Keliose Kinijos provincijose pastarosiomis dienomis užfiksuotos rekordinės liūtys sukėlė staigius potvynius, dėl kurių gatvės virto srauniomis upėmis. Vietos valdžia praneša apie sutrikusį susisiekimą, užlietus gyvenamuosius rajonus ir pradėtas gelbėjimo operacijas.
Valstybinė žiniasklaida skelbia, kad iš viso patvirtintos 22 žūtys, dalis žmonių laikomi dingusiais. Daugiausia pranešimų apie aukas gauta iš Hunano, Hubejaus, Guidžou ir Guangsi regionų, kur liūtys sukėlė nuošliaužas ir staigius vandens lygio šuolius.
Hunano provincijoje, anot oficialių pranešimų, žuvo penki žmonės, dar vienuolika laikomi dingusiais. Viename šios provincijos rajone nuo stichijos nukentėjo daugiau nei 61 500 gyventojų, tačiau nuostolių mastas dar tikslinamas.
Guangsi regione tragiškas incidentas įvyko, kai sunkvežimis bandė kirsti patvinusią upę ir buvo nuneštas srovės. Iki antradienio patvirtinta 10 žuvusiųjų, o gelbėtojai kelias dienas tikrino vandens telkinius ir pakrantes.
Guidžou provincijoje pranešta apie keturias žūtis ir penkis dingusius asmenis, o Hubejuje – apie tris žuvusius ir keturis dingusius. Kai kuriose vietovėse sugriuvo pastatai, dalis kaimų laikinai liko be ryšio, todėl gelbėtojai darbavosi sudėtingomis sąlygomis.
Pagalba ir evakuacija
Kinijos institucijos paskelbė skiriančios 120 mln. juanių paramą penkiems labiausiai nukentėjusiems regionams. Ši suma atitinka maždaug 15 mln. eurų, o lėšos numatytos skubiai pagalbai, infrastruktūros atstatymui ir gyventojų aprūpinimui.
Dar 30 mln. juanių, arba apie 4 mln. eurų, papildomai skirta Guidžou provincijai, kur fiksuojama daug žuvusiųjų ir dideli materialiniai nuostoliai. Valdžia taip pat koordinuoja laikino apgyvendinimo vietas ir tiekimą teritorijose, kur nutrūkę keliai ar ryšio linijos.
Pagal tarptautinių agentūrų skaičiavimus, iš Hunano, Guidžou ir Hubejaus provincijų evakuota beveik 24 000 žmonių. Sinoptikai įspėja, kad artimiausiomis dienomis kritulių zona gali išlikti aktyvi, todėl potvynių rizika išlieka didelė.
Kodėl ekstremalūs lietūs dažnėja
Mokslininkai pabrėžia, kad šylant klimatui daugėja ekstremalių kritulių epizodų, nes šiltesnė atmosfera gali sukaupti daugiau vandens garų. Tai didina staigių liūčių tikimybę ir kelia didesnę potvynių bei nuošliaužų riziką, ypač kalnuotuose regionuose.
Kinija yra didžiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emitentė pasaulyje, tačiau kartu sparčiai plečia atsinaujinančios energetikos pajėgumus. Šalis yra deklaravusi tikslą pasiekti anglies neutralumą iki 2060 metų.
Leave a Reply