Tag: Ekstremalios situacijos

  • Varėnos rajone startuoja II etapas: 8 priedangos bus atnaujintos, numatyta beveik 200 000 eurų

    Varėnos rajone startuoja II etapas: 8 priedangos bus atnaujintos, numatyta beveik 200 000 eurų

    Varėnos rajono savivaldybė pradeda antrąjį priedangų infrastruktūros plėtros etapą, kuriuo siekiama sustiprinti gyventojų saugumą ir civilinę parengtį. 2026 metų gegužės 29 dieną pasirašyta projekto VRM-003-K-039 Priedangų infrastruktūros plėtra Varėnos rajono savivaldybėje, II etapas įgyvendinimo sutartis.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o įgyvendinime dalyvauja Vidaus reikalų ministerija, VšĮ Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Varėnos rajono savivaldybės administracija. Savivaldybė pabrėžia, kad prioritetas teikiamas ne tik priedangų atsparumui, bet ir jų pritaikymui įvairių poreikių turintiems žmonėms.

    Ką numatyta padaryti?

    Antrajame etape planuojama sutvarkyti ir būtiniausiomis priemonėmis aprūpinti 8 priedangas: dviejose švietimo, dviejose sveikatos priežiūros, vienoje kultūros ir trijose administracinės paskirties įstaigose. Pasak savivaldybės, objektai parinkti iš patvirtinto priedangų sąrašo, todėl darbai orientuoti į realiai naudojamas ir gyventojams pasiekiamas vietas.

    Numatomi infrastruktūros gerinimo sprendimai apima evakuacinių išėjimų įrengimą ir evakuacinį apšvietimą, taip pat įėjimų pritaikymą riboto judumo asmenims. Planuojama didinti apsaugą nuo sužalojimų, pavyzdžiui, įrengiant apsauginius skydus langams arba kai kuriais atvejais sprendžiant langų užmūrijimo klausimą.

    Taip pat gali būti diegiamos gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos arba autonominiai dūmų signalizatoriai, tvarkomos ar įrengiamos vėdinimo sistemos. Numatyta ir rezervinio elektros tiekimo galimybė įrengiant elektros generatorius, o dalyje patalpų planuojami grindų įrengimo darbai.

    Inventorius ir kasdieniai poreikiai

    Be statybinių ir inžinerinių sprendimų, priedangos bus papildomai aprūpintos inventoriumi pagal jose planuojamą sutalpinti žmonių skaičių. Tarp numatytų priemonių yra biotualetai higienos sąlygoms užtikrinti bei sulankstomos kėdės ir sulankstomos lovos trumpalaikiam poilsiui.

    Planuojama įsigyti talpyklas geriamojo vandens atsargoms, taip pat būtiniausias priemones ekstremaliems atvejams, įskaitant pirmosios pagalbos rinkinius, neštuvus, taktinio tipo žibintuvėlius, gesintuvus, laužtuvus ir sulankstomus kastuvus. Tokios priemonės laikomos praktišku minimumu, kad priedangos galėtų būti naudojamos ne tik formaliai, bet ir realios grėsmės metu.

    Kiek kainuos ir kiek truks?

    Bendra projekto vertė siekia 197 629,89 eurų, o finansavimas numatytas pilnai iš Valstybės gynybos fondo. Savivaldybė nurodo, kad projekto trukmė planuojama 18 mėnesių.

    Tokio pobūdžio investicijos pastaraisiais metais vis dažniau vertinamos kaip būtina viešosios infrastruktūros dalis, ypač didėjant dėmesiui gyventojų apsaugai ir pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Varėnos rajono atnaujinimų paketas išsiskiria tuo, kad numato ir inžinerinius sprendimus, ir aiškiai apibrėžtą aprūpinimą inventoriumi.

  • Kėdainių savivaldybė skelbia priedangų konkursą: ką turi pateikti daugiabučių bendrijos iki lapkričio 15 dienos

    Kėdainių savivaldybė skelbia priedangų konkursą: ką turi pateikti daugiabučių bendrijos iki lapkričio 15 dienos

    Kėdainių rajono savivaldybė kviečia daugiabučių namų gyventojus ir jų atstovus teikti paraiškas konkursui, kuriuo siekiama pritaikyti bendrojo naudojimo patalpas minimaliems priedangų reikalavimams. Idėja paprasta: įsirengti realiai naudojamas, tvarkingas ir saugesnes erdves, kurios ekstremalios situacijos metu galėtų tapti trumpalaike priedanga.

    Paraiškas gali teikti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba namo administratorius. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbiausia yra gyventojų sprendimas ir aiškiai pagrįsti atlikti darbai ar įsigytos priemonės.

    Kas gali teikti paraišką?

    Kartu su paraiška pareiškėjas turi pateikti susirinkimo protokolą, kuriame įtvirtintas sprendimas dėl patalpų pritaikymo priedangai. Taip pat reikalingi dokumentai, pagrindžiantys prekių įsigijimą ar atliktus darbus, bei kadastrinės bylos fragmentas su pažymėta patalpa.

    Prie dokumentų prašoma pridėti ir pritaikytos patalpos nuotraukas, kuriose matytųsi įgyvendinti minimalūs priedangos reikalavimai. Savivaldybė akcentuoja, kad vertinimas bus atliekamas tik tuomet, jei pareiškėjas įgyvendina ne mažiau kaip 3 reikalavimus.

    Kaip ir iki kada pateikti?

    Paraiškos priimamos iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos. Dokumentus galima pateikti atvykus į Kėdainių rajono savivaldybę, siunčiant el. paštu arba paštu savivaldybės administracijai, nurodant daugiabučio namo adresą ir pareiškėjo telefono numerį.

    Savivaldybė nurodo, kad paraiškos pateikimo data gali tapti svarbi, jei kelios paraiškos surinks vienodą balų skaičių. Tokiu atveju pirmumas bus suteikiamas anksčiau pateiktai paraiškai.

    Už ką skiriami balai?

    Vertinant pritaikymą, dėmesys skiriamas tiek prieinamumui, tiek praktiniams saugumo sprendimams. Balus gali lemti įėjimo ar išėjimo pritaikymas riboto judumo asmenims, pirmosios pagalbos rinkiniai, būtinos pagalbos priemonės, langų apsauga nuo stiklo šukių, taip pat rezervinis elektros šaltinis ir jo prijungimo sprendimai.

    Didžiausias svoris numatytas rezerviniam elektros šaltiniui, įskaitant jo montavimo ir prijungimo darbus, taip pat elektros instaliacijai generatoriaus pajungimui. Vertinamas ir patalpų tvarkingumas: priedanga turi būti švari, be pašalinių daiktų, trukdančių saugiai patekti ar būti patalpoje.

    Konkurso nugalėtojams finansavimas skiriamas iš Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Vienai paraiškai numatoma maksimali suma siekia 5 000 eurų, o 1 balo vertė yra 50 eurų, todėl galutinė suma priklausys nuo surinktų balų.

    Jei paraiškų poreikis viršys biudžete numatytas lėšas, prioritetas bus teikiamas daugiau balų surinkusiems pareiškėjams. Konkurso rezultatai bus paskelbti savivaldybės interneto svetainėje, o dėl papildomų klausimų gyventojai raginami kreiptis į savivaldybės patarėją, atliekantį parengties pareigūno funkcijas.

  • Kauno rajonas parodė mobilų civilinės saugos konteinerį: kas jame ir kam jis praverstų krizės metu

    Šeštadienį Kauno botanikos sode vykusiame pilietiškumo festivalyje „Atsparūs kartu“ Kauno rajono savivaldybė pristatė mobilų civilinės saugos priemonių konteinerį. Gyventojai galėjo apžiūrėti įrangą, skirtą ekstremaliosioms situacijoms, ir sužinoti, kaip praktiškai pasirengti krizėms.

    Pasak savivaldybės atstovų, pagrindinis tokio sprendimo tikslas – greitai atvežti reikalingas priemones į vietą, kur jų tuo metu labiausiai reikia. Mobilumas leidžia operatyviai reaguoti ne tik į stichinius reiškinius, bet ir į didesnes avarijas, ilgalaikius elektros tiekimo sutrikimus ar masinį gyventojų evakavimą.

    Ką slepia mobilus konteineris

    Konteineryje laikomos civilinės saugos, pirmosios pagalbos ir asmens apsaugos priemonės, kurios padeda užtikrinti bazinius poreikius pirmosiomis valandomis ar paromis po įvykio. Kauno rajono savivaldybė nurodo, kad komplekte yra apgyvendinimui skirtos lovos, miegmaišiai, šildytuvai, generatoriai ir kita įranga.

    Tokio tipo įranga aktualiausia tada, kai įprastos paslaugos laikinai tampa nepasiekiamos: dingsta elektra, sutrinka šildymas, prireikia laikino apgyvendinimo ar sušildymo punktų. Praktikoje tai reiškia, kad konteineris gali tapti greitu „starto rinkiniu“ vietos bendruomenei, kol atvyksta papildomos pajėgos ar atstatomos paslaugos.

    Išvykimo krepšys ir pasirengimas namuose

    Pristatymo metu gyventojams buvo demonstruojamas ir išvykimo krepšys, primenant, kad civilinė sauga prasideda ne nuo institucijų, o nuo kasdienio pasirengimo šeimoje. Savivaldybės atstovai aiškino, kokie daiktai turėtų būti paruošti iš anksto ir kodėl tai sutaupo laiko, kai sprendimus reikia priimti nedelsiant.

    Ekspertai civilinės saugos srityje pabrėžia, kad didžiausia klaida krizės metu yra tikėtis, jog visos priemonės bus iš karto pasiekiamos parduotuvėse ar bus galima greitai grįžti namo. Todėl iš anksto paruoštas išvykimo krepšys ir aiškus šeimos planas tampa paprasta, bet efektyvia priemone sumažinti stresą ir rizikas.

    Kiek kainuoja ir kaip bus pasiekiamas

    Kauno rajono savivaldybė yra įsigijusi tris mobilius civilinės saugos konteinerius, skirtus užtikrinti gyventojų saugumą ir būtiniausių poreikių patenkinimą ekstremalių situacijų metu. Vieno tokio konteinerio vertė – apie 70 000 eurų.

    Pranešama, kad konteinerių pastatymo vietos parinktos taip, kad dengtų tris savivaldybės zonas ir priemonės būtų pasiekiamos kuo platesniam seniūnijų ratui. Toks išdėstymas leidžia trumpinti atvykimo laiką ir didina tikimybę, kad pagalba pasieks gyventojus dar iki situacijai tampant ilgalaike.

  • Jonava stiprina pasirengimą ekstremalioms situacijoms: vieningas planas įstaigoms ir gyventojams

    Jonava stiprina pasirengimą ekstremalioms situacijoms: vieningas planas įstaigoms ir gyventojams

    Jonavos rajono savivaldybėje surengtame pasitarime su ugdymo įstaigų ir kitų savivaldybei pavaldžių organizacijų atstovais aptartas pasirengimas galimoms ekstremalioms situacijoms bei informacijos valdymas jų metu. Dėmesys sutelktas į tai, kaip veikti vieningai, kad sprendimai būtų priimami greitai, o gyventojus pasiektų aiški ir patikima informacija.

    Susitikimas surengtas po anksčiau dalyje Lietuvos skelbto oro pavojaus, kai visuomenėje kilo daug praktinių klausimų dėl veiksmų algoritmų ir institucijų tarpusavio koordinavimo. Savivaldybė akcentavo, kad tokiose situacijose svarbiausia yra suderintos procedūros ir iš anksto sutarti komunikacijos keliai, kad būtų išvengta informacijos chaoso.

    Vienas komunikacijos kanalas

    Pasitarime nutarta sukurti bendrą savivaldybei pavaldžių įstaigų komunikacijos kanalą, kuris leistų ekstremalių situacijų metu informaciją perduoti operatyviai ir koordinuotai. Tikimasi, kad toks sprendimas sutrumpins sprendimų priėmimo laiką ir padės išvengti skirtingų, tarpusavyje nesuderintų pranešimų.

    Taip pat įstaigoms pavesta įsivertinti savo veiksmų algoritmus oro pavojaus ir kitų grėsmių atvejais. Surinkta informacija bus naudojama derinant procedūras, kad visoje savivaldybėje būtų taikoma kuo labiau vieninga reagavimo tvarka.

    Ką daryti paskelbus oro pavojų?

    Gyventojų informavimas įvardytas kaip viena svarbiausių pasirengimo dalių, nes realių grėsmių metu žmonėms dažnai kyla klausimų, kur eiti ir ką daryti per pirmąsias minutes. Savivaldybė primena, kad paskelbus oro pavojų ne visada būtina skubėti į lauką ieškoti priedangos, ypač jei artimiausios vietos neįmanoma pasiekti greitai.

    Rekomenduojama įvertinti, ar artimiausią priedangą galima pasiekti per kelias minutes. Jei tai neįmanoma, saugesnės vietos patariama ieškoti tame pačiame pastate: rūsyje, cokoliniame aukšte, patalpoje be langų arba tokioje vietoje, kurią nuo lauko skiria kelios sienos.

    „Susitikimo metu įstaigų vadovai pasidalijo praktine patirtimi: papasakojo, kaip klostėsi situacija, kaip reagavo tėvai ir vaikai. Aptarėme įvairius scenarijus, kad galėtume geriau pasirengti ateičiai ir aiškiai žinotume veiksmų planą: kas, kada ir už ką yra atsakingas“, – sakė Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

    Priedangos ir informacija gyventojams

    Savivaldybė primena, kad išsami informacija apie elgesį ekstremalių situacijų metu skelbiama svetainėje lt72.lt. Čia pateikiami pagrindiniai principai, kaip pasirengti iš anksto ir kaip elgtis skirtingų grėsmių metu.

    Taip pat nurodoma, kad programėlėje „Jonava“ gyventojams pateikiamas priedangų sąrašas. Esant techniniams trikdžiams ar padidėjus nacionalinių informacinių sistemų apkrovai, savivaldybė ragina turėti alternatyvų informacijos šaltinį ir priedangų vietas pasitikrinti iš anksto.

    Pasak savivaldybės, tokie susitikimai bus tęsiami, siekiant nuosekliai stiprinti įstaigų pasirengimą, derinti veiksmus ir užtikrinti, kad gyventojams kritiniu metu būtų pateikiamos vieningos, aiškios instrukcijos. Tikimasi, kad sistemingas pasirengimas padės sumažinti sumaištį ir pagerins reagavimą realių incidentų atvejais.

  • Civilinės saugos mokymai Prūdiškių globos namuose: kaip pasirengti evakuacijai ir krizei

    Civilinės saugos mokymai Prūdiškių globos namuose: kaip pasirengti evakuacijai ir krizei

    Gegužės 28 dieną Prūdiškių socialinės globos namuose surengti civilinės saugos mokymai darbuotojams, skirti stiprinti pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Mokymus vedė civilinės saugos lektorius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos skyriaus specialistas Dariusz Litwinowicz.

    Mokymų metu aptartos pagrindinės veiksmų taisyklės kilus grėsmei, akcentuotas išankstinis planavimas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas. Praktikoje tai reiškia, kad dar iki krizės turi būti sutarta, kas priima sprendimus, kaip perduodama informacija ir kokie konkretūs veiksmai atliekami pirmosiomis minutėmis.

    Didelis dėmesys skirtas situacijoms, su kuriomis susiduria socialinės globos įstaigos: gyventojų saugumui, jų palydėjimui ir organizuotai evakuacijai. Pabrėžta, kad tokiose įstaigose svarbu ne tik turėti planą dokumentuose, bet ir užtikrinti, jog personalas jį gebėtų įgyvendinti realiomis sąlygomis, išlaikydamas ramybę ir veiksmų nuoseklumą.

    Mokymuose taip pat aptarta, kodėl krizės metu ypač svarbi aiški komunikacija ir iš anksto suderinti susitarimai su artimaisiais bei kaimynais. Tokie susitarimai padeda sumažinti pasimetimą, o kilus pavojui leidžia greičiau pereiti prie praktinių veiksmų: saugios vietos pasirinkimo, evakuacijos maršruto ir pagalbos tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

    Po mokymų Dariusz Litwinowicz įvertino įstaigos turimą priedangą ir pateikė rekomendacijas, kaip dar labiau sustiprinti pasirengimą galimoms grėsmėms. Įstaiga nurodo, kad nuosekliai atnaujinamos žinios ir pratybos padeda kurti saugesnę aplinką tiek darbuotojams, tiek paslaugų gavėjams.

  • Druskininkai plečia priedangų tinklą: dar penkios vietos bus modernizuotos už 200 000 eurų

    Druskininkai plečia priedangų tinklą: dar penkios vietos bus modernizuotos už 200 000 eurų

    Valstybės parama priedangoms

    Druskininkų savivaldybė skelbia gavusi valstybės finansavimą dar penkių priedangų modernizavimui. Pasirašius finansavimo sutartį, artimiausiu metu planuojama pradėti darbus keliose skirtingose savivaldybės vietose.

    Bendra projekto vertė siekia 200 000 eurų. Savivaldybė nurodo, kad investicijos skirtos tam, kad priedangos ekstremalių situacijų metu būtų funkcionalios, saugios ir lengviau pritaikomos įvairių poreikių gyventojams.

    Kur bus atnaujintos priedangos

    Pagal savivaldybės pateiktą informaciją, modernizavimo darbai numatyti „Atgimimo“ mokykloje, lopšelyje-darželyje „Bitutė“ ir įmonėje „Druskininkų vandenys“. Taip pat priedangos bus atnaujintos Leipalingio progimnazijoje ir Leipalingio seniūnijoje.

    Šios vietos pasirinktos siekiant, kad priedangų infrastruktūra apimtų ne tik Druskininkų miestą, bet ir platesnę savivaldybės teritoriją. Praktikoje tai reiškia geresnį pasiekiamumą skirtingose gyvenvietėse, ypač ten, kur susitelkia daugiau žmonių.

    „Nuosekliai investuojame į gyventojų saugumą ir stipriname savivaldybės pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Gavę finansavimą dar penkių priedangų modernizavimui, galėsime reikšmingai išplėsti atnaujintų ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių priedangų tinklą visoje savivaldybėje“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Kokie darbai planuojami

    Savivaldybė teigia, kad atnaujinimo metu daugiausia dėmesio bus skiriama inžinerinėms sistemoms ir techninei būklei. Numatyta gerinti patalpų parengtį taip, kad priedangos galėtų veikti patikimai ir tada, kai sutrinka įprastos paslaugos.

    Tarp dažniausiai diegiamų sprendimų įvardijamos vėdinimo sistemos, elektros generatoriai, evakuacinis apšvietimas ir papildomi evakuaciniai išėjimai. Taip pat dalis priedangų pritaikoma riboto judumo asmenims, kad prireikus jose būtų galima saugiai pasislėpti visiems.

    Pasak savivaldybės, tai jau antrasis priedangų infrastruktūros stiprinimo etapas. Šiuo metu atnaujinimo darbai vyksta dar penkiose priedangose Druskininkuose ir Viečiūnuose, tarp jų „Ryto“ gimnazijoje, Švietimo centre ir Sporto centre.

    Savivaldybė nurodo, kad iš viso Druskininkų savivaldybėje šiuo metu yra 34 priedangos. Priedangų tinklo plėtra ir modernizavimas pastaraisiais metais tampa vienu svarbiausių savivaldos civilinės saugos prioritetų, vertinant ir regiono saugumo aplinką, ir gyventojų lūkesčius.

  • Ekstremalios situacijos: ką namuose pasiruošti 72 valandoms ir kur Jonavoje rasti priedangas

    Ekstremalios situacijos: ką namuose pasiruošti 72 valandoms ir kur Jonavoje rasti priedangas

    Ekstremali situacija gali užklupti netikėtai, todėl pasirengimas iš anksto sumažina stresą ir padeda greičiau priimti sprendimus. Išgirdus perspėjimo sirenas ar gavus pranešimą telefone, svarbiausia išlikti ramiems, sekti oficialią informaciją ir vykdyti institucijų nurodymus.

    Rengiantis rekomenduojama planuoti bent 72 valandų laikotarpį, kai pagalba ar įprastos paslaugos gali vėluoti. Tokiu atveju svarbu turėti namuose vandens, negendančio maisto, būtinų vaistų ir pirmosios pagalbos priemonių, taip pat žibintuvėlį, baterijų ir radiją ar kitą informacijos priėmimo priemonę.

    Ne mažiau aktualu pasirūpinti ryšiu: pravartu turėti įkrautą telefoną, išorinę bateriją, automobilinį įkroviklį, o šeimos nariams iš anksto susitarti dėl susitikimo vietos ir kontakto, jei ryšys sutriktų. Taip pat praverčia svarbiausių dokumentų kopijos ir atsargos grynųjų pinigų nenumatytiems atvejams.

    Kur slėptis pavojaus metu

    Gyventojams svarbu žinoti, kur yra artimiausia priedanga ar kolektyvinės apsaugos statinys. Priedanga skirta trumpalaikei apsaugai, kai kyla oro pavojaus grėsmė, o kolektyvinės apsaugos statiniai paprastai pritaikyti didesniam žmonių srautui ir laikinam prieglobsčiui ekstremaliųjų situacijų ar karo metu.

    Jonavoje priedangos numatytos įvairiose viešose įstaigose ir pastatuose, tarp jų mokyklose, darželiuose, sporto centre, taip pat dalyje daugiabučių. Tokios vietos planuojamos taip, kad pavojaus atveju gyventojai galėtų greitai pasiekti artimiausią saugesnę erdvę savo mikrorajone.

    Kokios vietos numatytos Jonavoje

    Pagal savivaldybės skelbiamą informaciją, Jonavos mieste priedangos numatytos, pavyzdžiui, Chemikų gatvėje esančiose ugdymo įstaigose, Kauno gatvės mokyklose bei sporto centre Žeimių gatvėje. Dalis objektų pažymėti kaip kolektyvinės apsaugos statiniai, o jų talpa skiriasi nuo kelių dešimčių iki daugiau nei 1 000 žmonių.

    Jonavos rajone priedangų vietos nurodomos ir seniūnijose bei kultūros centruose, taip pat kai kuriuose mokyklų skyriuose. Praktinis patarimas gyventojams paprastas: dar ramybės metu pasižiūrėkite, kuri vieta yra arčiausiai jūsų namų ar darbo, ir susitarkite su artimaisiais, kaip elgsitės, jei tektų judėti skubiai.

    Kaip pasiruošti realiai, o ne teoriškai

    Pats efektyviausias pasirengimas yra tas, kurį galima įgyvendinti kasdienybėje: atsargas atnaujinti, vaistus pasitikrinti pagal galiojimą, o kuprinę su būtiniausiais daiktais laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje. Jei namuose yra vaikų, senjorų ar lėtinių ligų turinčių žmonių, pasirengimą verta planuoti individualiai, numatant papildomas priemones.

    Taip pat svarbu iš anksto įvertinti, kaip elgsitės dingus elektrai ar ryšiui, ir kur gausite patikimą informaciją. Reguliarus pasirengimo peržiūrėjimas kas kelis mėnesius padeda užtikrinti, kad planas būtų aktualus, o atsargos realiai tinkamos naudoti.

  • Civilinė sauga Elektrėnuose: savivaldybė kviečia į renginį apie atsparumo didinimą

    Elektrėnų savivaldybė gegužės 26 dieną paskelbė kvietimą į renginį, skirtą civilinės saugos atsparumo didinimui. Organizatoriai nurodo, kad dėmesys bus telkiamas į pasirengimą galimoms krizėms ir bendruomenės įsitraukimą.

    Civilinės saugos atsparumas savivaldybėms tampa vis aktualesnis dėl dažnėjančių ekstremalių situacijų, nuo stichinių reiškinių iki infrastruktūros sutrikimų. Tokie renginiai paprastai skirti paaiškinti, kaip veikia perspėjimo sistemos, priedangos ir evakavimo logika bei kur gyventojams ieškoti patikimos informacijos.

    Gyventojams tai proga aiškiau suprasti, ką daryti dingus elektrai ar ryšiui, kur kreiptis nelaimės atveju ir kaip pasiruošti namų ūkiui. Praktikoje tai dažniausiai apima minimalaus būtiniausių atsargų krepšelio, dokumentų kopijų, vaistų, radijo imtuvo ir kitų priemonių pasirengimą.

    Ko tikėtis renginyje?

    Nors savivaldybė skelbia bendrą renginio temą, tokio pobūdžio susitikimuose įprastai aptariami savivaldybės civilinės saugos planai, gyventojų perspėjimo kanalai ir atsakingų tarnybų vaidmenys. Taip pat dažnai paaiškinama, kaip elgtis gavus pavojaus signalą, kuo skiriasi evakavimas ir laikinas prieglobstis bei kaip veikia priedangų žymėjimas.

    Renginiuose neretai pristatoma ir tai, kaip savivaldybė koordinuoja veiksmus su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu bei kitomis institucijomis. Gyventojams svarbiausia išsinešti aiškias, praktiškai pritaikomas instrukcijas, o ne vien bendrą informaciją.

    Kur rasti daugiau informacijos?

    Konkreti renginio vieta, laikas ir registracijos tvarka dažniausiai skelbiami savivaldybės informaciniuose kanaluose. Gyventojams rekomenduojama sekti oficialius Elektrėnų savivaldybės pranešimus ir patikrinti, ar numatytos konsultacijos, klausimų sesija ar praktiniai mokymai.

    Jei renginyje numatomas pristatymas apie pasirengimą namuose, verta iš anksto susirašyti klausimus apie priedangas, perspėjimo pranešimus telefone, evakavimo maršrutus ir šeimos veiksmų planą. Tai padeda gauti konkrečius atsakymus, pritaikomus kasdienėms situacijoms.

  • Vievyje – kvietimas į civilinės saugos renginį: kaip Elektrėnų savivaldybė stiprins atsparumą

    Vievyje gegužės 26 dieną paskelbtas kvietimas į renginį, skirtą civilinės saugos atsparumo didinimui Elektrėnų savivaldybėje. Organizatoriai dėmesį telkia į praktinius sprendimus, kaip bendruomenė ir institucijos gali pasirengti galimoms krizėms.

    Civilinė sauga savivaldybėms apima ne tik reagavimą į nelaimes, bet ir išankstinį pasirengimą: gyventojų informavimą, perspėjimo sistemų veikimą, priedangų ir slėptuvių planavimą, evakuacijos maršrutus. Pastaraisiais metais visoje šalyje daugiau dėmesio skiriama atsparumo didinimui, kad kritinių situacijų metu paslaugos ir pagalba būtų užtikrinamos greičiau.

    Elektrėnų savivaldybėje tokio pobūdžio renginiai paprastai orientuoti į aiškias temas, su kuriomis susiduria gyventojai: ką daryti gavus perspėjimo pranešimą, kur ieškoti patikimos informacijos ir kaip pasiruošti pirmosioms valandoms. Praktinis pasirengimas dažnai prasideda nuo paprastų veiksmų namuose, tačiau svarbi ir koordinacija su savivaldybės tarnybomis.

    Renginio metu tikėtina bus aptariamos ir bendros tendencijos, su kuriomis dirba savivaldybės: ryšio ir perspėjimo priemonių atnaujinimas, gyventojų informavimo kanalų stiprinimas, bendradarbiavimas su ugniagesiais gelbėtojais bei kitomis tarnybomis. Tokie susitikimai taip pat padeda aiškiau atsakyti į gyventojams kylančius klausimus dėl priedangų, evakuacijos ir pagalbos pažeidžiamoms grupėms.

    Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamą informaciją apie renginio laiką ir vietą bei pasiruošti aktualius klausimus. Kuo daugiau žmonių įsitraukia į pasirengimą, tuo sklandžiau veikia pagalbos grandinė, kai situacija tampa ne teorinė, o reali.

  • Nemokami Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento mokymai įstaigoms: kaip registruotis?

    Nemokami Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento mokymai įstaigoms: kaip registruotis?

    Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kviečia įstaigų darbuotojų grupes į nemokamus mokymus, skirtus pasirengimui ekstremalioms situacijoms ir galimoms grėsmėms. Programoje dėmesys skiriamas ne tik teorijai, bet ir praktiniams veiksmams, kurie gali būti svarbūs sutrikus įprastam valstybės ar savivaldybės paslaugų teikimui.

    Mokymų metu dalyviai supažindinami, kaip elgtis ekstremalios situacijos metu arba prasidėjus karui, aptariami pilietinio pasipriešinimo būdai ir psichologinio atsparumo stiprinimo principai. Taip pat numatytas pirmosios pagalbos pagrindų blokas, orientuotas į realias, kasdienybėje pasitaikančias situacijas.

    Kaip vyksta mokymai?

    Mokymai trunka 4,5 valandos ir vyksta gyvai, o departamento specialistai atvyksta į įstaigos nurodytą vietą sutartu laiku. Tai leidžia mokymus pritaikyti organizacijoms, kurios nori apmokyti darbuotojus neatsitraukiant nuo įprastos veiklos ilgiau nei vieną darbo dienos dalį.

    Norint suformuoti grupę, turi dalyvauti ne mažiau kaip 15 žmonių, o po mokymų dalyviams įteikiami pažymėjimai. Tokia tvarka patogi įstaigoms, kurios siekia turėti aiškiai fiksuotą darbuotojų pasirengimo faktą ir atnaujinti vidaus pasirengimo planus.

    Registracija ir kontaktai

    Registracija vykdoma el. paštu: info@mpd.lt. Siunčiant užklausą verta nurodyti įstaigos pavadinimą, pageidaujamą dalyvių skaičių, vietą, kelis galimus mokymų laikus ir atsakingo asmens kontaktus, kad suderinimas vyktų greičiau.

    Tokio pobūdžio mokymai aktualūs įstaigoms, kurios ekstremalių situacijų metu turi užtikrinti paslaugų tęstinumą, darbuotojų saugą ir informacijos perdavimą. Praktinės žinios gali padėti sumažinti chaosą pirmosiomis krizės valandomis ir aiškiau pasiskirstyti atsakomybėmis komandoje.