Tag: Eismo saugumas

  • „Tesla“ rankenėlės vėl po didinamuoju stiklu: JAV ruošia naujas taisykles, kurios palies visus

    „Tesla“ rankenėlės vėl po didinamuoju stiklu: JAV ruošia naujas taisykles, kurios palies visus

    JAV kelių eismo saugos reguliuotojai vėl atsidūrė dėmesio centre dėl „Tesla“ automobiliuose naudojamų durų rankenėlių ir elektroninių atidarymo sprendimų. Nacionalinė greitkelių eismo saugos administracija (NHTSA) atsisakė pradėti atskirą tyrimą dėl „Tesla Model 3“ vidaus durų atidarymo mechanizmo kaip galimo defekto, tačiau kartu žengė platesnį žingsnį.

    Agentūra nusprendė inicijuoti taisyklių peržiūrą, kuri galėtų nustatyti aiškesnius reikalavimus visiems gamintojams. Tikslas – užtikrinti, kad avarijos atveju keleiviai galėtų greitai ir intuityviai išlipti iš automobilio, net jei po smūgio dingtų elektros maitinimas.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Diskusijų esmė – modernūs, elektronika paremti durų atidarymo sprendimai: tiek išorinės įleidžiamos ar iššokančios rankenėlės, tiek salone esantys mygtukai ar elektroninės svirtelės. Kritikai teigia, kad po avarijos, dingus elektrai ar užstrigus mechanizmams, durų atidarymas gali tapti neakivaizdus, ypač panikos ar dūmų sąlygomis.

    „Tesla“ automobiliuose numatyti ir mechaniniai avariniai atidarymo sprendimai, tačiau jų vieta ir naudojimas ne visada akivaizdūs. Be to, tokie sprendimai paprastai skirti išlipimui iš vidaus, o gelbėtojams patekti į saloną svarbūs ir išoriniai, aiškiai suprantami atidarymo būdai.

    Ką planuoja NHTSA ir kodėl tai užtruks?

    NHTSA nurodo, kad taisyklių kūrimas yra viena ilgiausių reguliavimo priemonių, nes ji apima visą rinką ir reikalauja plačių konsultacijų. Tokiam procesui būtinos viešos pastabos, techninis vertinimas ir derinimas, todėl greitų pokyčių tikėtis nereikėtų.

    Vis dėlto agentūros kryptis aiški: siekiama „tvirto ir akivaizdaus“ evakuacijos sprendimo automobiliuose. Praktikoje tai galėtų reikšti griežtesnius reikalavimus dėl mechaninių atsarginių atidarymo mechanizmų, jų matomumo, žymėjimo bei veikimo scenarijų, kai transporto priemonė netenka maitinimo.

    Globali tendencija: spaudimas auga ne tik JAV

    Durų rankenėlių ir elektroninių atidarymo sistemų klausimas nėra vien „Tesla“ problema – panašias dizaino kryptis renkasi ir kiti gamintojai, siekdami aerodinamikos bei modernesnės išvaizdos. Dėl to reguliavimo pokyčiai, jei jie įsigaliotų, galėtų paveikti plačią dalį naujų modelių, ypač elektromobilių segmente.

    Papildomą foną kuria ir tarptautinė praktika: Kinija yra paskelbusi apie griežtesnį požiūrį į vidines ir išorines durų rankenėles bei jų veikimą nuo 2027 metų. Tai rodo, kad saugos standartai, susiję su avariniu išlipimu, tampa viena iš ryškėjančių automobilių dizaino reguliavimo krypčių.

    Jei JAV taisyklių peržiūra baigtųsi naujais reikalavimais, jie galėtų tapti precedentu ir kitoms rinkoms. Gamintojams tai reikštų papildomas inžinerines užduotis, o pirkėjams – didesnį aiškumą, kaip elgtis kritinėse situacijose, kai sekundės gali būti lemtingos.

  • Savaime važiuojantis autobusas Švedijoje pateko į avariją per pirmą reisą: ką parodė tyrimas

    Geteborge Švedijoje pirmą kartą keleiviams išvažiavęs savaeigis autobusas pateko į eismo įvykį dar tą pačią dieną. Incidentas įvyko miesto centre, kai viešojo transporto maršrutas buvo ką tik atvertas įprastiems keleiviams.

    Pranešama, kad autobusas lėtėjo artėdamas prie stotelės, o į jį iš galo atsitrenkė tramvajus. Tuo metu salone buvo vienas keleivis ir keli operatoriaus atstovai, prižiūrėję bandomąją paslaugą, tačiau žmonės nenukentėjo.

    Dėl susidūrimo laikinai buvo sutrikdytas eismas atkarpoje tarp kelių centrinių stotelių abiem kryptimis, kol tarnybos pašalino padarinius ir atnaujino įprastą judėjimą. Po kelių valandų susisiekimas buvo atstatytas, o savaeigis autobusas išgabentas į depą techninei apžiūrai.

    Kodėl tokie bandymai jautrūs?

    Nors šįkart susidūrimas įvyko tramvajui atsitrenkus iš galo, tokie atvejai viešajame transporte vertinami itin griežtai. Autonominių sistemų diegimas reikalauja ne tik patikimos technikos, bet ir suderinto „bendravimo“ su kitais eismo dalyviais, ypač mišriose miesto gatvėse.

    Ekspertai pabrėžia, kad miesto aplinkoje didžiausi iššūkiai kyla dėl sudėtingų situacijų prie stotelių, sankryžų ir vietų, kur susikerta keli transporto režimai. Net jei DI valdomas autobusas laikosi taisyklių, incidentai gali nutikti dėl kitų vairuotojų klaidų, netikėto stabdymo ar prasto matomumo.

    Kas vyks toliau?

    Po incidento operatorius paskelbė laikinai stabdantis šio autobuso eksploatavimą, kol bus baigta techninė patikra ir įvertintos priežastys. Paprastai tokiais atvejais tikrinami stabdymo algoritmai, jutiklių duomenys, įvykių registratoriai bei ryšio sistemos, kad būtų aišku, ar transporto priemonė elgėsi pagal nustatytus scenarijus.

    Švedijoje autonominio viešojo transporto bandymai vyksta jau ne vienerius metus, o jų tikslas siejamas su saugumo didinimu, mažesnėmis eksploatavimo sąnaudomis ir emisijų mažinimu. Tačiau reali praktika rodo, kad prieš masinį diegimą būtini ilgi bandymų laikotarpiai, aiškios atsakomybės taisyklės ir nuoseklus saugos auditas.

    Tokie incidentai dažnai tampa lūžio tašku diskusijose, kaip greitai miestai turėtų plėsti autonominių maršrutų geografiją. Keleiviams svarbiausia išlieka pasitikėjimas sistema, todėl operatoriai paprastai viešina tyrimų išvadas ir, jei reikia, koreguoja maršruto organizavimą bei saugos procedūras.

  • Legalios, bet pavojingos: testas parodė, kad sudilusios padangos stabdo net 11 metrų ilgiau

    Legalios, bet pavojingos: testas parodė, kad sudilusios padangos stabdo net 11 metrų ilgiau

    Net ir teisiškai tinkamos naudoti vasarinės padangos gali tapti rimta rizika lyjant, jei protektorius jau beveik ties riba. Bandymas specialioje šlapios dangos trasoje parodė, kad stabdymo kelias gali pailgėti daugiau nei 11 metrų, o tai realiame eisme reiškia smūgį ten, kur kitas automobilis jau būtų sustojęs.

    Testas atliktas „Contidrom“ poligone, kur asfaltas nuolat drėkinamas tūkstančiais purkštukų, kad sąlygos būtų kuo artimesnės šlapiai kelio dangai. Tokiose situacijose labiausiai išryškėja skirtumai tarp beveik naujų ir smarkiai nudėvėtų padangų.

    Bandymui naudoti du vienodi „Volkswagen“ ID.3 automobiliai su tuo pačiu vasarinių padangų modeliu ir identišku matmeniu 215/55 R18. Vienas komplektas turėjo apie 7,5 milimetro protektorių, o kitas buvo ties minimalia leistina 1,6 milimetro riba.

    Stabdant nuo 80 kilometrų per valandą, automobilis su geru protektoriumi sustojo po 26 metrų, o su beveik sudilusiomis padangomis – tik po 37,5 metro. Skirtumas siekė 11,5 metro, o toje vietoje, kur pirmasis jau buvo sustojęs, antrasis dar važiavo maždaug 44 kilometrų per valandą greičiu.

    Dar ryškesnė situacija fiksuota nuo 100 kilometrų per valandą: geras komplektas sustojo po 40 metrų, o nudėvėtoms padangoms prireikė apie 77,5 metro. Tai reiškia, kad po 40 metrų automobilis su prastu protektoriumi vis dar gali judėti maždaug 70 kilometrų per valandą greičiu, todėl susidūrimo pasekmės tampa itin sunkios.

    Kodėl šlapia danga viską pakeičia?

    Pagrindinė priežastis – protektoriaus gebėjimas išstumti vandenį iš po padangos ir užtikrinti sukibimą. Kai protektorius dėvisi, vandens šalinimo kanalai nebespėja dirbti, todėl didėja akvaplanavimo rizika ir stabdymo kelias šlapiame kelyje pailgėja nebe palaipsniui, o šuoliais.

    „Nuo naujos būklės iki maždaug 4–5 milimetrų protektoriaus stabdymo efektyvumas mažėja gana švelniai, tačiau žemiau 3 milimetrų prastėjimas tampa neproporcingai greitas“, – sakė „Continental“ tyrimų ir plėtros atstovas Philipp Must.

    Specialistai pabrėžia, kad kritinė riba šlapioms sąlygoms dažnai pasiekiama anksčiau nei įstatyme numatyti 1,6 milimetro. Dėl to vairuotojams rekomenduojama realiai vertinti ne tik teisėtumą, bet ir saugumo rezervą, ypač prieš intensyvesnį kelionių sezoną.

    O ant sausos dangos?

    Įdomu tai, kad ant sausos dangos labiau nudėvėta vasarinė padanga kartais gali stabdyti panašiai ar net kiek geriau nei visiškai nauja. Taip nutinka dėl didesnio gumos kontakto ploto ir mažesnių protektoriaus blokų deformacijų.

    Vis dėlto šis efektas galioja tik esant sausai dangai, o vos atsiradus vandeniui pranašumas išnyksta. Todėl ekspertai ragina nebandyti „pavažinėti iki galo“ ir nelaukti paskutinės leistinos ribos, jei automobilis dažnai naudojamas užmiestyje, važiuojama greičiau ar tenka dažnai stabdyti.

  • Žuvo filmo Godzilla ir Kongas aktorė Kaylee Hottle: pareigūnai įtaria greitį, tyrimas tęsiasi

    Žuvo filmo Godzilla ir Kongas aktorė Kaylee Hottle: pareigūnai įtaria greitį, tyrimas tęsiasi

    JAV pranešta apie 18-metės kurčios aktorės Kaylee Hottle mirtį. Ji buvo žinoma dėl Jios vaidmens filmuose Godzilla vs. Kong ir Godzilla x Kong: The New Empire.

    Apie tragediją socialiniuose tinkluose pranešė merginos tėvas Joshua Hottle, nurodęs, kad mirtina avarija įvyko Merilando valstijoje. Vėliau informaciją patvirtino vietos teisėsauga, teigusi, kad aktorė buvo nugabenta į traumų centrą, tačiau medikams jos išgelbėti nepavyko.

    Frederick apygardos šerifo biuras skelbia, kad viena iš galimų avarijos priežasčių galėjo būti per didelis greitis, tačiau aplinkybės dar tiriamos. Pranešta, kad 19-metis vairuotojas patyrė sužalojimų, kurie nebuvo laikomi pavojingais gyvybei, o kitas keleivis medicininės pagalbos atsisakė.

    Vaidmuo, išgarsinęs visame pasaulyje

    Kaylee Hottle gimė 2007 metais Atlantoje, Džordžijos valstijoje, ir augo kelių kartų kurčiųjų šeimoje. Viešai buvo pabrėžiama, kad ji anksti pradėjo vaidinti ir scenoje pasirodė dar būdama vaikas.

    Didžiausio dėmesio ji sulaukė 2021 metais, kai pasirodė filme Godzilla vs. Kong. Jo siužete jos suvaidinta Jia buvo jauna, kurtė mergaitė, užmezgusi išskirtinį ryšį su Kongu, o šis emocinis aspektas tapo vienu ryškiausių filmo akcentų.

    Vėliau aktorė sugrįžo ir tęsinyje Godzilla x Kong: The New Empire, taip įtvirtindama savo vietą vadinamojo Monsterverse filmų serijoje. Šie filmai sulaukė itin plataus tarptautinio dėmesio, todėl žinia apie Hottle mirtį greitai pasklido ir už JAV ribų.

    Užuojautos iš mokyklos ir kino industrijos

    Užuojautą pareiškė Teksaso kurčiųjų mokykla, kurioje Kaylee Hottle mokėsi vyresnėse klasėse. Bendruomenė pabrėžė, kad netektis sukrėtė jos šeimą, draugus ir bendraklasius.

    „Su giliu liūdesiu dalijamės širdį veriančia žinia, kad mūsų mokyklos abiturientė Kaylee Hottle tragiškai žuvo automobilio avarijoje. Mintimis esame su jos artimaisiais ir visais, kurie ją pažinojo“, – teigiama mokyklos pranešime.

    Atjautos žodžius viešai skelbė ir kino pasaulio atstovai. „Legendary Pictures“ išplatintame pareiškime akcentuota, kad jaunos aktorės vaidmuo į filmus įnešė šilumos ir žmogiškumo, o pati Kaylee buvo vertinama kaip svarbi kūrybinės komandos dalis.

    Kolegos taip pat dalijosi asmeniniais atsisveikinimo žodžiais socialiniuose tinkluose. Tarp jų buvo ir su Godzilla filmais siejamos aktorės, pabrėžusios, kad Hottle paliko ryškų pėdsaką filmavimo aikštelėje ir buvo prisimenama dėl nuoširdumo.

    Avarijos tyrimas tęsiamas, o pareigūnai žada pateikti daugiau informacijos, kai bus įvertintos visos aplinkybės. Kol kas viešai akcentuojama, kad galutinių išvadų dėl priežasčių dar nėra.

  • JAV miestelyje pradėjo bausti už variklinį stabdymą: kameros ir mikrofonai fiksuoja triukšmą

    JAV miestelyje pradėjo bausti už variklinį stabdymą: kameros ir mikrofonai fiksuoja triukšmą

    Variklinis stabdymas daugeliui vairuotojų yra įprastas būdas saugiai mažinti greitį, ypač leidžiantis nuo ilgesnių nuokalnių. Tačiau JAV Ajovos valstijos miestelyje Avoca ši praktika atsidūrė pareigūnų akiratyje: čia už per garsų stabdymą varikliu jau skiriamos baudos.

    Variklinis stabdymas padeda išlaikyti automobilio stabilumą ir sumažina apkrovą įprastiems stabdžiams. Lengvuosiuose automobiliuose jis dažniausiai reiškia žemesnės pavaros pasirinkimą, o sunkvežimiuose neretai naudojamos papildomos lėtinimo sistemos, kurios leidžia ilgai stabdyti neperkaitinant diskų ir kaladėlių.

    Kodėl Avoca ėmėsi kontrolės?

    Avoca apylinkėse yra maždaug 800 metrų ilgio statesnė nuokalnė, kurioje vairuotojai turi nuosekliai mažinti greitį. Šioje atkarpoje sunkiasvorio transporto vairuotojai dažnai pasitelkia vadinamąjį dekompresinį variklio stabdį, JAV dažnai vadinamą „jake brake“.

    Ši sistema lėtina transporto priemonę keičiant variklio darbo režimą taip, kad jis veiktų kaip stabdantis mechanizmas. Problema ta, kad ypač senesnės tokių sistemų versijos gali skleisti labai ryškų, aplinkiniams girdimą ir varginantį triukšmą.

    Kameros ir mikrofonai skaičiuoja pažeidimus

    Miestelyje pradėtas taikyti sprendimas, paremtas vaizdo kameromis ir triukšmo matavimo mikrofonais. Sistema fiksuoja pravažiuojančias transporto priemones ir įvertina, ar jų skleidžiamas garsas neviršija nustatytų ribų.

    Skelbiama, kad bandomuoju laikotarpiu užfiksuoti 183 per didelio triukšmo atvejai, o vėliau kontrolė pradėta taikyti nuolat. Bauda siekia apie 45 eurus.

    Saugumas prieš ramybę: kodėl tai kelia diskusijų?

    Gyventojų noras mažinti triukšmą suprantamas, nes eismo keliamas garsas yra viena dažniausių gyvenimo šalia intensyvių kelių problemų. Vis dėlto kritikai atkreipia dėmesį, kad dekompresinis variklio stabdis yra legali, transporto priemonėse gamykliškai montuojama ir saugumui svarbi įranga.

    Ginčą kursto ir praktinis aspektas: leidžiantis nuo nuokalnės sunkvežimiams dažnai būtina stabdyti ilgai, o vien tik įprastų stabdžių naudojimas didina perkaitimo riziką. Dėl to vairuotojai gali atsidurti situacijoje, kai turi rinktis tarp galimos baudos už triukšmą ir potencialiai pavojingo stabdžių perkaitimo.

  • Tasmanijoje išgarsėjęs jūrinis dramblys Neilas blokuoja kelius ir apgadina automobilius: valdžia prašo laikytis atstumo

    Tasmanijos pietinėje pakrantėje dėmesio centre atsidūrė penkerių metų jūrinis dramblys Neilas, kurio pasirodymai sausumoje vis dažniau trikdo nedidelių pakrančių miestelių kasdienybę. Gyvūnas ne tik išgula keliuose ir sustabdo eismą, bet ir yra apgadinęs kelio stulpelius, informacinį ženklą, tvorą bei bandęs „aiškintis santykius“ su stovinčiais automobiliais.

    Vietos institucijos ragina žmones nepersekioti Neilo ir gerbti jo erdvę, nes socialinių tinklų sukurta šlovė pradėjo kelti riziką ir pačiam gyvūnui, ir gyventojams. Pasak Tasmanijos gamtos išteklių ir aplinkos institucijų atstovų, didžiausia problema tampa ne Neilo elgesys, o žmonių noras bet kokia kaina prieiti arčiau dėl įspūdingos nuotraukos.

    „Jau matėme gana neatsakingų situacijų, kai žmonės prineša mažus vaikus visai prie pat gyvūno vien tam, kad padarytų kadrą socialiniams tinklams“, – sakė Tasmanijos gamtos išteklių ir aplinkos departamento atstovas Chrisas Carlyonas.

    Valdžia taip pat prašo internete neskelbti tikslios gyvūno buvimo vietos, kad prie jo nepradėtų masiškai rinktis smalsuolių minios. Tokios situacijos, pareigūnų teigimu, gali priversti reindžerius imtis rizikingo gyvūno iškeldinimo, o tai stresuotų Neilą ir didintų nelaimingų atsitikimų tikimybę.

    Tasmanijos universiteto mokslininkė Sophia Volzke aiškina, kad agresyvesni jauno patino „išsišokimai“ yra natūrali elgsena. Jauni jūriniai drambliai taip treniruojasi būsimiems susirėmimams dėl dominavimo, o kai aplink nėra kitų panašaus amžiaus patinų, „taikiniais“ kartais tampa kelio infrastruktūra ar žmonių palikti daiktai.

    Specialistai primena, kad jūrinių dramblių išėjimai į krantą yra įprasta jų gyvenimo ciklo dalis. Kelis kartus per metus jie palieka vandenyną pailsėti, badauti ir šerti, todėl Neilas į gimtąsias vietas sugrįžta ne pirmą kartą, tačiau šįkart išskirtinį dėmesį dar labiau sustiprino socialiniai tinklai ir tūkstantinės auditorijos.

  • Kauno sprendimai pėsčiųjų perėjose duoda rezultatą: nereguliuojamose – nė vienos žūties

    Kaune pastaraisiais metais nuosekliai diegiamos eismo saugumo priemonės, skirtos mažinti nelaimių riziką pėsčiųjų perėjose. Savivaldybė akcentuoja kryptinį perėjų apšvietimą, ryškesnį ženklinimą, atitvarus bei papildomus įspėjamuosius sprendimus, kurie turi skatinti vairuotojus laiku sumažinti greitį.

    Miesto pateikiami duomenys rodo išskirtinį rezultatą: nuo 2019 metų birželio iki 2025 metų gruodžio Kaune, tarp penkių didžiausių Lietuvos miestų, neužfiksuota nė vieno žuvusiojo nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose. Tuo pat metu fiksuojama ir bendra tendencija, kad sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius trejus metus iš eilės mažėja.

    „Rombai“ ir kitos priemonės

    Viena labiausiai pastebimų priemonių Kauno gatvėse – prieš pėsčiųjų perėjas ant važiuojamosios dalies žymimi rombo formos ženklai, vairuotojams primenantys apie artėjančią perėją. Šis ženklinimas Kaune pradėtas taikyti 2018 metais, o savivaldybė nurodo, kad per pirmuosius dvejus metus jis prisidėjo prie skaudžių nelaimių skaičiaus mažėjimo.

    Rombai įrengiami likus maždaug 30 ir 15 metrų iki perėjos. Idėja paprasta: jei automobilis pravažiuoja rombus nemažindamas greičio, pėsčiajam lengviau suprasti, kad transporto priemonė gali nespėti sustoti, todėl sprendimą žengti į perėją verta atidėti.

    „Statistika rodo, kad Kauno investicijos į infrastruktūros gerinimą ir saugumo priemones pasiteisina“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Be šio ženklinimo, mieste naudojami padidinto atspindžio kelio ženklai, perėjose diegiamas kryptinis apšvietimas, o sankryžose pritaikomi sprendimai, gerinantys matomumą ir pėsčiųjų judėjimo aiškumą. Kai kur įrengtos įstrižinės perėjos, leidžiančios pėstiesiems pereiti sankryžą viena faze, kai transporto srautams dega raudonas signalas.

    Kur daugiausia rizikos?

    Nors infrastruktūra gali reikšmingai sumažinti nelaimių tikimybę, avaringumo statistikoje dažnai kartojasi tas pats veiksnys: pernelyg didelis greitis ir neatsargus vairavimas. Savivaldybė pabrėžia, kad net ir efektyviausios priemonės veikia tik tada, kai eismo dalyviai laikosi taisyklių ir reaguoja į ženklinimą.

    Kaunas taip pat taiko vadinamųjų juodųjų dėmių mažinimo principą, kai prioritetas teikiamas sankryžoms ir gatvių atkarpoms, kuriose per kelerius metus pasikartoja įskaitiniai eismo įvykiai. Tokiose vietose sprendimai paprastai būna kompleksiniai: nuo šviesoforų įrengimo iki eismo srautų perplanavimo.

    Eismo valdymas ir stebėsena

    Mieste eismas vis dažniau valdomas remiantis realiais srautų duomenimis: vaizdo stebėjimo kameros ir eismo valdymo centras padeda koreguoti šviesoforų ciklus bei greičiau reaguoti į spūstis ar incidentus. Praktikoje tai leidžia mažinti staigių manevrų ir konfliktinių situacijų tikimybę, ypač intensyvaus judėjimo zonose.

    Kauno savivaldybė teigia esanti pasirengusi dalintis patirtimi su kitais miestais, svarstančiais panašius sprendimus. Pasak miesto atstovų, tikslas išlieka aiškus: kad saugesnės pėsčiųjų perėjos būtų ne pavienės išimtys, o nuoseklus standartas visame mieste.

  • Ukmergės tilto per Šventąją remontas startuoja: „Via Lietuva“ investuos per 5 mln. eurų

    Ukmergėje pradedami kapitalinio remonto darbai viename svarbiausių miesto infrastruktūros objektų – tilte per Šventąją, esančiame valstybinės reikšmės krašto kelyje Ukmergė–Molėtai (Nr. 115). Sutartį dėl darbų pasirašė AB „Via Lietuva“, o kartu bus tvarkomas ir greta esantis kelio ruožas.

    Pasak susisiekimo ministro Juro Taminsko, tilto atnaujinimas yra platesnės programos dalis, kuria siekiama mažinti avarinės būklės tiltų skaičių visoje Lietuvoje. Ministerijos teigimu, 2026 metais planuojama sutvarkyti 25 tiltus ir viadukus, o iki 2028 metų pabaigos – 105 avarinės būklės tiltus.

    „Kiekvienas sutvarkytas tiltas reiškia ne tik saugesnį eismą, bet ir gyvesnius regionus, kai žmonės kasdien patogiau keliauja į darbą, mokyklą ar pas gydytojus“, – sakė Juras Taminskas.

    „Tiltas per Šventąją yra vienas svarbiausių infrastruktūros objektų Ukmergėje, todėl jo būklė tiesiogiai veikia tiek eismo saugumą, tiek kasdienį gyventojų mobilumą“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Kapitalinio remonto metu numatyta suremontuoti ir sustiprinti tilto sijas, sutvarkyti krantinių atramas, pakeisti susidėvėjusius guolius. Taip pat bus visiškai keičiama tilto dangos konstrukcija, šalitilčių plokštės, įrengiami nauji deformaciniai pjūviai, atnaujinami atitvarai ir turėklai, numatytas modernus apšvietimas.

    Siekiant apsaugoti statinį nuo aplinkos poveikio, bus įrengta nauja hidroizoliacija, vandens nuvedimo sistema ir vandens surinkimo šuliniai prieigose. Projekte taip pat numatyta sutvarkyti šlaitus, atnaujinti laiptus vienoje pusėje ir įrengti naujus šlaitinius laiptus kitoje.

    Kartu bus rekonstruojamas krašto kelio Nr. 115 ruožas nuo 0,512 iki 0,836 kilometro. Jame planuojama atnaujinti kelio dangą, kairėje pusėje įrengti automobilių stovėjimo juostą iš betoninių trinkelių bei 0,5 metro pločio techninį šaligatvį.

    Eismo saugumui gerinti numatyta įrengti saugos salelę su nereguliuojama pėsčiųjų perėja, rekonstruoti septynias nuovažas, įrengti vedimo paviršius neregiams. Taip pat bus tiesiami nauji lietaus nuotekų surinkimo tinklai ir visame ruože diegiama kelio drenažo sistema.

    Projekto rangovas – UAB „Švykai“, o techninį projektą parengė UAB „INHUS Engineering“. Rangos darbų sutarties vertė siekia 5,33 mln. eurų su PVM, darbus planuojama užbaigti iki 2027 metų pabaigos.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad informacija apie darbų pradžią ir laikinus eismo organizavimo sprendimus bus pateikta vėliau atskiru pranešimu. Bendrovė prižiūri daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių ir daugiau kaip 1 500 tiltų, viadukų bei tunelių.

  • Kėdainiuose bus šalinamas saugotinas klevas: savivaldybė įspėja dėl rizikos eismo saugumui

    Kėdainiuose bus šalinamas saugotinas klevas: savivaldybė įspėja dėl rizikos eismo saugumui

    Kėdainių rajono savivaldybė informuoja, kad priimtas sprendimas išduoti leidimą pašalinti saugotiną želdinį Nr. SL-4 – klevą, augantį valstybinėje žemėje Kėdainių rajone, Josvainių miestelyje, Rytų gatvėje. Nurodoma, kad medžio kamieno skersmuo 1,3 metro aukštyje siekia 58 centimetrus.

    Pasak savivaldybės, sprendimas priimtas įvertinus medžio būklę ir galimą pavojų aplinkiniams. Teigiama, kad klevas yra išpuvęs stiebo apačioje, pasviręs į važiuojamąją kelio dalį ir dėl to gali kelti grėsmę žmonių gyvybei, turtui bei eismo saugumui.

    Tokiais atvejais savivaldybės paprastai remiasi želdinių būklės vertinimu, kai svarbiausia tampa rizikos valdymas: pasvirę, puvinio pažeisti ar konstrukciškai susilpnėję medžiai gali lūžti staiga, ypač per stipresnį vėją ar gausesnių kritulių laikotarpiais. Dėl to sprendimai dėl saugotinų medžių dažniausiai siejami ne su estetika, o su realia grėsme viešajam saugumui.

    Pranešime taip pat nurodoma, kad medžio atkuriamosios vertės kompensacija šiuo atveju neskaičiuojama. Tai reiškia, kad papildomas mokestis už pašalinamą želdinį nebus taikomas, nes sprendimas grindžiamas būtinybe pašalinti pavojų.

    Leidimas įsigalioja 2026 metų liepos 2 dieną. Gyventojams, norintiems patikslinti informaciją dėl numatomų darbų ar jų eigos, savivaldybė nurodo kontaktą: Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vyresnioji specialistė Agnė Čerenkovaitė-Sinickienė.

  • Alytaus miesto šventė: ką privalo žinoti pavežėjai ir taksi, kad keleivių vežimas vyktų be pažeidimų

    Alytaus miesto šventės dienomis keleivių srautai į renginius Dainų slėnyje paprastai išauga, todėl savivaldybė primena, kad pavežėjimo ir taksi paslaugos turi būti teikiamos laikantis aiškių reikalavimų. Tikslas – užtikrinti tvarką, keleivių saugumą ir sklandų eismą intensyviausiu metu.

    Keleivių vežimą pagal užsakymą vykdantys vairuotojai turi pasirūpinti, kad automobilis būtų pažymėtas nustatytu ženklu. Jis turi būti pritvirtintas taip, kad būtų matomas iš išorės, ir atitikti minimalius dydžio reikalavimus.

    Ženklinimas pavežėjams

    Lengvajame automobilyje, kuriuo vykdoma keleivių vežimo pagal užsakymą veikla, privalo būti pritvirtintas ženklas priekinio lango dešiniajame apatiniame kampe ir galinio lango dešiniajame viršutiniame kampe. Abu ženklai turi būti aiškiai matomi iš transporto priemonės išorės.

    Nurodoma, kad ženklo ilgis ir plotis turi būti ne mažesni kaip 100 milimetrų. Ženklas gali būti atspausdintas ant popieriaus, tačiau svarbu, kad jis išliktų tvarkingas ir įskaitomas viso darbo metu.

    Ženklo apačioje esančiame baltame stačiakampyje turi būti įrašytas išduotos individualios veiklos pažymos numeris. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad netvarkingas, neįskaitomas ar reikiamos informacijos neturintis ženklinimas gali būti vertinamas kaip reikalavimų nesilaikymas.

    Reikalavimai taksi automobiliams

    Taksi vairuotojams primenama apie pareigą salono priekyje, keleiviams gerai matomoje vietoje, turėti pritvirtintą nustatytos formos taksi vairuotojo kortelę. Joje turi būti nurodyti vežėjo nustatyti tarifai, vežėjo ir vairuotojo rekvizitai, taip pat turi būti priklijuota vairuotojo nuotrauka.

    Kortelės matmenys turi būti 100 x 200 milimetrų. Rekomenduojama kortelę gaminti iš standaus popieriaus ir ją laminuoti po to, kai užpildomi duomenys ir priklijuojama nuotrauka, kad dokumentas išliktų tvarkingas ir lengvai įskaitomas.

    Šventės metu vairuotojams taip pat pravartu planuoti laiką ir maršrutus, nes prie didžiųjų renginių erdvių dažniau formuojasi spūstys, o sustojimai keleivių paėmimui gali būti griežčiau kontroliuojami. Savivaldybė ragina laikytis kelių eismo taisyklių, neblokuoti sankryžų ir pasirinkti vietas, kur saugu įlaipinti bei išlaipinti keleivius.

    „Šventė švente, bet saugumas ir tvarka – mūsų prioritetas“, – nurodoma savivaldybės pateiktoje informacijoje.

    Primenama, kad tvarkos užtikrinimas naudingas ir patiems paslaugų teikėjams: aiškus ženklinimas bei keleiviams matoma informacija mažina nesusipratimų tikimybę ir padeda išvengti ginčų dėl paslaugos teikėjo statuso ar taikomų tarifų.