CP v2

Tag: Eismo saugumas

  • Tasmanijoje išgarsėjęs jūrinis dramblys Neilas blokuoja kelius ir apgadina automobilius: valdžia prašo laikytis atstumo

    Tasmanijos pietinėje pakrantėje dėmesio centre atsidūrė penkerių metų jūrinis dramblys Neilas, kurio pasirodymai sausumoje vis dažniau trikdo nedidelių pakrančių miestelių kasdienybę. Gyvūnas ne tik išgula keliuose ir sustabdo eismą, bet ir yra apgadinęs kelio stulpelius, informacinį ženklą, tvorą bei bandęs „aiškintis santykius“ su stovinčiais automobiliais.

    Vietos institucijos ragina žmones nepersekioti Neilo ir gerbti jo erdvę, nes socialinių tinklų sukurta šlovė pradėjo kelti riziką ir pačiam gyvūnui, ir gyventojams. Pasak Tasmanijos gamtos išteklių ir aplinkos institucijų atstovų, didžiausia problema tampa ne Neilo elgesys, o žmonių noras bet kokia kaina prieiti arčiau dėl įspūdingos nuotraukos.

    „Jau matėme gana neatsakingų situacijų, kai žmonės prineša mažus vaikus visai prie pat gyvūno vien tam, kad padarytų kadrą socialiniams tinklams“, – sakė Tasmanijos gamtos išteklių ir aplinkos departamento atstovas Chrisas Carlyonas.

    Valdžia taip pat prašo internete neskelbti tikslios gyvūno buvimo vietos, kad prie jo nepradėtų masiškai rinktis smalsuolių minios. Tokios situacijos, pareigūnų teigimu, gali priversti reindžerius imtis rizikingo gyvūno iškeldinimo, o tai stresuotų Neilą ir didintų nelaimingų atsitikimų tikimybę.

    Tasmanijos universiteto mokslininkė Sophia Volzke aiškina, kad agresyvesni jauno patino „išsišokimai“ yra natūrali elgsena. Jauni jūriniai drambliai taip treniruojasi būsimiems susirėmimams dėl dominavimo, o kai aplink nėra kitų panašaus amžiaus patinų, „taikiniais“ kartais tampa kelio infrastruktūra ar žmonių palikti daiktai.

    Specialistai primena, kad jūrinių dramblių išėjimai į krantą yra įprasta jų gyvenimo ciklo dalis. Kelis kartus per metus jie palieka vandenyną pailsėti, badauti ir šerti, todėl Neilas į gimtąsias vietas sugrįžta ne pirmą kartą, tačiau šįkart išskirtinį dėmesį dar labiau sustiprino socialiniai tinklai ir tūkstantinės auditorijos.

  • Kauno sprendimai pėsčiųjų perėjose duoda rezultatą: nereguliuojamose – nė vienos žūties

    Kaune pastaraisiais metais nuosekliai diegiamos eismo saugumo priemonės, skirtos mažinti nelaimių riziką pėsčiųjų perėjose. Savivaldybė akcentuoja kryptinį perėjų apšvietimą, ryškesnį ženklinimą, atitvarus bei papildomus įspėjamuosius sprendimus, kurie turi skatinti vairuotojus laiku sumažinti greitį.

    Miesto pateikiami duomenys rodo išskirtinį rezultatą: nuo 2019 metų birželio iki 2025 metų gruodžio Kaune, tarp penkių didžiausių Lietuvos miestų, neužfiksuota nė vieno žuvusiojo nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose. Tuo pat metu fiksuojama ir bendra tendencija, kad sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius trejus metus iš eilės mažėja.

    „Rombai“ ir kitos priemonės

    Viena labiausiai pastebimų priemonių Kauno gatvėse – prieš pėsčiųjų perėjas ant važiuojamosios dalies žymimi rombo formos ženklai, vairuotojams primenantys apie artėjančią perėją. Šis ženklinimas Kaune pradėtas taikyti 2018 metais, o savivaldybė nurodo, kad per pirmuosius dvejus metus jis prisidėjo prie skaudžių nelaimių skaičiaus mažėjimo.

    Rombai įrengiami likus maždaug 30 ir 15 metrų iki perėjos. Idėja paprasta: jei automobilis pravažiuoja rombus nemažindamas greičio, pėsčiajam lengviau suprasti, kad transporto priemonė gali nespėti sustoti, todėl sprendimą žengti į perėją verta atidėti.

    „Statistika rodo, kad Kauno investicijos į infrastruktūros gerinimą ir saugumo priemones pasiteisina“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Be šio ženklinimo, mieste naudojami padidinto atspindžio kelio ženklai, perėjose diegiamas kryptinis apšvietimas, o sankryžose pritaikomi sprendimai, gerinantys matomumą ir pėsčiųjų judėjimo aiškumą. Kai kur įrengtos įstrižinės perėjos, leidžiančios pėstiesiems pereiti sankryžą viena faze, kai transporto srautams dega raudonas signalas.

    Kur daugiausia rizikos?

    Nors infrastruktūra gali reikšmingai sumažinti nelaimių tikimybę, avaringumo statistikoje dažnai kartojasi tas pats veiksnys: pernelyg didelis greitis ir neatsargus vairavimas. Savivaldybė pabrėžia, kad net ir efektyviausios priemonės veikia tik tada, kai eismo dalyviai laikosi taisyklių ir reaguoja į ženklinimą.

    Kaunas taip pat taiko vadinamųjų juodųjų dėmių mažinimo principą, kai prioritetas teikiamas sankryžoms ir gatvių atkarpoms, kuriose per kelerius metus pasikartoja įskaitiniai eismo įvykiai. Tokiose vietose sprendimai paprastai būna kompleksiniai: nuo šviesoforų įrengimo iki eismo srautų perplanavimo.

    Eismo valdymas ir stebėsena

    Mieste eismas vis dažniau valdomas remiantis realiais srautų duomenimis: vaizdo stebėjimo kameros ir eismo valdymo centras padeda koreguoti šviesoforų ciklus bei greičiau reaguoti į spūstis ar incidentus. Praktikoje tai leidžia mažinti staigių manevrų ir konfliktinių situacijų tikimybę, ypač intensyvaus judėjimo zonose.

    Kauno savivaldybė teigia esanti pasirengusi dalintis patirtimi su kitais miestais, svarstančiais panašius sprendimus. Pasak miesto atstovų, tikslas išlieka aiškus: kad saugesnės pėsčiųjų perėjos būtų ne pavienės išimtys, o nuoseklus standartas visame mieste.

  • Ukmergės tilto per Šventąją remontas startuoja: „Via Lietuva“ investuos per 5 mln. eurų

    Ukmergėje pradedami kapitalinio remonto darbai viename svarbiausių miesto infrastruktūros objektų – tilte per Šventąją, esančiame valstybinės reikšmės krašto kelyje Ukmergė–Molėtai (Nr. 115). Sutartį dėl darbų pasirašė AB „Via Lietuva“, o kartu bus tvarkomas ir greta esantis kelio ruožas.

    Pasak susisiekimo ministro Juro Taminsko, tilto atnaujinimas yra platesnės programos dalis, kuria siekiama mažinti avarinės būklės tiltų skaičių visoje Lietuvoje. Ministerijos teigimu, 2026 metais planuojama sutvarkyti 25 tiltus ir viadukus, o iki 2028 metų pabaigos – 105 avarinės būklės tiltus.

    „Kiekvienas sutvarkytas tiltas reiškia ne tik saugesnį eismą, bet ir gyvesnius regionus, kai žmonės kasdien patogiau keliauja į darbą, mokyklą ar pas gydytojus“, – sakė Juras Taminskas.

    „Tiltas per Šventąją yra vienas svarbiausių infrastruktūros objektų Ukmergėje, todėl jo būklė tiesiogiai veikia tiek eismo saugumą, tiek kasdienį gyventojų mobilumą“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Kapitalinio remonto metu numatyta suremontuoti ir sustiprinti tilto sijas, sutvarkyti krantinių atramas, pakeisti susidėvėjusius guolius. Taip pat bus visiškai keičiama tilto dangos konstrukcija, šalitilčių plokštės, įrengiami nauji deformaciniai pjūviai, atnaujinami atitvarai ir turėklai, numatytas modernus apšvietimas.

    Siekiant apsaugoti statinį nuo aplinkos poveikio, bus įrengta nauja hidroizoliacija, vandens nuvedimo sistema ir vandens surinkimo šuliniai prieigose. Projekte taip pat numatyta sutvarkyti šlaitus, atnaujinti laiptus vienoje pusėje ir įrengti naujus šlaitinius laiptus kitoje.

    Kartu bus rekonstruojamas krašto kelio Nr. 115 ruožas nuo 0,512 iki 0,836 kilometro. Jame planuojama atnaujinti kelio dangą, kairėje pusėje įrengti automobilių stovėjimo juostą iš betoninių trinkelių bei 0,5 metro pločio techninį šaligatvį.

    Eismo saugumui gerinti numatyta įrengti saugos salelę su nereguliuojama pėsčiųjų perėja, rekonstruoti septynias nuovažas, įrengti vedimo paviršius neregiams. Taip pat bus tiesiami nauji lietaus nuotekų surinkimo tinklai ir visame ruože diegiama kelio drenažo sistema.

    Projekto rangovas – UAB „Švykai“, o techninį projektą parengė UAB „INHUS Engineering“. Rangos darbų sutarties vertė siekia 5,33 mln. eurų su PVM, darbus planuojama užbaigti iki 2027 metų pabaigos.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad informacija apie darbų pradžią ir laikinus eismo organizavimo sprendimus bus pateikta vėliau atskiru pranešimu. Bendrovė prižiūri daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių ir daugiau kaip 1 500 tiltų, viadukų bei tunelių.

  • Kėdainiuose bus šalinamas saugotinas klevas: savivaldybė įspėja dėl rizikos eismo saugumui

    Kėdainiuose bus šalinamas saugotinas klevas: savivaldybė įspėja dėl rizikos eismo saugumui

    Kėdainių rajono savivaldybė informuoja, kad priimtas sprendimas išduoti leidimą pašalinti saugotiną želdinį Nr. SL-4 – klevą, augantį valstybinėje žemėje Kėdainių rajone, Josvainių miestelyje, Rytų gatvėje. Nurodoma, kad medžio kamieno skersmuo 1,3 metro aukštyje siekia 58 centimetrus.

    Pasak savivaldybės, sprendimas priimtas įvertinus medžio būklę ir galimą pavojų aplinkiniams. Teigiama, kad klevas yra išpuvęs stiebo apačioje, pasviręs į važiuojamąją kelio dalį ir dėl to gali kelti grėsmę žmonių gyvybei, turtui bei eismo saugumui.

    Tokiais atvejais savivaldybės paprastai remiasi želdinių būklės vertinimu, kai svarbiausia tampa rizikos valdymas: pasvirę, puvinio pažeisti ar konstrukciškai susilpnėję medžiai gali lūžti staiga, ypač per stipresnį vėją ar gausesnių kritulių laikotarpiais. Dėl to sprendimai dėl saugotinų medžių dažniausiai siejami ne su estetika, o su realia grėsme viešajam saugumui.

    Pranešime taip pat nurodoma, kad medžio atkuriamosios vertės kompensacija šiuo atveju neskaičiuojama. Tai reiškia, kad papildomas mokestis už pašalinamą želdinį nebus taikomas, nes sprendimas grindžiamas būtinybe pašalinti pavojų.

    Leidimas įsigalioja 2026 metų liepos 2 dieną. Gyventojams, norintiems patikslinti informaciją dėl numatomų darbų ar jų eigos, savivaldybė nurodo kontaktą: Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vyresnioji specialistė Agnė Čerenkovaitė-Sinickienė.

  • Alytaus miesto šventė: ką privalo žinoti pavežėjai ir taksi, kad keleivių vežimas vyktų be pažeidimų

    Alytaus miesto šventės dienomis keleivių srautai į renginius Dainų slėnyje paprastai išauga, todėl savivaldybė primena, kad pavežėjimo ir taksi paslaugos turi būti teikiamos laikantis aiškių reikalavimų. Tikslas – užtikrinti tvarką, keleivių saugumą ir sklandų eismą intensyviausiu metu.

    Keleivių vežimą pagal užsakymą vykdantys vairuotojai turi pasirūpinti, kad automobilis būtų pažymėtas nustatytu ženklu. Jis turi būti pritvirtintas taip, kad būtų matomas iš išorės, ir atitikti minimalius dydžio reikalavimus.

    Ženklinimas pavežėjams

    Lengvajame automobilyje, kuriuo vykdoma keleivių vežimo pagal užsakymą veikla, privalo būti pritvirtintas ženklas priekinio lango dešiniajame apatiniame kampe ir galinio lango dešiniajame viršutiniame kampe. Abu ženklai turi būti aiškiai matomi iš transporto priemonės išorės.

    Nurodoma, kad ženklo ilgis ir plotis turi būti ne mažesni kaip 100 milimetrų. Ženklas gali būti atspausdintas ant popieriaus, tačiau svarbu, kad jis išliktų tvarkingas ir įskaitomas viso darbo metu.

    Ženklo apačioje esančiame baltame stačiakampyje turi būti įrašytas išduotos individualios veiklos pažymos numeris. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad netvarkingas, neįskaitomas ar reikiamos informacijos neturintis ženklinimas gali būti vertinamas kaip reikalavimų nesilaikymas.

    Reikalavimai taksi automobiliams

    Taksi vairuotojams primenama apie pareigą salono priekyje, keleiviams gerai matomoje vietoje, turėti pritvirtintą nustatytos formos taksi vairuotojo kortelę. Joje turi būti nurodyti vežėjo nustatyti tarifai, vežėjo ir vairuotojo rekvizitai, taip pat turi būti priklijuota vairuotojo nuotrauka.

    Kortelės matmenys turi būti 100 x 200 milimetrų. Rekomenduojama kortelę gaminti iš standaus popieriaus ir ją laminuoti po to, kai užpildomi duomenys ir priklijuojama nuotrauka, kad dokumentas išliktų tvarkingas ir lengvai įskaitomas.

    Šventės metu vairuotojams taip pat pravartu planuoti laiką ir maršrutus, nes prie didžiųjų renginių erdvių dažniau formuojasi spūstys, o sustojimai keleivių paėmimui gali būti griežčiau kontroliuojami. Savivaldybė ragina laikytis kelių eismo taisyklių, neblokuoti sankryžų ir pasirinkti vietas, kur saugu įlaipinti bei išlaipinti keleivius.

    „Šventė švente, bet saugumas ir tvarka – mūsų prioritetas“, – nurodoma savivaldybės pateiktoje informacijoje.

    Primenama, kad tvarkos užtikrinimas naudingas ir patiems paslaugų teikėjams: aiškus ženklinimas bei keleiviams matoma informacija mažina nesusipratimų tikimybę ir padeda išvengti ginčų dėl paslaugos teikėjo statuso ar taikomų tarifų.

  • Marijampolėje keičiasi eismas ir stovėjimas: nuo tilto ribojimų iki laikinų uždarymų renginiams

    Marijampolėje keičiasi eismas ir stovėjimas: nuo tilto ribojimų iki laikinų uždarymų renginiams

    Marijampolės savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisija gegužės 20 dieną posėdyje priėmė sprendimus, kurie artimiausiu metu palies vairuotojus, gyventojus ir miesto svečius. Nutarimai apima eismo ribojimus, ženklų perkėlimą, stovėjimo tvarkos korekcijas ir laikinas priemones renginių bei darbų metu.

    Vienas svarbiausių klausimų susijęs su tiltu, vedančiu į SB „Papartis“. Komisija pritarė aukščio ribojimo priemonės įrengimui ir rekomendavo pastatyti kelio ženklus, nurodančius ribotą aukštį iki 2,80 metro, taip pat įrengti fizinę ribojimo priemonę, kad į tiltą nepatektų per aukštos transporto priemonės.

    Taip pat numatyti pokyčiai Liudvinavo miestelyje: pritarta greičio mažinimo kalnelio perkėlimui Paparčio gatvėje. Savivaldybė tokiais sprendimais paprastai siekia geresnio matomumo, mažesnio greičio gyvenamosiose teritorijose ir aiškesnės eismo tvarkos prie įvažiavimų į kiemus.

    Marijampolėje bus koreguojamas ir stovėjimo riboto laiko ženklinimas: nuspręsta kelio ženklą, žymintį riboto laiko stovėjimo vietą, perkelti prie Vilkaviškio g. 38 arčiau Vilkaviškio g. 36 namo. Savivaldybės teigimu, tokie pakeitimai paprastai derinami atsižvelgiant į gyventojų srautus, įvažiavimus ir realų vietų naudojimą.

    Komisija taip pat rekomendavo panaikinti vieną asmenims su negalia skirtą stovėjimo vietą prie Marijampolės socialinės pagalbos centro Bažnyčios gatvėje. Tokie sprendimai dažniausiai priimami įvertinus faktinį užimtumą ir tai, ar šalia yra pakankamai kitų pritaikytų vietų, tačiau galutinis sprendimų įgyvendinimas priklauso nuo eismo organizavimo darbų ir ženklinimo.

    Numatyti ir laikini eismo ribojimai renginių metu. Pritarta laikinai riboti eismą renginio Bėgam už Marijampolę 2026 metu, taip pat priimtas sprendimas Cukrinis festivalis 2026 laikotarpiu apriboti patekimą į J. Basanavičiaus aikštėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, paliekant ją tik renginį aptarnaujančiam transportui.

    Sporto renginiai keis ir Kauno gatvės eismą: dėl vyksiančių futbolo varžybų leidžiamas laikinas automobilių stovėjimas kampu pirmoje eismo juostoje atkarpoje nuo Parko gatvės sankryžos iki Kauno g. 100A. Vairuotojams rekomenduojama iš anksto įvertinti, kad piko metu ši atkarpa gali tapti lėtesnė, o manevravimas įvažiuojant ir išvažiuojant iš stovėjimo vietų pareikalaus daugiau dėmesio.

    Atskirai akcentuotas ir sunkiasvorių transporto srautas: nuspręsta riboti sunkiasvorių transporto priemonių eismą Vytauto gatvėje esančio tilto dešiniosios pusės pirmąja eismo juosta, važiuojant iš Marijampolės miesto kelio Nr. 201 kryptimi Kalvarijos miesto link. Planuojama įrengti draudžiamuosius ir kitus reikalingus kelio ženklus, siekiant sumažinti tilto konstrukcijoms tenkančias apkrovas.

    Komisija pritarė ir informavimo priemonėms: nuspręsta įrengti informacinį kelio ženklą, rodantį kryptį į lankytiną vietą PAL. JURGIO MATULAIČIO tėviškė, taip pat numatyta papildomai įrengti nurodomuosius ir nukreipiančiuosius kelio ženklus R. Juknevičiaus gatvėje, artėjant prie Sporto, Kauno ir R. Juknevičiaus gatvių sankryžos.

    Galiausiai patvirtinti ir laikini eismo ribojimai dėl darbų: Stoties gatvėje ties Stoties g. 8F, vykdant inžinerinių tinklų įrengimo darbus, eismas bus laikinai ribojamas nuo 2026 metų birželio 1 dienos iki birželio 12 dienos. Vairuotojams patariama sekti laikiną ženklinimą ir, jei įmanoma, planuoti alternatyvius maršrutus, nes tokiose atkarpose dažniausiai keičiasi ne tik pravažiavimas, bet ir privažiavimas prie teritorijų.

    Be to, pritarta siūlymui keisti eismo organizavimą Vasaros ir Gedimino gatvių sankryžoje: važiuojant nuo Vasaros g. 19 pastato pusės, planuojama leisti iš pirmosios eismo juostos važiuoti tiesiai Vasaros gatvės kryptimi ir sukti į dešinę Gedimino gatvės kryptimi. Savivaldybė pažymi, kad tokie sprendimai paprastai skirti mažinti spūstis ir aiškiau atskirti manevrus sankryžoje.

  • Džordžija svarsto referendumus dėl greičio kamerų mokyklų zonose, nors ekspertai ragina jas plėsti

    Džordžija svarsto referendumus dėl greičio kamerų mokyklų zonose, nors ekspertai ragina jas plėsti

    Džordžijos valstijoje JAV kasmet keliuose žūsta daugiau nei 1 000 žmonių, o viena dažniausiai saugumo ekspertų minimų priemonių – automatinė greičio kontrolė. Vis dėlto vietos politikai svarsto įstatymo projektą, kuris mokyklų zonų greičio kamerų diegimą galėtų paversti gerokai sudėtingesniu.

    Kalbama apie HB 651 projektą, kuriuo būtų įtvirtinta pareiga prieš įrengiant greičio kameras rengti vietos referendumą. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip didesnis gyventojų įtraukimas, tačiau praktikoje tai reikštų papildomą barjerą priemonei, kuri ir taip taikoma labai ribotai.

    Ką keistų HB 651 projektas

    Pagal siūlymą kiekviena savivaldybė, norėdama įdiegti greičio kontrolės kameras mokyklų zonose, pirmiausia turėtų sulaukti rinkėjų pritarimo balsavime. Tai reikštų papildomas išlaidas, politines kampanijas ir laiko sąnaudas, kurios realiai gali sustabdyti projektus dar iki jų starto.

    Džordžija jau dabar laikoma viena griežčiausių valstijų greičio kamerų reguliavimo prasme, nes jų naudojimas iš esmės apsiriboja mokyklų zonomis. Todėl papildoma referendumo sąlyga, kritikų teigimu, ne „sutvarkytų“ plačiai taikomą praktiką, o dar labiau apribotų ir taip siaurą galimybių langą.

    Ką rodo saugumo tyrimai

    Diskusijose dėl automatizuotos kontrolės dažnai keliami privatumo ar „baudų rinkimo“ argumentai, tačiau federalinio lygmens eismo saugos institucijos pabrėžia kitą aspektą: greičio mažinimas tiesiogiai siejasi su avarijų sunkumu ir žūčių skaičiumi. Dėl to automatinė greičio kontrolė daug kur vertinama kaip viena efektyviausių priemonių, kai policijos resursai riboti.

    Remiantis JAV eismo saugos organizacijų ir tyrimų centrų apibendrinimais, greičio kameros siejamos su mažesne sunkių avarijų rizika, o poveikis atsiranda ne tik per nubaudimą, bet ir per atgrasymą. Kai vairuotojai tikisi kontrolės, greitis mažėja plačiau, nei vien konkrečioje kameros vietoje.

    „Referendumo reikalavimas skamba kaip demokratija, bet realybėje tai gali tapti mechanizmu, kuris užblokuoja priemonę, mažinančią avarijų ir žūčių riziką“, – sakė kelių saugumo šalininkų poziciją perteikiantys aktyvistai.

    Kodėl ginčas svarbus ne tik Džordžijai

    Šis sprendimas vertinamas kaip precedentas, nes panašūs argumentai dėl automatizuotos kontrolės kartojasi ir kitose JAV valstijose. Jeigu HB 651 būtų priimtas, tai galėtų tapti pavyzdžiu skeptiškiems politikams kitur, kurie siekia lėtinti ar riboti greičio kamerų plėtrą procedūrinėmis priemonėmis.

    Kita vertus, veto ar švelnesnė įstatymo redakcija reikštų signalą, kad eismo saugos politika vis dėlto remiasi duomenimis ir rizikos mažinimu, o ne vien politiniu jautrumu dėl automatizuoto baudimo. Džordžijos atvejis atkreipia dėmesį į įtampą tarp vietos kontrolės, visuomenės nuomonės ir ekspertinių rekomendacijų.

    Artimiausiu metu sprendimas priklausys nuo valstijos vadovų, o jo pasekmės bus apčiuopiamos mokyklų zonose, kur eismo dalyviai yra ypač pažeidžiami. Būtent todėl diskusija apie greičio kameras čia nėra vien technologinė – ji tiesiogiai susijusi su kasdieniu saugumu prie mokyklų.

  • Luiziana svarsto naują taisyklę: alkoblokas automobilyje galėtų tapti sąlyga grąžinti teises

    Luiziana svarsto naują taisyklę: alkoblokas automobilyje galėtų tapti sąlyga grąžinti teises

    Luizianoje svarstomas įstatymo projektas, kuris iš esmės keistų vairuotojų, nuteistų už vairavimą išgėrus, grįžimo į kelią tvarką. Įstatymų leidėjai diskutuoja, ar visiems nuteistiesiems, norint atgauti vairuotojo pažymėjimą, turėtų būti privalomas alkoblokas automobilyje.

    Ši technologija nėra nauja: alkoblokas yra prie automobilio užvedimo sistemos prijungtas prietaisas, kuris prieš užvedant variklį paprašo įpūsti. Jei nustatoma daugiau alkoholio nei leidžia nustatyta riba, variklis neužsiveda.

    Kas siūloma pakeisti?

    Diskusijų centre yra Senato įstatymo projektas Nr. 278, kuriuo būtų plečiami dabartiniai reikalavimai. Jei šiuo metu tokie prietaisai dažniau taikomi pakartotiniams pažeidėjams, siūlymas numato alkobloką ir pirmą kartą nuteistiems asmenims.

    Numatoma, kad alkoblokas būtų siejamas su teisių grąžinimu: be įrengto prietaiso vairuotojas negalėtų atkurti vairavimo teisės. Projektu taip pat siekiama mažinti apėjimo galimybes, kai asmuo tiesiog sėda prie kito automobilio vairo.

    Kodėl tai keliama į darbotvarkę?

    Federaliniai duomenys rodo, kad 2024 metais Luizianoje per avarijas, susijusias su neblaiviu vairavimu, žuvo 192 žmonės. Tai sudarė daugiau nei ketvirtadalį visų eismo žūčių valstijoje, todėl iniciatyvos šalininkai tai vadina ne vien kelių policijos, o visuomenės sveikatos problema.

    Kartu akcentuojama ir ekonominė žala. JAV mastu neblaivaus vairavimo kaina buvo vertinta 69 mlrd. JAV dolerių 2019 metais; perskaičiavus pagal infliaciją, tai atitiktų apie 83 mlrd. eurų 2026 metų verte. Šias išlaidas sudaro skubioji pagalba, gydymas, prarastas darbo našumas ir teisinės procedūros.

    Ar alkoblokai veikia ir kas toliau?

    Technologijos efektyvumas dažnai grindžiamas tuo, kad ji veikia pačiu rizikingiausiu momentu, kai priimamas sprendimas sėsti prie vairo. Tyrimuose, kuriuose apklausiami patys nuteistieji, 82 proc. teigė, kad alkoblokas padėjo išvengti vairavimo išgėrus.

    Visuomenės palaikymas taip pat dažnai minimas kaip argumentas: apklausos JAV rodė 69–88 proc. pritarimą privalomiems alkoblokams visiems nuteistiesiems, įskaitant pirmą kartą padariusius pažeidimą. Luizianoje projektas šiuo metu svarstomas Atstovų rūmų Transporto, greitkelių ir viešųjų darbų komitete, o vėliau sprendimas priklausytų nuo balsavimo parlamente ir gubernatoriaus parašo.

    Jei projektas būtų priimtas, Luiziana prisijungtų prie platesnės JAV tendencijos griežtinti reikalavimus ir alkoblokus laikyti ne išimtimi pakartotiniams pažeidėjams, o bazine sąlyga sugrįžti į eismą. Galutinis sprendimas parodys, ar valstija šį pokytį pasirengusi įgyvendinti jau dabar.

  • Biržuose pasikeitė J. Janonio gatvės eismas: ji tapo dviračių gatve, įsigaliojo KET ribojimai

    Biržuose pasikeitė J. Janonio gatvės eismas: ji tapo dviračių gatve, įsigaliojo KET ribojimai

    Biržų mieste pasikeitė J. Janonio gatvės ženklinimas – nuo šiol ji pritaikyta dviratininkų eismui ir paskelbta dviračių gatve. Gatvės pradžioje ir pabaigoje įrengti tai nurodantys kelio ženklai, todėl vairuotojams ir dviratininkams čia taikomos specialios taisyklės.

    Dviračių gatvė – tai eismo organizavimo sprendimas, kai prioritetas suteikiamas dviračių eismui, tačiau leidžiamas ir automobilių judėjimas. Tokios gatvės paprastai įrengiamos ten, kur dėl erdvės ar kitų apribojimų nėra galimybės suformuoti atskiro dviračių tako ar dviračių juostos.

    Dviračių gatvėje galiojančios taisyklės

    Važiuojant dviračių gatve, visiems eismo dalyviams svarbiausia prisiminti, kad čia nustatytas maksimalus 30 km/h greitis. Šis ribojimas taikomas siekiant sumažinti avarijų riziką ir užtikrinti saugesnį mišrų eismą, kai gatvėje kartu juda automobiliai ir dviratininkai.

    Taip pat draudžiama lenkti transporto priemones išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą. Apvažiuoti ta pačia kryptimi esančioje juostoje leidžiama, tačiau bet koks manevras turi būti atliekamas įvertinus dviratininkų judėjimą ir laikantis saugaus atstumo.

    Dviratininkams dviračių gatvėje taikomos išimtys: jiems nereikalaujama važiuoti viena eile ir kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tai reiškia, kad dviratininkai gali pasirinkti saugesnę važiavimo trajektoriją, o vairuotojai privalo elgtis atidžiau ir neskubinti bei nespausti dviratininkų praleisti.

    Ką verta žinoti vairuotojams ir gyventojams

    Pokyčiai reiškia, kad J. Janonio gatvėje vairavimo įpročius teks koreguoti: čia ne tik mažesnis greitis, bet ir ribotos galimybės lenkti. Planuojantiems maršrutą per šią gatvę verta įsivertinti, kad kelionė gali užtrukti ilgiau, ypač intensyvesnio dviratininkų srauto metu.

    Gyventojams ir eismo dalyviams rekomenduojama atkreipti dėmesį į naujus kelio ženklus ir laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Tokie sprendimai Lietuvoje vis dažniau taikomi siekiant didinti aktyvaus judumo dalį miestuose ir gerinti eismo saugą, ypač ten, kur infrastruktūros plėtrą riboja gatvės plotis ar užstatymas.

  • Prie kelio Kaniūkai–Einoriai–Nemunaitis pradedamas 986 metrų pėsčiųjų ir dviračių takas

    Prie kelio Kaniūkai–Einoriai–Nemunaitis pradedamas 986 metrų pėsčiųjų ir dviračių takas

    Prie kelio Kaniūkai–Einoriai–Nemunaitis ir Užupių kaime, Užupių gatvėje, pradėti naujo pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimo darbai. Planuojama nutiesti 986 metrų ilgio ir 2,5 metro pločio asfaltuotą taką, skirtą patogesniam judėjimui kasdienėse maršrutų atkarpose.

    Projekto tikslas – atskirti pažeidžiamiausius eismo dalyvius nuo intensyvesnio automobilių srauto ir sumažinti avarinių situacijų riziką. Dalis tako ruožo bus papildomai apsaugota atitvaru, kuris fiziškai skirs pėsčiuosius ir dviratininkus nuo važiuojamosios dalies.

    Kas bus įrengta kartu

    Darbuose numatyta ne vien tako danga: bus įrengti kelio ir vejos bortai, apšvietimas bei paviršinio vandens nuvedimo sprendimai. Kad po lietaus nesikauptų vanduo ir nesidėvėtų danga, suplanuota lietaus vandens surinkimo sistema, drenažas ir gelžbetoniniai šulinėliai su grotelėmis.

    Toks kompleksinis įrengimas svarbus ilgaamžiškumui, nes lietaus vandens tvarkymas tiesiogiai veikia dangos būklę, saugumą ir priežiūros kaštus. Apšvietimas savo ruožtu didina matomumą tamsiuoju paros metu ir prisideda prie saugesnio eismo, ypač rudenį ir žiemą.

    Ką tai pakeis gyventojams

    Įgyvendinus projektą, vietos gyventojai galės patogiau pasiekti kasdienius taškus pėsčiomis ar dviračiu, o maršrutas taps saugesnis šeimoms su vaikais bei vyresnio amžiaus žmonėms. Tvarkingesnė infrastruktūra taip pat skatina rinktis trumpas keliones be automobilio, ypač šiltuoju sezonu.

    Tokio tipo pėsčiųjų ir dviračių takai dažniausiai duoda naudą ir platesniam judumo tinklui, nes sujungia gyvenvietes, gatves bei kelio atkarpas į vientisesnį maršrutą. Vietovėje tai gali reikšti patrauklesnę aplinką kasdieniam judėjimui ir aiškesnį eismo organizavimą.