CP v2

Tag: Eismo sauga

  • Eismo saugos aktyvistai ragina Kongresą: 2026 metų transporto įstatymas žada seniai lauktus sprendimus

    Eismo saugos aktyvistai ragina Kongresą: 2026 metų transporto įstatymas žada seniai lauktus sprendimus

    Jungtinėse Valstijose kasmet keliuose žūsta dešimtys tūkstančių žmonių, o dar milijonai patiria traumas. Nepaisant daugelį metų trunkančių kampanijų ir pavienių reformų, bendras žūčių skaičius išlieka panašus, todėl eismo sauga vis dažniau įvardijama kaip užsitęsusi visuomenės sveikatos krizė.

    Dabar saugaus eismo organizacijų koalicija ragina Kongresą imtis ryžtingesnių veiksmų. Laiške Atstovų Rūmų Energetikos ir prekybos komitetui ji prašo sparčiau svarstyti 2026 metų Motorinių transporto priemonių modernizavimo aktą, kuris, anot ekspertų, apjungia sprendimus, apie kuriuos kalbama jau ne vienus metus.

    Kodėl kelių žūtys nemažėja

    Saugos ekspertai pabrėžia, kad problema nėra vien vairuotojų elgsena. Didelę įtaką daro ir tai, kaip greitai atnaujinami federaliniai reikalavimai automobilių saugai, kaip finansuojama prevencija ir kaip pasidalijamos atsakomybės tarp federalinės valdžios, valstijų bei savivaldos.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalis veiksmingų priemonių į automobilių parką ateina netolygiai: naujuose modeliuose jos diegiamos greičiau, o pigesniuose ar senesniuose automobiliuose jų gali nebūti dar ilgus metus. Tokia nelygybė, anot aktyvistų, ypač skaudžiai paliečia žemesnes pajamas gaunančius vairuotojus ir keleivius.

    Ką siūlo 2026 metų modernizavimo aktas

    Įstatymo projekto esmė – atnaujinti transporto priemonių saugos reguliavimą pagal šiandienos technologines galimybes ir mokslinių tyrimų išvadas. Dokumentas orientuotas į tai, kad pažangios saugos priemonės dažniau taptų ne papildoma opcija, o baziniu standartu plačiame modelių spektre.

    Tokios priemonės paprastai siejamos su avarijų prevencija ir pasekmių mažinimu: automatinis avarinis stabdymas, įspėjimai apie nukrypimą nuo eismo juostos, pažangesnės keleivių apsaugos sistemos. Saugos bendruomenė akcentuoja, kad technologijų nauda žinoma seniai, tačiau teisėkūros tempas dažnai atsilieka nuo realios rinkos raidos.

    Kas spręs ir kas bus toliau

    Šiuo metu įstatymo projekto likimas priklauso nuo Atstovų Rūmų Energetikos ir prekybos komiteto darbotvarkės: ar bus rengiami klausymų posėdžiai, svarstymai ir balsavimas komitete. Be šio etapo projektas nepasiekia visų Atstovų Rūmų balsavimo.

    Laiškas adresuotas tiek komiteto pirmininkui, tiek opozicijos atstovui, siekiant pabrėžti, kad eismo sauga neturėtų tapti partinių ginčų įkaite. Tačiau reali projekto eiga priklausys ir nuo pramonės reakcijos, nes automobilių gamintojai bei tiekėjai tradiciškai aktyviai vertina naujų reikalavimų kainą, įgyvendinimo terminus ir technines detales.

    Aktyvistai tikisi, kad politinis langas neužsivers dėl įtempto teisėkūros kalendoriaus, o sprendimai bus priimti greičiau nei įprastai. Jų argumentas paprastas: atidėliojimo kaina keliuose kasmet matuojama ne statistika, o gyvybėmis.

  • Konektikutas perrašo išsiblaškiusio vairavimo taisykles: taikosi į išmaniuosius telefonus

    Konektikutas perrašo išsiblaškiusio vairavimo taisykles: taikosi į išmaniuosius telefonus

    Konektikuto įstatymų leidėjai svarsto pakeitimus, kurie išsiblaškiusio vairavimo taisykles pritaikytų išmaniųjų telefonų laikmečiui. Dabartiniai draudimai daug kur buvo kuriami tada, kai didžiausias trikdis automobilyje buvo skambutis ar trumpoji žinutė.

    Per pastarąjį dešimtmetį telefonas tapo įrenginiu, leidžiančiu žiūrėti vaizdo įrašus, transliuoti gyvai, naršyti socialinius tinklus ir vienu metu naudoti kelias programėles. Dėl to teisėsauga vis dažniau susiduria su situacijomis, kai elgesys akivaizdžiai pavojingas, bet senesnės formuluotės jo neapima pakankamai aiškiai.

    Kodėl senos taisyklės nebeveikia

    Pagrindinė problema ta, kad ankstesni draudimai buvo orientuoti į konkrečią veiklą, pavyzdžiui, žinučių rašymą. Tačiau šiandien vairuotoją blaško ne tik rankų veiksmai, bet ir žvilgsnio nukreipimas į ekraną, sudėtingas programėlių valdymas ar vaizdo turinio peržiūra.

    Tyrėjai ir eismo saugos organizacijos pabrėžia, kad vizualinis dėmesio atitraukimas gali būti ne mažiau pavojingas nei telefono laikymas rankoje. Dėl to daugėja siūlymų teisėje aiškiai apibrėžti ne tik tai, ką vairuotojas daro telefonu, bet ir patį telefono laikymo bei žiūrėjimo į ekraną faktą.

    Ką siūlo HB 5464

    Įstatymo projektas HB 5464 Konektikute numato platesnį reguliavimą nei vien žinučių draudimas. Vienas svarbiausių akcentų yra aiškesnis ribojimas naudoti įrangą vaizdo įrašams ar judantiems vaizdams peržiūrėti vairuojant, taip užkertant kelią anksčiau menkiau apibrėžtai sričiai.

    Kitas reikšmingas pokytis būtų principas, kad pažeidimu laikomas pats mobiliojo elektroninio įrenginio laikymas ar atrėmimas vairuojant, nepriklausomai nuo to, ar žmogus rašo žinutę, slenka socialinių tinklų srautą, ar tik „trumpam“ pasižiūri į ekraną. Tokia formuluotė paprastina kontrolę, nes pareigūnams nereikia įrodyti konkretaus veiksmo programėlėje.

    Kodėl tai svarbu ir kitoms valstijoms

    Šie pakeitimai vertinami kaip precedentas, kurį atidžiai stebi ir kitos JAV valstijos, taip pat eismo saugos advokatų grupės. Jei Konektikuto modelis pasirodys aiškiai įgyvendinamas ir lengviau taikomas praktikoje, panašūs sprendimai gali greičiau atsirasti ir kitur.

    Diskusijų centre išlieka riba tarp būtinos saugos ir pernelyg plataus reguliavimo. Vis dėlto daugėja argumentų, kad vien „laisvų rankų“ principo nepakanka, nes dalį rizikos sukuria ne tik rankų užimtumas, bet ir vairuotojo dėmesį atitraukiantis vaizdas ekrane.

  • Luizianoje svarstomas įstatymas: nuteistiems už girtą vairavimą – alkotesteris prieš užvedant automobilį

    Luizianoje svarstomas įstatymas: nuteistiems už girtą vairavimą – alkotesteris prieš užvedant automobilį

    Luizianos valstijoje svarstomas įstatymo projektas, kuris galėtų iš esmės pakeisti, kaip reaguojama į girtą vairavimą po nuosprendžio. Esminė idėja – prieš grąžinant teisę vairuoti, kiekvienas už girtą vairavimą nuteistas asmuo turėtų įsirengti užvedimo blokavimo įrenginį.

    Technologija veikia paprastai: automobilis neužsiveda, kol vairuotojas neįpūčia į įrenginį, o nustatytą ribą viršijus alkoholio koncentraciją – užvedimas blokuojamas. Šalininkai teigia, kad tai viena efektyviausių priemonių mažinti pakartotinius pažeidimus.

    Problema, kuri nesitraukia

    Luizianos duomenys rodo, kad 2024 metais avarijose dėl neblaivaus vairavimo žuvo 192 žmonės. Tai sudarė daugiau nei ketvirtadalį visų tais metais valstijoje registruotų eismo žūčių, todėl tema įgauna ne tik teisėtvarkos, bet ir visuomenės sveikatos krizės bruožų.

    Šalia žūčių ir sužeidimų yra ir ekonominė našta: dėl neblaivaus vairavimo įvykių patiriamos išlaidos apima medikų darbą, gelbėjimo tarnybas, teismus bei prarastą produktyvumą. JAV mastu tokie kaštai vertinami dešimtimis milijardų per metus, o dalis jų galiausiai gula ant mokesčių mokėtojų pečių.

    Ką keistų Senate Bill 278?

    Įstatymo projektas Senate Bill 278 numato reikalavimą užvedimo blokavimo įrenginius taikyti visiems nuteistiems už girtą vairavimą, įskaitant pirmą kartą nusižengusius. Pagal siūlomą modelį, tai taptų viena iš pagrindinių sąlygų susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą.

    Svarbi detalė – įrenginys būtų siejamas ne vien su konkrečiu automobiliu, o su tuo, kokią transporto priemonę asmuo realiai vairuoja. Tokiu būdu siekiama mažinti spragas, kai ribojimai apeinami sėdant prie kito automobilio vairo.

    Palaikymas platus, argumentas – veiksmingumas

    Eismo saugos organizacijos, tarp jų Advocates for Highway and Auto Safety, viešai remia projektą ir teigia, kad tokia priemonė efektyviai mažina pakartotinio girtumo prie vairo riziką. Apklausos JAV rodo, kad užvedimo blokavimo įrenginių taikymas visiems nuteistiesiems sulaukia plataus visuomenės pritarimo.

    Diskusijose dažnai pabrėžiama ir tai, kad kai kurie pažeidėjai, jau turėję tokius įrenginius, pripažįsta jų naudą, nes technologinis barjeras padeda priimti paprastesnį sprendimą nevažiuoti išgėrus. Kritikai tuo pat metu kelia klausimus dėl įgyvendinimo kaštų ir kontrolės, tačiau projekto šalininkai akcentuoja, kad prevencija kainuoja mažiau nei avarijų pasekmės.

    Projektas jau yra įveikęs vieną svarbų politinį etapą ir toliau svarstomas Luizianos Atstovų Rūmuose, atsakingame komitete. Jei įstatymas būtų priimtas, Luiziana prisijungtų prie valstijų, kurios juda link universalesnio užvedimo blokavimo įrenginių taikymo, ypač pirmą kartą nuteistiems vairuotojams.

  • Kelias Molėtai–Anykščiai: projekto viešinime gyventojai klausė, kada startuos paruošiamieji darbai

    Kelias Molėtai–Anykščiai: projekto viešinime gyventojai klausė, kada startuos paruošiamieji darbai

    Anykščių rajono savivaldybėje surengtas valstybinės reikšmės kelio Nr. 119 Molėtai–Anykščiai rekonstravimo projekto viešinimas. Į susitikimą su savivaldybės vadovais ir vietos bendruomene atvyko projekto užsakovo AB „VIA Lietuva“ bei projektuotojo UAB „SRP projektas“ atstovai.

    Viešinimo metu pristatyti planuojami sprendiniai, darbų etapai ir numatoma darbų eiga, taip pat aptarti gyventojų išsakyti lūkesčiai. Susirinkusieji kėlė klausimus dėl eismo saugos, patogesnių jungčių su gyvenvietėmis ir to, kaip darbai paveiks kasdienį susisiekimą.

    Kada gali prasidėti darbai?

    Susitikime skambėjo žinia, kad paruošiamieji darbai galėtų prasidėti dar šiais metais, tačiau galutinis grafikas priklausys nuo procedūrų ir pasirengimo rangai. Praktikoje tokio tipo projektuose svarbiausi veiksniai yra techninio projekto sprendinių suderinimai, žemės klausimai ir viešieji pirkimai.

    Gyventojams akcentuota, kad viešinimo procedūra yra vienas etapų, leidžiančių surinkti pastabas ir jas įvertinti dar prieš pradedant darbus. Projektuotojai patikino, kad susitikimo metu užfiksuoti klausimai bus nagrinėjami, o pagrįsti pasiūlymai gali virsti korekcijomis projektuojamuose sprendiniuose.

    „Šis kelias yra strategiškai svarbi jungtis mūsų rajonui. Džiaugiuosi, kad pavyko suorganizuoti gyvą susitikimą, kuriame gyventojai galėjo tiesiogiai išreikšti savo pastebėjimus“, – sakė Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis.

    Kodėl viešinimas svarbus bendruomenei?

    Tokie susitikimai leidžia iš anksto aptarti jautriausius klausimus, kurie vėliau dažniausiai sukelia daugiausia nepatogumų: laikini apvažiavimai, greičio ribojimai, privažiavimai prie sodybų ir verslų, pėsčiųjų bei dviratininkų sauga. Savivaldybė gyventojams dėkojo už aktyvumą ir ragino teikti pastabas aiškiai bei argumentuotai.

    Kelio Molėtai–Anykščiai atnaujinimas siejamas ne tik su patogesniu susisiekimu tarp rajonų, bet ir su eismo saugos gerinimu. Galutiniai sprendiniai ir terminai turėtų aiškėti progresuojant projektavimo ir pasirengimo darbams.

  • KET keičiasi nuo 2026 metų: šalmai taps privalomi visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams

    KET keičiasi nuo 2026 metų: šalmai taps privalomi visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams

    Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigalios Kelių eismo taisyklių pakeitimai: visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami turės dėvėti šalmą. Reikalavimas bus taikomas nepriklausomai nuo amžiaus ir važiavimo vietos, o priemonę nuomojant šalmą turės suteikti nuomotojas.

    Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad tikslas yra mažinti galvos traumų riziką, ypač miestuose, kur elektriniai paspirtukai ir kitos mikrojudumo priemonės dažnai dalijasi erdve su pėsčiaisiais, dviračiais ir automobiliais. Pastaraisiais metais augantis mikrojudumo populiarumas daugelyje Europos šalių paskatino griežtinti saugos reikalavimus, o šalmas laikomas viena efektyviausių prevencinių priemonių.

    Nuomos paspirtukai: kas turės pasirūpinti šalmu?

    Jeigu elektrinė mikrojudumo priemonė bus nuomojama, šalmą privalės suteikti jos nuomotojas. Praktinis šio reikalavimo įgyvendinimas gali reikšti papildomus sprendimus nuomos paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, šalmų laikymo, dezinfekavimo ir prieinamumo užtikrinimą skirtingose miesto vietose.

    Vairuotojams, naudojantiems asmenines priemones, pareiga pasirūpinti šalmu teks patiems. Specialistai primena, kad svarbu ne tik turėti šalmą, bet ir jį tinkamai prisitaikyti bei užsisegti, nes netinkamai uždėtas šalmas avarijos metu gali neapsaugoti.

    Kada privaloma liemenė ir žibintai?

    Primename, kad važiuoti leidžiama tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Taip pat būtini šviesos įrenginiai: priekyje turi būti baltos šviesos žibintas, gale – raudonos šviesos žibintas, o iš abiejų šonų – oranžiniai šviesą atspindintys elementai.

    Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba užtikrinti, kad priekyje degtų baltos šviesos, o gale – raudonos šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui ryškiaspalvė liemenė tampa privaloma, o žibintai turi būti įjungti.

    Be privalomų reikalavimų, rekomenduojama naudoti papildomas kūno apsaugos priemones, pavyzdžiui, kelių ir alkūnių apsaugas. Tai ypač актуalu pradedantiesiems vairuotojams ir tiems, kurie dažnai važiuoja intensyvaus eismo ruožuose.

    Kaip taisyklės siejasi su dviratininkais?

    Susisiekimo ministerija primena ir pagrindinius saugaus važiavimo dviračiu reikalavimus. Dviratis turi turėti tvarkingą stabdį ir garso signalą, o gale privalomas raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš šonų – oranžiniai atšvaitai.

    Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, dviratininkas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba užtikrinti, kad dviračio priekyje degtų baltas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui privaloma ir liemenė, ir įjungti žibintai.

    Iki 18 metų dviratininkai ir keleiviai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą. Vyresniems nei 18 metų asmenims šalmas važiuojant keliu nėra privalomas, tačiau yra rekomenduojamas kaip paprasta priemonė sumažinti sunkių sužalojimų tikimybę.

  • „Kelių priežiūra“ 2025 metais: efektyvumo šuolis, daugiau prevencijos ir duomenimis grįsti sprendimai

    „Kelių priežiūra“ 2025 metais: efektyvumo šuolis, daugiau prevencijos ir duomenimis grįsti sprendimai

    AB „Kelių priežiūra“ paskelbė 2025 metų veiklos rezultatus, pabrėždama kryptingą efektyvumo didinimą ir stabilų organizacijos darbą. Bendrovė teigia, kad net ir kintant finansavimo apimtims pavyko užtikrinti nenutrūkstamą valstybinės reikšmės kelių priežiūrą ir veiklos tęstinumą.

    Pasak įmonės, metų pradžioje sumažėjęs finansavimas pareikalavo greitų sprendimų: buvo peržiūrėti procesai, tiksliau paskirstyti ištekliai ir ieškota būdų mažinti sąnaudų dalį pajamose. Bendrovė nurodo, kad toks valdymas leido išlaikyti pelningumą ir tuo pačiu išlaikyti paslaugų kokybės kartelę.

    Akcentas – prevencija, o ne pasekmės

    2025 metais „Kelių priežiūra“ daugiau dėmesio skyrė prevenciniams darbams, kad kelių pažaidos būtų pastebimos ir šalinamos anksčiau, kol netapo brangiai kainuojančiomis problemomis. Įmonė teigia didinusi nuolatinės kelių priežiūros darbų apimtis ir intensyvinusi kasdienius darbus, turinčius tiesioginį poveikį eismo saugumui.

    Tarp dažniausiai minimų krypčių – kelkraščių tvarkymas, pralaidų valymas, žvyrkelių priežiūra ir kiti einamieji darbai, kurie prisideda prie ilgesnio dangų tarnavimo laiko. Bendrovė pabrėžia, kad sistemingas darbas mažina riziką, jog smulkūs defektai virs didesniais pažeidimais, o tai ilgainiui leidžia racionaliau naudoti priežiūros biudžetus.

    Saugumas keliuose ir darbuotojams

    Atskiras dėmesys skirtas darbuotojų ir eismo dalyvių saugumui, ypač didžiausio leistino greičio ir intensyvaus eismo keliuose. Įmonė nurodo maksimaliai naudojusi smūgio slopintuvus bei toliau stiprinusi saugumo kultūrą, orientuotą į prevenciją ir rizikų valdymą.

    Tokios priemonės aktualios dėl darbų specifikos: kelių priežiūra dažnai vyksta realiomis eismo sąlygomis, o papildomos apsaugos priemonės mažina incidentų tikimybę. Bendrovė akcentuoja, kad saugumas vertinamas kompleksiškai – nuo darbo organizavimo iki techninių sprendimų parinkimo.

    Daugiau duomenų ir bandomųjų sprendimų

    „Kelių priežiūra“ teigia 2025 metais plėtusi sprendimus, paremtus duomenimis ir bandymais realiomis sąlygomis. Tarp minėtų projektų – fluorescencinių, šviesą atspindinčių dažų taikymas dviračių takuose, mažesnio pasipriešinimo riedėjimui asfalto dangos sprendimai bei žvyrkelių dulkėjimo mažinimo priemonių vertinimas.

    Bendrovės teigimu, tokie bandymai leidžia priimti sprendimus remiantis matavimais, o ne prielaidomis, ir įvertinti ne tik techninį efektą, bet ir ekonominį pagrįstumą bei poveikį aplinkai. Ši kryptis siejama ir su bendra kelių sektoriaus tendencija daugiau dėmesio skirti viso gyvavimo ciklo kaštams, o ne vien momentiniam darbų įkainiui.

    Taip pat pranešama, kad 2025 metais patvirtintas „Kelių priežiūros“ 2025–2028 metų strateginis veiklos planas, kuriame įtvirtintos pagrindinės kryptys: kokybė ir saugumas, efektyvus išteklių naudojimas, pažangių sprendimų diegimas ir tvarumas. Bendrovė pabrėžia, kad nuoseklus planavimas leidžia geriau valdyti prioritetus ir užtikrinti didesnį darbų poveikį visam kelių tinklui.

    Įmonė primena, kad pagrindinė jos veikla – valstybinės reikšmės kelių priežiūra pagal sutartį, kurią administruoja AB „Via Lietuva“. Priežiūros kokybė ir apimtys vykdomos vadovaujantis Kelių priežiūros vadovu, o šaltuoju metų laiku ir pavasarį darbų sudėtingumą didina sunkiai prognozuojamos meteorologinės sąlygos, reikalaujančios pasirengimo tiek technika, tiek medžiagomis.

    AB „Kelių priežiūra“ informacija

  • „Kelių priežiūra“ apie 2025 metų rezultatus: kur labiausiai augo efektyvumas ir kodėl tai svarbu

    „Kelių priežiūra“ apie 2025 metų rezultatus: kur labiausiai augo efektyvumas ir kodėl tai svarbu

    AB „Kelių priežiūra“ paskelbė 2025 metų veiklos rezultatus, pabrėždama kryptingą veiklos efektyvumo stiprinimą ir procesų tobulinimą. Bendrovė teigia, kad prioritetas buvo užtikrinti paslaugų tęstinumą bei patikimą kelių infrastruktūros priežiūrą skirtingais metų laikais.

    Pranešime akcentuojama, kad efektyvumo didinimas siejamas ne tik su vidinių procesų peržiūra, bet ir su organizacijos gebėjimu greičiau reaguoti į situacijas keliuose. Tokie pokyčiai paprastai apima darbų planavimą, technikos panaudojimą, resursų paskirstymą ir operatyvų sprendimų priėmimą regionuose.

    „Nuosekliai stiprinome veiklos efektyvumą ir siekėme užtikrinti veiklos tęstinumą, kad paslaugos būtų teikiamos stabiliai“, – teigiama AB „Kelių priežiūra“ pranešime.

    Kelių priežiūros sektoriuje efektyvumas dažnai vertinamas per pasirengimą ekstremalioms oro sąlygoms, darbų atlikimo terminus ir gebėjimą išlaikyti paslaugų kokybę augant kaštams. Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau remiasi duomenų analitika, skaitmeniniais darbų valdymo įrankiais ir aiškesniais paslaugų kokybės rodikliais, kad darbai būtų planuojami tiksliau.

    Bendrovė nurodo, kad stabilūs rezultatai atspindi organizacijos brandą ir gebėjimą kurti vertę valstybei per patikimą kelių priežiūrą. Įmonė taip pat akcentuoja, kad efektyvumo didinimas svarbus ne tik finansinei disciplinai, bet ir eismo saugai bei kelių naudotojų patirčiai.

  • Matai kilometrus iki miesto? Daugelis vairuotojų šį kelio ženklą supranta klaidingai

    Matai kilometrus iki miesto? Daugelis vairuotojų šį kelio ženklą supranta klaidingai

    Kelio rodyklės su miesto pavadinimu ir nurodytais kilometrais daugeliui atrodo savaime suprantamos, tačiau būtent čia vairuotojai dažnai suklysta. Įprasta manyti, kad skaičius reiškia atstumą iki miesto ribos ar pirmųjų namų.

    Iš tikrųjų daugeliu atvejų nurodytas atstumas skaičiuojamas ne iki įvažiavimo į gyvenvietę, o iki vadinamojo centrinio taško. Dėl to įvažiavus į miestą iki realaus tikslo kartais dar lieka keli kilometrai.

    Ką reiškia centrinis taškas?

    Didesniuose miestuose centrinis taškas paprastai yra administraciškai apibrėžta vieta, susieta su centru. Tai gali būti svarbi sankryža, pagrindinė aikštė ar teritorija prie savivaldybės pastato.

    Todėl, jei kelio ženkle matote, pavyzdžiui, kelių dešimčių kilometrų atstumą iki miesto, tai nebūtinai reiškia pirmąsias miesto ribas. Dažniausiai turimas omenyje atstumas iki centro, o ne iki užrašo su gyvenvietės pavadinimu.

    Kuo skiriasi mažesnės gyvenvietės?

    Miesteliuose ir kaimuose praktika dažnai būna paprastesnė: atstumas gali būti siejamas su užstatytos teritorijos pradžia arba lengvai atpažįstamu orientyru pagrindinėje gatvėje. Dėl kompaktiškesnio užstatymo skirtumas tarp ženklo nurodymo ir „realaus atvykimo“ paprastai būna mažesnis.

    Vis dėlto ir čia verta nepamiršti, kad skaičius nėra „iki pirmo pastato“ garantija. Jis gali būti susietas su vieta, kuri vietos eismo organizavime laikoma svarbiausia atvykimo kryptimi.

    Kodėl kartais rašoma tiksliau?

    Atstumo pateikimas keliuose taip pat turi savo logiką: dažniausiai nurodomi pilni kilometrai, o labai trumpiems atstumams gali būti taikomas tikslesnis žymėjimas. Tokia tvarka padeda vairuotojui geriau įvertinti, kiek realiai liko iki posūkio, objekto ar krypties taško.

    Praktikoje tai reiškia, kad trumpuose ruožuose atstumas gali būti pateikiamas dešimtosiomis kilometro dalimis, o prie kai kurių objektų ar miesto centro nuorodų taikomas dar detalesnis suapvalinimas. Vairuotojams tai naudinga planuojant manevrus ir mažinant staigių persirikiavimų riziką.

  • Niujorke nuteisti girti vairuotojai metų metus apeina alkoblokus: įstatymo pataisa užvertų spragą

    Niujorke nuteisti girti vairuotojai metų metus apeina alkoblokus: įstatymo pataisa užvertų spragą

    Niujorko valstijoje vairavimas išgėrus 2024 metais nusinešė 300 gyvybių – tai sudarė kiek daugiau nei ketvirtadalį visų mirtinų eismo įvykių. Nors įstatymai numato, kad už vairavimą apsvaigus nuteisti asmenys turi naudoti užvedimo blokavimo įrenginius, praktikoje dalis jų šio reikalavimo išvengia.

    Valstijos Senate svarstomas projektas siekia uždaryti spragą, kuri leidžia alkoblokų neįsidiegti net ir kelerius metus. Problema išryškino, kad vien teisinės nuostatos ne visada virsta veiksminga kontrole, jei jos susietos su netinkamu vykdymo mechanizmu.

    Kaip veikia spraga

    Dabartinė tvarka alkoblokų reikalavimą dažnai sieja ne su vairuotojo pažymėjimu, o su probacijos ar lygtinio atleidimo sąlygomis. Tai reiškia, kad pasibaigus probacijai, praktinė prievolė gali „išnykti“, jei teismas ar atsakingos institucijos realiai nepatikrino, ar įrenginys buvo įdiegtas ir naudotas.

    Kita schema remiasi vadinamąja pagrįsta išimtimi, kai nuteistas asmuo tvirtina neturintis automobilio. Kai kuriais atvejais transporto priemonė iki nuosprendžio perleidžiama kitam asmeniui, o vėliau teigiama, kad nėra ką aprūpinti alkobloku, nors realus naudojimasis automobiliu gali tęstis.

    Ką keistų naujas siūlymas

    Siūloma pataisa numatytų aiškesnį principą: alkobloko naudojimas taptų sąlyga vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti, o ne tik probacijai „užsidaryti“. Tokiu atveju vien laiko „išlaukimas“ nepadėtų, nes vairavimo teisė būtų grąžinama tik įvykdžius reikalavimą.

    Įstatymo pakeitimu taip pat siekiama sugriežtinti išimtis, kad transporto priemonės perrašymas ar formalus nuosavybės atsisakymas negalėtų būti naudojamas kaip patogus kelias išvengti prievolės. Praktinis tikslas – kad nuteisto asmens valdomos ar naudojamos transporto priemonės realiai būtų aprūpintos įrenginiu.

    Kodėl alkoblokai laikomi veiksminga priemone

    Užvedimo blokavimo įrenginiai sukurti tam, kad fiziškai neleistų užvesti automobilio, jei nustatomas alkoholis iškvepiamame ore. Kelių saugos organizacijos ir dalis tyrimų juos vertina kaip priemonę, mažinančią pakartotinių pažeidimų riziką, ypač pirmaisiais mėnesiais po nuosprendžio.

    Apklausų duomenys Jungtinėse Valstijose rodo didelį palaikymą reikalavimui taikyti alkoblokus nuteistiems vairuotojams, o dalis pažeidėjų pripažįsta, kad įrenginiai realiai sustabdo nuo sprendimo sėsti prie vairo išgėrus. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad efektyvumas priklauso nuo kontrolės: svarbu ne tik įdiegti, bet ir užtikrinti naudojimą, priežiūrą bei sankcijas už apeidinėjimą.

    Kas laukia toliau

    Projektas svarstomas Senato Transporto komitete, o jo perspektyvos priklausys nuo politinio sutarimo, ar spraga laikoma technine klaida, ar platesnės politikos problema. Jei pataisa bus priimta, didžiausias pokytis būtų perėjimas nuo formalaus reikalavimo prie realios sąlygos, susietos su vairavimo teisės atkūrimu.

    Stebėtojai atkreipia dėmesį, kad vien įstatymo tekstas ne visada garantuoja rezultatą, jei nėra aiškaus vykdymo ir duomenų apsikeitimo tarp teismų, probacijos tarnybų ir transporto institucijų. Todėl pagrindinis klausimas – ar uždarius spragą popieriuje bus sukurta ir praktinė sistema, kuri neleis jos atverti iš naujo.

  • Vairuotojo pažymėjimo egzaminai keisis iš esmės: dings aikštelė, atsiras naujos ribos

    Vairuotojo pažymėjimo egzaminai keisis iš esmės: dings aikštelė, atsiras naujos ribos

    Lenkijoje rengiama didelė vairuotojų egzaminavimo reforma, kuri gali iš esmės pakeisti praktinio egzamino logiką. Infrastruktūros ministerija siūlo atsisakyti privalomos manevravimo aikštelės kategorijos B egzamine ir daugiau dėmesio skirti važiavimui realiame eisme.

    Pagrindinis argumentas – dabartinė tvarka esą pernelyg dažnai tikrina išmoktas schemas, o ne realius įgūdžius. Ministerija teigia, kad dirbtinės sąlygos ne visuomet leidžia objektyviai įvertinti, kaip pradedantysis vairuotojas priima sprendimus kelyje.

    Kas keistųsi praktiniame egzamine?

    Pagal svarstomą kryptį, tokie elementai kaip važiavimas „aštuoniuke“, judėjimas atbulomis pagal pažymėtas ribas ar startas į įkalnę galėtų nebelikti kaip atskiras privalomas valstybinių egzaminų etapas. Vietoj to egzaminuotojas daugiau situacijų vertintų miesto gatvėse ir bendrame eisme.

    Didesnis svoris tektų parkavimui, apsisukimams, eismo juostų pasirinkimui, saugiam greičio pritaikymui bei elgesiui sankryžose. Kitaip tariant, tikrinama būtų tai, su kuo vairuotojas susiduria kasdien, o ne tai, ką galima „iškalti“ pagal orientyrus aikštelėje.

    „Planas toks, kad ne vėliau kaip nuo 2027 metų sausio 1 dienos manevravimo aikštelė dingtų iš praktinio vairavimo egzamino“, – sakė instruktorius ir žurnalistas Andrzejus Łapa.

    Kartu pabrėžiama, kad aikštelės visiškai nedingtų iš mokymo proceso. Vairavimo mokyklos ir toliau galėtų ten ruošti mokinius baziniams manevrams, tačiau valstybiniame egzamine lemiamas vertinimas persikeltų į realų eismą.

    Permainos teorijoje ir klausimų bazėje

    Reforma numatoma ne tik praktinėje dalyje. Ministerija skelbia ketinanti peržiūrėti teorijos egzaminą, mažinti klausimų skaičių ir labiau orientuoti juos į praktines situacijas bei eismo saugą.

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje Lenkijoje buvo keliami klausimai dėl kai kurių testų formuluočių, aktualumo ir to, ar jie atspindi naujausius teisės aktų pakeitimus. Todėl pertvarka siejama ir su siekiu atnaujinti bazę taip, kad ji būtų aiškesnė, nuoseklesnė ir mažiau „biurokratinė“.

    „Egzaminas turi atitikti realybę, kuri veikia kelyje“, – pabrėžė infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas.

    Galimas bandymų limitas ir naujos institucijos

    Dar viena svarstoma idėja – riboti nesėkmingų praktinio egzamino bandymų skaičių. Aptariamose gairėse minimas modelis, kai po kelių neišlaikytų bandymų kandidatas būtų nukreipiamas papildomoms pamokoms į vairavimo mokyklą, o tik tada galėtų vėl registruotis valstybiniam egzaminui.

    Tokiu būdu tikimasi sumažinti situacijas, kai į egzaminą kartojamai atvykstama nepakankamai pasirengus. Kartu planuojama griežčiau prižiūrėti vidinius egzaminus vairavimo mokyklose, kad jie taptų realesniu pasirengimo filtru, o ne formalumu.

    Ministerija taip pat kalba apie naujų struktūrų kūrimą, įskaitant egzaminavimo centrą ir konsultacinę tarybą. Į ją galėtų būti įtraukti instruktoriai, egzaminuotojai, kelių eismo saugos ekspertai, policijos ir regioninių egzaminavimo centrų atstovai.

    Kol kas galutinių teisės aktų formuluočių ir tikslaus įsigaliojimo grafiko nepaskelbta, tačiau ministerija aiškiai įvardija siekį pokyčius pradėti nuo 2027 metų pradžios. Diskusijos rodo, kad vertinimai nevienareikšmiai: vieni pokyčius laiko logišku žingsniu, kiti baiminasi dėl techninių įgūdžių lygio.