CP v2

Tag: Ekstremalūs orai

  • Taifūnas Dolphin smogė Kinijos rytams: evakuota per 1 mln. žmonių, atšaukta daugiau kaip 1 000 skrydžių

    Taifūnas Dolphin smogė Kinijos rytams: evakuota per 1 mln. žmonių, atšaukta daugiau kaip 1 000 skrydžių

    Taifūnas pasiekė krantą

    Taifūnas Dolphin sekmadienį pasiekė tankiai apgyvendintą Kinijos rytinę pakrantę, o šalies tarnybos pranešė apie masines evakuacijas, transporto trikdžius ir aukščiausio lygio perspėjimą. Pastarosiomis dienomis pakrantės regionai stabdė dalį darbų ir viešojo transporto maršrutų, ruošdamiesi audrai.

    Kinijos Nacionalinis meteorologijos centras nurodė, kad taifūno centras per pakrantę ties Džedziango provincija slinko apie 17.30 valandą vietos laiku. Skelbiama, kad vėjo gūsiai audros centre siekė daugiau kaip 150 kilometrų per valandą, o kai kur prognozuotas itin gausus kritulių kiekis.

    Evakuacijos ir sutrikęs susisiekimas

    Valdžios institucijos iš Venzou miesto ir aplinkinių teritorijų perkėlė daugiau kaip 900 000 gyventojų, taip pat atvėrė per 1 000 laikinosios priedangos vietų. Tokios priemonės Kinijos pakrantėje įprastos, kai audroms suteikiamas aukščiausias pavojaus lygis ir tikimasi potvynių.

    Audra smarkiai kirto ir aviacijai: pranešta, kad Šanchajaus dviejuose pagrindiniuose oro uostuose sekmadienį atšaukta beveik 1 400 skrydžių. Hangdžou oro uoste atšaukta apie 270 atvykimų ir išvykimų, o dalyje regionų pristabdyti ir kai kurie traukinių maršrutai.

    Karštis Honkonge, padariniai regione

    Taifūno poveikis buvo juntamas ir toliau į pietus: Honkonge fiksuota rekordinė 36,9 laipsnio temperatūra, kurią, meteorologų teigimu, lėmė šiltas oras, stumiamas taifūno periferijos. Vietos observatorija įspėjo, kad tokio pobūdžio situacija gali išlaikyti ekstremalią kaitrą dar kelias dienas.

    Prieš pasiekdamas Kiniją taifūnas atnešė smarkų lietų ir vėją į Japonijos Okinavą, kur keli žmonės patyrė nesunkių sužalojimų, o tūkstančiai namų ūkių laikinai liko be elektros. Taivane dėl oro sąlygų stabdytos kai kurios keltų paslaugos ir atšaukta dalis skrydžių.

    Kodėl tokių audrų rizika auga

    Kinijos meteorologijos tarnyba paskelbė raudoną taifūno perspėjimą, prognozuodama ypač intensyvias liūtis Džedziango provincijos dalyse, taip pat kritulius Šanchajuje ir aplinkiniuose regionuose. Po smūgio krantui taifūnas turėjo silpnėti, judėdamas į žemyną šiaurės vakarų kryptimi.

    Mokslininkai pabrėžia, kad žmogaus sukelta klimato kaita didina ekstremalių reiškinių tikimybę ir intensyvumą, o šiltėjantis vandenynas gali suteikti tropiniams ciklonams daugiau energijos. Kinijai tai reiškia ir didesnę staigių potvynių bei nuošliaužų riziką, ypač tankiai apgyvendintuose pakrantės regionuose.

  • Super El Ninjo jau formuojasi: mokslininkas įspėja, kad kritinis atšilimo slenkstis gali būti netoli

    Ramiajame vandenyne stiprėjantis El Ninjo ciklas artimiausiais mėnesiais gali tapti vadinamuoju super El Ninjo ir papildomai pakelti pasaulio temperatūrą. Klimato tyrėjai pabrėžia, kad ši natūrali svyravimo fazė pati savaime nėra naujiena, tačiau ji vyksta rekordiškai šilto klimato fone.

    Seulo nacionalinio universiteto mokslininkas Čon-Son Kugas, El Ninjo dinamiką analizuojantis stebėjimais ir DI modeliais, teigia, kad pagrindinė rizika slypi ne vien trumpalaikėse karščio bangose. Pasak jo, kai kurios ekosistemos jau yra stipriai išsekintos dėl sausros, šylančių vandenynų ir miškų degradacijos, todėl papildomas klimato impulsas gali priartinti jas prie kritinių slenksčių.

    „Turime nerimauti, bet nepanikuoti, nes mūsų tyrimai nerodo, kad kiekvienas super El Ninjo neišvengiamai pakeičia klimato režimą“, – sakė Čon-Son Kugas.

    El Ninjo paprastai siejamas su didesne tikimybe, kad dalyje regionų pasikartos ekstremalūs reiškiniai: užsitęsusios sausros, staigūs liūčių epizodai, potvyniai, didesnė miškų gaisrų rizika, taip pat jūrų karščio bangos. Meteorologiniai ir klimato centrai dažnai pabrėžia, kad konkretūs padariniai skirtinguose žemynuose nevienodi, tačiau bendra tendencija – didesnis klimato nepastovumas.

    Mokslininkų vertinimu, ypač daug dėmesio reikia skirti teritorijoms, kuriose jau dabar fiksuojamas spartus šiltėjimas ir vandens stygius. Tokiose vietovėse net laikinas, bet stiprus temperatūros šuolis gali tapti lūžio tašku, po kurio atsigavimas būtų lėtas arba neįmanomas.

    „Jei Amazonėje ilgai tęsis sausėjimas, didžiausias pasaulyje anglies sugėriklis gali virsti anglies šaltiniu“, – sakė Čon-Son Kugas.

    Pasak jo, tokia permaina būtų pavojinga tuo, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų balansas blogėtų net ir pasibaigus El Ninjo fazei. Tai reikštų didesnę tikimybę, kad atšilimas įsitvirtins aukštesniame lygyje, o ekstremalūs reiškiniai taps dažnesni.

    Ekspertai pabrėžia, kad El Ninjo sustabdyti neįmanoma, tačiau galima sumažinti žalą. Tam svarbūs tikslesni sezoniniai ir sub-sezoniniai prognozių modeliai, pasirengimas karščiui miestuose, efektyvesnis vandens ir maisto išteklių valdymas, taip pat ankstyvojo perspėjimo sistemos potvyniams ir gaisrams.

    Kartu išlieka ir platesnis klausimas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tempo: kuo ilgiau emisijos išlieka aukštos, tuo didesnė tikimybė, kad natūralūs svyravimai, tokie kaip El Ninjo, prisidės prie rekordinių metų. Dalis mokslininkų diskusijose mini ir klimato inžinerijos idėjas, pavyzdžiui, aerozolių sklaidą stratosferoje, tačiau tai vertinama kaip rizikinga kryptis su sudėtingomis geopolitinėmis ir gamtinėmis pasekmėmis.

    Mokslininkas pabrėžia, kad super El Ninjo scenarijus ypač jautrus todėl, kad jis vystosi jau įšilusiame pasaulyje. Dėl to net kelių mėnesių temperatūros šuolis gali padidinti tikimybę, kad kai kuriuose regionuose bus peržengtos ribos, po kurių pokyčiai tampa sunkiai grįžtami.

    Europos patirtys su rekordinėmis sausromis ir vandens lygių kritimu rodo, kad ekstremalūs reiškiniai turi ne tik meteorologinį, bet ir ekonominį poveikį: nukenčia laivyba, energetika, žemės ūkis, didėja gaisrų ir sveikatos rizikos. Tuo pat metu mokslininkai primena, kad pavieniai šalčio rekordai atskirose vietose neprieštarauja globaliam atšilimui, nes klimatas vertinamas pagal ilgalaikes tendencijas, o ne vienadienius svyravimus.

    Artėjant laikotarpiui, kai El Ninjo gali pasiekti didžiausią stiprumą, tyrėjai ragina atidžiai sekti prognozes ir ruoštis ekstremaliems scenarijams. Tai apima ne tik institucijų sprendimus, bet ir praktinį pasirengimą bendruomenėse, kur didžiausią žalą paprastai padaro karščio bangos, sausros ar staigūs potvyniai.

  • El Ninjo smogia vis stipriau: meteorologai perspėja dėl rekordinių karščių, liūčių ir potvynių

    El Ninjo smogia vis stipriau: meteorologai perspėja dėl rekordinių karščių, liūčių ir potvynių

    El Ninjo yra natūralus klimato reiškinys, susijęs su neįprastai įšilusių paviršinių vandenų plotu centrinėje ir rytinėje tropinio Ramiojo vandenyno dalyje. Šis įšilimas keičia atmosferos cirkuliaciją, todėl pasaulyje persiskirsto krituliai ir didėja ekstremalių orų tikimybė.

    Pastaraisiais mėnesiais stebėjimai rodė greitą vandenyno paviršiaus temperatūros kilimą pagrindiniuose regionuose, nuo kurių priklauso El Ninjo stiprumas. Pasaulio meteorologai pabrėžia, kad reiškinys gali toliau stiprėti, o didžiausia jo įtaka dažnai pasireiškia metų pabaigoje ir šaltuoju sezonu.

    Kodėl šis ciklas kelia daugiau nerimo?

    Didžiausia rizika kyla dėl dviejų veiksnių sutapimo: natūralaus El Ninjo ir ilgalaikio žmogaus sukelto globalinio atšilimo. Kai bazinė pasaulio temperatūra jau yra aukšta, papildomas šilumos impulsas iš vandenyno didina rekordų tikimybę tiek sausumoje, tiek jūrose.

    Pasaulio meteorologijos organizacija ne kartą akcentavo, kad stipresnis El Ninjo paprastai didina karščio bangų, sausros ir ekstremalių kritulių tikimybę. Tai nereiškia, kad visur bus vienodos pasekmės, tačiau bendras fonas tampa pavojingesnis ir sunkiau prognozuojamas.

    Kur tikėtini didžiausi padariniai?

    Istoriškai ryškesnės El Ninjo pasekmės dažnai juntamos Pietryčių Azijoje, Australijoje, kai kuriose Pietų Amerikos dalyse ir pietinėje Afrikoje. Vienur didėja sausros ir gaisrų rizika, kitur išauga liūčių, nuošliaužų ir potvynių tikimybė.

    Europa taip pat nėra izoliuota nuo šių procesų, nes pasikeitusi pasaulinė cirkuliacija gali koreguoti audrų kelius ir kritulių pasiskirstymą. Lietuvoje tai dažniau siejama ne su tiesioginiu tropikų karščiu, o su didesne tikimybe sulaukti nepastovių, kontrastingų orų epizodų, kai per trumpą laiką iškrenta daug kritulių.

    Poveikis maistui ir kainoms

    Meteorologai ir rizikų analitikai atkreipia dėmesį į galimą poveikį žemės ūkiui: karštis, sausra arba per gausūs krituliai gali mažinti derlių ir prastinti produkcijos kokybę. Ankstesni stiprūs El Ninjo epizodai kai kuriose šalyse buvo siejami su pagrindinių kultūrų derliaus svyravimais ir kainų kilimu tarptautinėse rinkose.

    Vis dėlto galutinis poveikis priklausys ne vien nuo vandenyno temperatūros, bet ir nuo atmosferos reakcijos bei kitų klimato veiksnių, įskaitant regionines jūrų sroves ir vėjus. Dėl to ekspertai pabrėžia pasirengimo svarbą: ankstyvas perspėjimas, vandens išteklių planavimas ir infrastruktūros atsparumas tampa kritiškai reikalingi.

    „Įžengėme į laikotarpį, kai ekstremalių orų rizika daugelyje regionų yra padidėjusi, o dalis pasekmių gali būti sustiprintos dėl bendro klimato šiltėjimo“, – teigia Pasaulio meteorologijos organizacijos atstovai.

  • Antarktidoje užfiksuotas šalčiausias rodiklis per 14 metų: ką apie ekstremumus aiškina mokslininkai

    Antarktidos gilumoje, tyrimų stotyje „Concordia“, užfiksuota minus 84,1 laipsnio Celsijaus temperatūra. Tai žemiausias rodiklis šiame žemyne per pastaruosius 14 metų ir vienas ryškiausių pastarųjų metų ekstremalių oro sąlygų pavyzdžių.

    „Concordia“ stotis įsikūrusi Antarktidos plokščiakalnyje, ant maždaug 3 300 metrų storio ledo skydo, daugiau nei 965 kilometrų atstumu nuo artimiausios pakrantės. Dėl aukščio, labai sauso oro ir ilgų poliarinių naktų čia susidaro sąlygos, leidžiančios temperatūrai kristi iki itin žemų reikšmių.

    Iš pirmo žvilgsnio toks šaltis gali atrodyti kaip argumentas prieš klimato šiltėjimą, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad vienas ekstremalus matavimas nepaneigia ilgalaikių tendencijų. Klimatas vertinamas pagal daugiametę statistiką, o Antarktidoje natūralus kintamumas gali sukelti tiek labai šaltas, tiek neįprastai šiltas bangas.

    Dar daugiau, pastaruoju metu Antarktidoje vis dažniau fiksuojami dideli temperatūros kontrastai per trumpą laiką. Tai siejama su atmosferos cirkuliacijos svyravimais, poliarinio sūkurio pokyčiais ir šiltesnių oro masių įsiveržimais į kai kuriuos regionus, ypač prie Antarktidos pusiasalio.

    Šis atšalimas užfiksuotas praėjus vos kelioms savaitėms po priešingo reiškinio, kai vienoje Antarktidos vietų žiemos metu buvo fiksuota net 15,4 laipsnio Celsijaus temperatūra. Tokie „švytuoklės“ tipo svyravimai atkreipia dėmesį į tai, kaip greitai gali keistis sąlygos net ir stabilumu garsėjančiuose poliariniuose regionuose.

    Ekspertai akcentuoja, kad ekstremalūs epizodai konkrečiuose taškuose nebūtinai atspindi viso žemyno būklę. Vis dėlto bendras vaizdas rodo, kad dalis Antarktidos ledo masyvo ilgainiui praranda ledą, o Pietų vandenynas šyla, kas turi įtakos jūros ledo sezonui ir ekosistemoms.

    Mokslininkai perspėja, kad intensyvėjant ekstremaliems reiškiniams didėja rizika tiek infrastruktūrai, tiek tiekimo grandinėms, tiek žmonių sveikatai, ypač kai karščio, sausrų ar gaisrų epizodai sutampa su kitais stresoriais. Poliariniai regionai svarbūs ir tuo, kad jie veikia pasaulinę vandenynų cirkuliaciją, o pokyčiai ten ilgainiui gali atsispindėti ir kituose žemynuose.

    „Tai tik pradžia, o situacija neišvengiamai blogės, kol priartėsime prie ribos, kur žmonėms bus vis sunkiau prisitaikyti“, – sakė Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto vadovas Johanas Rockströmas.

    Nors rekordinių šalčių epizodai patraukia dėmesį, mokslininkai ragina žiūrėti plačiau: svarbiausia yra ilgalaikės temperatūros, vandenynų šilumos ir ledo masės tendencijos. Būtent jos lemia, kaip keisis jūros lygis, ekstremalių reiškinių dažnis ir kokių sprendimų reikės artimiausiais dešimtmečiais.

  • Tyrimas: Arkties jūros ledas vėl traukiasi sparčiau – 2024–2025 metais fiksuotas rekordinis kritimas

    Mokslininkai, remdamiesi naujausiais palydoviniais stebėjimais, teigia, kad trumpa stabilizacija, apie kurią kalbėta po 2005–2024 metų laikotarpio, nekeitė bendros tendencijos. Arkties jūros ledas ir toliau nyksta, o kai kuriais sezonais pokyčiai vėl darosi ryškesni.

    Rekordinis žiemos ledo sumažėjimas

    Ypač išsiskiria 2024–2025 metų laikotarpis: tyrėjai skaičiuoja, kad per metus žiemos jūros ledo plotas sumažėjo apie 5,8 proc. Tai įvardijama kaip didžiausias metinis žiemos ledo dangos kritimas per visą palydovinių matavimų istoriją.

    Palydoviniai duomenys Arkties regione reguliariai renkami nuo 1979 metų, todėl mokslininkai gali lyginti kelis dešimtmečius trunkančią statistiką. Vertinant sezoninį minimumą rugsėjį, bendras Arkties jūros ledo plotas per šį laiką sumažėjo maždaug perpus.

    Kodėl laikinas sulėtėjimas apgauna?

    Anksčiau tyrėjai kėlė versiją, kad sulėtėjimą galėjo lemti natūralūs vandenynų cirkuliacijos svyravimai, trumpam „prilaikę“ tirpsmo tempą. Tačiau nauja analizė pabrėžia, kad tai buvo tik laikina pauzė, o ne krypties pasikeitimas.

    „Tai, kas 2020-ųjų pradžioje atrodė kaip tirpsmo sustojimas, buvo tik trumpas sulėtėjimas ilgalaikėje mažėjimo kreivėje“, – sakė vienas tyrimo autorių, Sautamptono universiteto mokslininkas.

    Pasekmės jaučiamos ne tik Arktyje

    Mokslininkai pabrėžia, kad žiemos ledo mažėjimas svarbus ne vien poliariniams regionams. Jūros ledas veikia kaip barjeras tarp santykinai šilto vandenyno ir šaltos atmosferos, todėl jam traukiantis į orą patenka daugiau šilumos ir drėgmės.

    Dėl to gali keistis atmosferos cirkuliacija, didėti orų režimų nepastovumas ir stiprėti ekstremalūs reiškiniai vidutinėse platumose. Kitaip tariant, Arkties pokyčiai gali turėti įtakos audrų trajektorijoms ir kritulių pasiskirstymui toli į pietus nuo poliarinio rato.

    Tyrimo autoriai teigia, kad nauji skaičiai dar kartą patvirtina klimato kaitos mastą: net jei atskirais metais matomas „pagerėjimas“, ilgalaikė kryptis išlieka ta pati. Arktis šyla greičiau nei pasaulio vidurkis, o tai didina riziką, kad ledo dangos nuostoliai ateityje taps dar sunkiau suvaldomi.

  • Ispaniją smogs antra vasaros karščio banga: iki 44 laipsnių, skelbiami aukščiausi perspėjimai

    Ispaniją smogs antra vasaros karščio banga: iki 44 laipsnių, skelbiami aukščiausi perspėjimai

    Ispanija ruošiasi antrai 2026 metų vasaros karščio bangai: valstybinė meteorologijos agentūra AEMET įspėja, kad kai kur temperatūra gali pakilti iki 44 laipsnių. Sinoptikai prognozuoja, kad pavojingiausias laikotarpis tęsis bent iki antradienio, o perspėjimų žemėlapis bus tikslinamas pagal naujausius modelius.

    Pagal AEMET prognozes, didžiausia kaitra koncentruosis pietvakarių žemyninėje dalyje, ypač upių slėniuose, kur temperatūra gali būti keliais laipsniais aukštesnė nei aplinkinėse vietovėse. Plačiose teritorijose tikimasi 39–41 laipsnio, o dalyje regionų tvyros 37–40 laipsnių karštis.

    Kur karštis pavojingiausias?

    AEMET skelbia oranžinius perspėjimus didelėje šalies dalyje, o kai kur taikomi ir geltoni įspėjimai. Didesnė rizika numatoma Andalūzijoje, įskaitant Sevilijos, Uelvos ir Chajeno apylinkes, kur karštis gali pasiekti apie 40 laipsnių ir daugiau.

    Karščio banga apims ne tik pietus. Pavojus taip pat prognozuojamas Ebro slėnyje, šiaurės rytų žemumose, dalyje Galisijos vidaus rajonų, pietinėje plynaukštėje ir kai kuriose rytinės pakrantės zonose, o Maljorkoje temperatūra gali kilti iki 36–38 laipsnių.

    Kanaruose – papildomas gaisrų pavojus

    Šį kartą išimtis netaps ir Kanarų salos, kurios dažnai išvengia ekstremaliausių žemyninės Ispanijos epizodų. Kanarų vyriausybės ekstremaliųjų situacijų tarnybos paskelbė perspėjimą dėl miškų gaisrų rizikos Gran Kanarijoje ir Tenerifėje, nes kelioms dienoms prognozuojama aukšta temperatūra ir sausas oras.

    Prognozėms išliekant dinamiškoms, daliai salų gali būti taikomi griežtesni perspėjimai, o situaciją labiausiai lems vėjo kryptis, oro masių kaita ir drėgmės lygis. Tokios sąlygos didina gaisrų plitimo tikimybę, ypač jei sustiprėja vietiniai vėjai.

    Naktimis atokvėpio mažai

    Sveikatos riziką didina ne tik dienos temperatūros pikas, bet ir labai šiltos naktys. AEMET nurodo, kad artimiausiomis dienomis daug kur vyraus 20–26 laipsnių minimali temperatūra, o kai kur naktimis ji gali pakilti ir iki 27–28 laipsnių, todėl organizmui sunkiau atsigauti.

    Ispanijoje karščio bangos poveikis vertinamas ir per perteklinio mirtingumo rodiklius: šalyje veikianti MoMo stebėsenos sistema, siejama su Sveikatos apsaugos ministerijos duomenų analize, ankstesnio karščio epizodo metu fiksavo reikšmingą papildomų mirčių skaičių. Tai sustiprina institucijų raginimus rizikos grupėms būti ypač atsargioms.

    Specialistai primena, kad didžiausia rizika tenka vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, nėščiosioms ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Rekomenduojama vengti buvimo saulėje vidurdienį, gerti pakankamai vandens, riboti intensyvų fizinį krūvį lauke ir stebėti savijautą, ypač jei naktimis nepavyksta kokybiškai pailsėti.

  • Kelionės 2026 metais keičiasi iš esmės: ekstremalūs orai, konfliktai ir atsakingas turizmas

    Kelionės 2026 metais keičiasi iš esmės: ekstremalūs orai, konfliktai ir atsakingas turizmas

    2026 metais kelionių rinka įžengė į naują etapą: turistų srautai vėl auga, tačiau keliautojų sprendimus vis labiau lemia rizikos vertinimas. Ekstremalūs orai, geopolitinė įtampa ir vietos bendruomenių spaudimas verčia kryptis ir verslą persvarstyti, kaip priimami svečiai.

    OECD apžvalgoje teigiama, kad tarptautinių turistų atvykimai OECD šalyse 2025 metais augo apie 3,4 proc. ir pasiekė rekordinį 847 mln. lygį. Kartu pabrėžiama, kad dalis šalių į 2026 metus žiūri optimistiškai, tačiau bendras vaizdas išlieka netolygus.

    Kur turizmas augo sparčiausiai?

    Ataskaita išskiria kelias valstybes, kuriose 2025 metais fiksuotas dviženklis atvykstamojo turizmo augimas ir pasiekti rekordai. Tarp lyderių minimos Suomija, Japonija, Pietų Korėja ir Norvegija, o augimą skatino geresnis susisiekimas bei paklausos sugrįžimas po pandemijos.

    Vis dėlto ne visur tendencijos vienodos: kai kuriose didelėse rinkose atvykimų skaičiai mažėjo ir dar negrįžo į ikipandeminį lygį. OECD mini, kad tam įtakos turi kainų šuoliai, skrydžių pasiūlos persitvarkymas ir atsargesnis vartotojų elgesys.

    Konfliktai keičia įpročius

    Geopolitinės krizės tampa svarbiu veiksniu planuojant atostogas, nes jos veikia tiek saugumo vertinimą, tiek kelionės kainą. OECD pažymi, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose trikdo kelionių srautus, kelia logistikos kaštus ir mažina dalies keliautojų pasitikėjimą.

    Tokiose situacijose dažnėja trumpesnės išvykos, renkamasi labiau pažįstamos kryptys ir atidžiau lyginamos atšaukimo sąlygos. Turizmo paslaugų teikėjams tai reiškia poreikį planuoti sezonus lanksčiau ir greičiau reaguoti į paklausos pokyčius.

    „Tai reiškia pritaikyti pandemijos ir konfliktų pamokas, stiprinti pasirengimą krizėms ir valdyti lankytojų srautus taip, kad turizmas kurtų ilgalaikę naudą“, – sakė OECD generalinis sekretorius Mathias Cormann.

    Ekstremalūs orai tampa norma

    Karščio bangos, miškų gaisrai, audros ir ciklonai vis dažniau lemia, kada ir kur keliaujama. Dėl to kryptys vis labiau integruoja rizikos vertinimą į turizmo planavimą: nuo perspėjimo sistemų iki aiškių evakuacijos ir pagalbos protokolų.

    Praktikoje tai reiškia daugiau realaus laiko pranešimų turistams, daugiakalbes skubios informacijos priemones ir investicijas į atsparesnę infrastruktūrą. Miestai taip pat ieško sprendimų karščiui suvaldyti, pavyzdžiui, plėtoja vėsinamas viešas erdves ir pritaiko kultūros objektus lankytojams per kaitrą.

    Atsakingas turizmas iš nišos tampa taisykle

    OECD pabrėžia, kad augantis turizmas turi duoti apčiuopiamą naudą vietos bendruomenėms, o ne vien didiesiems tinklams. Todėl vis dažniau kalbama apie vietos verslų skatinimą, sertifikavimo schemas ir bendruomeninį turizmą, kai dalis vertės lieka regione.

    Kartu plinta priemonės, skirtos suvaldyti perteklinius srautus: turistiniai mokesčiai, ribojimai, bilietai konkrečiam laikui ir aktyvesnė antrojo pasirinkimo miestų bei ne sezono kelionių reklama. Keliautojams tai reiškia daugiau planavimo, bet ir aiškesnes taisykles bei saugesnę patirtį.

    Ekspertai prognozuoja, kad 2026 metų kelionių kryptys konkuruos ne tik kainomis, bet ir gebėjimu užtikrinti stabilumą: greitą informavimą, lankstų aptarnavimą ir atsakingą poveikio aplinkai bei vietos gyvenimui valdymą.

  • Vėl pagerintas Vokietijos karščio rekordas: 41,7 laipsnio, o sinoptikai įspėja dėl audrų

    Vėl pagerintas Vokietijos karščio rekordas: 41,7 laipsnio, o sinoptikai įspėja dėl audrų

    Vokietijoje ir vėl fiksuotas naujas karščio rekordas. Vokietijos meteorologijos tarnyba DWD pranešė, kad Brandenburge, Oderio–Spree rajone esančioje Neisemundės–Košeno matavimo stotyje užregistruota 41,7 laipsnio temperatūra.

    Sinoptikai pabrėžė, kad dienos eigoje rodiklis dar galėjo kilti, todėl galutinis rekordas paprastai patvirtinamas tik įvertinus visos paros duomenis. DWD skelbė, kad aiškesnis patvirtinimas tikėtinas vakare, kai suvedami ir patikrinami matavimai iš skirtingų stočių.

    Pastarosiomis dienomis Vokietijoje rekordai krito vienas po kito, o ankstesnis aukščiausios temperatūros rodiklis buvo pasiektas tik prieš parą Saksonijoje-Anhalte. DWD taip pat pranešė apie neįprastai šiltą naktį: Saksonijoje Kubšiucėje temperatūra naktį siekė 29,4 laipsnio.

    Karštis jau daro žalą

    Ekstremali kaitra kelia ne tik sveikatos riziką, bet ir sukelia tiesioginę žalą infrastruktūrai. Keliuose greitkelių ruožuose, įskaitant A2, dėl įkaitusios dangos atsirado plyšimų ir deformacijų, dalis atkarpų buvo laikinai uždarytos.

    Pranešta, kad ties Burg miestu Saksonijoje-Anhalte buvęs uždarytas A2 ruožas vėl atvertas eismui, tačiau Brandenburge ir Saksonijoje-Anhalte kai kurios atkarpos dar liko nepravažiuojamos. Leipcige karštis paveikė ir miesto transportą: asfaltas vietomis aptirpo virš tramvajaus bėgių.

    Pagalbos prašo ir socialinės organizacijos

    Karščio bangos metu daug dėmesio skiriama pažeidžiamiausioms grupėms, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir lėtinėmis ligomis sergantiems gyventojams. „Caritas“ vadovė Eva Maria Welskop-Deffaa paragino dažniau atverti bažnyčias, kad jos galėtų tapti vietomis atsivėsinti.

    „Daugelis maldos namų jau atviri, tačiau to nepakanka, jų turėtų būti daugiau“, – sakė Eva Maria Welskop-Deffaa.

    Prognozuojamas lūžis: liūtys ir atvėsimas

    DWD prognozavo, kad sekmadienio vakarą karščio bangą turėtų nutraukti audros, o pirmadienį daugelyje regionų numatomas ryškesnis atvėsimas. Maksimali temperatūra tuomet turėtų siekti 25–29 laipsnius, nors šalies rytuose ir pietryčiuose vietomis gali sušilti iki 32 laipsnių.

    Tokios kaitros epizodai Europoje vis dažniau siejami su klimato kaitos tendencijomis, kai karščio bangos tampa intensyvesnės ir dažnesnės, o naktys išlieka šiltos, didindamos perkaitimo riziką. Meteorologai nuolat pabrėžia, kad ypač pavojingas derinys yra aukšta dienos temperatūra ir menkai atvėstanti naktis.

  • Albanijos Banja tvenkinyje įrengta plūduriuojanti saulės elektrinė sugriuvo po netikėto viesulo

    Albanijos Banja tvenkinyje įrengta plūduriuojanti saulės elektrinė sugriuvo po netikėto viesulo

    Albanijoje, Banja hidroelektrinės tvenkinyje, pradėtas plūduriuojančios saulės elektrinės projektas vos po kelių dienų nuo montavimo darbų pabaigos patyrė avariją. Vandens paviršiuje įrengtos konstrukcijos dalys buvo išlaužytos ir išsisklaidė po tvenkinį, nors pirminių požymių apie sprogimą ar elektros gedimą nefiksuota.

    Projektas buvo sumanytas kaip sprendimas, galintis papildyti esamą hidroenergijos infrastruktūrą ir išnaudoti rezervuaro plotą, neužimant žemės ūkio paskirties ar miškų teritorijų. Be to, plūduriuojantys moduliai teoriškai gali dirbti efektyviau karščio metu, nes vanduo padeda mažinti modulių įkaitimą.

    Kodėl saulės modulius vėsina vanduo?

    Saulės moduliai, ypač per karščius, praranda dalį našumo, nes kylant temperatūrai mažėja jų elektrinis efektyvumas. Dėl to plūduriuojančios sistemos dažnai pristatomos kaip galinčios užtikrinti stabilesnę generaciją vasarą, kai saulės daugiausia, bet kartu ir karščiausia.

    Tokie projektai pasaulyje plečiasi dėl kelių priežasčių: rezervuarai dažnai yra arti elektros tinklų ir pastočių, o vandens paviršiuje įrengti moduliai gali mažinti vandens garavimą. Vis dėlto šalia privalumų atsiranda ir specifinės rizikos, kurių antžeminėse elektrinėse paprastai nėra.

    Kas, tikėtina, sugriovė konstrukciją?

    Po pirminių apžiūrų dėmesys nukrypo ne į įrangą, o į meteorologines sąlygas. Vertinant orų duomenis ir liudininkų pasakojimus, padaryta išvada, kad per tvenkinį galėjo perslinkti lokalus, trumpas, bet labai stiprus besisukantis vėjo reiškinys, primenantis nedidelį viesulą ar vandens viesulą.

    Tokie reiškiniai pavojingi, nes sukuria netolygias, staigias apkrovas: viena platformos dalis patiria gūsių spaudimą, o įtempimai per sujungtus pontonus išplinta per visą sistemą. Tuomet tvirtinimo lynai ar inkaravimo taškai gali būti apkrauti nevienodai, konstrukcija ima suktis, o atskiri segmentai gali atsiskirti.

    Ką šis incidentas reiškia plūduriuojančiai saulės energetikai?

    Banja atvejis atkreipė dėmesį į tai, kad plūduriuojančioms saulės elektrinėms reikia kitokio projektavimo atsparumo nei ant žemės montuojamoms sistemoms. Vandens paviršiuje įrengtos platformos nuolat juda dėl bangavimo ir vandens lygio svyravimų, todėl ekstremalus šoninis vėjas ar sūkurinės srovės gali sukelti sudėtingą, sunkiau prognozuojamą dinamiką.

    Augant tokių projektų skaičiui Europoje ir kitur, didėja ir poreikis kaupti realių incidentų duomenis bei griežtinti skaičiavimus, susijusius su ekstremaliomis vėjo apkrovomis. Ekspertai pabrėžia, kad trumpalaikiai, lokalūs reiškiniai gali būti ne mažiau pavojingi už ilgas audras, nes operatoriai ir apsaugos sistemos nespėja sureaguoti.

    Kol tęsiami tyrimai ir vertinamas patirtos žalos mastas, Albanijos projektas tapo priminimu, kad vanduo gali būti ne tik natūralus modulių vėsintuvas, bet ir terpė, kurioje ekstremalios oro sąlygos sukuria netikėtai didelę riziką pačiai konstrukcijai.

  • Kinijoje liūtys miestus pavertė upėmis: žuvusiųjų jau 22, tūkstančiai evakuoti

    Kinijoje liūtys miestus pavertė upėmis: žuvusiųjų jau 22, tūkstančiai evakuoti

    Keliose Kinijos provincijose pastarosiomis dienomis užfiksuotos rekordinės liūtys sukėlė staigius potvynius, dėl kurių gatvės virto srauniomis upėmis. Vietos valdžia praneša apie sutrikusį susisiekimą, užlietus gyvenamuosius rajonus ir pradėtas gelbėjimo operacijas.

    Valstybinė žiniasklaida skelbia, kad iš viso patvirtintos 22 žūtys, dalis žmonių laikomi dingusiais. Daugiausia pranešimų apie aukas gauta iš Hunano, Hubejaus, Guidžou ir Guangsi regionų, kur liūtys sukėlė nuošliaužas ir staigius vandens lygio šuolius.

    Hunano provincijoje, anot oficialių pranešimų, žuvo penki žmonės, dar vienuolika laikomi dingusiais. Viename šios provincijos rajone nuo stichijos nukentėjo daugiau nei 61 500 gyventojų, tačiau nuostolių mastas dar tikslinamas.

    Guangsi regione tragiškas incidentas įvyko, kai sunkvežimis bandė kirsti patvinusią upę ir buvo nuneštas srovės. Iki antradienio patvirtinta 10 žuvusiųjų, o gelbėtojai kelias dienas tikrino vandens telkinius ir pakrantes.

    Guidžou provincijoje pranešta apie keturias žūtis ir penkis dingusius asmenis, o Hubejuje – apie tris žuvusius ir keturis dingusius. Kai kuriose vietovėse sugriuvo pastatai, dalis kaimų laikinai liko be ryšio, todėl gelbėtojai darbavosi sudėtingomis sąlygomis.

    Pagalba ir evakuacija

    Kinijos institucijos paskelbė skiriančios 120 mln. juanių paramą penkiems labiausiai nukentėjusiems regionams. Ši suma atitinka maždaug 15 mln. eurų, o lėšos numatytos skubiai pagalbai, infrastruktūros atstatymui ir gyventojų aprūpinimui.

    Dar 30 mln. juanių, arba apie 4 mln. eurų, papildomai skirta Guidžou provincijai, kur fiksuojama daug žuvusiųjų ir dideli materialiniai nuostoliai. Valdžia taip pat koordinuoja laikino apgyvendinimo vietas ir tiekimą teritorijose, kur nutrūkę keliai ar ryšio linijos.

    Pagal tarptautinių agentūrų skaičiavimus, iš Hunano, Guidžou ir Hubejaus provincijų evakuota beveik 24 000 žmonių. Sinoptikai įspėja, kad artimiausiomis dienomis kritulių zona gali išlikti aktyvi, todėl potvynių rizika išlieka didelė.

    Kodėl ekstremalūs lietūs dažnėja

    Mokslininkai pabrėžia, kad šylant klimatui daugėja ekstremalių kritulių epizodų, nes šiltesnė atmosfera gali sukaupti daugiau vandens garų. Tai didina staigių liūčių tikimybę ir kelia didesnę potvynių bei nuošliaužų riziką, ypač kalnuotuose regionuose.

    Kinija yra didžiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emitentė pasaulyje, tačiau kartu sparčiai plečia atsinaujinančios energetikos pajėgumus. Šalis yra deklaravusi tikslą pasiekti anglies neutralumą iki 2060 metų.