CP v2

Tag: Ekstremalios situacijos

  • Varėnoje sujudimas prie „Circle K“: pranešta apie galimą dujų nuotėkį, įvestas planas

    Varėnoje sujudimas prie „Circle K“: pranešta apie galimą dujų nuotėkį, įvestas planas

    Varėnoje, degalinės „Circle K“ teritorijoje, užfiksuotas galimas dujų nuotėkis. Reaguojant į pranešimą, buvo iš dalies aktyvuotas Varėnos rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, į vietą iškviestos atsakingos tarnybos.

    Situaciją įvertinę specialistai nurodė, kad šiuo metu grėsmės gyventojams nenustatyta. Tarnybos tikrina įrangą, matuoja galimą dujų koncentraciją ir atlieka veiksmus, reikalingus saugiam degalinės darbo atnaujinimui.

    „Evakuacijos neprireikė, cisterna buvo tuščia. Įvykio vietoje dirba ugniagesiai gelbėtojai, policijos pareigūnai ir dujų įrangos specialistai, kurie vertina situaciją, tikrina įrangą ir atlieka visus būtinus saugumo veiksmus“, – sakė operacijų centro vadovas Alvydas Verbickas.

    Specialistai primena, kad incidentų, susijusių su dujomis, metu svarbiausia yra greitas teritorijos izoliavimas ir potencialių užsidegimo šaltinių eliminavimas. Dėl to įvykio vietoje įprastai ribojamas transporto ir žmonių judėjimas, o sprendimai dėl veiklos atnaujinimo priimami tik įsitikinus, kad nuotėkio rizika pašalinta.

    Gyventojų prašoma išlikti ramiems, laikytis tarnybų nurodymų ir nesibūriuoti įvykio vietoje. Savivaldybė teigia, kad apie bet kokius situacijos pasikeitimus bus informuojama papildomai.

  • Varėną vėl talžė škvalas: užversti keliai, be elektros likę gyventojai ir skubūs tarnybų veiksmai

    Varėną vėl talžė škvalas: užversti keliai, be elektros likę gyventojai ir skubūs tarnybų veiksmai

    Varėnos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centras tęsia darbą po dar vienos rajoną užklupusios audros. Posėdyje su atsakingomis tarnybomis aptarta situacija vietovėse, kuriose fiksuota didžiausia žala, ir suderinti tolesni veiksmai.

    Stichija smogė dar nespėjus pilnai sutvarkyti praėjusį savaitgalį užfiksuotų padarinių Jakėnų ir Valkininkų apylinkėse. Šį kartą labiausiai nukentėjo Marcinkonių ir Merkinės seniūnijų teritorijos, kur škvalas išvertė daug medžių ir apgadino pastatus.

    Gyventojams didžiausių nepatogumų sukėlė sutrikęs susisiekimas ir elektros tiekimo trikdžiai. Savivaldybė primena, kad tokiais atvejais svarbiausia vengti užverstų kelių, neiti į mišką, o pastebėjus pavojų kuo greičiau informuoti atsakingas tarnybas.

    Viena sudėtingiausių situacijų fiksuota kelyje Marcinkonys–Puvočiai–Druskininkai, ties Norulių kaimu. Maždaug dviejų kilometrų ruožą užvertė nuvirtę medžiai, todėl eismas buvo smarkiai apsunkintas, o vietomis kurį laiką tapo neįmanomas.

    Į pranešimus operatyviai reagavo Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos komandos, prisidėjo Marcinkonių ir Perlojos ugniagesiai, policijos pareigūnai. Pagalbą teikė ir vietos ūkininkai su technika, gyventojai bei sustoję vairuotojai, o papildomai atvyko Alytaus rajono Makniūnų ugniagesių komanda.

    Audra paliko žymę ir Kasčiūnų kaime, ant Merkio kranto esančioje partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje. Čia su šaknimis išversti bei nulaužti seni medžiai, apgadinta ūkinių pastatų stogų danga, o privažiavimą laikinai apsunkino užvirtę medžiai.

    Marcinkonių seniūnijos Kašėtų kaime medis užkrito ant gyvenamojo namo. Savivaldybės duomenimis, žmonės nenukentėjo, tačiau tokie atvejai primena, kad stipraus vėjo metu pavojingiausia būti po senais medžiais ar šalia pastatų, kurių konstrukcijas gali paveikti gūsiai.

    Operacijų centro posėdyje aptartas padarinių šalinimo prioritetas, žalos vertinimo eiga ir pagalbos gyventojams organizavimas. Tarnybos ir toliau dirba sustiprintu režimu, šalina nuvirtusius medžius, atlaisvina kelius ir reaguoja į gyventojų pranešimus.

    Savivaldybė dėkoja visiems prisidėjusiems prie darbų: ugniagesiams, policijos pareigūnams, seniūnijų darbuotojams, ūkininkams, elektros tinklų specialistams, vietos gyventojams ir savanoriams. Gyventojai raginami nesiartinti prie nutrūkusių laidų ir apie tokius atvejus nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

  • Vilniaus atliekų krizė aštrėja: kodėl Vilniaus kogeneracinė jėgainė pristabdė deginimą?

    Aplinkos ministerija su pagrindinėmis institucijomis Vyriausybėje aptarė, kaip suvaldyti Vilniaus regiono atliekų krizę, paaštrėjusią po to, kai Vilniaus kogeneracinė jėgainė ėmė nebepriimti dalies deginimui skirtų atliekų. Į susitikimą buvo pakviesti regioninių atliekų tvarkymo centrų atstovai, Finansų ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė ir kitos su sistema susijusios institucijos.

    Ministerija teigia, kad situacija kelia įtampą ne tik sostinės regione, bet ir kituose miestuose, nes atliekų srautai tarpusavyje yra susiję. Kai vienoje grandyje sumažėja pajėgumai, spaudimas persikelia į rūšiavimo, laikinojo sandėliavimo ir vežimo grandis, o tai reiškia didesnes sąnaudas ir didesnę riziką, kad savivaldybėms teks taikyti laikinas priemones.

    „Susitikome išgirsti visas puses ir įvertinti, kokie sprendimai šiuo metu reikalingi Vilniaus regiono atliekų krizei išspręsti“, – sakė aplinkos viceministrė Giedrė Ričkutė.

    Pasak ministerijos, per ankstesnes diskusijas buvo skelbta, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė kriziniu laikotarpiu didins deginimo apimtis, todėl dabar siekiama išsiaiškinti, kodėl realūs priėmimo kiekiai sumažėjo. Tokie svyravimai atliekų sektoriuje ypač jautrūs, nes komunalinių atliekų srautai yra pastovūs, o jų nukreipimas į kitus sprendimus dažnai reikalauja laiko, papildomų leidimų ir logistikos pajėgumų.

    Viceministrė pabrėžė, kad sostinės problemos neturėtų būti sprendžiamos kitų regionų sąskaita. Nors komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, ministerija akcentuoja, kad sprendimai turi būti suderinti tarp visų grandžių, kad neatsirastų „butelio kakliukų“ nei Utenos, nei Alytaus, nei kituose regionuose.

    „Vilniaus atliekų krizė neturi būti sprendžiama kitų regionų sąskaita“, – sakė G. Ričkutė.

    Susitikime taip pat aptartas Finansų ministerijos vaidmuo, nes Vilniaus kogeneracinės jėgainės pagrindinė akcininkė yra AB „Ignitis grupė“, kurios valdymo grandyje dalyvauja valstybė. Ministerija tikisi aktyvesnio įsitraukimo, kad būtų užtikrinti stabilūs deginimo pajėgumai ir, jei įmanoma, jie būtų padidinti artimiausiu metu.

    Po diskusijų sutarta, kad per artimiausias dienas Vilniaus Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, remdamasis jėgainės pateiktais konkrečiais pajėgumais, parengs atnaujintą ilgalaikį planą. Jame turėtų būti aiškiai numatyta, kaip paskirstyti Vilniaus, Utenos ir Alytaus regionų atliekų srautus, kad krizė būtų suvaldyta ir sprendimai nevirstų trumpalaikiais „lopais“.

    Atliekų deginimas energetikos įrenginiuose Lietuvoje laikomas viena iš grandžių, padedančių mažinti šalinimą sąvartynuose, tačiau jis nepakeičia rūšiavimo ir perdirbimo. Pastaraisiais metais Europos Sąjungos kryptis yra aiški: pirmiausia mažinti atliekų susidarymą, plėsti atskirą surinkimą ir perdirbimą, o likutinius srautus tvarkyti taip, kad sistema būtų atspari sutrikimams ir neatsidurtų priklausomybėje nuo vieno pajėgumo taško.

  • Oro pavojaus signalas: ką jis reiškia, kaip elgtis ir kur rasti naujausią informaciją Lietuvoje

    Oro pavojaus signalas yra civilinės saugos perspėjimas apie galimą grėsmę gyventojų saugumui, kai būtina kuo greičiau pasiruošti slėptis arba likti saugioje vietoje. Tokie pranešimai gali būti susiję su karinėmis grėsmėmis, avarijomis ar kitais pavojais, todėl svarbiausia yra aiškiai žinoti, ką daryti išgirdus sirenas ar gavus įspėjimą į telefoną.

    Dažniausiai gyventojai perspėjami sirenomis, pranešimais per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą bei oficialiais institucijų kanalais. Išgirdus signalą ar gavus įspėjimą, rekomenduojama nedelsti, įsijungti patikimus informacijos šaltinius ir vykdyti nurodymus, nes situacija gali kisti greitai.

    Ką daryti gavus įspėjimą?

    Pirmas žingsnis yra kuo greičiau nueiti į artimiausią priedangą, rūsį ar kitą saugesnę vietą pastato viduje, toliau nuo langų. Jei esate lauke, reikėtų ieškoti artimiausio pastato ir įeiti į vidų, o jei tai neįmanoma, pasirinkti žemiausią vietą reljefe ir kuo labiau prisidengti.

    Svarbu pasirūpinti, kad telefonas būtų įkrautas, o artimieji žinotų jūsų buvimo vietą, tačiau ryšį naudokite saikingai. Jei vairuojate, reikėtų saugiai sustoti, įvertinti aplinką ir, jei įmanoma, persikelti į pastatą, o ne likti automobilyje atviroje vietoje.

    Kur sekti patikimą informaciją?

    Patikimiausia informacija ekstremalių situacijų metu skelbiama už civilinę saugą atsakingų institucijų kanalais, taip pat per nacionalinio transliuotojo pranešimus ir savivaldybių informavimo priemones. Vertinant pranešimus socialiniuose tinkluose, būtina tikrinti, ar informacija pateikiama oficialiai, nes klaidinančios žinutės krizės metu plinta ypač greitai.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto susiplanuoti šeimos veiksmus, susitarti dėl susitikimo taško ir turėti būtiniausių daiktų krepšį. Jame pravartu laikyti vandens, maisto kelioms valandoms ar parai, vaistų, dokumentų kopijas, žibintuvėlį ir radiją, jei dingsta internetas ar mobilusis ryšys.

    Kodėl svarbu pasiruošti iš anksto?

    Pastaraisiais metais Europoje daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui, nes grėsmės gali būti įvairios: nuo karinių rizikų iki infrastruktūros sutrikimų ar pramoninių incidentų. Praktinis pasirengimas, aiškios instrukcijos šeimoje ir žinojimas, kur yra artimiausia priedanga, padeda sumažinti paniką ir sutrumpina reakcijos laiką.

    Jei gaunate oro pavojaus įspėjimą, svarbiausia yra ne spėlioti, o vykdyti nurodymus ir laukti oficialios informacijos apie pavojaus pabaigą. Grįžti į įprastą režimą reikėtų tik sulaukus pranešimo, kad grėsmė praėjo, nes pavojus gali kartotis bangomis.

  • Marijampolė atnaujins 8 priedangas: 320 tūkst. eurų saugumui, generatoriai ir geresnis prieinamumas

    Marijampolė atnaujins 8 priedangas: 320 tūkst. eurų saugumui, generatoriai ir geresnis prieinamumas

    Marijampolės savivaldybė pasirašė projekto „Priedangų infrastruktūros plėtra Marijampolės savivaldybėje“ II etapo finansavimo sutartį. Artimiausiais metais planuojama modernizuoti aštuonias priedangas, kad jos geriau atitiktų šiandienos saugumo ir prieinamumo reikalavimus.

    Projekto vertė siekia 320 tūkst. eurų, o finansavimas skiriamas iš Valstybės gynybos fondo. Savivaldybė nurodo, kad darbai orientuoti į priedangų parengtį realioms ekstremalioms situacijoms, kai svarbios ne tik patalpos, bet ir jų inžinerinė būklė.

    Šiuo metu Marijampolės savivaldybėje registruotos 86 priedangos, kuriose prireikus galėtų pasislėpti daugiau kaip 26 tūkst. gyventojų. Tai sudaro apie pusę savivaldybės gyventojų, tačiau didelė dalis priedangų įrengtos seniai ir nebeatitinka šiuolaikinių standartų.

    Pasak savivaldybės, net 86 proc. priedangų priskiriamos žemiausiam atsparumo lygiui, o žmonėms su judėjimo negalia pritaikytų priedangų dalis išlieka nedidelė. Dėl to modernizavimas akcentuoja tiek saugos priemones, tiek praktinį patogumą kasdienėms bendruomenės grupėms.

    Įgyvendinant projektą, priedangose bus įrengtos natūralaus vėdinimo sistemos, dūmų detektoriai ir numatyti elektros generatoriai. Taip pat planuojama langus apsaugoti sertifikuota apsaugine plėvele, kuri gali sumažinti sužalojimų riziką sprogimo bangos ar stiklo dužimo atveju.

    Prieinamumui gerinti bus įsigyti vikšriniai laiptų kopikliai, skirti žmonėms, turintiems judėjimo sunkumų. Dalį biudžeto sudarys ir infrastruktūros atnaujinimas, įskaitant grindų įrengimą bei kitus būtinus darbus, kad priedangos būtų tinkamai parengtos naudojimui.

    Svarbi modernizavimo kryptis susijusi su tuo, kad dalis priedangų yra švietimo ir kultūros įstaigose. Tai reiškia, kad investicijos stiprina ne tik gyventojų saugumą, bet ir šių įstaigų veiklos tęstinumą krizės metu, kai reikalingos aiškios, saugios ir techniškai patikimos erdvės.

    Priedangos skirtos trumpalaikei apsaugai, kai paskelbiamas civilinės saugos signalas Oro pavojus ar kyla kitos grėsmės. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinimai didina bendruomenės atsparumą ir mažina riziką gyvybei bei sveikatai situacijose, kai sprendimus tenka priimti per minutes.

    Projekto veiklos pradėtos 2026 metais gegužės 18 dieną, o visus darbus planuojama užbaigti iki 2027 metais lapkričio 18 dienos. Savivaldybė žada informuoti gyventojus apie modernizuojamų priedangų sąrašą ir darbų eigą, kai bus patvirtinti konkretūs rangos sprendimai.

  • Nuotolinė paskaita tėvams: kaip kalbėti su vaikais apie šiandienos grėsmes ir nerimą

    Tėvai ir globėjai kviečiami į nuotolinę paskaitą, skirtą tam, kaip su vaikais kalbėtis apie nerimą keliančius įvykius ir šiandienos grėsmes. Renginyje bus aptariama, kaip išlaikyti ramų, aiškų toną ir kartu padėti vaikui jaustis saugiau.

    Paskaita bus transliuojama birželio 8 dieną 18 valandą Utenos rajono savivaldybės „Youtube“ kanale. Dalyvavimas nuotoliniu būdu leidžia prisijungti iš bet kurios vietos ir klausytis kartu su kitais šeimos nariais.

    Psichologė Edita Vaišnoraitė žada praktiškai orientuotą turinį: kaip atsakyti į vaikų klausimus apie grėsmes, kaip atpažinti nerimo požymius ir kada verta kreiptis papildomos pagalbos. Taip pat bus kalbama apie šeimos pasirengimą galimoms ekstremalioms situacijoms, kad vaikas gautų ne baimę, o aiškų veiksmų planą.

    Paskaitos trukmė sieks 1 valandą. Tiesioginės transliacijos metu tėvai galės užduoti klausimus ir išgirsti atsakymus, pritaikytus skirtingam vaikų amžiui bei šeimos situacijoms.

    Specialistai pabrėžia, kad vaikams svarbiausia ne informacijos kiekis, o suaugusiųjų emocinis stabilumas ir nuoseklumas. Kai suaugusieji pripažįsta jausmus, paaiškina situaciją paprastais žodžiais ir susitaria dėl kasdienių saugumo veiksmų, vaikams lengviau sumažinti įtampą ir grįžti prie įprastos rutinos.

  • Kaišiadorys prieš miesto šventę tikrina pasirengimą: priedangos, perspėjimai ir veiksmų planai

    Kaišiadorys prieš miesto šventę tikrina pasirengimą: priedangos, perspėjimai ir veiksmų planai

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje birželio 4 dieną surengtas pasitarimas dėl gyventojų saugumo ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Jame dalyvavo Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai, policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir UAB Kaišiadorių butų ūkio atstovai.

    Pagrindinis dėmesys skirtas birželio 5–7 dienomis vyksiančiai Kaišiadorių miesto šventei Miesto kodas ir veiksmams, jei masinio renginio metu atviroje erdvėje būtų gautas perspėjimas apie oro pavojų. Aptarta, kaip tokioje situacijoje būtų priimami sprendimai ir kas už ką atsakytų pirmosiomis minutėmis.

    Susitikimo metu įvertinta, kaip operatyviai būtų informuojami gyventojai ir miesto svečiai, kad pranešimai būtų aiškūs ir vienodi visoms tarnyboms. Taip pat kalbėta apie žmonių srautų valdymą, saugų nukreipimą į artimiausias priedangas ir tarpinstitucinį koordinavimą, kad veiksmai nesidubliuotų.

    Priedangos ir prieinamumas

    Reikšminga darbotvarkės dalis skirta priedangų parengimui ir jų prieinamumui. Aptarti praktiniai klausimai, kurie krizės metu tampa kritiniai: atsakingų asmenų paskyrimas, raktų laikymas, patalpų atrakinimas ir saugus žmonių patekimas.

    Taip pat modeliuotos situacijos, kai galėtų sutrikti ryšys ar elektros energijos tiekimas, todėl reikalingi aiškūs sprendimai, kaip užtikrinti informavimą ir priedangų atidarymą. Savivaldybė nurodė, kad aptarimuose remtasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijomis dėl priedangų parengimo.

    Kodėl tema aktuali dabar?

    Pasitarime akcentuota, kad pastaruoju metu Lietuvoje gyventojams buvo perduoti perspėjimo pranešimai apie galimą oro pavojų, susijusį su į šalies teritoriją galėjusiu patekti bepiločiu orlaiviu. Tai išryškino poreikį iš anksto susiderinti veiksmus, ypač kai vienoje vietoje susirenka daug žmonių.

    Savivaldybė pabrėžė, kad šiuo metu realios grėsmės Kaišiadorių miesto šventės renginiams nėra nustatyta, o pasirengimo priemonės aptariamos prevenciškai. Anot savivaldybės, tikslas yra užtikrinti, kad kilus bet kokiai grėsmei reakcija būtų greita, nuosekli ir koordinuota.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto susipažinti su civilinės saugos patarimais, kaip elgtis gavus perspėjimą apie oro pavojų masinių renginių metu atvirose erdvėse. Aktualią informaciją taip pat galima rasti LT72 svetainėje ir programėlėje LT72.

  • Alytaus rajone atnaujins 5 priedangas: naujos saugumo sistemos ir prieinamumas žmonėms su negalia

    Alytaus rajone atnaujins 5 priedangas: naujos saugumo sistemos ir prieinamumas žmonėms su negalia

    Antrasis projekto etapas

    Alytaus rajono savivaldybė pradeda antrąjį projekto Priedangų infrastruktūros plėtra Alytaus rajone etapą. Jo tikslas – sustiprinti esamas priedangas, kad jos būtų saugesnės ekstremalių situacijų metu ir patogiau naudojamos gyventojams.

    Numatoma gerinti ne tik atsparumą, bet ir priedangų funkcionalumą bei prieinamumą. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai bus pritaikyti ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią.

    Kuriose vietose vyks darbai?

    Pagal projektą bus atnaujintos penkios priedangos Alytaus rajone: Butrimonių vaikų darželyje, Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijoje, Punios kultūros namuose, Simno kultūros namuose ir Luksnėnų laisvalaikio salėje.

    Šios vietos pasirinktos kaip svarbūs bendruomenių traukos taškai, kuriuose kasdien lankosi įvairaus amžiaus gyventojai. Toks priedangų tinklas, savivaldybės vertinimu, leidžia greičiau užtikrinti apsaugą didesnei daliai žmonių.

    Kokie atnaujinimai numatyti?

    Priedangose planuojama įrengti arba atnaujinti apsauginius langų skydus, evakuacinius išėjimus, vėdinimo sistemas, elektros generatorius, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas. Taip pat bus tvarkomi įėjimai ir išėjimai, kad patalpos būtų prieinamos judėjimo negalią turintiems žmonėms.

    Trys priedangos – Butrimonyse, Krokialaukyje ir Punioje – taps vidutinio atsparumo priedangomis. Jose gyventojai, prireikus, galės saugiai būti iki 24 valandų.

    Projekto įgyvendinimui iš Valstybės gynybos fondo skirta 199 974 eurų. Finansavimo sutartis pasirašyta 2026 metais gegužės 27 dieną su Viešąja įstaiga Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Vidaus reikalų ministerija.

    Numatyta, kad darbai vyks nuo 2026 metų gegužės iki 2027 metų lapkričio. Savivaldybė tikisi, jog investicijos prisidės prie geresnio pasirengimo galimoms ekstremalioms situacijoms ir didins bendrą gyventojų saugumo lygį rajone.

  • Varėnos rajone startuoja II etapas: 8 priedangos bus atnaujintos, numatyta beveik 200 000 eurų

    Varėnos rajone startuoja II etapas: 8 priedangos bus atnaujintos, numatyta beveik 200 000 eurų

    Varėnos rajono savivaldybė pradeda antrąjį priedangų infrastruktūros plėtros etapą, kuriuo siekiama sustiprinti gyventojų saugumą ir civilinę parengtį. 2026 metų gegužės 29 dieną pasirašyta projekto VRM-003-K-039 Priedangų infrastruktūros plėtra Varėnos rajono savivaldybėje, II etapas įgyvendinimo sutartis.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o įgyvendinime dalyvauja Vidaus reikalų ministerija, VšĮ Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Varėnos rajono savivaldybės administracija. Savivaldybė pabrėžia, kad prioritetas teikiamas ne tik priedangų atsparumui, bet ir jų pritaikymui įvairių poreikių turintiems žmonėms.

    Ką numatyta padaryti?

    Antrajame etape planuojama sutvarkyti ir būtiniausiomis priemonėmis aprūpinti 8 priedangas: dviejose švietimo, dviejose sveikatos priežiūros, vienoje kultūros ir trijose administracinės paskirties įstaigose. Pasak savivaldybės, objektai parinkti iš patvirtinto priedangų sąrašo, todėl darbai orientuoti į realiai naudojamas ir gyventojams pasiekiamas vietas.

    Numatomi infrastruktūros gerinimo sprendimai apima evakuacinių išėjimų įrengimą ir evakuacinį apšvietimą, taip pat įėjimų pritaikymą riboto judumo asmenims. Planuojama didinti apsaugą nuo sužalojimų, pavyzdžiui, įrengiant apsauginius skydus langams arba kai kuriais atvejais sprendžiant langų užmūrijimo klausimą.

    Taip pat gali būti diegiamos gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos arba autonominiai dūmų signalizatoriai, tvarkomos ar įrengiamos vėdinimo sistemos. Numatyta ir rezervinio elektros tiekimo galimybė įrengiant elektros generatorius, o dalyje patalpų planuojami grindų įrengimo darbai.

    Inventorius ir kasdieniai poreikiai

    Be statybinių ir inžinerinių sprendimų, priedangos bus papildomai aprūpintos inventoriumi pagal jose planuojamą sutalpinti žmonių skaičių. Tarp numatytų priemonių yra biotualetai higienos sąlygoms užtikrinti bei sulankstomos kėdės ir sulankstomos lovos trumpalaikiam poilsiui.

    Planuojama įsigyti talpyklas geriamojo vandens atsargoms, taip pat būtiniausias priemones ekstremaliems atvejams, įskaitant pirmosios pagalbos rinkinius, neštuvus, taktinio tipo žibintuvėlius, gesintuvus, laužtuvus ir sulankstomus kastuvus. Tokios priemonės laikomos praktišku minimumu, kad priedangos galėtų būti naudojamos ne tik formaliai, bet ir realios grėsmės metu.

    Kiek kainuos ir kiek truks?

    Bendra projekto vertė siekia 197 629,89 eurų, o finansavimas numatytas pilnai iš Valstybės gynybos fondo. Savivaldybė nurodo, kad projekto trukmė planuojama 18 mėnesių.

    Tokio pobūdžio investicijos pastaraisiais metais vis dažniau vertinamos kaip būtina viešosios infrastruktūros dalis, ypač didėjant dėmesiui gyventojų apsaugai ir pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Varėnos rajono atnaujinimų paketas išsiskiria tuo, kad numato ir inžinerinius sprendimus, ir aiškiai apibrėžtą aprūpinimą inventoriumi.

  • Kėdainių savivaldybė skelbia priedangų konkursą: ką turi pateikti daugiabučių bendrijos iki lapkričio 15 dienos

    Kėdainių savivaldybė skelbia priedangų konkursą: ką turi pateikti daugiabučių bendrijos iki lapkričio 15 dienos

    Kėdainių rajono savivaldybė kviečia daugiabučių namų gyventojus ir jų atstovus teikti paraiškas konkursui, kuriuo siekiama pritaikyti bendrojo naudojimo patalpas minimaliems priedangų reikalavimams. Idėja paprasta: įsirengti realiai naudojamas, tvarkingas ir saugesnes erdves, kurios ekstremalios situacijos metu galėtų tapti trumpalaike priedanga.

    Paraiškas gali teikti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba namo administratorius. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbiausia yra gyventojų sprendimas ir aiškiai pagrįsti atlikti darbai ar įsigytos priemonės.

    Kas gali teikti paraišką?

    Kartu su paraiška pareiškėjas turi pateikti susirinkimo protokolą, kuriame įtvirtintas sprendimas dėl patalpų pritaikymo priedangai. Taip pat reikalingi dokumentai, pagrindžiantys prekių įsigijimą ar atliktus darbus, bei kadastrinės bylos fragmentas su pažymėta patalpa.

    Prie dokumentų prašoma pridėti ir pritaikytos patalpos nuotraukas, kuriose matytųsi įgyvendinti minimalūs priedangos reikalavimai. Savivaldybė akcentuoja, kad vertinimas bus atliekamas tik tuomet, jei pareiškėjas įgyvendina ne mažiau kaip 3 reikalavimus.

    Kaip ir iki kada pateikti?

    Paraiškos priimamos iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos. Dokumentus galima pateikti atvykus į Kėdainių rajono savivaldybę, siunčiant el. paštu arba paštu savivaldybės administracijai, nurodant daugiabučio namo adresą ir pareiškėjo telefono numerį.

    Savivaldybė nurodo, kad paraiškos pateikimo data gali tapti svarbi, jei kelios paraiškos surinks vienodą balų skaičių. Tokiu atveju pirmumas bus suteikiamas anksčiau pateiktai paraiškai.

    Už ką skiriami balai?

    Vertinant pritaikymą, dėmesys skiriamas tiek prieinamumui, tiek praktiniams saugumo sprendimams. Balus gali lemti įėjimo ar išėjimo pritaikymas riboto judumo asmenims, pirmosios pagalbos rinkiniai, būtinos pagalbos priemonės, langų apsauga nuo stiklo šukių, taip pat rezervinis elektros šaltinis ir jo prijungimo sprendimai.

    Didžiausias svoris numatytas rezerviniam elektros šaltiniui, įskaitant jo montavimo ir prijungimo darbus, taip pat elektros instaliacijai generatoriaus pajungimui. Vertinamas ir patalpų tvarkingumas: priedanga turi būti švari, be pašalinių daiktų, trukdančių saugiai patekti ar būti patalpoje.

    Konkurso nugalėtojams finansavimas skiriamas iš Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Vienai paraiškai numatoma maksimali suma siekia 5 000 eurų, o 1 balo vertė yra 50 eurų, todėl galutinė suma priklausys nuo surinktų balų.

    Jei paraiškų poreikis viršys biudžete numatytas lėšas, prioritetas bus teikiamas daugiau balų surinkusiems pareiškėjams. Konkurso rezultatai bus paskelbti savivaldybės interneto svetainėje, o dėl papildomų klausimų gyventojai raginami kreiptis į savivaldybės patarėją, atliekantį parengties pareigūno funkcijas.