Tag: Eismo sauga

  • Lenkijos meteorologai įspėja: savaitgalį 14 vaivadijų apgaubs tirštas rūkas, keliai gali tapti itin slidūs

    Savaitgalį Lenkijoje vairuotojų ir pėsčiųjų laukia ypač sudėtingos oro sąlygos – prognozuojamas tirštas rūkas ir plikledžio riziką didinanti šarma.

    Apie tai praneša Lenkijos Meteorologijos ir vandens ūkio institutas (IMGW), paskelbęs perspėjimus net 14 vaivadijų.

    Sinoptikai prognozuoja, kad vietomis rūkas gali smarkiai sumažinti matomumą – iki mažiau nei 200 metrų. Tokios sąlygos ypač pavojingos keliuose, kai sunkiau įvertinti atstumą ir laiku pastebėti kliūtis.

    Papildomų problemų gali sukelti besikaupianti šarma: dėl jos važiuojamoji dalis ir šaligatviai gali tapti labai slidūs, todėl didėja eismo įvykių ir traumų rizika.

    Matomumas gali kristi žemiau 200 metrų

    Tankus rūkas – viena dažniausių avarijų prielaidų šaltuoju metų laiku, nes vairuotojai vėliau pamato lėtėjančias ar sustojusias transporto priemones, pėsčiuosius bei kelio ženklus.

    Esant prastam matomumui, ypač svarbu pasirinkti saugų greitį ir laikytis didesnio atstumo, tačiau patys perspėjimai pirmiausia akcentuoja būtent staigų matomumo sumažėjimą tam tikrose vietovėse.

    Šarma gali paversti kelius ir šaligatvius čiuožykla

    Prognozuojama šarma gali nusėsti ant paviršių ir padidinti slydimo riziką. Tai aktualu ne tik vairuotojams – slidūs šaligatviai tampa pavojingi ir pėstiesiems.

    Tokios sąlygos dažnai būna klastingos tuo, kad kelio danga ar šaligatvis gali atrodyti tik drėgni, tačiau iš tiesų būti labai slidūs.

  • Tyrimas: per Heloviną JAV pėsčiųjų žūčių 43 proc. daugiau, 4–8 m. vaikams – 10 kartų

    Helovino vakaras JAV, kai gatvėse pilna vaikų su kostiumais, išsiskiria ne tik šventine nuotaika, bet ir gerokai didesne rizika pėstiesiems.

    2018 metais „JAMA Pediatrics“ publikuotas tyrimas, paremtas daugiau nei keturių dešimtmečių JAV eismo duomenimis, nustatė, kad per Heloviną pėsčiųjų žūčių vakare būna 43 proc. daugiau nei panašiomis dienomis.

    Didžiausia rizika tenka 4–8 metų vaikams: šioje amžiaus grupėje mirtinų pėsčiųjų incidentų per Heloviną fiksuota net 10 kartų dažniau.

    Tyrėjai pabrėžia, kad pavojus siejamas ne su pačia švente, o su tuo, kad tamsiu paros metu staiga padaugėja pėsčiųjų, o eismas gyvenamuosiuose rajonuose vis dar intensyvus.

    42 metų duomenys: Helovinas išsiskiria

    Tyrimą atlikę Kanados Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai analizavo JAV Nacionalinės kelių eismo saugos administracijos Fatality Analysis Reporting System duomenis. Apžvelgtas 42 metų laikotarpis – nuo 1975 iki 2016 metų.

    Per šį laiką užfiksuota 1 580 608 mirtinos eismo avarijos, kuriose dalyvavo 2 333 302 vairuotojai ir 268 468 pėstieji.

    Mokslininkai lygino pėsčiųjų žūtis Helovino vakarais nuo 17 iki 24 valandos su tuo pačiu laiku lygiai savaitę prieš ir savaitę po Helovino.

    Skaičiai parodė aiškų skirtumą: per 42 Helovino vakarus žuvo 608 pėstieji – vidutiniškai po 14,5 per vieną Helovino naktį. Palyginimui, įprastą vakarą – apie 10,1, todėl bendra santykinė rizika buvo 43 proc. didesnė.

    Pavojingiausias metas – apie 18 valandą

    Tyrime teigiama, kad pikas fiksuojamas apie 18 valandą – tuo metu vaikai dažniausiai išeina rinkti saldainių, o dalis vairuotojų dar važiuoja įprastu vakaro srautu.

    Tyrimo autoriai dėmesį atkreipė ir į „rutininės“ saugos spragas: vaikų pėsčiųjų žūtys dažniausiai įvyksta gyvenamuosiuose rajonuose, o prie rizikos gali prisidėti šaligatvių stoka, nesaugios perėjos, per didelis greitis ir ribotos erdvės žaidimams.

    Kitaip tariant, vien raginimo vaikams „apsidairyti“ neužtenka – svarbi ir aplinka, ir eismo valdymas.

    Panašios tendencijos pastebėtos ir Jungtinėje Karalystėje

    Helovino vakaro išskirtinumas nėra tik JAV reiškinys. 2021 metais „International Journal of Environmental Research and Public Health“ publikuotas tyrimas, apėmęs beveik tris dešimtmečius Jungtinės Karalystės eismo įrašų, taip pat fiksavo didesnį vaikų sužalojimų skaičių Helovino metu.

    Autoriai nurodė, kad tarp 17 ir 19 valandos vaikų ir paauglių eismo traumos buvo dažnesnės nei įprastomis dienomis ar kitų švenčių metu.

    Dar viena detalė – sužalojimų sunkumas. Vaikams, patyrusiems avarijas tarp 17 ir 18 valandos, tikimybė žūti ar būti sunkiai sužeistiems per Heloviną buvo 34 proc. didesnė nei įprastomis darbo dienomis.

    Ką siūlo tyrėjai: matomumas ir mažesnis greitis

    Tyrėjai pabrėžia, kad tikslas nėra atsisakyti „saldainių medžioklės“, o sumažinti riziką. Tarp priemonių minimi geresnis gatvių apšvietimas, saugesnės perėjos, sprendimai, verčiantys vairuotojus mažinti greitį, taip pat geresnis matomumas po sutemų.

    Praktiškai tai gali reikšti šviesą atspindinčias detales ant kostiumų ar maišelių, taip pat geresnį matomumą sankryžose – pavyzdžiui, vengiant statyti automobilius taip, kad jie užstotų vaizdą.

    Pasak tyrėjų, tokios priemonės svarbios ne tik per Heloviną: saugesnė infrastruktūra gyvenamuosiuose rajonuose mažina pėsčiųjų riziką visus metus.

  • 11-metis su dviračiu rėžėsi į miesto autobusą: policija atskleidė, kas įvyko perėjoje

    Lenkijoje, Silezijos vaivadijoje esančiame Javžno mieste, rimtą avariją patyrė 11 metų berniukas, važiavęs dviračiu ir susidūręs su miesto autobusu. Pirminiais policijos duomenimis, vaikas įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir trenkėsi į autobuso šoną. Nors berniukas dėvėjo šalmą ir turėjo dviratininko pažymėjimą, jis patyrė sunkių sužalojimų ir buvo išgabentas į ligoninę.

    Incidentas įvyko Katovicų gatvėje, maždaug 15 valandą. Policija nurodo, kad berniukas važiavo šaligatviu Armijos Krajovos gatvės kryptimi, o ta pačia kryptimi judėjo ir viešojo transporto autobusas.

    Pirminė įvykio versija rodo, kad vaikas dviračiu įvažiavo į pažymėtą pėsčiųjų perėją, kur ir įvyko susidūrimas. Smūgis teko autobuso šonui, todėl sužalojimai, pasak pareigūnų, buvo sunkūs, o tikslesnė būklė nebuvo detalizuota.

    Vairuotojas blaivus, aiškinamos aplinkybės

    Autobusą vairavęs vyras buvo patikrintas dėl blaivumo, jis buvo blaivus. Policija tęsia tyrimą ir aiškinasi, kokios buvo tikslios važiavimo trajektorijos, matomumas, greitis ir ar nebuvo kitų veiksnių, galėjusių prisidėti prie susidūrimo.

    Tokiose situacijose pareigūnai paprastai vertina ir kelio infrastruktūrą: ar perėja gerai apšviesta, ar netrukdo matomumui pakelės objektai, taip pat ar aiškiai matomas ženklinimas. Nors konkrečios detalės dar tikslinamos, policija pabrėžia, kad sprendžiant dėl atsakomybės svarbus kiekvienas niuansas.

    Ką būtina žinoti dviratininkams

    Policija primena esminę taisyklę: jei kertama važiuojamoji dalis įprasta pėsčiųjų perėja, dviratininkas turi nulipti nuo dviračio ir jį persivesti. Važiuoti dviračiu leidžiama tik ten, kur įrengta dviračių pervaža arba kur leidžia kelio ženklai ir ženklinimas.

    Specialistai pabrėžia, kad šalmas ir dviratininko pažymėjimas mažina riziką, tačiau neapsaugo nuo nelaimių, jei kelyje pritrūksta dėmesio ar neteisingai įvertinama situacija. Tėvams rekomenduojama reguliariai priminti vaikams saugaus elgesio taisykles, ypač kertant sankryžas ir perėjas, kur sprendimai turi būti priimami per kelias sekundes.

  • Myślenicose motociklininkas partrenkė kunigą: po mėnesių komos ks. Przemekas pabudo

    Myślenicose dar rugsėjį įvykęs eismo įvykis sukrėtė vietos bendruomenę: jaunas motociklininkas partrenkė pėsčiąjį, o nukentėjusysis patyrė itin sunkių galvos traumų. Paaiškėjo, kad sužalotas buvo gerai žinomas vikaras ks. Przemysławas Druszczas, kuris kritinės būklės buvo paguldytas į ligoninę.

    Po avarijos dvasininkas ilgą laiką buvo komoje, todėl parapijiečiai organizavo maldas ir prašė paramos jo šeimai bei artimiesiems. Myślenicų Švč. Mergelės Marijos šventovė vėliau pranešė naujieną, kurios bendruomenė laukė kelis mėnesius, kunigas pabudo iš komos.

    Medikai tokiais atvejais paprastai pabrėžia, kad pabudimas yra tik vienas iš etapų, o tolesnė būklė priklauso nuo smegenų pažeidimo masto ir reabilitacijos. Po sunkių galvos traumų dažnai prireikia ilgo gydymo, kalbos, judėjimo ir kognityvinių funkcijų atstatymo, o sveikimo tempas gali labai skirtis.

    Nors apie konkrečias avarijos aplinkybes ir atsakomybę sprendžia teisėsauga, tokie įvykiai primena, kokia pažeidžiama yra pėsčiųjų sauga ir kaip daug lemia greitis bei dėmesingumas. Policija ir eismo ekspertai nuolat kartoja, kad motociklų vairuotojams itin svarbu įvertinti matomumą, stabdymo kelią ir riziką gyvenvietėse, kur pėstieji juda arčiau važiuojamosios dalies.

    Bendruomenė tikisi, kad ks. Przemysławo Druszczo sveikata toliau gerės, o artimiausiu metu paaiškės daugiau informacijos apie jo reabilitaciją. Šventovė paprastai tokiomis progomis ragina išlaikyti pagarbą privačiam šeimos gyvenimui ir toliau remti dvasininką malda bei solidarumu.

  • „Via Lietuva“ imasi strateginio kelio į Rūdninkų poligoną: 7,5 mln. eurų remontas iki 2027-ųjų

    „Via Lietuva“ imasi strateginio kelio į Rūdninkų poligoną: 7,5 mln. eurų remontas iki 2027-ųjų

    Kelių infrastruktūros bendrovės „Via Lietuva“ užsakymu pradedamas krašto kelio Nr. 202 Vaidotai–Baltoji Vokė remonto projektas. Šis maršrutas laikomas svarbiu tiek kasdieniam vietos gyventojų judėjimui, tiek kariniam mobilumui, nes juo patogu pasiekti Rūdninkų poligoną.

    Numatyta sutvarkyti beveik 14 kilometrų atkarpą nuo Pagirių Vilniaus rajone iki Baltosios Vokės Šalčininkų rajone. Remonto metu bus atnaujinama kelio danga, tvarkomi kelkraščiai, nuovažos, autobusų stotelės, įrengiamos ir atnaujinamos eismo saugos priemonės.

    Remontas vyks etapais

    Darbus planuojama vykdyti dalimis, kad eismą būtų galima išlaikyti kuo sklandesnį. Remontuojamuose ruožuose eismas bus reguliuojamas šviesoforais, o tvarkomos atkarpos skaidomos į kelis maždaug 2 kilometrų ilgio etapus.

    Šiais metais planuojama sutvarkyti apie pusę viso numatyto ruožo, o likusi dalis bus remontuojama vėlesniais etapais. Pasak „Via Lietuva“, toks modelis leidžia mažinti nepatogumus vairuotojams ir užtikrinti darbų tęstinumą.

    Numatyti darbai ir ant tilto

    Projekte suplanuotas ir tilto per Okvos upę remontas, esantis 22,391 kelio kilometre. Bus atnaujinta važiuojamosios dalies danga, suremontuotos gelžbetoninės konstrukcijos bei atitvariniai blokai, įrengti nauji deformaciniai pjūviai.

    Taip pat bus tvarkomos autobusų sustojimo vietos, stotelių infrastruktūra ir paviljonai. Tokie sprendimai paprastai didina eismo saugą ir patogumą, ypač intensyvėjant vietiniam ir tranzitiniam srautui.

    „Atsižvelgiant į šių dienų geopolitinę situaciją, Vaidotų–Baltosios Vokės kelio ruožas pritaikomas dvigubai paskirčiai: jis ne tik reikšmingas kariniam mobilumui, bet ir garantuos saugesnes bei patogesnes keliones vietos gyventojams“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    „Džiaugiuosi, kad pagaliau prasideda kelio Nr. 202 Vaidotai–Baltoji Vokė remonto darbai. Tai svarbu ne tik Rūdninkų poligone tarnaujančių karių, bet ir vietos gyventojų saugumui bei kasdieniam judėjimui“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    „Atnaujindami kelio dangą ir kitą infrastruktūrą, siekiame, kad kelias būtų saugesnis, patogesnis ir atsparesnis ilgalaikiam naudojimui. Darbus planuojame vykdyti etapais, kad kuo labiau sumažintume nepatogumus vairuotojams“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Paprastojo remonto darbus vykdo AB „Eurovia Lietuva“, sutarties vertė siekia 7,5 mln. eurų su PVM. Numatoma, kad visas projektas turėtų būti užbaigtas iki 2027 metų rugpjūčio.

  • Šviečia be elektros: štai kaip atšvaitai ant kelio ženklų iš tikrųjų grąžina šviesą

    Šviečia be elektros: štai kaip atšvaitai ant kelio ženklų iš tikrųjų grąžina šviesą

    Kelių ženklai naktį dažnai atrodo tarsi šviestų patys, nors jokios elektros jiems nereikia. Šį efektą sukuria retrorefleksija – fizikinis reiškinys, kai šviesa atspindima atgal beveik ta pačia kryptimi, iš kurios atkeliavo, t. y. į vairuotojo žibintus.

    Dauguma paviršių šviesą išsklaido į įvairias puses, todėl objektą matome tik tada, kai dalis šviesos pasiekia akis. Veidrodžiai šviesą atspindi vienu kryptingu kampu, o retrorefleksiniai paviršiai ją nukreipia atgal į šaltinį, todėl ženklas atrodo ryškus net visiškoje tamsoje.

    Kas slepiasi atspindinčioje plėvelėje

    Kelio ženklų paviršius dengiamas daugiasluoksne atspindinčia plėvele, sukurta taip, kad efektyviai grąžintų automobilių žibintų šviesą. Dažniausiai naudojamos dvi technologijos: stiklo mikrokamuoliukai arba mikroprizmių struktūros.

    Stiklo mikrokamuoliukų sprendimas paprastai yra pigesnis ir mechaniškai atsparesnis, todėl gerai tinka ten, kur paviršius labiau dėvisi. Mikroprizmių technologija daugeliu atvejų yra kelis kartus efektyvesnė, tačiau brangesnė ir jautresnė situacijoms, kai šviesa į paviršių krinta itin dideliais kampais.

    Kodėl ženklai taip smarkiai pagerina matomumą

    Retrorefleksija svarbiausia dėl saugumo: naktį ir esant prastam orui vairuotojo matomumas smarkiai sumažėja. Objektai be atspindinčių elementų dažnai pastebimi tik iš 20–30 metrų, todėl reakcijai lieka labai mažai laiko.

    Tuo metu objektai su atspindinčiais paviršiais gali būti įžiūrimi gerokai anksčiau, net 150–200 metrų atstumu, todėl vairuotojas turi daugiau laiko įvertinti situaciją ir laiku sumažinti greitį. Dėl to retrorefleksinės medžiagos laikomos vienu efektyviausių pasyvaus saugumo sprendimų keliuose.

    Ilgaamžiškumas ir mažesnės sąnaudos

    Dar vienas privalumas – energijos nereikia: ženklai išlieka aiškiai matomi neįrengiant apšvietimo ir netiesiant kabelių. Tai mažina infrastruktūros įrengimo ir priežiūros kaštus, o kartu sumažina ir energijos vartojimą.

    Siekiant, kad atspindintis sluoksnis tarnautų ilgiau, mikroprizminės plėvelės dažnai papildomai dengiamos skaidriu apsauginiu sluoksniu, kuris gerina atsparumą UV spinduliams ir krituliams. Dėl to ženklai ilgiau išlaiko ryškumą ir rečiau reikalauja atnaujinimo.

  • „Tesla“ skraidantis „Roadster“ žada revoliuciją, bet yra kabliukas: viešiems keliams gali netikti

    „Tesla“ skraidantis „Roadster“ žada revoliuciją, bet yra kabliukas: viešiems keliams gali netikti

    „Tesla“ pristatė naujos kartos „Roadster“ demonstraciją, kurioje automobilis atliko įspūdingus triukus: važiavo apverstas, peršoko kitus automobilius ir ore apsisuko. Svarbiausia naujiena – bendrovė patvirtino, kad modelis turės „SpaceX“ traukos įrenginius, leidžiančius automobiliui trumpam pakilti.

    Vis dėlto po pristatymo liko esminis klausimas: ar toks „Roadster“ bus legalus važiuoti viešais keliais. „Tesla“ vadovas Elonas Muskas kalbėdamas apie teisėtumą buvo atsargus, leisdamas suprasti, kad skirtingose jurisdikcijose reikalavimai gali smarkiai skirtis.

    „Nesu tikras, ar tai legalu visose jurisdikcijose, bet toks automobilis egzistuos ir kažkas galės jį turėti“, – sakė Elonas Muskas.

    Kur slypi didžiausia kliūtis?

    Kelio eisme naudojamų automobilių sertifikavimas remiasi griežtais saugos, triukšmo, konstrukcijos ir eksploatacijos reikalavimais. Jei automobilis turi papildomą traukos sistemą, kuri gali keisti judėjimo kryptį ar sukurti papildomas apkrovas, gamintojui tenka įrodyti, kad tai saugu ne tik trasoje, bet ir realiomis eismo sąlygomis.

    Praktikoje tai reikštų papildomus bandymus ir sudėtingą homologacijos procesą, kuris gali skirtis JAV ir Europoje. Europoje transporto priemonėms taikomos tipo patvirtinimo taisyklės, o bet kokie nestandartiniai sprendimai dažniausiai sukelia daugiau klausimų dėl atitikties.

    „Tesla“ pateikė užuominų apie versijas

    „Tesla“ svetainėje nurodoma, kad planuojamos kelios „Roadster“ versijos. Viena iš jų apibūdinama kaip paruošta judėjimui ore ir turinti vieną sėdimą vietą, o pastabose pažymima, kad ji nėra patvirtinta naudojimui keliuose.

    Tuo pačiu minimos ir labiau tradicinės modifikacijos, kurios apibūdinamos kaip tinkamos keliams ir turinčios dvi sėdimas vietas. Tai leidžia manyti, kad „skraidantis“ sprendimas gali būti siūlomas kaip atskira, ribotos paskirties versija, labiau skirta trasai ar privačioms teritorijoms.

    Pažadai – įspūdingi, bet detalių trūksta

    Pristatymo metu „Tesla“ akcentavo rekordinius dinamikos rodiklius, tačiau neatsakė į keletą praktinių klausimų. Nebuvo įvardyta nei tiksli kaina, nei baterijos talpa, nei realus nuvažiuojamas atstumas ar įkrovimo sparta.

    Taip pat paskelbta, kad „Roadster“ gamyba planuojama 2028 metais, nors modelis rinkai žadamas dar nuo 2017 metų, kai „Tesla“ pirmą kartą pristatė antros kartos viziją. Tuomet buvo minimi itin ambicingi nuotolio tikslai, tačiau šįkart apie tai nebuvo pateikta naujų patvirtinimų.

    Ekspertai pastebi, kad tokio tipo demonstracijos dažnai skirtos parodyti technologinį potencialą, tačiau kelio eismui pritaikyti sprendimai vėliau neretai supaprastinami. Jei „skraidanti“ funkcija liktų trasos režimu, pagrindinis klausimas pirkėjams būtų ne nuotolis, o teisėtumas ir draudimo sąlygos konkrečioje šalyje.

  • Lenkų taisyklė nustebins ne vieną: ar autostradoje galima lenkti per dešinę?

    Lenkų taisyklė nustebins ne vieną: ar autostradoje galima lenkti per dešinę?

    Vairuotojai dažnai įsitikinę, kad lenkimas iš dešinės autostradoje visada draudžiamas. Tačiau kelių eismo taisyklės numato išimtis, o dalyje situacijų toks manevras gali būti teisėtas, nors ir rizikingas.

    Pagal bendrą principą eisme laikomasi važiavimo dešine puse, o lenkti įprastai rekomenduojama kairiau. Vis dėlto taisyklės skiria lenkimą nuo paprasto važiavimo savo eismo juosta, kai gretima juosta juda lėčiau.

    Lenkimas apibrėžiamas kaip pravažiavimas pro ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę. Prieš pradedant manevrą vairuotojas privalo įsitikinti, kad matomumas pakankamas, yra saugus atstumas, o kiti eismo dalyviai nepradėjo lenkti ar nekeičia juostos.

    Kada autostradoje galima?

    Autostrados ir dauguma greitkelių yra keliai su atskirtomis priešpriešinio eismo kryptimis, tai yra su atskiromis vienakryptėmis važiuojamosiomis dalimis. Tokiose atkarpose eismo logika skiriasi nuo įprastų dvipusio eismo kelių.

    Dėl to kai kuriose šalyse, taip pat Lenkijoje, taisyklės leidžia lenkti iš dešinės keliuose, kuriuose eismo kryptys yra atskirtos, nepriklausomai nuo eismo juostų skaičiaus. Praktikoje tai reiškia, kad autostradoje lenkimas dešine juosta gali būti laikomas leistinu.

    Vis dėlto svarbu suprasti niuansą: vien tai, kad dešinė juosta juda greičiau, dar nereiškia, kad manevras visada bus vertinamas vienodai. Daug ką lemia situacija, greičių skirtumas, atstumai ir tai, ar vairuotojas iš tiesų lenkia, ar tiesiog tęsia važiavimą savo juosta.

    Kodėl tai pavojinga net jei leidžiama

    Didžiausia rizika yra kitų vairuotojų lūkesčiai. Dalis jų nesitiki, kad automobilis priartės iš dešinės, ypač kai įprastai lenkiama kairiau, todėl dažniau pasitaiko staigių persirikiavimų ir pavojingų konfliktų.

    Autostradoje itin svarbu nuosekliai stebėti veidrodėlius ir akląsias zonas, o greičio skirtumą rinktis minimalų. Net teisėtas manevras gali baigtis avarija, jei kitas vairuotojas pradeda persirikiuoti į dešinę, neįvertinęs artėjančio automobilio.

    Kas dažniausiai klaidina vairuotojus

    Daug painiavos kyla supainiojus dvipusio eismo kelius su keliais, kurių kryptys atskirtos. Dvipusio eismo keliuose lenkimas iš dešinės paprastai laikomas išimtiniu atveju ir vertinamas gerokai griežčiau.

    Todėl prieš remiantis bendra taisykle verta pasitikrinti konkrečios šalies teisės aktus, ypač vykstant į užsienį. Net kai lenkimas iš dešinės leidžiamas, saugiausia laikytis eismo kultūros: važiuoti dešine juosta, o lenkti ir grįžti atgal tik įvertinus situaciją.

    Galiausiai, eismo saugumui svarbiausia ne tai, ar manevras formaliai galimas, o ar jis atliekamas prognozuojamai ir be rizikos kitiems. Autostradoje dažniausiai saugiausias sprendimas yra lenkti kairiąja juosta ir vengti staigių greičio bei trajektorijos pokyčių.

  • Vėjas verčia medžius ant kelių: „Kelių priežiūra“ perspėja vairuotojus ir prašo pranešti apie kliūtis

    Stiprus vėjas keičia situaciją valstybinės reikšmės keliuose: kai kur ant važiuojamosios dalies krenta nulūžusios šakos, o nuvirtę medžiai gali visiškai užblokuoti eismą. Bendrovės „Kelių priežiūra“ komandos praneša jau dirbančios šalindamos vėjo padarinius ir ragina vairuotojus išlikti ypač budrius.

    Pasak kelininkų, didžiausia rizika kyla miškinguose ruožuose ir atvirose vietovėse, kur gūsiai staigiai pakeičia automobilio stabilumą. Net ir nedidelė šaka gali tapti pavojinga kliūtimi, ypač tamsiuoju paros metu ar esant prastesniam matomumui.

    „Kelių priežiūros“ specialistai nuolat stebi situaciją, o regionų padaliniai reaguoja į pranešimus apie kliūtis, pavojingas pažaidas ar staiga pablogėjusias eismo sąlygas. Kintant orams, operatyvus reagavimas tampa kritiškai svarbus, nes naujų kliūčių gali atsirasti per kelias minutes.

    Vairuotojams patariama pasirinkti saugų greitį, laikytis didesnio atstumo, vengti staigių manevrų ir atidžiai stebėti kelkraščius, ypač ten, kur šalia auga seni ar pavojingai pasvirę medžiai. Jei kelyje pastebima kliūtis, rekomenduojama nebandyti jos šalinti patiems, jei tai kelia riziką, o apie situaciją pranešti atsakingoms tarnyboms.

    Apie pavojingas kliūtis valstybinės reikšmės keliuose gyventojai gali informuoti „Kelių priežiūrą“ trumpuoju numeriu 1801 arba telefonu +370 3 778 8001. Taip pat galima užpildyti pranešimo formą bendrovės interneto svetainėje arba pažymėti kliūtį navigacijos programėlėje „Waze“, kad informacija kuo greičiau pasiektų kelininkų informacinę sistemą.

  • „Via Lietuva“ meta 17 mln. eurų į A12: remontuos 13 km kelio, 4 viadukus ir Dubysos tiltą

    Prasideda A12 ruožo atnaujinimas

    Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ pradeda daugiau kaip 13 kilometrų magistralinio kelio A12 ruožo paprastąjį remontą Šiaulių ir Kelmės rajonuose. Darbams numatyta apie 17 mln. eurų su PVM, o pabaiga planuojama iki 2027 metų lapkričio.

    Tvarkomas ruožas driekiasi nuo 67,256 iki 80,416 kilometro ir apima atkarpą nuo Šiaulių rajono Bubių seniūnijos iki Kelmės rajono savivaldybės Kukečių seniūnijos. Projekte numatoma atnaujinti ne tik dangą, bet ir su eismu susijusią infrastruktūrą.

    Bus remontuojami viadukai ir Dubysos tiltas

    Vienas svarbiausių darbų – penkių statinių remontas: keturių viadukų ir tilto per Dubysą. „Via Lietuva“ nurodo, kad tiltas pastatytas daugiau kaip prieš 50 metų, todėl atnaujinimas apims ne vien kosmetinius darbus.

    Planuojama atnaujinti važiuojamosios dalies dangą ir hidroizoliaciją, tvarkyti perdangas bei atramas, įrengti naujus atitvarus ir deformacinius pjūvius. Taip pat bus sutvarkytos vandens surinkimo ir nuvedimo sistemos, kurios yra kritiškai svarbios ilgaamžiškumui ir saugumui.

    Skelbiama, kad remontuojant Dubysos tiltą bus įrengti nauji šalitilčių blokai, skiriamosios juostos gelžbetoninės plokštės ir atitvarai. Numatyta pašalinti perdangos ir atramų pažaidas bei atkurti trūkstamas konstrukcijų dalis.

    Dėmesys eismo saugai ir viešajam transportui

    Be dangos remonto, projekte numatyta sutvarkyti kelkraščius ir skiriamąją juostą, sankryžas, nuovažas, greitėjimo ir lėtėjimo juostas. Taip pat bus atnaujintos eismo organizavimo priemonės, apsauginiai atitvarai ir įspėjamieji stulpeliai.

    Ruože planuojama atnaujinti šešias viešojo transporto stoteles, pritaikant jas patogesniam ir saugesniam naudojimui, įskaitant specialiųjų poreikių turinčius žmones. Atnaujinimai turėtų pagerinti ir pėsčiųjų patekimą į stoteles, kas keliuose su intensyvesniu eismu neretai tampa viena didžiausių saugos spragų.

    Numatyta atnaujinti ir 76,50 kilometre esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Tokios aikštelės magistraliniuose keliuose svarbios tiek vairuotojų poilsiui, tiek saugesniam sustojimui, kai prireikia techninės pagalbos ar pertraukos kelionėje.

    Projektą įgyvendina AB „Eurovia Lietuva“, o sutarties vertė siekia apie 17 mln. eurų su PVM. „Via Lietuva“ taip pat skelbia, kad A12 atnaujinimas bus tęsiamas ir kitais metais, planuojant remontuoti 2,46 kilometro ruožą Tauragėje, kur kelias sutampa su Dariaus ir Girėno gatve.

    „Via Lietuva“ prižiūri daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių ir daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų bei tunelių. Pastaraisiais metais kelių remonto programose vis daugiau dėmesio skiriama ne tik dangai, bet ir statinių būklei, nes būtent tiltai ir viadukai dažnai tampa didžiausia ilgalaike rizika eismo saugai ir biudžetui.