Tag: Ekstremalūs orai

  • „Super“ El Ninjas žada liūtis ir audras: ekspertai ragina turėti maisto atsargų

    Šių metų El Ninjo reiškinys pasiekė vadinamąjį „super“ lygį ir, prognozuojama, gali sustiprinti ekstremalius orus – nuo smarkių liūčių iki audrų ir potvynių.

    Apie tai rašo „Live Science“, primindamas, kad Jungtinės Karalystės aplinkos, maisto ir kaimo reikalų sekretorė britus jau paragino pasirūpinti maisto, geriamojo vandens ir kitų būtiniausių atsargų rezervu žiemai.

    Pasak specialistų, El Ninjas paprastai susijęs su drėgnesnėmis nei įprasta sąlygomis rudenį ir ankstyvą, šaltą žiemą Jungtinėje Karalystėje, o kai kuriose JAV vietovėse žiemą taip pat gali būti daugiau kritulių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad atsargos namuose gali būti praktiškas sprendimas kelioms dienoms – pavyzdžiui, jei dėl potvynių sutriktų susisiekimas ar nutrūktų elektros tiekimas.

    Kuo išskirtinis šių metų El Ninjas

    JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) duomenimis, rugsėjo pabaigoje Ramiojo vandenyno Niño 3.4 regione jūros paviršiaus temperatūra buvo pakilusi apie 3,15 laipsnio Celsijaus virš vidurkio ir toliau kilo.

    Palyginimui, įprastai El Ninjo metu temperatūra šiame regione būna maždaug 1–2 laipsniais Celsijaus aukštesnė už vidutinę.

    El Ninjas yra šiltasis daugiametės natūralios klimato kaitos ciklo etapas: šiltesni vandenys tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje pasislenka į rytus, o tai gali kelti pasaulinę temperatūrą ir keisti kritulių pasiskirstymą.

    Kodėl kalbama apie atsargas ir kainas

    ALLFED ekonomistas Michaelas Hinge pabrėžia, kad istoriniuose duomenyse El Ninjo epizodai dažnai siejami su maisto kainų infliacija.

    Jo teigimu, protingos namų ūkio atsargos gali padėti sušvelninti trumpalaikius sutrikimus, tačiau tai tampa sudėtingiau, jei maistas dėl kainų šuolio tampa mažiau įperkamas.

    Specialistas aiškina, kad didžiausia grėsmė aukštų pajamų šalims dažnai nėra tai, kas vyksta vietoje, o poveikis žemės ūkiui kitose pasaulio dalyse – dėl to gali brangti importuojamos žaliavos ir maisto produktai.

    Ką rekomenduojama turėti namuose

    M. Hinge nurodo, kad dažnai patariama turėti apie 4 litrus vandens žmogui per dieną, idealiu atveju – savaitei.

    Maisto atsargoms jis mini konservus (pavyzdžiui, pupeles, žuvį, daržoves ir vaisius), taip pat ilgai galiojančius produktus, tokius kaip makaronai, ryžiai, avižos, žemės riešutų sviestas ir ilgiau išsilaikantis pienas.

    Taip pat rekomenduojama turėti rankinį konservų atidarytuvą ir turistinę viryklę su kuru, o atsargas planuoti pagal mitybos poreikius, kainas ir tai, kas realiai bus sunaudota, kad būtų mažiau švaistymo.

  • EIB dvigubina klimato prisitaikymo finansavimą: iki 2030 metų numato 30 mlrd. eurų

    EIB dvigubina klimato prisitaikymo finansavimą: iki 2030 metų numato 30 mlrd. eurų

    Europos investicijų bankas pranešė iki 2030 metų ketinantis bent dvigubinti klimato kaitos prisitaikymo finansavimą ir pasiekti ne mažiau kaip 30 mlrd. eurų. Sprendimas siejamas su sparčiai augančia ekstremalių orų daroma žala Europos ekonomikai ir infrastruktūrai.

    EIB prezidentė Nadia Calviño pabrėžė, kad investicijos į prevenciją atsiperka daug kartų. „Klimato prisitaikymas yra akivaizdus sprendimas: kiekvienas prevencijai skirtas euras gali sutaupyti dešimt eurų žalos ir remonto išlaidų“, – sakė N. Calviño.

    Pastaraisiais metais Europos šalys vis dažniau patiria karščio bangas, potvynius, sausras ir miškų gaisrus, kurie smarkiai didina nuostolius žemės ūkiui, energetikai ir miestų ūkiui. EIB akcentuoja, kad vien emisijų mažinimo nebeužtenka, todėl didesnis dėmesys skiriamas atsparumui ir žalai riboti.

    Nuo emisijų mažinimo prie atsparumo

    Pagal atnaujintą planą, didžiausias finansavimo dėmesys būtų nukreiptas į energetikos tinklų stiprinimą, viešųjų pastatų modernizavimą, vandens tiekimo ir nuotekų sistemas bei žemės ūkio prisitaikymą. Taip pat numatyta remti technologijų diegimą, kad įmonės greičiau komercializuotų sprendimus, mažinančius klimato rizikas.

    EIB teigia, kad prisitaikymo projektų tempą stabdo ne tik pinigų trūkumas, bet ir pasirengimo spragos. Bankas įvardija ribotą projektų portfelį, kompetencijų stoką savivaldybėse ir įmonėse bei finansavimo kliūtis, dėl kurių idėjos nepasiekia investavimo stadijos.

    Planuojama derinti paskolas, garantijas ir konsultacinę pagalbą, kad projektus būtų lengviau parengti ir finansuoti, ypač mažesnėms įmonėms. Kartu EIB žada kurti priemones, kurios padėtų viešajam sektoriui ir verslui įvertinti vietos klimato rizikas ir numatyti prioritetines investicijas.

    Kur rasti lėšų ir kas dar neaišku

    Iniciatyva pristatoma tuo metu, kai Europos Sąjungos valstybės spaudžiamos ribotos fiskalinės erdvės ir įtemptų diskusijų dėl būsimo daugiametio biudžeto. Vis dėlto Europos Komisija vis dažniau kartoja argumentą, kad išankstinės investicijos yra pigesnės nei nuolatinis reagavimas į žalą po potvynių, gaisrų ar karščio bangų.

    Kol kas neatskleidžiama, kaip tiksliai 30 mlrd. eurų būtų paskirstyti tarp šalių ir sektorių, taip pat kokio dydžio papildomas privatus kapitalas galėtų būti pritrauktas. EIB pabrėžia, kad prisitaikymo finansavimas turi tapti patrauklesnis rinkai, tačiau pripažįsta, jog kai kurios didžiausios rizikos zonos gali tapti draudimo ir finansavimo spragų problema.

    Artimiausiu metu daugiau aiškumo turėtų suteikti Europos Komisijos rengiama klimato atsparumo darbotvarkė, kurioje aptariami ir rizikos pasidalijimo mechanizmai, įskaitant draudimo prieinamumą. Augant nuostoliams, šis klausimas vis dažniau vertinamas ne tik kaip aplinkosaugos, bet ir konkurencingumo bei ekonominio saugumo tema.

  • El Ninjas stiprėja kartu su klimato kaita: uždaromos lankytinos vietos, nukenčia ūkiai ir rifai

    El Ninjas stiprėja kartu su klimato kaita: uždaromos lankytinos vietos, nukenčia ūkiai ir rifai

    Ypač stiprus El Ninjas šiemet vis aiškiau persipina su klimato kaita ir didina ekstremalių orų riziką skirtinguose žemynuose. Vienur tai reiškia užsitęsusias sausras ir pašarų stygių, kitur staigias liūtis, potvynius bei laikinai uždaromas turistines zonas.

    El Ninjas yra natūralus reiškinys, kylantis tada, kai rytinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyje neįprastai sušyla jūros paviršius. Toks svyravimas paprastai kartojasi kas kelerius metus, tačiau šiltesni vandenynai ir šiltesnė atmosfera sudaro sąlygas, kad jo pasekmės būtų aštresnės ir brangesnės.

    Rifams ir miškams daugėja rizikų

    Kylant vandens temperatūrai, koralai patiria šiluminį stresą ir prasideda balimas, kuris gali baigtis masiniu rifų nykimu. Mokslininkai pabrėžia, kad pastaraisiais metais fiksuojami plataus masto balimo epizodai sutampa su rekordine šiluma vandenynuose, o El Ninjas prie to prisideda papildomu impulsu.

    Rifų nykimas svarbus ne tik biologinei įvairovei, bet ir ekonomikai: žuvininkystė, pakrančių apsauga nuo audrų bei turizmas daugelyje regionų remiasi sveikais rifais. Tuo pat metu sausrų ir karščių fone didėja gaisrų tikimybė tropikuose, o tai apsunkina pastangas stabdyti miškų nykimą.

    Sausra ir liūtys smogia skirtingoms šalims

    Centrinėje Amerikoje, ypač vadinamajame Sausajame koridoriuje, sausra apsunkina žemdirbių ir gyvulininkystės ūkių padėtį. Kai ilgai nėra lietaus, menksta ganyklos, trūksta pašarų, o gyvuliai praranda svorį ir didėja ūkių nuostoliai.

    Kitose vietovėse El Ninjas siejamas su priešingu kraštutinumu: trumpu laikotarpiu iškrenta itin daug kritulių, kyla upės, prasideda staigūs potvyniai. Dėl to gali būti ribojamas eismas, vykdomos evakuacijos, o turistams laikinai uždaromi takai ir apžvalgos aikštelės, kai infrastruktūra tampa nesaugi.

    Pietų Amerikoje smarkios liūtys gali sukelti staigius upių patvinimus ir sutrikdyti kasdienį gyvenimą pasienio regionuose. Tokiomis aplinkybėmis parkų ir savivaldybių sprendimai uždaryti dalį lankytinų objektų dažnai yra prevenciniai, siekiant apsaugoti žmones nuo srovių, nuošliaužų ir staigių vandens lygio šuolių.

    Kodėl poveikis toks platus?

    El Ninjas keičia, kur ir kaip vandenynas atiduoda šilumą atmosferai, o tai per atmosferos cirkuliaciją veikia orus toli už Ramiojo vandenyno regiono ribų. Šie ryšiai gali lemti, kad vienur sezonas tampa sausesnis ir karštesnis, o kitur drėgnesnis, su didesne audrų ir potvynių tikimybe.

    Sinoptikai ir klimatologai pabrėžia, kad El Ninjas pats savaime negarantuoja konkretaus scenarijaus kiekviename regione, tačiau padidina tam tikrų ekstremumų tikimybę. Klimato kaita šią riziką dar labiau sustiprina, nes šiltesnė atmosfera greičiau sausina dirvožemį, bet kartu gali sukaupti daugiau drėgmės, kuri vėliau iškrenta intensyvesnėmis liūtimis.

    Artėjant El Ninjo pikui, valdžios institucijos daugelyje šalių ragina gyventojus ir verslą ruoštis galimiems sutrikimams, nuo vandens tiekimo ribojimų iki potvynių prevencijos. Ekspertai akcentuoja, kad ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia priemonė mažinti žalą yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas ir prisitaikymo investicijos, ypač žemės ūkyje, vandens ūkyje ir pakrančių apsaugoje.

  • Orų prognozės taps tikslesnės net 6 savaitėms: DI proveržis gali pakeisti viską

    Orų prognozės pusantro mėnesio į priekį gali tapti pastebimai patikimesnės, jei pasiteisins naujas mokslininkų pasiūlytas metodas. Tyrėjai praneša sukūrę sprendimą, kuris prognozių tikslumą 2–6 savaičių laikotarpiu padidino maždaug dvigubai, palyginti su įprastais būdais.

    Ilgesnio laikotarpio prognozės iki šiol buvo viena sunkiausių meteorologijos užduočių. Praktikoje dauguma modelių gana greitai praranda patikimumą, kai bandoma numatyti, kas vyks po maždaug 10–14 dienų.

    Kodėl po dviejų savaičių taip sunku?

    Atmosfera yra chaotiška sistema: nedideli pradinių sąlygų skirtumai laikui bėgant gali virsti dideliais prognozės pakitimais. Dėl to klasikiniai skaitmeniniai modeliai, net ir turėdami daug duomenų, tolimesnėse dienose pateikia vis labiau išsiskiriančius scenarijus.

    Meteorologijoje 2–6 savaičių laikotarpis neretai vadinamas ribine zona, kurioje prognozuojamumas krenta, bet informacijos vis dar reikia sprendimams. Tai ypač svarbu planuojant darbą energetikoje, žemės ūkyje ar pasirengimą ekstremaliems reiškiniams.

    Kas naujo šiame DI sprendime?

    Naują metodą pasiūlė klimatologas Judah Cohenas ir kolega Lesteris Mackey. Jų idėja remiasi tuo, kad sistema ne tik sukuria prognozę, bet ir mokosi iš ankstesnių klaidų, lygindama modelio rezultatus su istoriniais stebėjimais.

    Toks poapdorojimas leidžia aptikti sistemines paklaidas, kurios kartojasi tam tikromis sąlygomis, ir atitinkamai pakoreguoti būsimus skaičiavimus. Tyrėjai teigia, kad būtent DI ir statistinio koregavimo derinys suteikė ryškiausią efektą.

    Ką tai reikštų žmonėms ir verslui?

    Tikslesnės 2–6 savaičių prognozės galėtų padėti ūkininkams geriau planuoti sėją, tręšimą ar derliaus nuėmimą, o energetikos sektoriui tiksliau vertinti šilumos ir elektros paklausą. Taip pat daugiau naudos tikimasi valdant rizikas, susijusias su karščio bangomis, šaltais įsiveržimais ar potvynių tikimybe.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad sinoptikai jau galės be klaidų pasakyti, koks bus oras po šešių savaičių konkrečią dieną. Mokslininkai kalba apie reikšmingą tikslumo augimą ir geresnę tikimybinę informaciją, bet ne apie visišką neapibrėžtumo panaikinimą.

    Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale Nature, o metodas buvo pristatytas Europos vidutinės trukmės orų prognozių centrui. Jei tokie sprendimai bus sėkmingai pritaikyti operaciniuose modeliuose, tai gali tapti vienu svarbiausių pastarųjų metų poslinkių vidutinės trukmės orų prognozėse.

  • Sinoptikai įspėja: Ukrainos ruduo šiltėja ir tampa mažiau nuspėjamas – ką tai reiškia ūkiui ir miestams

    Ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad Ukrainos klimatas per pastaruosius dešimtmečius šyla, o rudenį vis dažniau lydi ne tik šiltesni orai, bet ir didesni kontrastai. Sinoptikai atkreipia dėmesį, kad šiltos oro bangos užsitęsia, o ramias, sausas savaites gali staiga pakeisti intensyvūs lietūs ir škvalas.

    Pasak meteorologų, anksčiau daugeliui įprastas scenarijus su palaipsniu vėsimu, ilgais lietumis ir dažnais rūkų periodais pamažu traukiasi. Rugsėjis vis dažniau primena vasaros tęsinį, o spalį kai kuriuose regionuose fiksuojami temperatūros rekordai ir dažnesnės perkūnijos.

    „Šiltesnis ruduo nereiškia, kad orai bus patogesni: didesnė šiluma atmosferoje leidžia sukaupti daugiau vandens garų, todėl sausra gali staiga virsti smarkia liūtimi“, – sakė sinoptikas Ihoris Kibalčičius.

    Specialistai aiškina, kad šylant klimatui didėja ir ekstremalių reiškinių tikimybė. Stiprių liūčių ir audrų riziką sustiprina tai, kad krituliai pasiskirsto netolygiai: kai kuriose vietovėse ilgai nelija, o vėliau per trumpą laiką iškrenta labai didelis vandens kiekis.

    Tokie pokyčiai ypač svarbūs žemės ūkiui. Ilgesnis šiltasis laikotarpis gali palengvinti rudeninių darbų planavimą ir prailginti vegetacijos sezoną, tačiau tuo pačiu didėja dirvožemio drėgmės trūkumo rizika, ypač pietiniuose ir rytiniuose regionuose.

    Sinoptikai pabrėžia, kad šiltėjimo tendencijos nepanaikina staigių atšalimų: ir toliau galimi šalto oro įsiveržimai iš šiaurės, pirmosios šalnos ar net neįprastai ankstyvas sniegas. Kitaip tariant, net ir šylant klimatui, metų tarpusavio orų kaita išlieka, todėl ruduo gali nustebinti abiem kryptimis.

    Kalbėdami apie artimiausius metus, meteorologai situaciją sieja su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis: jei jos išliks aukštos, šiltų periodų trukmė gali didėti, o ekstremalūs reiškiniai taps rimtesniu išbandymu miestų infrastruktūrai, ūkiui ir ekosistemoms. Miestuose tai reiškia didesnę staigių poplūdžių riziką, o žemdirbiams – sudėtingesnį drėgmės režimą ir didesnį neapibrėžtumą planuojant sėją.

    Atskiri Ukrainos hidrometeorologijos tarnybų vertinimai, skelbiami mėnesio perspektyvai, dažnai rodo nedidelius teigiamus temperatūros nuokrypius nuo daugiametės normos rudenį, kai kritulių kiekis gali išlikti artimas įprastam. Vis dėlto sinoptikai primena, kad „artimas normai“ kritulių kiekis nebūtinai reiškia tolygų lietų per mėnesį, nes vis dažniau krituliai iškrenta trumpais, intensyviais epizodais.

  • Taifūnas Dolphin smogė Kinijos rytams: evakuota per 1 mln. žmonių, atšaukta daugiau kaip 1 000 skrydžių

    Taifūnas Dolphin smogė Kinijos rytams: evakuota per 1 mln. žmonių, atšaukta daugiau kaip 1 000 skrydžių

    Taifūnas pasiekė krantą

    Taifūnas Dolphin sekmadienį pasiekė tankiai apgyvendintą Kinijos rytinę pakrantę, o šalies tarnybos pranešė apie masines evakuacijas, transporto trikdžius ir aukščiausio lygio perspėjimą. Pastarosiomis dienomis pakrantės regionai stabdė dalį darbų ir viešojo transporto maršrutų, ruošdamiesi audrai.

    Kinijos Nacionalinis meteorologijos centras nurodė, kad taifūno centras per pakrantę ties Džedziango provincija slinko apie 17.30 valandą vietos laiku. Skelbiama, kad vėjo gūsiai audros centre siekė daugiau kaip 150 kilometrų per valandą, o kai kur prognozuotas itin gausus kritulių kiekis.

    Evakuacijos ir sutrikęs susisiekimas

    Valdžios institucijos iš Venzou miesto ir aplinkinių teritorijų perkėlė daugiau kaip 900 000 gyventojų, taip pat atvėrė per 1 000 laikinosios priedangos vietų. Tokios priemonės Kinijos pakrantėje įprastos, kai audroms suteikiamas aukščiausias pavojaus lygis ir tikimasi potvynių.

    Audra smarkiai kirto ir aviacijai: pranešta, kad Šanchajaus dviejuose pagrindiniuose oro uostuose sekmadienį atšaukta beveik 1 400 skrydžių. Hangdžou oro uoste atšaukta apie 270 atvykimų ir išvykimų, o dalyje regionų pristabdyti ir kai kurie traukinių maršrutai.

    Karštis Honkonge, padariniai regione

    Taifūno poveikis buvo juntamas ir toliau į pietus: Honkonge fiksuota rekordinė 36,9 laipsnio temperatūra, kurią, meteorologų teigimu, lėmė šiltas oras, stumiamas taifūno periferijos. Vietos observatorija įspėjo, kad tokio pobūdžio situacija gali išlaikyti ekstremalią kaitrą dar kelias dienas.

    Prieš pasiekdamas Kiniją taifūnas atnešė smarkų lietų ir vėją į Japonijos Okinavą, kur keli žmonės patyrė nesunkių sužalojimų, o tūkstančiai namų ūkių laikinai liko be elektros. Taivane dėl oro sąlygų stabdytos kai kurios keltų paslaugos ir atšaukta dalis skrydžių.

    Kodėl tokių audrų rizika auga

    Kinijos meteorologijos tarnyba paskelbė raudoną taifūno perspėjimą, prognozuodama ypač intensyvias liūtis Džedziango provincijos dalyse, taip pat kritulius Šanchajuje ir aplinkiniuose regionuose. Po smūgio krantui taifūnas turėjo silpnėti, judėdamas į žemyną šiaurės vakarų kryptimi.

    Mokslininkai pabrėžia, kad žmogaus sukelta klimato kaita didina ekstremalių reiškinių tikimybę ir intensyvumą, o šiltėjantis vandenynas gali suteikti tropiniams ciklonams daugiau energijos. Kinijai tai reiškia ir didesnę staigių potvynių bei nuošliaužų riziką, ypač tankiai apgyvendintuose pakrantės regionuose.

  • Super El Ninjo jau formuojasi: mokslininkas įspėja, kad kritinis atšilimo slenkstis gali būti netoli

    Ramiajame vandenyne stiprėjantis El Ninjo ciklas artimiausiais mėnesiais gali tapti vadinamuoju super El Ninjo ir papildomai pakelti pasaulio temperatūrą. Klimato tyrėjai pabrėžia, kad ši natūrali svyravimo fazė pati savaime nėra naujiena, tačiau ji vyksta rekordiškai šilto klimato fone.

    Seulo nacionalinio universiteto mokslininkas Čon-Son Kugas, El Ninjo dinamiką analizuojantis stebėjimais ir DI modeliais, teigia, kad pagrindinė rizika slypi ne vien trumpalaikėse karščio bangose. Pasak jo, kai kurios ekosistemos jau yra stipriai išsekintos dėl sausros, šylančių vandenynų ir miškų degradacijos, todėl papildomas klimato impulsas gali priartinti jas prie kritinių slenksčių.

    „Turime nerimauti, bet nepanikuoti, nes mūsų tyrimai nerodo, kad kiekvienas super El Ninjo neišvengiamai pakeičia klimato režimą“, – sakė Čon-Son Kugas.

    El Ninjo paprastai siejamas su didesne tikimybe, kad dalyje regionų pasikartos ekstremalūs reiškiniai: užsitęsusios sausros, staigūs liūčių epizodai, potvyniai, didesnė miškų gaisrų rizika, taip pat jūrų karščio bangos. Meteorologiniai ir klimato centrai dažnai pabrėžia, kad konkretūs padariniai skirtinguose žemynuose nevienodi, tačiau bendra tendencija – didesnis klimato nepastovumas.

    Mokslininkų vertinimu, ypač daug dėmesio reikia skirti teritorijoms, kuriose jau dabar fiksuojamas spartus šiltėjimas ir vandens stygius. Tokiose vietovėse net laikinas, bet stiprus temperatūros šuolis gali tapti lūžio tašku, po kurio atsigavimas būtų lėtas arba neįmanomas.

    „Jei Amazonėje ilgai tęsis sausėjimas, didžiausias pasaulyje anglies sugėriklis gali virsti anglies šaltiniu“, – sakė Čon-Son Kugas.

    Pasak jo, tokia permaina būtų pavojinga tuo, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų balansas blogėtų net ir pasibaigus El Ninjo fazei. Tai reikštų didesnę tikimybę, kad atšilimas įsitvirtins aukštesniame lygyje, o ekstremalūs reiškiniai taps dažnesni.

    Ekspertai pabrėžia, kad El Ninjo sustabdyti neįmanoma, tačiau galima sumažinti žalą. Tam svarbūs tikslesni sezoniniai ir sub-sezoniniai prognozių modeliai, pasirengimas karščiui miestuose, efektyvesnis vandens ir maisto išteklių valdymas, taip pat ankstyvojo perspėjimo sistemos potvyniams ir gaisrams.

    Kartu išlieka ir platesnis klausimas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tempo: kuo ilgiau emisijos išlieka aukštos, tuo didesnė tikimybė, kad natūralūs svyravimai, tokie kaip El Ninjo, prisidės prie rekordinių metų. Dalis mokslininkų diskusijose mini ir klimato inžinerijos idėjas, pavyzdžiui, aerozolių sklaidą stratosferoje, tačiau tai vertinama kaip rizikinga kryptis su sudėtingomis geopolitinėmis ir gamtinėmis pasekmėmis.

    Mokslininkas pabrėžia, kad super El Ninjo scenarijus ypač jautrus todėl, kad jis vystosi jau įšilusiame pasaulyje. Dėl to net kelių mėnesių temperatūros šuolis gali padidinti tikimybę, kad kai kuriuose regionuose bus peržengtos ribos, po kurių pokyčiai tampa sunkiai grįžtami.

    Europos patirtys su rekordinėmis sausromis ir vandens lygių kritimu rodo, kad ekstremalūs reiškiniai turi ne tik meteorologinį, bet ir ekonominį poveikį: nukenčia laivyba, energetika, žemės ūkis, didėja gaisrų ir sveikatos rizikos. Tuo pat metu mokslininkai primena, kad pavieniai šalčio rekordai atskirose vietose neprieštarauja globaliam atšilimui, nes klimatas vertinamas pagal ilgalaikes tendencijas, o ne vienadienius svyravimus.

    Artėjant laikotarpiui, kai El Ninjo gali pasiekti didžiausią stiprumą, tyrėjai ragina atidžiai sekti prognozes ir ruoštis ekstremaliems scenarijams. Tai apima ne tik institucijų sprendimus, bet ir praktinį pasirengimą bendruomenėse, kur didžiausią žalą paprastai padaro karščio bangos, sausros ar staigūs potvyniai.

  • El Ninjo smogia vis stipriau: meteorologai perspėja dėl rekordinių karščių, liūčių ir potvynių

    El Ninjo smogia vis stipriau: meteorologai perspėja dėl rekordinių karščių, liūčių ir potvynių

    El Ninjo yra natūralus klimato reiškinys, susijęs su neįprastai įšilusių paviršinių vandenų plotu centrinėje ir rytinėje tropinio Ramiojo vandenyno dalyje. Šis įšilimas keičia atmosferos cirkuliaciją, todėl pasaulyje persiskirsto krituliai ir didėja ekstremalių orų tikimybė.

    Pastaraisiais mėnesiais stebėjimai rodė greitą vandenyno paviršiaus temperatūros kilimą pagrindiniuose regionuose, nuo kurių priklauso El Ninjo stiprumas. Pasaulio meteorologai pabrėžia, kad reiškinys gali toliau stiprėti, o didžiausia jo įtaka dažnai pasireiškia metų pabaigoje ir šaltuoju sezonu.

    Kodėl šis ciklas kelia daugiau nerimo?

    Didžiausia rizika kyla dėl dviejų veiksnių sutapimo: natūralaus El Ninjo ir ilgalaikio žmogaus sukelto globalinio atšilimo. Kai bazinė pasaulio temperatūra jau yra aukšta, papildomas šilumos impulsas iš vandenyno didina rekordų tikimybę tiek sausumoje, tiek jūrose.

    Pasaulio meteorologijos organizacija ne kartą akcentavo, kad stipresnis El Ninjo paprastai didina karščio bangų, sausros ir ekstremalių kritulių tikimybę. Tai nereiškia, kad visur bus vienodos pasekmės, tačiau bendras fonas tampa pavojingesnis ir sunkiau prognozuojamas.

    Kur tikėtini didžiausi padariniai?

    Istoriškai ryškesnės El Ninjo pasekmės dažnai juntamos Pietryčių Azijoje, Australijoje, kai kuriose Pietų Amerikos dalyse ir pietinėje Afrikoje. Vienur didėja sausros ir gaisrų rizika, kitur išauga liūčių, nuošliaužų ir potvynių tikimybė.

    Europa taip pat nėra izoliuota nuo šių procesų, nes pasikeitusi pasaulinė cirkuliacija gali koreguoti audrų kelius ir kritulių pasiskirstymą. Lietuvoje tai dažniau siejama ne su tiesioginiu tropikų karščiu, o su didesne tikimybe sulaukti nepastovių, kontrastingų orų epizodų, kai per trumpą laiką iškrenta daug kritulių.

    Poveikis maistui ir kainoms

    Meteorologai ir rizikų analitikai atkreipia dėmesį į galimą poveikį žemės ūkiui: karštis, sausra arba per gausūs krituliai gali mažinti derlių ir prastinti produkcijos kokybę. Ankstesni stiprūs El Ninjo epizodai kai kuriose šalyse buvo siejami su pagrindinių kultūrų derliaus svyravimais ir kainų kilimu tarptautinėse rinkose.

    Vis dėlto galutinis poveikis priklausys ne vien nuo vandenyno temperatūros, bet ir nuo atmosferos reakcijos bei kitų klimato veiksnių, įskaitant regionines jūrų sroves ir vėjus. Dėl to ekspertai pabrėžia pasirengimo svarbą: ankstyvas perspėjimas, vandens išteklių planavimas ir infrastruktūros atsparumas tampa kritiškai reikalingi.

    „Įžengėme į laikotarpį, kai ekstremalių orų rizika daugelyje regionų yra padidėjusi, o dalis pasekmių gali būti sustiprintos dėl bendro klimato šiltėjimo“, – teigia Pasaulio meteorologijos organizacijos atstovai.

  • Antarktidoje užfiksuotas šalčiausias rodiklis per 14 metų: ką apie ekstremumus aiškina mokslininkai

    Antarktidos gilumoje, tyrimų stotyje „Concordia“, užfiksuota minus 84,1 laipsnio Celsijaus temperatūra. Tai žemiausias rodiklis šiame žemyne per pastaruosius 14 metų ir vienas ryškiausių pastarųjų metų ekstremalių oro sąlygų pavyzdžių.

    „Concordia“ stotis įsikūrusi Antarktidos plokščiakalnyje, ant maždaug 3 300 metrų storio ledo skydo, daugiau nei 965 kilometrų atstumu nuo artimiausios pakrantės. Dėl aukščio, labai sauso oro ir ilgų poliarinių naktų čia susidaro sąlygos, leidžiančios temperatūrai kristi iki itin žemų reikšmių.

    Iš pirmo žvilgsnio toks šaltis gali atrodyti kaip argumentas prieš klimato šiltėjimą, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad vienas ekstremalus matavimas nepaneigia ilgalaikių tendencijų. Klimatas vertinamas pagal daugiametę statistiką, o Antarktidoje natūralus kintamumas gali sukelti tiek labai šaltas, tiek neįprastai šiltas bangas.

    Dar daugiau, pastaruoju metu Antarktidoje vis dažniau fiksuojami dideli temperatūros kontrastai per trumpą laiką. Tai siejama su atmosferos cirkuliacijos svyravimais, poliarinio sūkurio pokyčiais ir šiltesnių oro masių įsiveržimais į kai kuriuos regionus, ypač prie Antarktidos pusiasalio.

    Šis atšalimas užfiksuotas praėjus vos kelioms savaitėms po priešingo reiškinio, kai vienoje Antarktidos vietų žiemos metu buvo fiksuota net 15,4 laipsnio Celsijaus temperatūra. Tokie „švytuoklės“ tipo svyravimai atkreipia dėmesį į tai, kaip greitai gali keistis sąlygos net ir stabilumu garsėjančiuose poliariniuose regionuose.

    Ekspertai akcentuoja, kad ekstremalūs epizodai konkrečiuose taškuose nebūtinai atspindi viso žemyno būklę. Vis dėlto bendras vaizdas rodo, kad dalis Antarktidos ledo masyvo ilgainiui praranda ledą, o Pietų vandenynas šyla, kas turi įtakos jūros ledo sezonui ir ekosistemoms.

    Mokslininkai perspėja, kad intensyvėjant ekstremaliems reiškiniams didėja rizika tiek infrastruktūrai, tiek tiekimo grandinėms, tiek žmonių sveikatai, ypač kai karščio, sausrų ar gaisrų epizodai sutampa su kitais stresoriais. Poliariniai regionai svarbūs ir tuo, kad jie veikia pasaulinę vandenynų cirkuliaciją, o pokyčiai ten ilgainiui gali atsispindėti ir kituose žemynuose.

    „Tai tik pradžia, o situacija neišvengiamai blogės, kol priartėsime prie ribos, kur žmonėms bus vis sunkiau prisitaikyti“, – sakė Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto vadovas Johanas Rockströmas.

    Nors rekordinių šalčių epizodai patraukia dėmesį, mokslininkai ragina žiūrėti plačiau: svarbiausia yra ilgalaikės temperatūros, vandenynų šilumos ir ledo masės tendencijos. Būtent jos lemia, kaip keisis jūros lygis, ekstremalių reiškinių dažnis ir kokių sprendimų reikės artimiausiais dešimtmečiais.

  • Tyrimas: Arkties jūros ledas vėl traukiasi sparčiau – 2024–2025 metais fiksuotas rekordinis kritimas

    Mokslininkai, remdamiesi naujausiais palydoviniais stebėjimais, teigia, kad trumpa stabilizacija, apie kurią kalbėta po 2005–2024 metų laikotarpio, nekeitė bendros tendencijos. Arkties jūros ledas ir toliau nyksta, o kai kuriais sezonais pokyčiai vėl darosi ryškesni.

    Rekordinis žiemos ledo sumažėjimas

    Ypač išsiskiria 2024–2025 metų laikotarpis: tyrėjai skaičiuoja, kad per metus žiemos jūros ledo plotas sumažėjo apie 5,8 proc. Tai įvardijama kaip didžiausias metinis žiemos ledo dangos kritimas per visą palydovinių matavimų istoriją.

    Palydoviniai duomenys Arkties regione reguliariai renkami nuo 1979 metų, todėl mokslininkai gali lyginti kelis dešimtmečius trunkančią statistiką. Vertinant sezoninį minimumą rugsėjį, bendras Arkties jūros ledo plotas per šį laiką sumažėjo maždaug perpus.

    Kodėl laikinas sulėtėjimas apgauna?

    Anksčiau tyrėjai kėlė versiją, kad sulėtėjimą galėjo lemti natūralūs vandenynų cirkuliacijos svyravimai, trumpam „prilaikę“ tirpsmo tempą. Tačiau nauja analizė pabrėžia, kad tai buvo tik laikina pauzė, o ne krypties pasikeitimas.

    „Tai, kas 2020-ųjų pradžioje atrodė kaip tirpsmo sustojimas, buvo tik trumpas sulėtėjimas ilgalaikėje mažėjimo kreivėje“, – sakė vienas tyrimo autorių, Sautamptono universiteto mokslininkas.

    Pasekmės jaučiamos ne tik Arktyje

    Mokslininkai pabrėžia, kad žiemos ledo mažėjimas svarbus ne vien poliariniams regionams. Jūros ledas veikia kaip barjeras tarp santykinai šilto vandenyno ir šaltos atmosferos, todėl jam traukiantis į orą patenka daugiau šilumos ir drėgmės.

    Dėl to gali keistis atmosferos cirkuliacija, didėti orų režimų nepastovumas ir stiprėti ekstremalūs reiškiniai vidutinėse platumose. Kitaip tariant, Arkties pokyčiai gali turėti įtakos audrų trajektorijoms ir kritulių pasiskirstymui toli į pietus nuo poliarinio rato.

    Tyrimo autoriai teigia, kad nauji skaičiai dar kartą patvirtina klimato kaitos mastą: net jei atskirais metais matomas „pagerėjimas“, ilgalaikė kryptis išlieka ta pati. Arktis šyla greičiau nei pasaulio vidurkis, o tai didina riziką, kad ledo dangos nuostoliai ateityje taps dar sunkiau suvaldomi.