„Atliekų kultūros“ egzaminas, vykęs balandžio 30 dieną, šiemet sulaukė rekordinio dėmesio: registravosi daugiau kaip 24 000 žmonių, o žinias pasitikrino daugiau kaip 17 000 dalyvių. Organizatoriai pabrėžia, kad rūšiavimas nėra vien taisyklių iškalimas, o nuolatinis įprotis, kuriam reikia ir žinių, ir praktikos.
Didžiausią aktyvumą ir vėl demonstravo moksleiviai: egzamine dalyvavo beveik 15 000 mokinių, prie iniciatyvos prisijungė beveik 500 ugdymo įstaigų. Tarp labiausiai įsitraukusių mokyklų minimos Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija.
Rezultatai parodė, kad net ir dažnai aptariamos temos ne visada būna aiškios, ypač kai reikia įvertinti situacijos kontekstą. Vienu iš sudėtingiausių tapo klausimas apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis, kai reikia apsispręsti, ar tai laikytina pakuote, ar jau atskirai tvarkytina atlieka.
Pakuotė ar atlieka: kur dažniausiai suklystama?
Egzamino užduotys parodė, kad sunkiausia ne prisiminti konteinerių spalvas, o suprasti, kada daiktas laikomas pakuote, o kada jis jau tampa daiktu, kurį reikia tvarkyti kitu būdu. Praktikoje tokios ribinės situacijos kyla dažnai, nes dalis pakuočių būna mišrios sudėties, o kai kurios pakuotės atrodo panašios į patį produktą ar jo dalį.
Ypač išryškėjo 5–10 klasių grupės rezultatai: iš daugiau nei 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys. Tai rodo, kad vien teorinių žinių nepakanka, o mokymasis rūšiuoti geriausiai veikia per realius pavyzdžius ir dažniausiai pasitaikančių klaidų aptarimą.
Skirtingos amžiaus grupės, skirtingi iššūkiai
Organizatorių vertinimu, jaunesniems dalyviams daugiau klausimų kėlė vartojimo įpročiai ir tai, kaip kasdieniai pasirinkimai didina atliekų kiekius. Vyresniems dalyviams sudėtingesni pasirodė su teisės aktais ir taisyklėmis susiję klausimai, kai reikia atskirti reikalavimus skirtingoms atliekų rūšims.
Prie egzamino aktyviau jungėsi ir vyresni dalyviai: mokytojai, studentai, įmonių bei organizacijų darbuotojai. Tarp organizacijų išsiskyrė AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.
„Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, AB „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.
Kodėl tokie testai svarbūs kasdienybei?
Rūšiavimo klaidos dažniausiai kyla ne iš abejingumo, o iš neapibrėžtumo: žmonės susiduria su pakuotėmis, kurių negalima vienareikšmiškai priskirti vienai kategorijai. Dėl to ypač svarbu aiškiai komunikuoti, kaip elgtis su dažniausiai pasitaikančiais atvejais, ir akcentuoti principą, kad rūšiavimas yra įgūdis, o ne vienkartinis egzaminas.
Organizatoriai tikisi, kad patirtis dalyviams taps praktine pamoka ir paskatins kitąmet sugrįžti geriau pasiruošus. Pasak jų, žinios dažniausiai auga per bandymus, klaidas ir kasdienius sprendimus, kurie ilgainiui virsta tvaresniais įpročiais.
„Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja VAATC, projektą globoja Aplinkos ministerija, o partneriai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai.
Leave a Reply