CP v2

Tag: Eismo įvykiai

  • Ugniagesiai atskleis, kodėl po avarijos negalima skubėti traukti žmogaus: parodys visą gelbėjimą

    Vasaros eismo įvykių statistika kasmet primena, kad po sunkios avarijos prasideda kova dėl minučių, o pirmieji į įvykio vietą neretai atvyksta ugniagesiai gelbėtojai. Nors iš šalies gali atrodyti, kad svarbiausia kuo greičiau ištraukti nukentėjusįjį, realybėje skubėjimas kartais gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

    Rugpjūčio 13 dieną 11.00 valandą Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose vyks spaudos konferencija ir praktinė demonstracija, skirta parodyti, kaip organizuojami gelbėjimo darbai eismo įvykio vietoje. Žiniasklaidos atstovams bus pristatyta, kaip specialia gelbėjimo įranga ardomos automobilio konstrukcijos ir kaip išlaisvinamas žmogus iš apvirtusio ar smarkiai deformuoto automobilio.

    Prieš praktinę dalį pareigūnai žada paaiškinti, kokiais principais vadovaujamasi priimant sprendimus, kada ir kur pjauti ar ardyti automobilį, kad būtų išlaikyta nukentėjusiojo sauga. Taip pat bus aptarta, kodėl žmogaus negalima tiesiog staigiai ištraukti, jei įtariami stuburo ar kaklo sužalojimai, ir kodėl itin svarbus automobilio stabilizavimas prieš pradedant darbus.

    Gelbėjimo operacijose svarbios ne tik žirklės ar hidrauliniai įrankiai, bet ir veiksmai iki medikų atvykimo. Ugniagesiai gelbėtojai dažnai atlieka pirminį nukentėjusiųjų būklės įvertinimą, užtikrina kvėpavimo takų praeinamumą, stabdo kraujavimą ir padeda paruošti saugų perdavimą greitosios pagalbos medikams.

    Konferencijoje planuojama aptarti ir liudininkų elgesį, nes pirmosios minutės po susidūrimo dažnai lemia baigtį. Pareigūnai primena, kad svarbiausia yra nedelsiant kviesti pagalbą numeriu 112, įvertinti, ar nėra gaisro, dūmų ar degalų kvapo, ir tik tuomet, nekeliaujant į pavojų, bandyti padėti pagal savo kompetenciją.

    Renginyje dalyvaus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus viršininkas Darius Janavičius ir vyriausioji specialistė Miglė Povilaitytė. Po spaudos konferencijos bus pademonstruota visa operacijos eiga: automobilio stabilizavimas, konstrukcijų ardymas ir nukentėjusiojo išlaisvinimas.

    Renginys vyks Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose. Organizatoriai akcentuoja, kad tokių demonstracijų tikslas yra ne tik parodyti techniką, bet ir paaiškinti, kaip sprendimai priimami realiomis, stresinėmis sąlygomis, kai svarbi kiekviena detalė.

  • Kodėl po avarijos negalima skubėti traukti žmogaus: Valčiūnuose ugniagesiai parodys visą gelbėjimą

    Vasarą išaugus sunkių eismo įvykių skaičiui, ugniagesiai gelbėtojai primena, kad po smūgio prasideda kova dėl gyvybės, kurioje svarbi kiekviena minutė ir kiekvienas sprendimas. Praktikoje didžiausias pavojus kyla tada, kai geranoriški liudininkai skuba ištraukti nukentėjusįjį, neįvertinę galimų stuburo ar vidaus sužalojimų.

    Rugpjūčio 13 dieną 11.00 valandą Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose vyks spaudos konferencija ir praktinė demonstracija žiniasklaidai. Ugniagesiai gelbėtojai parodys, kaip stabilizuojamas automobilis, kaip specialia įranga ardomos konstrukcijos ir kaip žmogus saugiai išlaisvinamas iš apvirtusio ar sudaužyto automobilio.

    Prieš demonstraciją pareigūnai aptars gelbėjimo darbų eismo įvykiuose statistiką ir tipines klaidas, kurios kainuoja brangiai. Bus paaiškinta, kaip vietoje priimami sprendimai, kodėl kartais tenka pjauti statramsčius ar nuiminėti stogą ir kodėl saugus išlaisvinimas dažnai reiškia ne greičiausią, o tiksliausią veiksmų seką.

    Taip pat bus kalbama apie pirmąją pagalbą iki medikų atvykimo. Ugniagesiai gelbėtojai paaiškins, ką jie daro pirmosiomis minutėmis, kaip užtikrinamas nukentėjusiojo kvėpavimas ir kraujavimo kontrolė, ir kaip gali padėti liudininkai, jei žmogus sąmoningas, bet prispaustas ar negali išlipti.

    Spaudos konferencijoje dalyvaus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus viršininkas Darius Janavičius ir vyriausioji specialistė Miglė Povilaitytė. Jie pristatys tarnybos pasirengimą, naudojamą gelbėjimo techniką ir svarbiausius principus, kurie padeda išvengti papildomų traumų.

    Renginio vieta – Ugniagesių gelbėtojų mokykla Valčiūnuose. Po konferencijos vyksianti demonstracija leis iš arti pamatyti visą gelbėjimo operacijos eigą, nuo automobilio stabilizavimo iki saugaus nukentėjusiojo perdavimo medikams.

  • Naujas privalomas daiktas automobilyje: pakeitimai nuo 2027 metų nustebins vairuotojus

    Naujas privalomas daiktas automobilyje: pakeitimai nuo 2027 metų nustebins vairuotojus

    Lenkijoje rengiami pakeitimai, kurie gali iš esmės atnaujinti privalomos automobilio įrangos sąrašą. Pagal paskelbtą Infrastruktūros ministerijos parengtą projektą, lengvuosiuose automobiliuose atsirastų naujas privalomas daiktas – pirmosios pagalbos vaistinėlė.

    Siūloma, kad vaistinėlė būtų privaloma tiems lengviesiems automobiliams, kurie pirmą kartą būtų registruoti po 2027 metų kovo 31 dienos. Praktikoje tai reikštų, kad nuo 2027 metų balandžio 1 dienos naujai registruojami automobiliai jau turėtų būti sukomplektuoti su vaistinėle.

    Įdomu tai, kad ankstesnėse diskusijose buvo svarstyta pareigą taikyti visiems automobiliams, nepriklausomai nuo jų pirmos registracijos datos. Dabar pasirinktas švelnesnis kelias – reikalavimas būtų nukreiptas į naujai registruojamas transporto priemones, todėl pokytis rinkoje atsirastų palaipsniui.

    Kas turės būti vaistinėlėje?

    Projekte kol kas nenumatyta, kokia sudėtis būtų laikoma privaloma automobilinei vaistinėlei. Lenkijoje taip pat nėra vieno nacionalinio standarto, kuris aiškiai apibrėžtų minimalų rinkinį, todėl vairuotojams ir prekybininkams gali kilti neaiškumų.

    Praktikoje tokiose situacijose dažnai orientuojamasi į kitose Europos šalyse plačiai taikomus reikalavimus. Vienas labiausiai paplitusių orientyrų Europoje yra Vokietijoje naudojama DIN 13164 specifikacija, pagal kurią komplektuojami rinkiniai dažnai atitinka šalių, kur vaistinėlė privaloma, lūkesčius.

    Kodėl tai laikoma svarbu?

    Vaistinėlės automobilyje ypač praverčia per eismo įvykį arba tapus jo liudininku, kai pirmosios minutės gali būti lemiamos. Elementarios tvarsliavos, pleistrų ar kitų priemonių trūkumas neretai apsunkina galimybę suteikti pirmąją pagalbą iki atvykstant medikams.

    „Vaistinėlė automobilyje gali padėti greičiau sustabdyti kraujavimą ir suteikti bazinę pagalbą dar iki atvykstant gelbėtojams“, – akcentuojama projekto motyvuose aptariamoje problematikoje.

    Lenkijos teisėje taip pat numatyta pareiga padėti eismo įvykio nukentėjusiesiems, tačiau pabrėžiama, kad tai negali būti daroma rizikuojant savo saugumu. Net ir tuomet, kai vairuotojas neturi medicininių įgūdžių, pareiga gali būti įvykdyta iškviečiant pagalbą ir tinkamai pažymint įvykio vietą, o vaistinėlė sudarytų galimybes padėti daugiau.

    Europos praktika ir kontekstas

    Daugelyje Europos Sąjungos valstybių pirmosios pagalbos vaistinėlė automobilyje yra įprasta ir dažnai privaloma. Tarp šalių, kuriose reikalavimas taikomas, minimos Austrija, Belgija, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Graikija, Lietuva, Latvija, Malta, Vokietija ir Slovėnija.

    Tokie skirtumai reiškia, kad keliaujant tarp valstybių vairuotojai neretai susiduria su nevienodais reikalavimais, todėl rinkoje išpopuliarėjo universalesni rinkiniai. Jei projektas bus priimtas, tikėtina, kad vaistinėlių paklausa Lenkijoje išaugs, o pirkėjams teks atidžiau vertinti ne tik kainą, bet ir komplektaciją bei galiojimo terminus.

  • Przemyšlyje moteris prie „Peugeot“ vairo prarado sąmonę ir rėžėsi į stulpą: atsidūrė ligoninėje

    Lenkijos Przemyšlio mieste eismo įvykis baigėsi automobilio apvirtimu, kai prie „Peugeot“ vairo sėdėjusi 54 metų moteris, kaip įtariama, staiga pasijuto blogai ir prarado kontrolę. Transporto priemonė atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą ir vėliau apvirto ant kairiojo šono.

    Į įvykio vietą atvykę pareigūnai nurodė, kad pirminiais duomenimis vairuotoja galėjo nualpti, todėl automobilis tapo nevaldomas. Moteris po avarijos buvo perduota medikams ir išvežta į ligoninę, jos būklė plačiau nekomentuojama.

    „Iš pirminių policijos pareigūnų nustatytų aplinkybių matyti, kad 54 metų Przemyšlio gyventoja, greičiausiai, pasijuto blogai ir prarado automobilio kontrolę. Automobilis atsitrenkė į stulpą ir apvirto ant kairiojo šono, o vairuotoja buvo išvežta į ligoninę. Ji buvo blaivi“, – sakė Przemyšlio miesto policijos atstovė Karolina Kowalik.

    Policija pabrėžia, kad staigus sveikatos sutrikimas prie vairo yra viena pavojingiausių situacijų kelyje, nes reakcijai dažnai nelieka laiko. Tokiais atvejais tyrimas paprastai aiškinasi, ar vairuotoja turėjo sveikatos problemų, ar buvo vartota vaistų, galinčių paveikti savijautą.

    Specialistai primena, kad pajutus silpnumą, svaigulį ar regėjimo sutrikimus saugiausia kuo skubiau sustoti leidžiamoje vietoje, įjungti avarinius žibintus ir kviesti pagalbą. Tai ypač aktualu vasarą, kai karštis ir dehidratacija gali padidinti alpimo riziką net ir tiems, kurie iki tol rimtesnių nusiskundimų neturėjo.

  • Modena automobilio ataka: tyrėjai atmeta terorizmą, aiškinamasi vairuotojo psichikos būklė

    Modena automobilio ataka: tyrėjai atmeta terorizmą, aiškinamasi vairuotojo psichikos būklė

    Italijos Modenos mieste po incidento, kai automobilis rėžėsi į pėsčiųjų minią, tyrėjai atmetė terorizmo versiją. Šeštadienį įvykusios atakos metu sužeisti aštuoni žmonės, dalies jų būklė buvo įvardyta kaip kritinė.

    Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi viešai pareiškė, kad 31 metų vairuotojas šiuo metu nėra laikomas teroro išpuolio vykdytoju. Pasak pareigūnų, tyrimas labiau krypsta į galimas asmens psichikos sveikatos problemas.

    Kas žinoma apie įtariamąjį

    Pasak vietos valdžios, vairuotojas yra Italijos pilietis, kilęs iš marokiečių šeimos, anksčiau policijai nebuvo žinomas. Modenos prefektė Fabrizia Triolo spaudos konferencijoje nurodė, kad 2022 metais vyrui buvo fiksuotas psichologinių sutrikimų laikotarpis.

    Modenos meras Massimo Mezzetti teigė, kad vyras 2022 metais buvo gydomas psichikos sveikatos centruose dėl sutrikimų, siejamų su šizoidine liga, tačiau vėliau dingo iš specialistų akiračio. Pareigūnai nurodo, kad kol kas nerasta požymių, jog jis būtų radikalizavęsis.

    „Jis 2022 metais buvo gydomas mūsų psichikos sveikatos centruose, o vėliau dingo iš akiračio ir, deja, šiandien sugrįžo tokiu dramatišku būdu“, – sakė Modenos meras Massimo Mezzetti.

    Sužeistieji ir jų būklė

    Pranešama, kad automobilis partrenkė kelis žmones, o vėliau trenkėsi į parduotuvės vitriną. Tarp sužeistųjų buvo ir užsieniečių, įskaitant Vokietijos turistą bei Lenkijos pilietę, atostogavusius Italijoje.

    Sužeistieji išgabenti į skirtingas Emilijos-Romanijos regiono gydymo įstaigas. Viena 55 metų moteris, prispausta prie vitrinos, buvo gydoma Bolonijoje, jos gyvybei grėsė pavojus; pareigūnai pranešė ir apie ypač sunkias traumas, dėl kurių kai kuriems nukentėjusiems amputuotos apatinės galūnės.

    Kiti pacientai buvo paguldyti į ligonines Modenoje, dalies jų būklė apibūdinta kaip lengvesnė, o keli patyrė nesunkias traumas. Medikų komandos ir toliau stebi sunkiausiai sužeistųjų būklę, o tyrėjai tikslina tikslią įvykių seką.

    Kaip įtariamasis buvo sulaikytas

    Po susidūrimo su vitrina vairuotojas paliko automobilį ir bandė pasišalinti pėsčiomis. Pranešama, kad jį vijosi ir užspeitė keturi praeiviai, o įtariamasis, bandydamas ištrūkti, išsitraukė peilį ir sužeidė vieną žmogų.

    Vis dėlto praeiviams pavyko vyrą sutramdyti ir išlaikyti iki atvykstant policijai. Prokuratūra vėliau patvirtino sulaikymą, o įtarimai sugriežtinti, atsižvelgiant į masinių sužalojimų mastą ir peilio panaudojimą.

    „Dėkoju piliečiams, kurie drąsiai įsikišo sulaikydami užpuoliką, ir pareigūnams už greitą reakciją“, – sakė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni.

    Sekmadienį Modenoje lankėsi ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Italijos prezidentas Sergio Mattarella. Politinėje erdvėje incidentas sukėlė diskusijų dėl migracijos kontrolės, nors įtariamasis yra Italijos pilietis, o miesto vadovai ragino nekurstyti neapykantos ir neapibendrinti užsieniečių bendruomenių.

    Tokie išpuoliai Europoje dažnai iš karto vertinami keliomis kryptimis, įskaitant terorizmo grėsmę, tačiau tyrėjai paprastai remiasi pirminiais duomenimis: įtariamojo ryšiais, komunikacija, finansais ir elgesio istorija. Šiuo atveju, anot pareigūnų, prioritetas teikiamas psichikos sveikatos faktoriams ir motyvui nustatyti.

  • Modenoje automobilis rėžėsi į minią: sužeisti mažiausiai 8 žmonės, vairuotojas sulaikytas

    Modenoje automobilis rėžėsi į minią: sužeisti mažiausiai 8 žmonės, vairuotojas sulaikytas

    Šiaurės Italijos Modenos miesto centre automobilis įvažiavo į pėsčiuosius ir sužeidė mažiausiai aštuonis žmones, keturių jų būklė įvardijama kaip sunki. Apie tai Italijos žiniasklaidai pranešė Modenos meras Massimo Mezzetti, o vairuotojas buvo sulaikytas.

    Pasak mero, dalis nukentėjusiųjų patyrė itin rimtas traumas, o vienai moteriai, prispaustai prie parduotuvės vitrinos, gali prireikti abiejų kojų amputacijos. Du sunkiai sužeisti asmenys išgabenti į Maggiore ligoninę Bolonijoje, dar du – į Modenos ligoninę.

    Sulaikytas vairuotojas – 31 metų Italijos pilietis, kilęs iš Maroko, gyvenantis Modenos provincijoje, anksčiau neteistas. Teisėsauga aiškinasi, ar jis galėjo būti apsvaigęs nuo medžiagų, ar veiksmai buvo tyčiniai.

    Pirminiai liudininkų pasakojimai rodo, kad automobilis nukrypo į šaligatvį, kliudė dviratį, o vėliau trenkėsi į moterį ir nuslydo į parduotuvės vitriną. Meras teigė, kad žmonės taip pat pranešė matę vairuotojo rankoje ginklą, tačiau jis, anot turimos informacijos, nespėjo nieko subadyti.

    Vyriausybė seka situaciją

    Italijos vyriausybė, remiantis parlamento šaltiniais, atidžiai stebi įvykius Modenoje. Skelbiama, kad ministrė pirmininkė Giorgia Meloni palaiko ryšį su vidaus reikalų ministru Matteo Piantedosi ir už šalies saugumą atsakingais pareigūnais, kad gautų naujausią informaciją apie apklausą ir tyrimo eigą.

    „Tai, kas šiandien įvyko Modenoje, yra itin rimta. Reiškiu solidarumą sužeistiesiems ir jų artimiesiems, dėkoju žmonėms, kurie įsikišo, ir pareigūnams už veiksmus“, – sakė Giorgia Meloni.

    Modenos meras padėkojo gyventojams, kurie, jo žodžiais, parodė drąsą ir pilietiškumą, ir pabrėžė, kad svarbiausia dabar yra nustatyti tikrąsias įvykio priežastis. Kol kas pareigūnai nekomentuoja, ar incidentas laikomas tyčine ataka, ar nelaimingu atsitikimu, tačiau pabrėžia, kad vertinamos visos versijos.

  • „Szkoda całkowita“ istorijoje? Štai ką tai reiškia ir kada draudikas gali bandyti jus pergudrauti

    „Szkoda całkowita“ istorijoje? Štai ką tai reiškia ir kada draudikas gali bandyti jus pergudrauti

    Perkant naudotą automobilį istorijoje kartais atsiranda įrašas „szkoda całkowita“, lietuviškai dažniausiai vadinamas visiška žala. Tai nereiškia, kad automobilis automatiškai turėjo keliauti į metalo laužą, tačiau signalas rimtas: draudikas kadaise pripažino, jog remonto kaštai tampa neproporcingi.

    Praktikoje visiška žala siejama su situacija, kai preliminarūs remonto darbai viršija automobilio vertę iki įvykio arba pasiekia sutartyje numatytą ribą. KASKO draudime tokios ribos dažnai apibrėžiamos sutarties sąlygomis, o civilinės atsakomybės atveju ginčai kyla dažniau, nes vertinimas remiasi metodikomis ir rinkos kainomis.

    Kaip nustatoma visiška žala

    Vertinant žalą paprastai skaičiuojama automobilio vertė iki eismo įvykio ir numatoma remonto sąmata, parengta pagal servisų įkainius, darbų apimtį ir detalių kainas. Tam dažnai naudojamos specializuotos vertinimo sistemos, pavyzdžiui, „Audatex“ ar „Eurotax“, kurios padeda standartizuoti skaičiavimus.

    Problema ta, kad skaičiavimo prielaidos gali smarkiai pakeisti rezultatą. Jeigu remonto sąmata sudaroma pagal naujų originalių detalių kainas ir didelius įkainius, bendras skaičius gali „perlipti“ ribą, nuo kurios draudikui patogiau skelbti visišką žalą, o ne finansuoti remontą.

    Kaip apskaičiuojama išmoka

    Visiškos žalos atveju išmoka dažnai nustatoma pagal skirtumo principą: nuo automobilio vertės iki įvykio atimama likutinė vertė, t. y. kiek rinkoje vertas sudaužytas automobilis ar jo liekanos. Dėl likutinės vertės taip pat neretai kyla ginčų, nes ji priklauso nuo paklausos, komplektacijos, pažeidimų pobūdžio ir pardavimo kanalo.

    Svarbu suprasti, kad išmoka neturi virsti nepagrįstu praturtėjimu, tačiau nukentėjusysis taip pat turi teisę gauti pagrįstą kompensaciją. Jei kyla įtarimų, kad automobilio vertė iki įvykio buvo sumažinta, o remonto sąmata dirbtinai išpūsta, verta prašyti detalaus skaičiavimo ir lyginti su nepriklausomu vertinimu.

    Ar toks automobilis gali grįžti į kelią?

    Įrašas apie visišką žalą pats savaime paprastai neuždraudžia automobiliui grįžti į eismą, jei jis sutvarkytas ir atitinka techninius reikalavimus. Lemiamas momentas yra reali techninė būklė, remonto kokybė ir tai, ar automobilis sėkmingai praeina privalomą techninę apžiūrą.

    Vis dėlto pirkėjui toks įrašas reiškia didesnę riziką: galimi paslėpti geometrijos pažeidimai, nekokybiškai atkurta pasyvaus saugumo sistema ar neaiškios kilmės detalės. Todėl prieš pasirašant sutartį racionalu atlikti išsamią apžiūrą servise, patikrinti kėbulo matavimus ir paprašyti remonto dokumentų.

    Jei draudikas jau pripažino visišką žalą ir jūs nesutinkate su išvada, dažnai galima pateikti pretenziją draudimo bendrovei. Tokiais atvejais svarbiausia turėti faktinį pagrindą: alternatyvią remonto sąmatą, nepriklausomo eksperto išvadą ir argumentus dėl automobilio rinkos vertės iki įvykio.

  • Už 90 eurų nusipirkta privaloma polisa išgelbėjo nuo 75 000 eurų skolos: štai kas nutiko

    Už 90 eurų nusipirkta privaloma polisa išgelbėjo nuo 75 000 eurų skolos: štai kas nutiko

    Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas skirtas ne tik įvykdyti įstatymo reikalavimą. Jis realiai apsaugo nuo situacijų, kai po menkos avarijos tenka padengti milžiniškas remonto ar žalos atlyginimo sąskaitas iš savo kišenės.

    Vienoje istorijoje vairuotojas nežymiai apgadino kito automobilio bamperį. Tačiau paaiškėjo, kad tai buvo riboto leidimo „Ferrari Monza SP1“, o remontą oficialus gamintojo servisas įvertino 324 000 Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 75 000 eurų.

    Žala buvo atlyginta iš kaltininko privalomojo draudimo, už kurį jis buvo sumokėjęs 400 Lenkijos zlotų, arba apie 90 eurų. Tokie atvejai primena, kad net ir smulkus kontaktas mieste gali kainuoti tiek, kiek vidutinės klasės automobilis.

    Istoriją paviešinusi draudimo bendrovė „Warta“ teigė, kad apgadinta detalė tapo savotišku simboliu, primenančiu apie didžiausias išmokas. Bendrovės praktikoje būta ir daugiau panašių atvejų, kai žalų dydžiai siejosi su prabangiais „Ferrari“ modeliais.

    Kitu epizodu minimas automobilvežis, gabenęs du „Ferrari“ klientui iš Dubajaus: pakrovimo metu vienas automobilis buvo per žemas platformai ir buvo pažeista kėbulo dalis. Tuomet nuostoliai siekė apie 90 000 Lenkijos zlotų, arba maždaug 21 000 eurų, ir be draudimo tokia suma vežėjui galėjo tapti rimtu finansiniu smūgiu.

    Draudikai nuolat pabrėžia, kad didžiausios rizikos kyla ne dėl detalių remonto, o dėl sužalotų žmonių. Kai eismo įvykyje nukenčia sveikata, kompensacijos už gydymą, reabilitaciją, netektas pajamas ir neturtinę žalą gali siekti dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų, todėl atsakomybės draudimas tampa kritiškai svarbiu finansiniu saugikliu.

    Ekspertai pataria vairuotojams neapsiriboti vien mažiausia kaina. Svarbu įsivertinti, kas įskaičiuota į sutartį, kaip greitai administruojamos žalos, ar siūlomos papildomos paslaugos, pavyzdžiui, pagalba kelyje, nes reali vertė dažnai paaiškėja tik įvykus eismo įvykiui.