CP v2

Tag: Ekstremalios situacijos

  • Visoje šalyje kauks sirenos: štai kada tikrins perspėjimo sistemą ir ką turi padaryti gyventojai

    Visoje šalyje kauks sirenos: štai kada tikrins perspėjimo sistemą ir ką turi padaryti gyventojai

    2026 metais rugsėjo 29 dieną, antradienį, visoje Lietuvoje bus tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Patikrinimas vyks valstybės lygio mobilizacinių pratybų metu.

    Pranešama, kad nuo 11 valandos 52 minučių šalyje bus įjungiamos perspėjimo sirenos. Kartu gyventojams į mobiliuosius telefonus bus siunčiami informaciniai pranešimai per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą.

    Kaip atskirti testą nuo pavojaus?

    Tokie patikrinimai organizuojami tam, kad būtų įvertinta, ar sirenos veikia techniškai tvarkingai, o pranešimai mobiliuoju ryšiu pasiekia žmones skirtinguose tinkluose ir vietovėse. Praktikoje tai leidžia identifikuoti zonas, kur garsinis signalas girdimas prasčiau, arba atvejus, kai dalis telefonų pranešimų negauna.

    Gyventojams rekomenduojama išlikti ramiems ir sekti oficialią informaciją, ypač jei sirenų garsas užkluptų darbo vietoje, mokykloje ar viešoje erdvėje. Testo metu svarbu atkreipti dėmesį, ar telefoną pasiekė perspėjimo žinutė ir ar ji buvo aiški.

    Kodėl prašoma gyventojų atsiliepimų?

    Po patikrinimo gyventojai kviečiami užpildyti trumpą apklausą, kuri padeda įvertinti pranešimų siuntimo efektyvumą ir realų pasiekiamumą. Tokie duomenys ypač reikšmingi tobulinant sistemą, nes vien techninė statistika ne visada parodo, kaip pranešimai pasiekia žmones skirtingomis sąlygomis.

    Specialistams svarbu sužinoti, ar pranešimas buvo gautas laiku, ar jis buvo suprantamas, taip pat ar gyventojas tuo metu buvo patalpose, automobilyje ar lauke. Remiantis gyventojų atsakymais galima tikslinti sprendimus, kad realios grėsmės atveju perspėjimas būtų kuo patikimesnis.

  • Vilniaus rajone startuoja piešinių konkursas: mokiniai parodys, kaip atrodo ekstremali situacija

    Vilniaus rajone startuoja piešinių konkursas: mokiniai parodys, kaip atrodo ekstremali situacija

    Vilniaus rajono savivaldybė kviečia 2–8 klasių mokinius dalyvauti piešinių konkurse ir kūrybiškai atsakyti į klausimą, kaip atrodo ekstremali situacija. Organizatoriai tikisi, kad piešiniai paskatins šeimas ir mokyklas kalbėtis apie civilinę saugą, pasirengimą nelaimėms ir pagalbą vieni kitiems.

    Pasak Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Vansavičiaus, pasirengimas prasideda dar prieš įvykstant nelaimei, o vaikams svarbu suprantamai paaiškinti, kaip elgtis rizikingose situacijose. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos ugdo sąmoningumą ir atsakomybę bendruomenėje.

    „Ekstremali situacija gali užklupti netikėtai, todėl pasirengimas jai prasideda dar gerokai anksčiau. Vaikams svarbu žinoti, kaip elgtis nelaimės atveju, kaip pasirūpinti savimi ir padėti šalia esančiam“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Konkurso dalyviai gali vaizduoti pačią ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius, gelbėjimo darbus, žmonių evakuaciją ar kitus su saugumu susijusius vaizdus. Tokia tematika aktuali ne tik dėl dažnėjančių ekstremalių orų reiškinių, bet ir dėl augančio dėmesio gyventojų pasirengimui krizinėms situacijoms, kai svarbūs tampa aiškūs veiksmai, bendruomenės susitelkimas ir savalaikė informacija.

    Dalyvauti gali visų Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje veikiančių bendrojo ugdymo mokyklų 2–4, 5–6 ir 7–8 klasių mokiniai. Kiekvienas mokinys konkursui gali pateikti vieną piešinį, o darbai bus vertinami pagal tris amžiaus grupes.

    Kiekvienoje kategorijoje planuojama išrinkti pirmos, antros ir trečios vietų laimėtojus bei 7 laureatus. Nugalėtojams ir laureatams numatytos padėkos bei atminimo dovanos, kurios gali būti įteikiamos per mokyklas arba baigiamojo renginio metu.

    Piešinius reikia pateikti iki 2026 metų lapkričio 9 dieną 16.00 valandos Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, adresu Rinktinės g. 50, Vilnius. Dėl darbų pateikimo galima kreiptis į konkurso koordinatorę Odetą Drungėlaitę, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos skyriaus vyriausiąją specialistę.

    Organizatoriai ragina mokinius pasitelkti vaizduotę ir spalvas, bet kartu pagalvoti apie praktiškus dalykus: kaip atpažinti pavojų, kaip išlikti ramiems, kur kreiptis pagalbos ir kaip svarbu laikytis suaugusiųjų bei specialiųjų tarnybų nurodymų. Tokie pokalbiai namuose ir klasėje, anot civilinės saugos ekspertų, yra vienas paprasčiausių būdų didinti vaikų pasirengimą ir mažinti pasimetimą netikėtose situacijose.

  • Vyčio skliautas 2026: rugsėjo 29 dieną visoje Lietuvoje kauks sirenos – ką būtina žinoti

    Rugsėjo 29 dieną, vykstant valstybės lygio mobilizacinėms pratyboms „Vyčio skliautas 2026“, 11.52 valandą visoje Lietuvos teritorijoje bus įjungiamos gyventojų perspėjimo sirenos. Pratybų metu taip pat planuojama patikrinti, ar perspėjimo signalas pasiekia gyventojus skirtingose vietovėse ir skirtingomis sąlygomis.

    Kartu bus aktyvuojama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, todėl į mobiliuosius telefonus bus siunčiami perspėjimo pranešimai. Tokie testai periodiškai rengiami tam, kad institucijos įvertintų ryšio patikimumą, o žmonės žinotų, kaip elgtis realios grėsmės atveju.

    Ką reiškia sirenų patikra?

    Sirenos ir pranešimai telefonuose šiuo atveju nereiškia realaus pavojaus, tačiau yra svarbi pasirengimo dalis. Praktika rodo, kad krizės metu didžiausią riziką kelia ne tik pats incidentas, bet ir informacijos stoka, vėluojantys pranešimai ar neteisingas jų supratimas.

    Perspėjimo sistemos apima kelis kanalus vienu metu, kad informacija pasiektų kuo daugiau žmonių net ir sutrikus vienai ryšio priemonei. Dėl to pratybų metu gyventojai gali girdėti sirenas, gauti trumpuosius pranešimus ir matyti oficialius pranešimus kitais kanalais.

    Kaip elgtis pratybų metu?

    Išgirdus sirenas rekomenduojama išlikti ramiems ir pasitikrinti oficialią informaciją. Jei gausite perspėjimo pranešimą į telefoną, perskaitykite jį iki galo ir įsitikinkite, kad supratote, jog tai pratybų signalas.

    Taip pat verta atkreipti dėmesį, ar pranešimas pasiekė jūsų telefoną ir ar sireną girdėjote ten, kur tuo metu buvote. Tokia asmeninė patirtis padeda geriau suprasti perspėjimo sistemą ir pasiruošti situacijoms, kai nuo kelių minučių gali priklausyti saugumas.

  • Zarasų audros pamokos: ryšys dingo, generatorių stigo, o rudens mugėje ruošiamasi rekordui

    Zarasų audros pamokos: ryšys dingo, generatorių stigo, o rudens mugėje ruošiamasi rekordui

    Rugsėjo 8 dieną Zarasų rajono savivaldybėje įvyko įstaigų ir įmonių vadovų susirinkimas, kuriame aptartos rugpjūčio pabaigoje rajoną užklupusios audros pasekmės ir pasirengimas rudenio darbų pikui. Diskusijose dalyvavo savivaldybės vadovai, įstaigų ir bendrovių atstovai, o vienu svarbiausių akcentų tapo ryšio ir elektros tiekimo sutrikimų pamokos.

    Susitikime taip pat kalbėta apie artimiausius kultūros renginius, turizmo sezono rezultatus, socialinių paslaugų organizavimą ir infrastruktūros darbus. Oficialiai pasveikinta Asta Karosienė, pradėjusi eiti Zarasų rajono socialinių paslaugų centro direktorės pareigas.

    Ryšys dingo greičiau nei elektra

    Ugniagesių teigimu, audros metu teko ne tik šalinti ant kelių užvirtusius medžius, bet ir spręsti kritinę komunikacijos problemą. Per kelias paras fiksuota apie 50 iškvietimų, o dalis darbų, atlaisvinant kelius ir užtikrinant privažiavimą, tęsėsi dar kelias dienas.

    Didžiausiu iššūkiu įvardytas mobiliojo ryšio sutrikimas, kai nutrūkus elektros tiekimui ryšio bokštų rezervas veikė per trumpai. Dėl to informacija kai kur buvo perduodama fiziškai vykstant į vietoves, o ryšio ieškota aukštesnėse vietose, naudojant radijo stoteles.

    Susirinkime pabrėžta, kad tokie atvejai rodo būtinybę iš anksto turėti aiškius ekstremaliųjų situacijų veikimo planus, alternatyvius ryšio kanalus ir atsarginius energijos šaltinius. Taip pat akcentuota, kad kritinių paslaugų tęstinumui svarbu, jog rezerviniai sprendimai būtų suderinti tarp seniūnijų, tarnybų ir savivaldybės įstaigų.

    Generatoriai tampa būtinybe

    Savivaldybės administracija ragino įstaigas tiksliai įsivertinti, kokios galios generatorių reikia, kad nutrūkus elektros tiekimui būtų užtikrintos esminės funkcijos. Diskutuota, jog didesnėms socialinių paslaugų įstaigoms gali prireikti 50–60 kW galios generatorių, galinčių automatiškai įsijungti.

    Kartu priminta, kad netinkamai naudojami ar neteisingai prijungti generatoriai kelia realią gaisro riziką ir gali sugadinti elektros prietaisus. Dėl to siūloma ne tik planuoti įsigijimus, bet ir pasirūpinti saugaus eksploatavimo taisyklėmis, atsakingais asmenimis bei periodine įrangos patikra.

    Susitikime aptarta ir praktinė audros patirtis socialinėse įstaigose, kai elektros ir vandens sutrikimai pareikalavo greitų sprendimų dėl maitinimo, apšvietimo ir kasdienės slaugos. Akcentuota, kad tokiose situacijose svarbiausia ne vien technika, bet ir aiškios procedūros bei tarpinstitucinis susitelkimas.

    Rudens renginiai ir turizmo sezono skaičiai

    Didelis dėmesys skirtas rugsėjo 26 dieną Zarasuose planuojamai rudens gėrybių mugei „Derliaus banga“. Įstaigos ir įmonės pakviestos kurti teminius kiemelius, siūlyti edukacijas ir veiklas šeimoms, nes ankstesniais metais tokios iniciatyvos didino renginių patrauklumą ir bendruomeniškumą.

    Turizmo ir verslo informacijos centras pranešė, kad rugpjūtį gyvai apsilankė 984 turistai ir miesto svečiai, o per miesto šventę vykusiame žygyje išdalinta apie 300 medalių. Pažymėta, kad į Zarasus atvykusių svečių srautai vasarą išlieka svarbūs vietos paslaugų sektoriui, todėl tęsiamos ekskursijos ir planuojami skaitmeninės rinkodaros mokymai.

    Kultūros lauke aptarti ir Dusetų bei Antazavės renginiai, įskaitant didesnio lankytojų dėmesio sulaukusias iniciatyvas. Taip pat atkreiptas dėmesys į viešųjų renginių saugumą ir viešosios tvarkos užtikrinimą, nes po šventės kai kuriose erdvėse fiksuotas vandalizmas, o ateičiai siūloma iš anksto spręsti eismo, parkavimo ir apsaugos organizavimą.

    Infrastruktūros klausimuose aptarta daugiabučių renovacijos eiga, garantinių defektų šalinimas ir vandentvarkos darbai. Taip pat iškeltos audros padarytos žalos pastatams problemos, įskaitant stogų ir langų apgadinimus, kai dėl nuostolių dalis įstaigų kreipėsi į draudikus.

    Susirinkimo pabaigoje sutarta, kad artėjant rudeniui pagrindinis prioritetas bus paslaugų tęstinumas ir pasirengimas galimiems elektros bei ryšio sutrikimams. Vadovams padėkota už tarpusavio pagalbą ir gebėjimą susitelkti, kai sprendimų reikia čia ir dabar.

  • Prieš Grybų šventę Varėnoje – skubus posėdis: ką žada tarnybos ir kokių ribojimų laukti?

    Artėjant Grybų šventei Varėnos rajono savivaldybėje sušauktas ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdis. Jame aptartas institucijų pasirengimas didžiausiam metų renginiui rajone ir pagrindinės rizikos, susijusios su dideliais žmonių srautais.

    Posėdžiui vadovavo centro vadovas, Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie susitikimai prieš masinius renginius padeda suderinti atsakomybes ir užtikrinti greitesnę reakciją incidentų atveju.

    Saugumas ir viešoji tvarka

    Susitikime daugiausia dėmesio skirta viešosios tvarkos, eismo organizavimo ir greitosios pagalbos pasiekiamumo klausimams. Tokiuose renginiuose kritiškai svarbu iš anksto numatyti pėsčiųjų ir automobilių srautų atskyrimą, aiškias įvažiavimo ir išvažiavimo kryptis bei vietas, kur galėtų privažiuoti specialiosios tarnybos.

    Taip pat aptartos minios valdymo priemonės, informavimo sprendimai ir veiksmų seka dingus vaikui ar sutrikus žmogaus sveikatai. Praktikoje tai reiškia matomus orientyrus teritorijoje, aiškiai pažymėtus pagalbos taškus ir sklandų ryšį tarp organizatorių, policijos bei medikų.

    Pasirengimas ekstremalioms situacijoms

    Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras tokių renginių išvakarėse paprastai peržiūri ir oro sąlygų scenarijus. Staigios liūtys, karščio bangos ar stiprus vėjas gali keisti renginio logistiką, todėl iš anksto svarbu sutarti dėl laikino žmonių nukreipimo, teritorijų uždarymo ar papildomų gelbėjimo pajėgų.

    Dar viena tema – gaisrinė sauga ir prekybos vietų kontrolė, ypač jei naudojama dujinė įranga ar vyksta maisto gamyba. Savivaldybės praktikoje tai susiję su reikalavimais dėl laisvų praėjimų, elektros instaliacijos saugumo ir aiškiai pažymėtų evakuacijos maršrutų.

    Varėnos rajono savivaldybė pabrėžia, kad koordinuotas tarnybų pasirengimas leidžia renginiui vykti sklandžiai, o į nenumatytas situacijas reaguoti greitai. Gyventojams ir svečiams rekomenduojama sekti organizatorių pranešimus vietoje, laikytis nurodymų ir planuoti atvykimą iš anksto, ypač jei tikimasi intensyvaus eismo.

  • Išgyvenimo planas gali nuvilti kritinę minutę: viena klaida, kurią daro beveik visi

    Pasiruošimas ekstremalioms situacijoms dažnai pradedamas nuo universalių patarimų: sukaupti vandens ir maisto, susidėti kuprinę, turėti žibintuvėlį, baterijas ir būti pasirengus bet kada išvykti. Tačiau toks „vienas planas visiems“ modelis realiame gyvenime neretai suveikia prasčiau, nei tikimasi.

    Didžiausia klaida ta, kad planas paliekamas „kaip buvo“ ir ilgą laiką neatnaujinamas. Kritinę dieną paaiškėja, jog jis labiau atitinka ankstesnį gyvenimą, o ne dabartines galimybes, įpročius ir aplinkybes.

    Planą keičia gyvenimas

    Per kelerius metus gali pasikeisti sveikata, fizinė forma, šeimos sudėtis, darbo režimas ar gyvenamoji vieta. Dėl to skiriasi ir realus evakuacijos laikas, reikalingų daiktų sąrašas bei tai, kas žmogui yra įmanoma fiziškai.

    Pavyzdžiui, jei atsirado lėtinių ligų, gali prireikti nuolatinio vaistų rezervo, aiškaus jų vartojimo grafiko ir atsarginių receptų kopijų. Jei šeimoje yra mažų vaikų ar vyresnio amžiaus artimųjų, išvykimas tampa lėtesnis, o prioritetai persikelia nuo įrangos prie logistikos ir saugumo.

    „Geriausias pasirengimo planas yra tas, kurį realiai galite įgyvendinti šiandien, o ne tas, kurį įsivaizdavote prieš penkerius metus“, – sako civilinės saugos ekspertai, pabrėžiantys reguliaraus atnaujinimo svarbą.

    Kodėl vien įranga nepadeda

    Išgyvenimo kultūroje daug dėmesio skiriama daiktams: kuprinėms, vandens filtrams, radijo stotelėms, peiliams ar turistiniams įrankiams. Vis dėlto dažnai lemia ne brangi įranga, o tai, ar pasirūpinta kasdieniais poreikiais, be kurių žmogus praranda savarankiškumą.

    Tokiais „nepastebimais“ dalykais gali tapti patogūs judėjimo sprendimai, priemonės daiktams pernešti, akiniai su atsargine pora, klausos aparatai su baterijomis, higienos reikmenys ar papildomos kūdikio priežiūros priemonės. Praktikoje būtent šios smulkmenos padeda išvengti chaoso pirmosiomis valandomis.

    Kitas dažnas aklas taškas yra dokumentai ir ryšys. Jei telefonas išsikrauna, o svarbi informacija laikoma tik skaitmeniniu formatu, žmogus gali netekti prieigos prie kontaktų, sveikatos duomenų ar būtinų paslaugų.

    Kaip atnaujinti planą, kad jis veiktų

    Efektyvus planas turi būti lankstus ir periodiškai peržiūrimas, ypač po reikšmingų gyvenimo pokyčių. Praktinis principas paprastas: kuo mažiau veiksmų reikės krizinę minutę, tuo didesnė tikimybė, kad planas bus įgyvendintas.

    Verta pasitikrinti, ar numatytas realus maršrutas ir susitikimo vietos, ar aišku, kaip elgtis dingus elektrai, ryšiui ar sutrikus transportui. Taip pat svarbu įsivertinti, kiek laiko iš tiesų užtrunka susiruošti, ir ar tai atitinka galimas grėsmes.

    Pasirengimo esmė nėra apsunkinti kasdienybę, o sumažinti problemų skaičių krizei prasidėjus. Todėl strategiją verta grįsti ne vien teorija, o realiu savo gyvenimo vertinimu: sveikata, aplinka, įpročiais, šeimos poreikiais ir tuo, kas iš tikrųjų pasiekiama.

  • Civilinės saugos specialistai įspėja: 10 minučių šiandien gali sutaupyti kritines valandas rytoj

    Civilinės saugos specialistai įspėja: 10 minučių šiandien gali sutaupyti kritines valandas rytoj

    Gamtos stichijos vis dažniau nustebina

    Lietuvoje vis dažniau pasitaikantys potvyniai ir stiprios audros primena, kad įprastas gyvenimas gali sustoti per kelias minutes. Nutrūkęs elektros tiekimas, sutrikęs ryšys ar nepravažiuojami keliai tampa ne teorija, o kasdienybe, ypač regionuose.

    Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad didžiausia klaida yra pradėti ruoštis tik tada, kai pavojus jau arti. Iš anksto apgalvoti sprendimai sumažina paniką, o pirmosios valandos po įvykio dažnai būna kritinės.

    „Ekstremaliosios situacijos dažnai vienu metu paveikia daug žmonių būtinuosius poreikius, todėl pasirengimas neturėtų prasidėti tada, kai kyla pavojus“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas.

    Kas veikia geriausiai: šeimos planas

    Specialistai akcentuoja, kad pasirengimas prasideda ne nuo pirkinių, o nuo aiškaus šeimos veiksmų plano. Svarbu sutarti, kur slėptis ar kaip elgtis skirtingų grėsmių atvejais, taip pat kaip susisiekti, jei neveiktų mobilusis ryšys ar internetas.

    Praktikoje itin pasiteisina iš anksto numatytas susitikimo taškas, jei į namus grįžti neįmanoma, ir susitartas evakuacijos maršrutas. Plane verta numatyti, kas padės vaikams, vyresnio amžiaus artimiesiems, žmonėms su negalia ir kaip bus pasirūpinta augintiniais.

    „Sąvokos šeimos planas ir išvykimo krepšys gyventojams jau yra žinomos, matyti, kad žmonės domisi ir įsivertina galimas grėsmes savo teritorijoje“, – sakė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistė Ingrida Valaitytė.

    Atsargos ir išvykimo krepšys: reali pagalba

    Po didesnių audrų gyventojai vis dažniau įsitikina, kad elektros tiekimas gali sutrikti ne kelioms valandoms, o gerokai ilgiau. Dėl to namuose rekomenduojama turėti geriamojo vandens ir maisto bent kelioms dienoms, o galintiems tai padaryti – ilgesniam laikui.

    Ne mažiau svarbios ir kasdienės priemonės: vaistai, higienos reikmenys, kūdikių poreikiams skirti daiktai, taip pat atsargos augintiniams. Jei yra galimybė, pravartu turėti žibintuvėlį, baterijomis maitinamą šviesos šaltinį ir įkrautą nešiojamąją bateriją telefonui.

    Išvykimo krepšys, pasak civilinės saugos ekspertų, dažniausiai praverčia tada, kai laiko nėra: gaisro, evakuacijos ar staigaus pavojaus metu. Esminė idėja paprasta: būtini dokumentai, ryšio priemonės, pagrindiniai vaistai ir kelioms paroms reikalingi daiktai turi būti pasiekiami nedelsiant, o ne ieškomi paskutinę minutę.

    „Kai žmonės yra apgalvoję ir pasirengę veiksmų planą, žino, ką daryti konkrečiose situacijose, jie jaučiasi kur kas saugesni“, – sakė Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistė Gintarė Gruodė.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ragina remtis oficialia institucijų informacija ir pasirengimą vertinti kaip įprotį, o ne vienkartinę užduotį. Specialistai pabrėžia, kad praktiniai sprendimai, priimti iš anksto, mažina riziką ir padeda greičiau atkurti įprastą gyvenimo ritmą.

  • Visaginas už 200 000 eurų modernizuos 5 priedangas: aišku, kur jos bus ir kam tai svarbu

    Visaginas už 200 000 eurų modernizuos 5 priedangas: aišku, kur jos bus ir kam tai svarbu

    2026 metų gegužės 4 dieną Vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Visagino savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl projekto „Priedangų infrastruktūros plėtra Visagino savivaldybėje – II etapas“. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o jo vertė siekia 200 000 eurų.

    Projektu siekiama stiprinti civilinę saugą ir mažinti grėsmių riziką gyventojams, kuri, institucijų vertinimu, išlieka aukšta. Prie šios situacijos prisideda regiono saugumo aplinka, hibridinės grėsmės, taip pat dažnėjančios gamtinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos ir techninių bei ekologinių incidentų rizika.

    Pagrindinis tikslas – atsparumas ir prieinamumas

    Pagrindinis projekto tikslas yra priedangų atsparumo stiprinimas ir jų pritaikymas riboto judumo asmenims. Savivaldybė pabrėžia, kad praktinis dėmesys bus skiriamas infrastruktūrai, nuo kurios priklauso priedangų funkcionalumas ekstremalių situacijų metu.

    Pagal planą vėdinimo įranga bus sutvarkyta penkiose priedangose. Jos yra Visagino „Verdenės“ gimnazijoje, Visagino viešojoje bibliotekoje, Visagino „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje ir Visagino savivaldybės socialinių paslaugų centre, kuriame numatytos dvi priedangos.

    Kiek žmonių tai palies?

    Skaičiuojama, kad pagerintos sąlygos priedangose bus užtikrintos 1 479 gyventojams. Savivaldybės vertinimu, tai turėtų sumažinti pažeidžiamumą ir pagerinti gyventojų saugumą karinių ar hibridinių grėsmių atvejais, taip pat kitų ekstremalių situacijų metu.

    Produkto stebėsenos rodiklis numato, kad penkiose priedangose bus pagerintos sąlygos. Rezultato rodiklis įvardijamas kaip gyventojų, kuriems užtikrinta vieta priedangose, skaičius, kuris siekia 1 479.

    Kada projektas bus baigtas?

    Projektą planuojama įgyvendinti iki 2027 metų rugsėjo mėnesio. Už jo įgyvendinimą atsakinga Visagino savivaldybės administracija.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama priedangų parengčiai, jų techniniams reikalavimams ir realiam pritaikomumui gyventojams. Savivaldybės, atnaujindamos infrastruktūrą, dažniausiai pirmiausia sprendžia esminius klausimus, nuo kurių priklauso priedangos eksploatavimas, pavyzdžiui, vėdinimą, prieinamumą ir atsparumą.

  • Varėnos rajoną nusiaubė audra: nuplėšti stogai, nutraukta elektra – savivaldybė skelbia pagalbą

    Varėnos rajoną nusiaubė audra: nuplėšti stogai, nutraukta elektra – savivaldybė skelbia pagalbą

    Varėnos rajono savivaldybėje rugpjūčio 3 dieną sušauktas Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdis: aptarti šeštadienio vakarą rajoną nusiaubusios audros padariniai, atlikti darbai ir artimiausi veiksmai. Savivaldybė pranešė, kad didžiausias dėmesys skiriamas gyventojų saugumui, būtiniausiai pagalbai ir infrastruktūros atkūrimui.

    Skaudžiausiai audra smogė Jakėnų seniūnijos Puodžių kaimui. Gūsingas vėjas nuplėšė kelių gyvenamųjų namų ir ūkinių bei gamybinių pastatų stogus, išvertė daug medžių, kai kur nutraukė elektros laidus ir apsunkino susisiekimą.

    Posėdyje įvertinta situacija vietoje, aptarti padarinių šalinimo darbai ir jų tęstinumas. Dalis teritorijų pirmiausia tvarkomos pagal kritiškumą: šalinami nuvirtę medžiai nuo kelių, užtikrinamas privažiavimas specialiosioms tarnyboms, tikrinamos pažeistos elektros linijos.

    Kur kreiptis dėl finansinės pagalbos?

    Gyventojai, kurių turtas po audros buvo apgadintas ir nebuvo apdraustas, gali kreiptis į Varėnos rajono savivaldybę dėl finansinės paramos. Savivaldybė pabrėžia, kad kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o sprendimams reikalingi aiškūs žalos įrodymai.

    Prašymai savivaldybės merui turi būti pateikti ne vėliau kaip per 180 kalendorinių dienų nuo įvykio. Kartu būtina pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, žalos faktą ir jos dydį pagrindžiančią informaciją bei kitus nagrinėjimui reikalingus duomenis.

    Ką svarbu žinoti po audros?

    Specialistai primena, kad po stipraus vėjo pavojų gali kelti nestabilūs medžiai, atsilaisvinusios stogo konstrukcijos ir nutrūkę laidai, todėl radus tokias vietas patariama jų neliesti ir informuoti atsakingas tarnybas. Draudikų ir savivaldybių praktika rodo, kad žalą fiksuoti verta kuo anksčiau: padaryti nuotraukas, surašyti pažeidimų aprašą, išsaugoti remonto sąmatas ar rangovų pasiūlymus.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje dažnėjant intensyvioms liūtims ir škvalui, vis daugiau savivaldybių ragina gyventojus įsivertinti turto draudimo poreikį ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Varėnos rajono savivaldybė teigia tęsianti padarinių likvidavimą ir kviečia gyventojus pranešti apie pastebėtus pavojus bei papildomą žalą.

  • Varėnoje sujudimas prie „Circle K“: pranešta apie galimą dujų nuotėkį, įvestas planas

    Varėnoje sujudimas prie „Circle K“: pranešta apie galimą dujų nuotėkį, įvestas planas

    Varėnoje, degalinės „Circle K“ teritorijoje, užfiksuotas galimas dujų nuotėkis. Reaguojant į pranešimą, buvo iš dalies aktyvuotas Varėnos rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, į vietą iškviestos atsakingos tarnybos.

    Situaciją įvertinę specialistai nurodė, kad šiuo metu grėsmės gyventojams nenustatyta. Tarnybos tikrina įrangą, matuoja galimą dujų koncentraciją ir atlieka veiksmus, reikalingus saugiam degalinės darbo atnaujinimui.

    „Evakuacijos neprireikė, cisterna buvo tuščia. Įvykio vietoje dirba ugniagesiai gelbėtojai, policijos pareigūnai ir dujų įrangos specialistai, kurie vertina situaciją, tikrina įrangą ir atlieka visus būtinus saugumo veiksmus“, – sakė operacijų centro vadovas Alvydas Verbickas.

    Specialistai primena, kad incidentų, susijusių su dujomis, metu svarbiausia yra greitas teritorijos izoliavimas ir potencialių užsidegimo šaltinių eliminavimas. Dėl to įvykio vietoje įprastai ribojamas transporto ir žmonių judėjimas, o sprendimai dėl veiklos atnaujinimo priimami tik įsitikinus, kad nuotėkio rizika pašalinta.

    Gyventojų prašoma išlikti ramiems, laikytis tarnybų nurodymų ir nesibūriuoti įvykio vietoje. Savivaldybė teigia, kad apie bet kokius situacijos pasikeitimus bus informuojama papildomai.