Tag: Eismo saugumas

  • Lenkijoje autobuso vairuotojas iš Ukrainos įvažiavo į pervažą užsidarant užtvarams – laukia bausmė

    Lenkijoje 26 metų autobuso „Van Hool“ vairuotojas, Ukrainos pilietis, nepaisė raudono šviesoforo signalo ir besileidžiančių užtvarų – įvažiavo į geležinkelio pervažą ir sustojo ant bėgių.

    Incidentas įvyko spalio pabaigoje pervažoje kelyje Lubaczów–Oleszyce, o apie jį vėliau informavo vietos policija.

    Teisėsauga aiškinosi įvykio aplinkybes ir nustatė vairuotojo tapatybę. Paaiškėjo, kad už vairo sėdėjo 26-erių Ukrainos pilietis.

    Policija pabrėžia, kad tokie pažeidimai vertinami itin griežtai, nes bandymai kirsti bėgius degant raudonam signalui ar užsidarant užtvarams gali baigtis tragedija.

    Kokios pasekmės gresia

    Skelbiama, kad vairuotojo laukia rimtos pasekmės. Detalių, kokia konkreti bausmė bus skirta, policija šiame pranešime nenurodė.

    Geležinkelio pervažose raudonas signalas ir užtvarai reiškia draudimą važiuoti – net trumpas delsimas ar bandymas „spėti“ gali sukelti avariją, į kurią įtraukiami ir keleiviai.

  • Tragiška avarija Trzciankose: nuo kelio nulėkęs „Volkswagen“ rėžėsi į medžius, žuvo 19-metis

    Lenkijoje, Trzciankų vietovėje Janovieco valsčiuje, įvyko tragiška avarija – nuo kelio nulėkęs „Volkswagen Polo“ rėžėsi į medžius. Automobilį vairavęs 19-metis žuvo, nors medikai bandė jį gaivinti.

    Nelaimė įvyko ketvirtadienį, lapkričio 12 dieną. Pranešama, kad transporto priemonė dėl kol kas neaiškių priežasčių nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies.

    Pagal pirminius policijos duomenis, automobilis pirmiausia trenkėsi į vieną medį, o vėliau sustojo atsitrenkęs į kitą. Žuvusysis buvo Janovieco valsčiaus gyventojas.

    Įvykio vietoje dirbo policijos pareigūnai, jų darbui vadovavo prokuroras. Jauno vairuotojo mirtį ir avarijos aplinkybes aiškinasi tyrėjai.

    Tyrimas tęsiamas, laukiama ekspertų išvadų

    Sprendžiant tyrėjams, žuvusiojo kūnas buvo paimtas ekspertizei – bus atlikta skrodimo procedūra. Jos rezultatai turėtų padėti tiksliau nustatyti mirties aplinkybes.

    Policija pabrėžia, kad šiuo metu tikslios avarijos priežastys dar nėra nustatytos. Ikiteisminį tyrimą prižiūri Pulavų apylinkės prokuratūra.

    Pareigūnai taip pat primena, jog lietus ir permainingi orai blogina eismo sąlygas. Vairuotojams rekomenduojama rinktis saugų greitį ir jį derinti prie kelio dangos bei matomumo.

  • Vokietija nori „Monocam“ kamerų visoje šalyje: fiksuos ne greitį, o telefoną rankoje

    Vokietija nori „Monocam“ kamerų visoje šalyje: fiksuos ne greitį, o telefoną rankoje

    Vokietijoje svarstoma visoje šalyje įdiegti vadinamąsias „Monocam“ kameras, kurios skirtos gaudyti vairuotojus, važiuojant naudojančius telefoną rankoje – jos nėra orientuotos į greičio matavimą.

    Tokią idėją naujienų agentūrai dpa aptarė Vokietijos transporto ministras Steffenas Bilgeris (CDU), pabrėžęs, kad kasmet šalyje įvyksta daugiau nei tūkstantis avarijų, kuriose reikšmę turėjo telefono ar kitų elektroninių įrenginių naudojimas.

    Norint šias kameras taikyti visoje Vokietijoje, reikėtų keisti Kelių eismo taisykles – dabartinis teisinis reguliavimas nėra pritaikytas tokiam mastui, o dalis sprendimų šiuo metu palikta atskirų žemių lygiui.

    Diskusijose svarbi ir privatumo pusė: kameros fotografuoja ir tuos vairuotojus, dėl kurių dar nėra aišku, ar jie pažeidė taisykles, todėl, politikų teigimu, būtina aiški teisinė bazė.

    Kaip veikia „Monocam“ kameros

    „Monocam“ dažniausiai montuojamos ant viadukų virš važiuojamosios dalies. Iš viršaus didelės raiškos kamera per priekinį stiklą fiksuoja pravažiuojančius automobilius.

    Toliau programinė įranga analizuoja nuotraukas ir ieško telefono vairuotojo zonoje bei rankų padėties, būdingos laikant įrenginį. Jei sistema aptinka požymių, vaizdas perduodamas policijos pareigūnams.

    Svarbu tai, kad baudos automatiškai neskiriamos – galutinį sprendimą priima pareigūnai, įvertinę, ar iš tiesų padarytas pažeidimas.

    Kodėl siekiama vienodų taisyklių visoje šalyje

    Žemės spaudžia federalinę valdžią sukurti vieningą reguliavimą, kad taisyklės nebūtų „pririštos“ prie vienos konkrečios technologijos ir nekiltų skirtingų sprendimų chaosas.

    Vokietijos transporto ministerija deklaruoja esanti pasirengusi analizuoti klausimą ir sutinka, kad modernios stebėsenos sistemos gali prisidėti prie eismo saugumo.

    Kol kas galutinio sprendimo, ar tokios kameros bus įteisintos visoje Vokietijoje, nėra.

    Baudos Vokietijoje ir situacija Lenkijoje

    Vokietijoje už telefono laikymą rankoje ir naudojimą vairuojant gresia 100 eurų bauda. Jei dėl to sukeliama grėsmė kitiems, bauda didėja iki 150 eurų, o jei įvyksta avarija – iki 200 eurų.

    Abiem pastaraisiais atvejais skiriami du baudos taškai ir mėnesio draudimas vairuoti. Kalbėjimas per laisvų rankų įrangą ar „Bluetooth“ ausinę yra leidžiamas.

    Tekste taip pat minimi įrenginiai, kurie stovi prie Lenkijos kelių ir techniškai galėtų fiksuoti daugiau pažeidimų, įskaitant ir telefono naudojimą, tačiau dėl galiojančių taisyklių ne visos jų funkcijos kol kas gali būti naudojamos.

  • Sostinėje taisys įdubusias lietaus groteles ir iškilusius šulinių dangčius – sutvarkys 46 vietas

    Sostinėje startuoja darbai, skirti pašalinti vairuotojams pavojingus kelio nelygumus – bus tvarkomos įdubusios lietaus nuotekų grotelės ir iškilę kanalizacijos šulinių dangčiai.

    Kaip praneša Zarząd Dróg Miejskich, kelininkai vienu metu imsis keliolikos pagrindinių miesto gatvių, o iš viso planuojama sureguliuoti 46 pažeistus kelio infrastruktūros objektus.

    Tokie defektai ne tik mažina važiavimo komfortą, bet ir gali realiai pakenkti automobilių pakabai bei ratams – ypač važiuojant didesniu greičiu ar prastesnėmis oro sąlygomis.

    Darbų tikslas – pašalinti riziką transporto priemonėms ir suvienodinti kelio dangos lygį ten, kur išsikišę dangčiai ar įdubę įvadai tampa kliūtimi eismui.

    Kas bus tvarkoma miesto gatvėse

    Darbininkai reguliuos kelio dangoje esančius lietaus vandens surinkimo įvadus (groteles) ir kanalizacijos šulinių dangčius, kurie yra nusėdę arba, priešingai, iškilę virš asfalto.

    Iš viso numatyta sutvarkyti 46 tokias vietas – tai turėtų sumažinti smūgių į važiuoklę riziką ir padėti išvengti ratų bei pakabos pažeidimų.

    Kodėl tai svarbu vairuotojams

    Nelygūs, „šokinėjantys“ šulinių dangčiai ar įdubusios grotelės dažnai pastebimos tik priartėjus, todėl vairuotojai neretai nespėja saugiai apvažiuoti kliūties.

    Todėl tokie kelių defektai vertinami ne tik kaip nepatogumas, bet ir kaip realus pavojus automobilių važiuoklei bei eismo saugumui.

  • Naujos baudos Lenkijoje: už klaidą geležinkelio pervažoje – teisių netekimas 3 mėnesiams

    Lenkijoje griežtinamos taisyklės vairuotojams geležinkelio pervažose – už vieną pavojingą manevrą gali grėsti privalomas vairuotojo pažymėjimo praradimas.

    Šalies prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė Kelių eismo taisyklių pataisas, kurios numato ir skubią, iškart taikomą sankciją – teisės vairuoti atėmimą trims mėnesiams.

    Naujos nuostatos taikomos situacijoms, kai automobilis įvažiuoja į pervažą draudžiamu metu: degant raudonam signalui, kai užtvarai leidžiami arba dar nėra iki galo pakelti, taip pat kai vairuotojas neturi užtikrintumo, kad spės išvažiuoti iš bėgių zonos.

    Pokyčiai aktualūs ir Lietuvos vairuotojams, vykstantiems į Lenkiją – net ir trumpa kelionė gali baigtis ilgalaikėmis pasekmėmis, jei pervažoje bus padaryta klaida.

    Teisių atėmimas ir ilgesni draudimai

    Įstatymo pataisos numato ne tik trijų mėnesių teisių atėmimą už įvažiavimą į pervažą netinkamu momentu, bet ir griežtesnes sankcijas sunkesniais atvejais.

    Jeigu vairuotojas pervažoje sukelia eismo įvykį ar katastrofą, teismas privalės skirti draudimą vairuoti mažiausiai trejiems metams.

    Dar viena kategorija – atvejai, kai sukuriamas tiesioginis katastrofos pavojus. Tokiose situacijose draudimas vairuoti turės būti skiriamas bent vieneriems metams.

    Kodėl nuspręsta griežtinti tvarką

    Sprendimas griežtinti atsakomybę grindžiamas avaringumo statistika. Remiantis Lenkijos policijos duomenimis, kuriuos cituoja infrastruktūros sritį kuruojančios institucijos, geležinkelio pervažos išlieka vienos pavojingiausių vietų keliuose.

    2024 metais pervažose užfiksuoti 39 eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 23 žmonės. Nurodoma, kad daugiau nei 80 proc. atvejų kaltė priskirta vairuotojams.

    2025 metais skaičiai dar išaugo: 51 eismo įvykis, 27 žuvusieji ir 40 sužeistųjų. Tuo metu iki 2026 metų rugpjūčio pabaigos registruoti 35 įvykiai ir 16 žūčių, o 30 atvejų kaltu laikytas transporto priemonės vairuotojas.

    Kokios baudos galiojo iki pataisų

    Iki pataisų už įvažiavimą į pervažą degant raudonam signalui, užtvarų apvažiavimą ar įvažiavimą neturint galimybės išvažiuoti buvo skiriama 2 000 zlotų bauda ir 15 baudos taškų.

    Pakartotinio pažeidimo (recidyvo) atveju per dvejus metus bauda didėdavo iki 4 000 zlotų. Vis dėlto šios sankcijos paprastai nereiškė tiesioginio teisės vairuoti praradimo.

    Įsigaliojus naujai tvarkai, rizika vairuotojams tampa gerokai didesnė – net ir vienas neatsargus sprendimas pervažoje gali baigtis priverstine pertrauka nuo vairavimo.

  • Lenkijoje svarstoma „apsauginė zona“ prie perėjų: aiškesni draudimai vairuotojams

    Lenkijoje svarstoma „apsauginė zona“ prie perėjų: aiškesni draudimai vairuotojams

    Lenkijoje svarstoma keisti taisykles prie pėsčiųjų perėjų – siūloma aiškiai apibrėžti, nuo kada vairuotojui pradeda galioti griežtesni ribojimai. Diskusijos centre atsidūrė idėja įvesti vadinamąją apsauginę zoną prieš perėją.

    Kaip rašo lenkų portalas „Auto Świat“, šį klausimą spalio 29 dieną aptarė prie Lenkijos prezidento kanceliarijos veikiantis Kelių eismo saugumo klausimų ekspertų kolektyvas. Tai patariamasis organas, teikiantis rekomendacijas dėl planuojamų teisės aktų pakeitimų.

    Per posėdį daug dėmesio skirta ir griežtesnei atsakomybei už žūtimis pasibaigusias avarijas, kai taisyklės pažeidžiamos itin šiurkščiai. Tokiai situacijai Lenkijoje siūloma numatyti naują nusikaltimo rūšį – vadinamąjį „kelio nužudymą“.

    Vis dėlto atskirai iškelta problema, kuri aktuali kasdieniams eismo dalyviams: dabartiniuose teisės aktuose vartojami terminai, pavyzdžiui, „artėjant prie perėjos“ ar draudimas lenkti „tiesiai prieš perėją“, nėra aiškiai apibrėžti. Dėl to vairuotojams dažnai neaišku, kur tiksliai prasideda draudimai, o po nelaimių ginčus tenka spręsti teismuose.

    Kas būtų „apsauginė zona“ prie perėjos

    Ekspertų siūlymas – nustatyti konkretų kelio ruožą prieš pėsčiųjų perėją, kuriame galiotų aiškios, vienodai visiems suprantamos taisyklės. Tokia „apsauginė zona“ būtų apibrėžta pagal atstumą, reikalingą automobiliui saugiai sustoti.

    Idėjos autoriai argumentuoja, kad zonos ilgis turėtų priklausyti nuo automobilio stabdymo kelio – kad vairuotojas spėtų sustoti iki perėjos be staigaus, avarinio stabdymo. Tai leistų tiksliau nusakyti, kur prasideda „jautriausia“ vieta prieš perėją.

    Taip pat aptarta, kaip tokį ruožą būtų galima žymėti. Vienas iš minimų variantų – zigzaginės linijos, panašios į naudojamas Jungtinėje Karalystėje, kurios vizualiai pabrėžia, kad artėjama prie perėjos ir čia taikomi papildomi ribojimai.

    Kol kas – tik siūlymai prezidentui

    Šiuo etapu aptartos idėjos dar nereiškia, kad taisyklės pasikeis artimiausiu metu. Ekspertų kolektyvas turi parengti rekomendacijas Lenkijos prezidentui Karoliui Nawrockiui, įvertindamas ir parlamente svarstomus projektus.

    Nurodoma, kad dalis pasiūlymų – ypač susijusių su pėsčiųjų saugumu perėjose – gali tapti pagrindu atskirai prezidento teisėkūros iniciatyvai, jei bus nuspręsta, kad šių sričių nepakankamai apima jau svarstomi teisės aktų pakeitimai.

  • Jelenios Guros policija sustabdė 71-erių vairuotoją: į kapines važiavo smarkiai apgadintu „Suzuki“

    Funkcjonariusze z Jeleniej Góry zatrzymali starszego kierowcę, który wykazał się skrajnym brakiem wyobraźni oraz ogromną nieodpowiedzialnością. Prowadzący wypożyczone Suzuki senior wcześniej uderzył w barierę energochłonną jeszcze przed granicami miasta. Chociaż w wyniku tej kolizji w aucie zniszczeniu uległo koło, zawieszenie oraz układ hamulcowy, mężczyzna nie przerwał jazdy.

  • ADAC testas šokiruoja: naktį automatinis stabdymas dažnai nemato vaikų su atšvaitais

    ADAC testas šokiruoja: naktį automatinis stabdymas dažnai nemato vaikų su atšvaitais

    Pėstieji sutemus išlieka viena pažeidžiamiausių eismo dalyvių grupių, todėl Europos Sąjungoje naujuose automobiliuose vis plačiau taikomos pažangios pagalbinės sistemos. Viena svarbiausių – automatinio avarinio stabdymo funkcija, kuri turi padėti išvengti susidūrimo, jei vairuotojas laiku nereaguoja.

    Vokietijos automobilių klubo ADAC atliktas bandymas parodė, kad realiomis nakties sąlygomis tokios sistemos ne visada veikia taip, kaip tikimasi. Tyrime tikrinta, kaip automobiliai atpažįsta pėsčiuosius su skirtingais atšvaitais ir ar spėja sustabdyti transporto priemonę.

    Nakties bandymai su trimis manekenais

    ADAC pasirinko šešis skirtingų technologijų automobilius: „Mercedes“ CLA ir „BYD“ „Seal“ derino radarą su kamera, o „Dacia“ „Duster“ ir „Tesla“ „Model Y“ rėmėsi tik kameromis. Taip pat į bandymus įtraukti „Hyundai“ „Tucson“ ir „Opel“ „Astra Sports Tourer“, nes ankstesniuose vertinimuose dieną šie modeliai pasirodydavo geriau nei naktį.

    Automobiliai važiavo link trijų manekenų: suaugusiojo su įprasta atšvaitine liemene, žmogaus su sertifikuota ryškia darbo apranga ir vaiko su atšvaitais bei kuprine. Bandymų greičiai buvo parinkti individualiai, todėl skirtingų modelių rezultatų tiesiogiai lyginti negalima.

    Kur sistemos suklupo labiausiai

    Su suaugusiuoju, vilkinčiu standartinę atšvaitinę liemenę, susitvarkė visi bandyti automobiliai – susidūrimo pavyko išvengti. Kur kas sudėtingesnė situacija buvo su darbo apranga: dauguma sistemų pėsčiąjį aptiko per vėlai arba apskritai neatpažino.

    Didžiausia staigmena fiksuota vaiko scenarijuje. Beveik visos sistemos nesureagavo arba stabdė per vėlai, o „BYD“ „Seal“ vaiko, bėgančio per važiuojamąją dalį, galėjo net nefiksuoti, neinicijuodamas avarinio stabdymo.

    ADAC atkreipė dėmesį į paradoksą: kai vaikas buvo tamsiai apsirengęs be ryškių atšvaitų, automobiliai jį atpažino ir stabdė. Manoma, kad daliai algoritmų klaidą galėjo sukelti žemai esantys atšvaitai, pavyzdžiui, ant kuprinės.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir gamintojams

    ADAC vertinimu, problemos šaknis gali būti ne tiek jutikliuose, kiek programinėje įrangoje, kuri ne visada teisingai klasifikuoja eismo dalyvį kaip žmogų. Tai svarbu ir dėl to, kad dalį spragų teoriškai būtų galima taisyti programinės įrangos atnaujinimais, o ne vien aparatūros keitimu.

    Euro NCAP pėsčiųjų atpažinimą naktį vertina jau nuo 2016 metų, o nuo 2026 metų planuojami griežtesni testavimo scenarijai, kad būtų geriau įvertintas sistemų patikimumas. Vis dėlto skirtinga pėsčiųjų apranga ir atšvaitų tipai ne visada būna pakankamai plačiai atspindėti standartiniuose bandymuose.

    Praktinė išvada vairuotojams paprasta: automatinis stabdymas yra pagalba, bet ne garantija. Ankstesni bandymai rodė ribotą veiksmingumą ir sudėtingomis oro sąlygomis, pavyzdžiui, tirštame rūke ar smarkiai lyjant, todėl ypač svarbu išlikti budriems sutemus, prie kelio darbų zonų ir vietose, kur dirba tarnybos.

    Atšvaitai vis tiek išlieka kritiškai svarbūs

    Nepaisant sistemų trūkumų, atšvaitai realiai didina pėsčiojo matomumą. ADAC pateikia aiškią iliustraciją: tamsiai apsirengusį pėsčiąjį vairuotojas dažnai pamato maždaug iš 40 metrų, o su atšvaitais žmogų galima įžvelgti net iki 150 metrų atstumu, kas suteikia daugiau laiko reakcijai ir stabdymui.

    Lenkijos taisyklėse nurodoma, kad pėstieji už gyvenviečių ribų sutemus privalo turėti atšvaitų, o jų neturint gali būti skiriama 20–500 zlotų bauda, kuri pagal dabartinį kursą sudarytų maždaug 5–115 eurų. Policija taip pat rekomenduoja atšvaitus segėti ir mieste, ypač rudenį ir žiemą, kai matomumas prastesnis.

    Svarbiausia žinutė nesikeičia: atšvaitinė apranga ir elementai išlieka viena efektyviausių priemonių pėsčiųjų saugumui didinti, o modernios pagalbinės sistemos, net ir paremtos DI sprendimais, turi ribas, kurias būtina suprasti.

  • Vos kelios dienos ir 4 avarijos: tame pačiame regione automobiliai rėžiasi į briedžius

    Spalio pabaiga viename Lenkijos regionų keliuose buvo ypač pavojinga: per kelias dienas fiksuotos kelios avarijos, o bendra tendencija aiški – automobiliai susiduria su į kelią netikėtai išbėgančiais briedžiais. Specialistai pabrėžia, kad rudenį rizika šokteli dėl prastesnio matomumo ir gyvūnų migracijos.

    Per kelias dienas – kelios avarijos

    Viena avarija įvyko vakare, kai iš miško staiga į kelią išbėgęs briedis trenkėsi į važiuojantį automobilį. Žmonės rimčiau nenukentėjo, tačiau transporto priemonė buvo smarkiai apgadinta, o situacija dar kartą priminė, kad susidūrimas su stambiu žvėrimi dažnai baigiasi didele žala.

    Kitu atveju susidūrimas įvyko važiuojant miškų apsuptu keliu: vairuotojas briedį pastebėjo per vėlai, automobilis buvo apgadintas, o gyvūnas žuvo. Pareigūnai tokiose situacijose paprastai akcentuoja, kad net ir nedidelis greitis gali sumažinti pasekmių sunkumą.

    Dar vienoje avarijoje vairuotoja pasakojo briedį pamačiusi tik žibintų šviesoje – tokie susidūrimai dažnai įvyksta sutemus, esant rūko ar šlapios kelio dangos sąlygoms. Šiuo atveju taip pat žuvo gyvūnas, o automobilis patyrė didelių pažeidimų.

    Regiono statistikoje minimas ir mirtinas eismo įvykis mėnesio pradžioje, kai po susidūrimo su į važiuojamąją dalį įbėgusiu briedžiu žuvo keleivė. Tokios nelaimės parodo, kad susidūrimas su stambiu kanopiniu neretai prilygsta smūgiui į masyvų objektą.

    Kodėl briedžiai dažniau pasirodo keliuose?

    Gamtininkai ir laukinės faunos tyrėjai pabrėžia, kad rudenį prasideda aktyvesni briedžių judėjimo laikotarpiai: gyvūnai migruoja tarp sezoniškai palankesnių buveinių ir ieško maisto. Papildomą riziką didina trumpėjančios dienos ir prastesnis matomumas, ypač auštant ir temstant.

    Briedžiai yra stambūs, ilgalakščiai gyvūnai, o jų kūno masė ir aukštis lemia pavojingą susidūrimo mechaniką: smūgio metu kūnas gali kliudyti aukščiau automobilio smūgio sugėrimo zonų. Dėl to net moderniose transporto priemonėse išauga sunkių sužalojimų tikimybė.

    Kaip sumažinti riziką?

    Eismo saugumo specialistai primena, kad didžiausia rizika kyla miškais apsuptuose keliuose, ypač ten, kur yra įspėjamieji ženklai apie laukinius gyvūnus. Tokiose atkarpose rekomenduojama mažinti greitį, laikyti didesnį atstumą ir būti pasiruošus stabdyti.

    Taip pat patariama atidžiai stebėti kelkraščius ir nepersistengti su tolimosiomis šviesomis, jei priešpriešiais artėja kitas automobilis, nes trumpas apakimas sumažina galimybę laiku pamatyti gyvūną. Jei vienas briedis perbėgo kelią, verta tikėtis, kad netoliese gali būti ir daugiau gyvūnų.

    Susidūrus su laukiniu gyvūnu, svarbu užtikrinti vietos saugumą, iškviesti pagalbą ir nebandyti artintis prie sužeisto žvėries. Net ir sunkiai sužeistas briedis gali būti pavojingas, todėl tokią situaciją turi spręsti atsakingos tarnybos.

  • Vėlinės artėja: „Kelių priežiūra“ įspėja dėl rūko ir šalnų – kur bus pavojingiausia

    Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, keliuose tradiciškai išauga automobilių srautai, o kelionės dažnai vyksta tamsiu paros metu. Kelininkai primena, kad rudenį eismo sąlygos kinta greitai: prastesnis matomumas, drėgna danga ir pirmosios šalnos didina avarijų riziką.

    Bendrovė „Kelių priežiūra“ ragina kelionę planuoti iš anksto ir numatyti daugiau laiko, ypač vykstant į kapines didmiesčių prieigose ar pagrindiniais magistraliniais keliais. Dėl intensyvesnio eismo tikėtinos spūstys, o bet koks incidentas gali sukelti ilgesnius vėlavimus.

    Vairuotojams rekomenduojama prieš išvykstant pasitikrinti automobilio techninę būklę: padangas ir jų slėgį, žibintus, valytuvus bei langų apiplovimo skystį. Drėgna kelio danga ir šalnos mažina sukibimą, todėl saugus greitis ir didesnis atstumas nuo kitų transporto priemonių tampa būtinybe.

    Rūkas ir lietus trumpina matomumo nuotolį, todėl svarbu naudoti tinkamas šviesas ir vengti staigių manevrų. Miškingose vietovėse ir užmiesčio keliuose vairuotojai turėtų būti ypač atidūs dėl galimo laukinių gyvūnų pasirodymo, ypač sutemose ir ankstų rytą.

    „Kelių priežiūra“ informuoja nuolat stebinti meteorologines ir eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose ir pagal poreikį organizuoti priežiūros darbus. Apie pavojingas kliūtis, plikledį ar pažaidas vairuotojai kviečiami pranešti telefonu 1801 arba +370 3 778 8001, taip pat pažymėti situaciją programėlėje „Waze“.

    Kelionėms rekomenduojama rinktis poilsio pertraukas, o pajutus nuovargį sustoti saugioje vietoje. Kelininkai pabrėžia, kad didžiausią riziką per šį laikotarpį sukuria skuba, todėl saugiausia taktika yra ramus važiavimas ir atidi reakcija į kintančias oro sąlygas.