CP v2

Tag: Ekonovus

  • Belmonto miško parke pradeda kirtimus: kas bus šalinama ir kodėl darbus atliks „Ekonovus“

    Kur ir kas vyksta?

    Belmonto miško parke, Pavilnių girininkijoje, vykdomas sanitarinis atrankinis miško kirtimas. Darbai planuojami 3-iame miško kvartale, teritorijoje tarp St. Batoro ir Belmonto gatvių.

    Savivaldybė nurodo, kad kirtimai vykdomi vadovaujantis Miško kirtimo ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis. Taip pat remiamasi Valstybinės miškų tarnybos išduotu leidimu kirsti mišką.

    Ką ketinama kirsti?

    Sanitarinio atrankinio kirtimo metu šalinami pažeisti ar nudžiūvę medžiai, keliantys didesnę riziką lankytojams ir aplinkiniams želdiniams. Šiuo atveju numatyta kirsti sausuolius, vėjavartas ir vėjalaužas.

    Tokie darbai dažniausiai atliekami siekiant mažinti galimų nelaimių riziką parkuose ir miško parkuose, ypač po audrų ar ilgesnių sausros laikotarpių. Pašalinus pavojingus medžius, taip pat mažėja tikimybė, kad jie taps žievėgraužių ir kitų kenkėjų židiniais.

    Kas atliks darbus?

    Kirtimo darbus atliks UAB „Ekonovus“. Įmonė savivaldybei teikia miško parkų priežiūros paslaugas.

    Gyventojams, planuojantiems lankytis šioje teritorijoje, rekomenduojama atkreipti dėmesį į laikinus ribojimus ir darbų zonos ženklinimą. Miško tvarkymo darbų metu įprastai ribojamas priėjimas prie pavojingų vietų, kur juda technika ir krenta šakos.

  • Vilniuje pradeda kirsti Šveicarijos miško parką: savivaldybė paaiškino, kas ir kodėl bus šalinama

    Vilniaus savivaldybė pranešė, kad Pavilnių girininkijos Šveicarijos miško parke pradedami sanitariniai atrankiniai miško kirtimo darbai. Darbai planuojami 3-iajame miško kvartale, netoli Žolyno gatvės, šalia Kraujo centro ir Visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos.

    Pasak savivaldybės, tvarkymo tikslas yra sumažinti rizikas gyventojams ir aplinkiniams pastatams. Numatyta šalinti sausuolius ir pavojingus medžius, esančius greta pėsčiųjų takų bei statinių, kad būtų mažinama lūžtančių šakų ar virstančių medžių grėsmė.

    Darbai vykdomi su leidimu

    Savivaldybė nurodo, kad sanitariniai kirtimai vykdomi vadovaujantis miško kirtimo ir miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, taip pat gavus Valstybinės miškų tarnybos išduotą leidimą kirsti mišką. Tokie darbai paprastai planuojami tuomet, kai medžiai yra nudžiūvę, pažeisti ar kelia pavojų infrastruktūrai.

    Sanitarinis atrankinis kirtimas reiškia, kad nėra kertamas visas plotas iš karto, o pašalinami tik konkretūs, blogos būklės ar pavojingi medžiai. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie darbai miško parkuose dažniausiai siejami su lankytojų sauga ir teritorijos priežiūra.

    Kas atliks kirtimus

    Kirtimo darbus Šveicarijos miško parke atliks UAB „Ekonovus“, kuri teikia savivaldybei miško parkų priežiūros paslaugas. Gyventojai raginami atkreipti dėmesį į laikinus ribojimus ir, vykstant darbams, laikytis įrengtų perspėjimų šalia takų.

    Miško parkuose tokie tvarkymo darbai neretai sukelia diskusijų, tačiau savivaldybė akcentuoja, kad šiuo atveju kalbama apie sanitarinį tvarkymą, o ne apie rekreacinės teritorijos pertvarką ar komercinius kirtimus. Tikslus darbų grafikas ir apimtis paprastai tikslinami pagal medžių būklę ir saugos reikalavimus vietoje.

  • Prie Medikiškių gatvės kirs pavojingus medžius: savivaldybė įspėja gyventojus

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad šalia Medikiškių gatvės artimiausiu metu bus vykdomi sanitariniai miško kirtimo darbai. Pasak savivaldybės, darbai planuojami siekiant sumažinti rizikas eismo dalyviams ir aplinkai.

    Tvarkymo metu numatoma šalinti sausus ir nudžiūvusius medžius, taip pat kelio pakraštyje augančias pavojingas egles, kurias pažeidė puvinys. Tokie medžiai dėl prastos būklės gali lūžti ar virsti ant važiuojamosios dalies, ypač stipresnio vėjo metu.

    Sanitariniai kirtimai miškuose dažniausiai taikomi tada, kai medžiai yra pažeisti ligų, kenkėjų ar aplinkos veiksnių ir kelia grėsmę saugumui. Specialistai atkreipia dėmesį, kad šalia kelių net ir pavienio medžio lūžis gali sukelti avarines situacijas, todėl prioritetas teikiamas pavojingiausiems ruožams.

    Darbai bus vykdomi laikantis galiojančių miško kirtimus reglamentuojančių teisės aktų ir Miško kirtimų taisyklių reikalavimų. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie kirtimai skirti miško sanitarinei būklei gerinti ir rizikai dėl nestabilių medžių sumažinti.

    Darbus atliks savivaldybės pasamdytas rangovas UAB „Ekonovus“. Gyventojų ir vairuotojų prašoma būti atidiems, laikytis laikinų eismo organizavimo sprendimų, saugos reikalavimų ir neiti į darbų zoną, kol vyksta kirtimo ir išvežimo darbai.

  • Prie Žaliųjų ežerų – kirtimai: įvardijo, kurie medžiai kelia grėsmę ir kas juos šalins

    Vilniuje, šalia Žaliųjų Ežerų gatvės, Valakupių girininkijos 104 kvartale numatyti sanitariniai miško kirtimo darbai 15, 17 ir 18 sklypuose. Savivaldybė nurodo, kad darbai reikalingi dėl prastėjančios kai kurių medžių būklės ir galimos rizikos šalia kelio.

    Planuojama šalinti sausas ir nudžiūvusias egles, taip pat prie važiuojamosios dalies augančius pavojingus medžius, pažeistus puvinio. Tokie medžiai, ypač esant stipresniam vėjui ar po gausesnių kritulių, gali nulūžti ar išvirsti ir sukelti pavojų eismui.

    „Sanitarinių kirtimų tikslas – pagerinti miško būklę ir užtikrinti eismo bei aplinkos saugumą“, – teigiama savivaldybės informacijoje.

    Darbai bus vykdomi laikantis galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių miško kirtimus, ir Miško kirtimų taisyklių reikalavimų. Tai reiškia, kad kirtimai turi būti atliekami tik tiek, kiek būtina pavojui ir židiniams pašalinti, o darbų organizavimas privalo užtikrinti teritorijos ir žmonių saugą.

    Sanitariniai kirtimai dažniausiai planuojami tada, kai medynuose daugėja išdžiūvusių ar ligų pažeistų medžių, o šalia infrastruktūros atsiranda papildomų rizikų. Pastaraisiais metais miškininkai visoje Lietuvoje fiksuoja didesnį medžių pažeidžiamumą dėl kenkėjų, ligų ir ekstremalesnių orų, todėl pavojingų medžių šalinimas prie kelių ir takų tampa dažnesne praktika.

    Darbus vykdys Vilniaus miesto savivaldybės pasamdytas rangovas – UAB „Ekonovus“. Gyventojų ir eismo dalyvių prašoma būti atidiems, laikytis laikinųjų eismo organizavimo ir saugos reikalavimų bei neiti į darbų zoną.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: paprastas klausimas apie medinę dėžutę suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: paprastas klausimas apie medinę dėžutę suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzaminas, vykęs balandžio 30 dieną, šiemet vėl parodė, kad net kasdieniai rūšiavimo įpročiai turi daug niuansų. Vienas daugiausia diskusijų sukėlusių klausimų buvo apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis: kurį konteinerį rinktis?

    Egzaminas surengtas jau septintą kartą ir kvietė gyventojus pasitikrinti ne tik taisyklių žinojimą, bet ir gebėjimą jas pritaikyti konkrečiose situacijose. Organizatoriai pabrėžia, kad rūšiavimas retai būna vien mechaninis veiksmas, dažnai reikia įvertinti, ar daiktas laikomas pakuote, ar jau atlieka, tvarkoma kitu būdu.

    Šiemet fiksuotas rekordinis susidomėjimas: registravosi daugiau kaip 24 000 dalyvių, o egzaminą laikė daugiau kaip 17 000. Didžiausią dalį tradiciškai sudarė moksleiviai – egzamine dalyvavo beveik 15 000 mokinių, prisijungė beveik 500 ugdymo įstaigų iš įvairių Lietuvos savivaldybių.

    Aktyviausių mokyklų sąraše minimos Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija. Iniciatyva vis labiau įtraukia ir suaugusiuosius – egzaminą laikė mokytojai, studentai, įmonių ir organizacijų darbuotojai.

    Tarp organizacijų išsiskyrė AB „ORLEN Lietuva“, prie egzamino prisijungusi keliomis dešimtimis dalyvių. Minimos ir kitos aktyvios įstaigos bei įmonės, tarp jų Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose.

    „Atliekų kultūros“ egzamine dalyvauti kviečiame jau trejus metus, o dalyvių iš mūsų bendrovės skaičius nuolatos auga. Labai vertiname tokias iniciatyvas ir pastangas paskatinti į savo aplinką pažvelgti kitaip, todėl ateityje ir toliau skatinsime savo darbuotojus įsitraukti“, – sakė Saulius Matulaitis, „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Rezultatai atskleidė, kad daliai dalyvių sunkiausia ne atpažinti atliekų rūšį, o suprasti kontekstą. Kai kurie klausimai reikalavo ne vien prisiminti taisyklę, bet įvertinti situaciją: ar daiktas yra pakuotė, ar gaminys, kaip jis buvo įsigytas, ar gali būti užterštas maisto likučiais.

    Ryškus pavyzdys – 5–10 klasių grupė, kurioje iš daugiau nei 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys. Organizatoriai teigia, kad tai signalas, jog teorinių žinių neužtenka: būtina daugiau praktinių pavyzdžių ir aiškių paaiškinimų apie dažniausiai painiojamas situacijas.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kėlė klausimai apie vartojimą ir jo įtaką atliekų kiekiui, o vyresniems – su atliekų tvarkymu susiję teisiniai aspektai. Tai atspindi bendrą tendenciją, kad rūšiavimo kultūrai vis svarbesni tampa ne tik konteinerių spalvų principai, bet ir platesnis supratimas apie atliekų prevenciją, pakuočių vaidmenį bei atsakomybes.

    „Atliekų kultūros“ egzamino organizatoriai tikisi, kad patirtis paskatins dalyvius grįžti kitais metais jau geriau pasirengus. Egzamino idėja, anot jų, yra ne „bausti“ už klaidas, o padėti pamatyti dažniausias spragas ir paskatinti įpročius keisti nuosekliai.

    Projektą organizuoja „VAATC“, jį globoja Aplinkos ministerija, partneriai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas: rekordinis dalyvių skaičius, bet vienas rūšiavimo klausimas glumino daugelį

    „Atliekų kultūros“ egzaminas: rekordinis dalyvių skaičius, bet vienas rūšiavimo klausimas glumino daugelį

    Iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis, šiemet tapo vienu didžiausių „Atliekų kultūros“ egzamino iššūkių. Dalis dalyvių suklupo būtent ten, kur, atrodytų, turėtų užtekti kasdienės patirties.

    Balandžio 30 dieną surengtas „Atliekų kultūros“ egzaminas vyko jau septintą kartą. Iniciatyvos tikslas ne tik patikrinti žinias, bet ir priminti, kad rūšiavimas reikalauja supratimo apie pakuotę, gaminį ir atlieką, o atsakymai ne visada telpa į vieną taisyklę.

    Organizatoriai skelbia, kad šiemet fiksuotas rekordinis susidomėjimas: registravosi daugiau kaip 24 000 žmonių, o egzaminą laikė per 17 000. Aktyviausi tradiciškai buvo moksleiviai, o prie egzamino jungėsi beveik 500 ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos.

    Tarp išsiskyrusių mokyklų minimos Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija. Organizatoriai pabrėžia, kad didėjantis aktyvumas rodo ne tik norą varžytis, bet ir augantį dėmesį kasdieniams vartojimo bei atliekų mažinimo įpročiams.

    Kas parodė rezultatų suvestinė

    Rezultatai atskleidė, kad daliai dalyvių vis dar sunkiausia ne atpažinti atskiras atliekų rūšis, o įvertinti situaciją. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys.

    Jaunesniųjų grupėse daugiau klausimų kėlė vartojimo tema ir tai, kaip kasdieniai pasirinkimai didina arba mažina atliekų kiekį. Vyresniems dalyviams sudėtingesni pasirodė teisiniai ir organizaciniai aspektai, pavyzdžiui, kaip skirtingais atvejais taikomi atliekų tvarkymo principai.

    Egzamino užduotys dažnai reikalavo suprasti kontekstą: kada daiktas laikomas pakuote, o kada tai jau atskira atlieka, tvarkoma kitu būdu. Būtent tokie klausimai parodo, kodėl rūšiavimo klaidos dažnai kyla ne iš abejingumo, o iš neaiškių ribų tarp skirtingų atliekų kategorijų.

    Prie iniciatyvos jungėsi ir organizacijos

    Egzamine šiemet aktyviau dalyvavo ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, studentai, įmonių bei organizacijų darbuotojai. Tarp aktyviausių organizacijų minimos AB „ORLEN Lietuva“, Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Organizatoriai akcentuoja, kad tokios iniciatyvos padeda pamatyti, kur visuomenei trūksta aiškumo, o švietimo priemonėms reikia daugiau praktinių pavyzdžių. Jų teigimu, net ir suklydę dalyviai įgyja naudos, nes būtent per klaidas lengviausia suprasti, kokios taisyklės taikomos realiose situacijose.

    Ko tikėtis toliau

    Egzamino rengėjai viliasi, kad rekordinis dalyvių skaičius taps paskata tęsti projektą ir dar aiškiau komunikuoti dažniausiai painiojamas situacijas. Svarbi kryptis yra ne tik rūšiavimo taisyklių kartojimas, bet ir paaiškinimai, kodėl vienu atveju ta pati medžiaga laikoma pakuote, o kitu atveju jau priskiriama kitai atliekų srautų kategorijai.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja VAATC, projektą globoja Aplinkos ministerija, o partneriais yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Organizatoriai tikisi, kad kitąmet dalyviai sugrįš labiau pasiruošę, o sudėtingiausi klausimai taps aiškesni dėl nuoseklesnio praktinio švietimo.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: daugiausia klaidų sukėlė pakuotės ar atliekos riba

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: daugiausia klaidų sukėlė pakuotės ar atliekos riba

    „Atliekų kultūros“ egzaminas, vykęs balandžio 30 dieną, šiemet sulaukė rekordinio dėmesio: registravosi daugiau kaip 24 000 žmonių, o žinias pasitikrino daugiau kaip 17 000 dalyvių. Organizatoriai pabrėžia, kad rūšiavimas nėra vien taisyklių iškalimas, o nuolatinis įprotis, kuriam reikia ir žinių, ir praktikos.

    Didžiausią aktyvumą ir vėl demonstravo moksleiviai: egzamine dalyvavo beveik 15 000 mokinių, prie iniciatyvos prisijungė beveik 500 ugdymo įstaigų. Tarp labiausiai įsitraukusių mokyklų minimos Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija.

    Rezultatai parodė, kad net ir dažnai aptariamos temos ne visada būna aiškios, ypač kai reikia įvertinti situacijos kontekstą. Vienu iš sudėtingiausių tapo klausimas apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis, kai reikia apsispręsti, ar tai laikytina pakuote, ar jau atskirai tvarkytina atlieka.

    Pakuotė ar atlieka: kur dažniausiai suklystama?

    Egzamino užduotys parodė, kad sunkiausia ne prisiminti konteinerių spalvas, o suprasti, kada daiktas laikomas pakuote, o kada jis jau tampa daiktu, kurį reikia tvarkyti kitu būdu. Praktikoje tokios ribinės situacijos kyla dažnai, nes dalis pakuočių būna mišrios sudėties, o kai kurios pakuotės atrodo panašios į patį produktą ar jo dalį.

    Ypač išryškėjo 5–10 klasių grupės rezultatai: iš daugiau nei 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys. Tai rodo, kad vien teorinių žinių nepakanka, o mokymasis rūšiuoti geriausiai veikia per realius pavyzdžius ir dažniausiai pasitaikančių klaidų aptarimą.

    Skirtingos amžiaus grupės, skirtingi iššūkiai

    Organizatorių vertinimu, jaunesniems dalyviams daugiau klausimų kėlė vartojimo įpročiai ir tai, kaip kasdieniai pasirinkimai didina atliekų kiekius. Vyresniems dalyviams sudėtingesni pasirodė su teisės aktais ir taisyklėmis susiję klausimai, kai reikia atskirti reikalavimus skirtingoms atliekų rūšims.

    Prie egzamino aktyviau jungėsi ir vyresni dalyviai: mokytojai, studentai, įmonių bei organizacijų darbuotojai. Tarp organizacijų išsiskyrė AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, AB „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Kodėl tokie testai svarbūs kasdienybei?

    Rūšiavimo klaidos dažniausiai kyla ne iš abejingumo, o iš neapibrėžtumo: žmonės susiduria su pakuotėmis, kurių negalima vienareikšmiškai priskirti vienai kategorijai. Dėl to ypač svarbu aiškiai komunikuoti, kaip elgtis su dažniausiai pasitaikančiais atvejais, ir akcentuoti principą, kad rūšiavimas yra įgūdis, o ne vienkartinis egzaminas.

    Organizatoriai tikisi, kad patirtis dalyviams taps praktine pamoka ir paskatins kitąmet sugrįžti geriau pasiruošus. Pasak jų, žinios dažniausiai auga per bandymus, klaidas ir kasdienius sprendimus, kurie ilgainiui virsta tvaresniais įpročiais.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja VAATC, projektą globoja Aplinkos ministerija, o partneriai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: rekordinis dalyvių skaičius ir klausimas, sukėlęs daugiausia klaidų

    „Atliekų kultūros“ egzaminas, balandžio 30 dieną vykęs jau septintą kartą, šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo. Organizatorių duomenimis, registravosi daugiau kaip 24 tūkst. žmonių, o egzaminą realiai laikė per 17 tūkst. dalyvių.

    Egzaminas kasmet kviečia pasitikrinti rūšiavimo žinias ir atkreipti dėmesį į kasdienius sprendimus, kurie daro įtaką atliekų kiekiui. Šių metų rezultatai parodė, kad didžiausią susidomėjimą išlaiko moksleiviai, tačiau aktyviau įsitraukia ir suaugusieji.

    Daugiausia dalyvių subūrė mokyklos

    Didžiausią dalyvių dalį sudarė moksleiviai: egzamine dalyvavo beveik 15 tūkst. jaunų žmonių, o prie iniciatyvos prisijungė apie 500 ugdymo įstaigų visoje Lietuvoje. Aktyviausios šiemet buvo Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija.

    Organizatoriai pabrėžia, kad toks įsitraukimas svarbus ne vien dėl žinių patikrinimo. Moksleiviams rūšiavimo įgūdžiai dažnai formuojasi per praktines situacijas, todėl net ir klaidos tampa naudinga mokymosi dalimi.

    Klausimai, kuriems prireikė konteksto

    Vienu kebliausių šių metų klausimų tapo situacija, kai reikia nuspręsti, į kurį konteinerį mesti medinę dėžutę, jei ji parduodama kartu su vaisiais ar uogomis. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip smulkmena, tačiau būtent čia dalyviams teko atskirti, kada daiktas laikomas pakuote, o kada jis tampa kita atlieka, tvarkoma kitu principu.

    Rezultatai parodė, kad 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 tūkst. dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys. Tai signalas, kad daliai klausimų nepakanka vien atmintinai išmoktos taisyklės, reikia suprasti ir pačią rūšiavimo logiką.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kilo vartojimo ir jo įtakos atliekų kiekiui temose, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir atsakomybės aspektai. Tokia tendencija atitinka ir bendrą atliekų prevencijos kryptį, kai vis daugiau dėmesio skiriama ne vien rūšiavimui, bet ir mažesniam atliekų susidarymui.

    Įsitraukė ir įmonės bei organizacijos

    Egzaminą laikė ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, studentai, įvairių organizacijų bei įmonių darbuotojai. Tarp aktyviausių šiemet išskirta AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, AB „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Organizatoriai akcentuoja, kad egzaminas nėra tik žinių testas, o veikiau praktinis priminimas, jog rūšiavimas reikalauja nuolatinio atsinaujinimo. Pakuočių sprendimai, medžiagos ir ženklinimas keičiasi, todėl gyventojams tenka vis dažniau vertinti konkrečią situaciją, o ne pasikliauti sena nuostata.

    Tiems, kurie šiemet nespėjo dalyvauti, siūloma pasitikrinti žinias sprendžiant šių ir ankstesnių metų klausimus. Tikimasi, kad sukaupta patirtis daliai dalyvių kitąmet padės išvengti klaidų, o klausimai, kurie šiemet pasirodė sudėtingiausi, taps aiškesni kasdienėje praktikoje.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: klausimas apie medinę dėžutę suklaidino daugiausia dalyvių

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: klausimas apie medinę dėžutę suklaidino daugiausia dalyvių

    „Atliekų kultūros“ egzaminas, šiemet vykęs balandžio 30 dieną, parodė, kad net ir kasdieniai rūšiavimo sprendimai ne visada tokie akivaizdūs, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Daugiausia dalyvių suklupo ties klausimu, į kurį konteinerį mesti medinę dėžutę, jei ji parduodama kartu su vaisiais ar uogomis.

    Egzaminas surengtas jau septintą kartą ir, organizatorių teigimu, juo siekiama ne tik patikrinti žinias, bet ir priminti paprastą principą: rūšiavimas yra įgūdis, kuris stiprėja mokantis ir klystant. Todėl dalis klausimų sąmoningai pateikiami su kontekstu, kai vien tik „atmintinai“ žinomos taisyklės gali nepadėti.

    Rekordinis dalyvių aktyvumas

    Šiemet fiksuotas rekordinis susidomėjimas: registravosi daugiau kaip 24 000 žmonių, o egzaminą realiai laikė daugiau kaip 17 000. Didžiausią dalyvių dalį tradiciškai sudarė moksleiviai, jų šiemet buvo beveik 15 000, prisijungė beveik 500 ugdymo įstaigų.

    Aktyviausiai įsitraukusių mokyklų sąraše minimos Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija. Organizatoriai pabrėžia, kad toks įsitraukimas rodo augantį aplinkosauginio raštingumo poreikį.

    Kodėl medinė dėžutė tapo „spąstais“?

    Dalyvius suklaidinęs klausimas atskleidė dažną problemą: žmonės ne visada aiškiai atskiria, kada daiktas laikomas pakuote, o kada jau tampa atlieka, kurią reikia tvarkyti kitaip. Būtent tokiose situacijose svarbios ne vien bendros nuostatos, bet ir konkrečios rūšiavimo taisyklės, taikomos pakuočių ir kitų atliekų srautams.

    Pasak organizatorių, nemaža dalis užduočių reikalavo ne „vieno teisingo žodžio“, o situacijos įvertinimo. Tokie klausimai padeda atpažinti, kur dažniausiai pasitaiko klaidų, o vėliau tikslinti švietimo turinį ir praktines rekomendacijas.

    Rezultatai išryškino silpniausias vietas

    Rezultatai parodė, kad kai kurioms amžiaus grupėms užduotys buvo ypač sudėtingos. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys.

    Organizatoriai pastebi ir temines tendencijas: jaunesniems daugiau klausimų kėlė vartojimas ir jo įtaka atliekų kiekiui, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir atsakomybės aspektai. Tai rodo, kad vien rūšiavimo „technikos“ nepakanka, vis dažniau reikia suprasti ir platesnį kontekstą.

    Prie egzamino šiemet aktyviai jungėsi ne tik mokyklos, bet ir organizacijos bei įmonės, tarp jų AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“. Organizatoriai pabrėžia, kad augantis suaugusiųjų įsitraukimas signalizuoja: atliekų tema tampa ne vien edukacine, bet ir darbo kultūros dalimi.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Egzamino organizatoriai ragina šių metų klausimus vertinti kaip praktinę pamoką, o ne verdiktą. Anot jų, svarbiausia, kad žmonės įsitraukia ir grįžta pasitikrinti žinių, nes būtent taip, per bandymus ir klaidas, formuojasi tvaresni įpročiai.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja VAATC, projektą globoja Aplinkos ministerija, o partneriais įvardijamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Organizatoriai taip pat kviečia ir nedalyvavusius pasitikrinti žinias sprendžiant šių ir ankstesnių metų klausimus.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: kur medinę dėžutę ir kodėl šis klausimas suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: kur medinę dėžutę ir kodėl šis klausimas suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzaminas balandžio 30 dieną vyko jau septintą kartą ir šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo. Organizatorių duomenimis, registravosi daugiau kaip 24 000 dalyvių, o egzaminą laikė per 17 000 žmonių.

    Didžiausią aktyvumą tradiciškai rodė moksleiviai: beveik 15 000 mokinių prie iniciatyvos prisijungė per maždaug 500 ugdymo įstaigų visoje Lietuvoje. Egzaminas skirtas ne tik pasitikrinti žinias, bet ir priminti, kad rūšiavimas dažnai priklauso nuo situacijos, o ne nuo vienos taisyklės.

    Šių metų statistika parodė ir silpnąją vietą: vienas, atrodytų, paprastas klausimas daugeliui tapo klupiniu. Dalyvių buvo klausiama, į kurį konteinerį mesti medinę dėžutę, jei ji parduodama kartu su vaisiais ar uogomis, ir būtent ši detalė privertė dalį žmonių abejoti.

    Organizatoriai akcentuoja, kad tokie klausimai tikrina ne atmintinai išmoktą atsakymą, o gebėjimą įvertinti kontekstą. Praktikoje dažniausiai painiava kyla tada, kai reikia atskirti, ar daiktas konkrečiu atveju laikytinas pakuote, ar jau daiktu, kuris tvarkomas kaip atlieka pagal kitą logiką.

    Rezultatai atskleidė ir ryškius skirtumus tarp amžiaus grupių. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 000 dalyvių visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys, o tai rodo, kad net ir aktyviai dalyvaujant žinios dar nėra tolygios.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kėlė vartojimo įpročiai ir jų įtaka atliekų kiekiui, vyresniems dažniau strigo klausimai, susiję su taisyklėmis ir teisiniais aspektais. Tokia dinamika būdinga ir kasdienėse situacijose, kai sprendimus tenka priimti greitai, o taisyklės ne visada atrodo vienareikšmės.

    Egzaminas buvo pastebimas ne tik mokyklose: įsitraukė mokytojai, studentai, įvairių organizacijų ir įmonių darbuotojai. Tarp aktyviausių šiemet minėta AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, AB „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja VAATC, o projektą globoja Aplinkos ministerija. Partneriais įvardijami Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai, prisidedantys prie turinio ir edukacijos sklaidos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad šių metų patirtis yra pamoka ateičiai: rūšiavimo žinios dažniausiai auga per bandymus ir klaidas, o labiausiai įsimena būtent tie atvejai, kai „paprastas“ klausimas pasirodo turintis daugiau nei vieną niuansą. Tikimasi, kad kitąmet dalyviai sugrįš labiau pasitikintys ir geriau pasirengę įvertinti situacijas, kuriose lemia detalės.

    Norintys pasitikrinti žinias ir po egzamino gali spręsti skirtingų metų klausimus oficialioje egzamino platformoje. Taip siekiama, kad mokymasis nesibaigtų paskelbus rezultatus, o taptų įpročiu kasdienėse rūšiavimo situacijose.