglausti rankšluosčiu, o ne intensyviai trinti. Drėkinamąjį kremą ar losjoną naudinga tepti per kelias minutes po dušo, kol oda dar šiek tiek drėgna, taip lengviau sulaikyti vandenį epidermyje.

    Kasdien nebūtina kruopščiai muilinti viso kūno, ypač jei oda linkusi sausėti. Dažniausiai pakanka švelniai nuplauti pažastis, pėdas ir intymią zoną, o likusioms vietoms rinktis švelnius, odos barjerui draugiškesnius prausiklius.

    Jei oda nuolat niežti, šerpetoja ar trūkinėja net pakeitus dušo įpročius, verta pasitarti su dermatologu. Kartais sausumą sustiprina ne tik karštas vanduo, bet ir per dažnas prausiklių naudojimas, netinkama drėkinimo rutina ar odos ligos, kurias reikia gydyti tikslingai.