Tag: Ekonomikos ir inovacijų ministerija

  • Pakruojyje startavo „vienos sąskaitos“ sistema: „Mano Pakruojis“ sujungė komunalinius mokesčius

    Pakruojyje startavo „vienos sąskaitos“ sistema: „Mano Pakruojis“ sujungė komunalinius mokesčius

    Pakruojo rajone oficialiai pristatyta integruota skaitmeninė paslaugų platforma „Mano Pakruojis“, veikianti vieno langelio principu. Ji leidžia gyventojams vienoje vietoje matyti ir apmokėti kelis skirtingus komunalinius įsipareigojimus, o savivaldybei tikimasi supaprastinti administravimą.

    Naujoji sistema apima UAB „Pakruojo šiluma“, UAB „Pakruojo vandenys“, UAB „Pakruojo komunalininkas“ teikiamas paslaugas bei savivaldybės rinkliavą už atliekų tvarkymą. Gyventojai gauna vieną sąskaitą, kurioje suvedami mokesčiai už skirtingas paslaugas ir aiškiai matoma bendra mokėtina suma.

    Projektą „Vieno langelio principu veikianti integruota skaitmeninė paslaugų platforma Pakruojo rajone“ Pakruojo rajono savivaldybės administracija įgyvendino kartu su VšĮ „Inovacijų agentūra“. Sistemos kūrimą po laimėto konkurso realizavo „Informatikos ir ryšių technologijų centras“, dirbantis su savivaldybių ir jų įmonių veiklos skaitmeninimu.

    Oficialus „Mano Pakruojis“ atidarymas įvyko gegužės 27 dieną Pakruojo spaustuvėje. Renginyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vadovai, tarybos nariai, savivaldybės įmonių atstovai ir projekto įgyvendintojai.

    „Sistema startavo ir pradėjo veikti, tačiau vis dar yra tobulinama, tad vis dar pasitaiko klaidų“, – sakė projekto pristatyme dalyvavę savivaldybės atstovai.

    Pasak savivaldybės, gyventojų aptarnavimui Pakruojo mieste atidarytas klientų aptarnavimo centras, kuriame galima gauti konsultacijas, išsiaiškinti klausimus ir pranešti apie pastebėtas problemas. Pabrėžiama, kad „viena sąskaita“ nėra galutinis tikslas, o platforma bus plečiama ir toliau pritaikoma gyventojų poreikiams.

    Atsižvelgiant į vyresnio amžiaus gyventojų poreikius, Pakruojo spaustuvėje veikia vieno langelio kabinetas, kuriame galima atvykti konsultacijai gyvai. Sąskaitas numatyta teikti elektroniniu būdu, tačiau prireikus popierinę sąskaitą bus galima atsispausdinti aptarnavimo vietoje.

    Gyventojams taip pat išduodamos kliento kortelės, kurios skirtos patogesniam suvartojimo duomenų deklaravimui. Savivaldybė nurodo, kad deklaravus duomenis ir gavus apskaičiuotas sumas, atsiskaityti už paslaugas bus galima ir numatytose prekybos vietose.

    Projektas įgyvendinamas Pakruojo rajono savivaldybei laimėjus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos konkursą. Projekto vertė siekia 91 548,60 euro.

  • Panevėžio regiono LEZ prie „Rail Baltica“: ką žada 424 ha projektas gynybai ir pramonei

    Panevėžio miesto savivaldybės tarybai pristatyta atnaujinta Panevėžio regiono laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vizija. Numatyta iki 424 hektarų teritorijos plėtra greta būsimo „Rail Baltica“ terminalo ir intermodalinio logistikos mazgo, siekiant kurti pramonės, logistikos ir gynybos pramonės kryptims pritaikytą erdvę.

    Projekte akcentuojama, kad būtent tarptautinės geležinkelio jungties ir logistikos infrastruktūros artumas gali tapti pagrindiniu konkurenciniu pranašumu pritraukiant investuotojus. Savivaldybė tikisi, kad tai padėtų Panevėžiui įsitvirtinti kaip regioninis gamybos ir krovinių judėjimo centras Baltijos šalyse.

    „Panevėžys turi galimybę tapti vieta, kur susitinka strateginė infrastruktūra, pramonė, technologijos ir tarptautinės investicijos“, – sakė Panevėžio miesto vicemeras Rytis Račkauskas.

    Idėja dėl naujos investicijoms skirtos teritorijos vystymo, savivaldybės teigimu, buvo pradėta formuoti dar prieš penkerius metus, vertinant „Rail Baltica“ kuriamas galimybes. 2023 metais Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybės pasirašė bendradarbiavimo sutartį, įtvirtinusią bendrą kryptį planuojant teritoriją šalia būsimo infrastruktūros mazgo.

    Pristatymo metu pabrėžta, kad teritorijos plėtra būtų vykdoma etapais per ilgesnį nei 30 metų laikotarpį. Tokia trukmė siejama su didelės apimties infrastruktūros parengimu, sklypų pritaikymu investuotojams ir ilgalaikiu įmonių įsikūrimo ciklu.

    Skaičiavimai: darbo vietos ir investicijos

    Pristatyti ekonominiai vertinimai rodo ambicingą potencialą: LEZ teritorijoje galėtų atsirasti iki 7 000 naujų darbo vietų. Taip pat skaičiuojama, kad per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį privačios investicijos galėtų siekti apie 3 mlrd. eurų.

    Studijoje nurodoma, kad vietos tiekėjams sukuriama ekonominė vertė teoriškai galėtų viršyti 22 mlrd. eurų, o valstybės ir savivaldybių biudžetai iš gyventojų pajamų ir pelno mokesčių galėtų gauti apie 1,7 mlrd. eurų pajamų. Šie skaičiai pateikiami kaip ilgalaikės projekto naudos scenarijus, priklausantis nuo investuotojų pritraukimo tempo.

    Taip pat pažymėta multiplikacinė LEZ įtaka: augant įmonėms, didėja užsakymų kiekis vietos tiekimo grandinėse ir paslaugų sektoriuje. Tokia logika grindžiama praktika, kai gamybos ar logistikos darbo vietos kuria papildomą paklausą transportui, inžinerinėms paslaugoms, statyboms ir aptarnavimui.

    Naujos kartos LEZ kryptys

    Projektą rengę ekspertai pristatė naujos kartos LEZ koncepciją, orientuotą ne vien į tradicinę gamybą. Tarp prioritetų įvardijami aukštesnės pridėtinės vertės sektoriai, gynybos pramonė, technologijų vystymas ir modernesni infrastruktūros sprendimai, kurie didintų teritorijos patrauklumą tarptautinėms bendrovėms.

    Tokios kryptys siejamos su Europoje vykstančia pramonės transformacija, tiekimo grandinių persitvarkymu ir didėjančiu gynybos pajėgumų stiprinimo poreikiu. Regionams, galintiems pasiūlyti dideles, iš anksto investicijoms parengtas teritorijas prie pagrindinių transporto koridorių, tai atveria papildomų galimybių konkuruoti dėl kapitalo ir kompetencijų.

    Šiuo metu Panevėžio regiono LEZ projektas, savivaldybės teigimu, derinamas su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Artimiausiu metu numatoma tęsti koordinavimą su nacionalinėmis institucijomis, kad teritorijos vystymas būtų suderintas su „Rail Baltica“ projekto eiga ir valstybės investicijų planavimu.

  • Penki Lietuvos kaimai varžysis dėl geriausių turizmo kaimų vardo: ką suteikia šis PTO įvertinimas?

    Penki Lietuvos kaimai varžysis dėl geriausių turizmo kaimų vardo: ką suteikia šis PTO įvertinimas?

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija atrinko penkias Lietuvos vietoves, kurios atstovaus šaliai Pasaulio turizmo organizacijos konkurse „Geriausi turizmo kaimai“. Tarp kandidatų yra ir Švenčionių rajone esantys Kaltanėnai, kuriuos nacionalinei atrankai pasiūlė savivaldybė kartu su Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centru.

    Ši iniciatyva pasauliniu mastu skirta išskirti mažas gyvenvietes, kurios turizmą vysto taip, kad jis stiprintų vietos bendruomenę, saugotų kraštovaizdį ir padėtų išlaikyti tradicijas. Konkurse vertinama ne vien lankytinų objektų gausa, bet ir tai, kaip vietovė tvarkosi su augančiais srautais, ar turi aiškią plėtros kryptį.

    Kokie reikalavimai keliami kaimams?

    Dalyvauti gali nedidelės gyvenvietės, kuriose gyvena iki 15 000 žmonių. Vertinant kandidatūras, dėmesys skiriamas turizmo infrastruktūrai, paslaugų kokybei, kultūros ir gamtos paveldo apsaugai, taip pat tam, ar turizmas kuriamas kartu su vietos gyventojais.

    Svarbi konkurso dalis yra tvarumas: kaip skatinamas vietinis verslas, ar saugomi jautrūs gamtos objektai, kaip sprendžiami sezoniškumo ir transporto klausimai. Tokie kriterijai padeda atsijoti vietoves, kurios į turizmą žiūri ne kaip į trumpalaikę kampaniją, o kaip į ilgalaikę regiono stiprinimo priemonę.

    Ką realiai duoda tarptautinis įvertinimas?

    Konkurso rezultatai paprastai skelbiami rudenį, o laureatai tampa tarptautinio tinklo dalimi. Tai reiškia ne tik didesnį matomumą keliautojams, bet ir praktines galimybes keistis patirtimi, gauti ekspertines rekomendacijas, kelti vietos kompetencijas ir gerinti turizmo valdymą.

    Tokie pripažinimai dažnai veikia kaip kokybės ženklas, kuris palengvina komunikaciją užsienio rinkose ir padeda vietos paslaugų teikėjams pasiekti platesnę auditoriją. Kartu tai skatina savivaldybes ir bendruomenes tiksliau planuoti, kad turizmo augimas nekonfliktuotų su kasdieniu gyvenimu ir vietos identitetu.

    Ministerija pabrėžia, kad atranka yra galimybė mažoms vietovėms parodyti išskirtinumą ir sustiprinti regionų patrauklumą. Lietuvos kandidatų sėkmė konkurse prisidėtų prie šalies, kaip tvaraus ir autentiško turizmo krypties, įvaizdžio.