CP v2

Tag: El Ninjo

  • Rekordinis El Ninjo įsibėgėja: meteorologai neatmeta, kad 2027 metais bus karščiausi metai

    Ramiajame vandenyne stiprėjantis El Ninjo reiškinys, pasak meteorologų, gali tapti vienu galingiausių per ilgesnį stebėjimų laikotarpį ir papildomai kilstelėti pasaulio vidutinę temperatūrą. Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyba Met Office prognozuoja, kad kai kuriuose vandenyno regionuose paviršiaus temperatūra gali viršyti daugiametę normą daugiau nei 3 laipsniais Celsijaus.

    Toks šuolis svarbus ne tik vandenynui, nes El Ninjo metu į atmosferą išsiskiria daugiau šilumos, o tai paprastai padidina tikimybę, kad pasaulio metinė temperatūra pasieks naujus rekordus. Dėl to 2027 metais, kai šio reiškinio įtaka dažnai būna ryškiausia po žiemos piko, gali būti perrašytos šilumos statistikos eilutės.

    El Ninjo vadinama fazė, kai centrinėje ir rytinėje ekvatorinio Ramiojo vandenyno dalyje jūros paviršius sušyla bent 0,5 laipsnio Celsijaus virš vidurkio. Paprastai tuo pat metu silpnėja pasatai, todėl šiltesnis vanduo slenka į rytus, o kartu keičiasi atmosferos cirkuliacija ir kritulių pasiskirstymas.

    Dabartiniai stebėjimai rodo, kad anomalija jau viršija 2 laipsnius Celsijaus, o metų pabaigoje ji gali dar padidėti. Met Office specialistai atkreipia dėmesį, kad šiluma kaupiama ne tik paviršiuje: kai kur maždaug 100 metrų gylyje vanduo yra apie 8 laipsniais Celsijaus šiltesnis nei norma, ir tai gali tapti papildomu energijos šaltiniu reiškiniui stiprėti.

    El Ninjo poveikis pasauliui nėra vienodas, tačiau tam tikros tendencijos kartojasi. Pietų Azijoje šis reiškinys dažnai siejamas su silpnesniu musonu, o tai gali didinti sausros ir vandens trūkumo riziką, ypač jei kritulių deficitas tęsiasi kelis mėnesius.

    Kituose regionuose gali būti priešingai: Peru, Ekvadore ar pietinėse JAV dalyse dažniau išauga liūčių ir potvynių tikimybė. Australijoje El Ninjo neretai didina sausros bei miškų gaisrų riziką, tačiau kiekvienas epizodas skiriasi, todėl tikslūs padariniai priklauso nuo reiškinio struktūros ir sezono.

    Met Office pabrėžia, kad El Ninjo ne visada yra tiesioginė konkrečios vasaros karščio bangų priežastis, tačiau rudenį ir žiemos pradžioje jo įtaka orams dažnai stiprėja. Šiaurės vakarų Europoje tai gali reikšti didesnę audrų ir lietingų periodų tikimybę, o vėlesnėje žiemos dalyje kai kuriais atvejais didėja ir šaltesnių epizodų tikimybė.

    Svarbiausias aspektas išlieka pasaulinė temperatūra: El Ninjo iš vandenyno į atmosferą išleidžiama šiluma veikia kaip papildomas postūmis žmogaus veiklos sukeltam atšilimui. Klimatologai pažymi, kad didžiausias poveikis pasaulinei metinei temperatūrai dažnai matomas kalendoriniais metais po žiemos piko, todėl 2027 metais rekordas laikomas realiu scenarijumi.

    Pastaraisiais metais fiksuojami itin šilti sezonai rodo, kad klimato sistema tapo jautresnė trumpalaikiams svyravimams, o vandenynų šilumos perteklius didina ekstremalių reiškinių tikimybę. Dėl to meteorologai ir klimato tyrėjai ragina ne tik sekti prognozes, bet ir vertinti rizikas energetikai, žemės ūkiui, sveikatai bei infrastruktūrai.

  • Super El Ninjo stiprėja: JAV prognozės kelia klausimų dėl karščių, potvynių ir kainų šuolio

    JAV Klimato prognozių centras (CPC) vertina, kad tikimybė, jog El Ninjo iki metų pabaigos pasieks itin didelę, istoriškai retą stiprumo ribą, siekia apie 69 proc. Toks scenarijus didina riziką, kad reiškinys peraugs į vadinamąjį super El Ninjo, galintį pastebimai pakeisti orų modelius visame pasaulyje.

    El Ninjo – tai ne pavienė audra ar trumpalaikė anomalija, o platesnio ENSO ciklo Ramiajame vandenyne fazė, kai sušyla centrinė ir rytinė pusiaujo vandenyno dalis. Paprastai pasatams susilpnėjus šiltesnis vanduo slenka Amerikų link, o papildoma šiluma virš vandenyno perstumia lietaus zonas ir audrų kelius.

    Reiškinys neturi tikslaus grafiko ir dažniausiai kartojasi kas 2–7 metus, o jo trukmė ir stiprumas kinta. Pastarasis ryškesnis El Ninjo epizodas fiksuotas 2023–2024 metais, o dabartiniai signalai rodo galimą naują sustiprėjimo etapą.

    El Ninjo poveikis skirtinguose regionuose nevienodas, tačiau dažnai siejamas su didesne karščio ir sausros tikimybe Australijoje, Pietryčių Azijoje, dalyje Kanados ir šiaurinėse JAV teritorijose. Toks derinys didina miškų gaisrų riziką ir spaudžia vandens išteklius, o kai kuriose šalyse gali sutrikti ir įprastas kritulių režimas, įskaitant musonus.

    Tuo pat metu pietinėse JAV dalyse, Čilėje, Argentinoje bei kai kuriuose Rytų Afrikos regionuose dažniau pasitaiko drėgnesnės sąlygos, kurios didina potvynių grėsmę. Šie kontrastai yra vienas iš El Ninjo bruožų: tas pats šilumos impulsas Ramiajame vandenyne vienur sausina, kitur – smarkiai didina kritulių kiekį.

    Dar vienas dažnai stebimas efektas – pakitusi tropinių ciklonų dinamika. Atlante El Ninjo metais uraganų sezonas neretai būna ramesnis dėl didesnės vėjo šlyties, kuri trukdo audroms susiformuoti, tačiau tai nereiškia, kad pavienės audros negali būti itin žalingos.

    Stipresnis El Ninjo paprastai reiškia didesnę ekstremalių orų tikimybę, o tai tiesiogiai veikia energijos paklausą, žemės ūkį ir logistiką. Karščio bangos didina elektros poreikį vėsinimui, o sausros kai kuriose vietovėse mažina hidroelektrinių gamybą ir kelia papildomą apkrovą tinklams.

    Žemės ūkyje rizika ypač aktuali toms kultūroms, kurioms kenkia karštis ir kritulių trūkumas, todėl rinkos jautriai reaguoja į signalus apie galimus derliaus praradimus. Jei sutrinka maisto žaliavų pasiūla ar transporto grandinės, tai gali persiduoti į kainas, didindama infliacinį spaudimą.

    El Ninjo gali paveikti ir žvejybą, nes šiltesnis vanduo slopina šaltų, maistingų vandenų kilimą į paviršių, o tai mažina fitoplanktono kiekį ir keičia žuvų migraciją. Dėl to dalis rūšių pasitraukia į gilesnius vandenis ar įprastai vėsesnius regionus, o žvejybos rezultatai tampa mažiau prognozuojami.

    CPC vertinimai ir tarptautinių analitikų komentarai pabrėžia, kad šilumos anomalijos Ramiajame vandenyne gali turėti plataus masto pasekmių, pradedant karščio ir sausros epizodais, baigiant intensyvesniais liūčių periodais. Tokios prognozės ypač svarbios planuojant vandens išteklių valdymą, pasirengimą gaisrams, potvynių rizikos mažinimą ir energijos sistemos atsparumą.

    Ilgalaikėje perspektyvoje mokslininkai atkreipia dėmesį, kad El Ninjo metu į atmosferą iš vandenyno išsiskirianti šiluma gali prisidėti prie laikino pasaulinės temperatūros šuolio. Tai nereiškia, kad vien El Ninjo „sukuria“ klimato kaitą, tačiau jis gali sustiprinti jau vykstančio atšilimo poveikį ir padidinti rekordinių temperatūrų tikimybę.

    Sinoptikai ir klimato stebėsenos institucijos ragina vertinti signalus nuosekliai, nes net ir esant aukštai tikimybei galutinis reiškinio stiprumas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant vėjų ir vandenyno srovių dinamiką. Artėjant šaltojo sezono pabaigai ir metų pabaigai, prognozės bus tikslinamos pagal naujus stebėjimų duomenis.

  • El Ninjo gali paspartinti pasiutligės plitimą tarp ruonių: kodėl tai svarbu ir žmonėms

    Tarptautinės gyvūnų sveikatos organizacijos ragina pakrančių šalis atidžiau stebėti ruonių elgesį, nes El Ninjo sąlygos gali sudaryti prielaidas pasiutligės plitimui jūrų žinduolių populiacijose. Pastaraisiais metais nerimą kelia atvejai pietinėje Afrikos pakrantėje, kur ruoniai elgėsi neįprastai agresyviai ir yra fiksuota užpuolimų prieš žmones.

    Pietų Afrikoje ir Namibijoje per kelerius metus patvirtinta daugiau nei 100 pasiutligės atvejų tarp ruonių, daugiausia – vienoje rūšyje, vadinamuose Kapo kailiniuose ruoniuose. Ekspertai šį protrūkį įvardija kaip precedento neturintį jūrų žinduolių susirgimų mastą, nes pasiutligė tradiciškai siejama su sausumos gyvūnais.

    Manoma, kad pirminis viruso patekimas į ruonių populiaciją galėjo įvykti per kontaktą su sausumoje gyvenančiais plėšrūnais, pavyzdžiui, šakalais, kurie regione yra žinomi pasiutligės platintojai. Vėliau virusas galėjo pradėti plisti jau pačių ruonių kolonijose, kur gyvūnai nuolat artimai kontaktuoja.

    El Ninjo – natūralus klimato svyravimas, susijęs su neįprastai šiltu paviršinių vandenų periodu Ramiajame vandenyne, galintis paveikti orus ir vandenynų ekosistemas visame pasaulyje. Šiltėjant vandeniui ir kintant maisto išteklių pasiskirstymui, ruonių populiacijos dažniau migruoja ieškodamos žuvų, todėl skirtingų regionų kolonijos gali susitikti ir perduoti infekcijas.

    Specialistai pabrėžia, kad migracijos grandinė teoriškai gali veikti taip: ruoniai pasislenka į naujas maitinimosi zonas, susiduria su užkratu, o vėliau grįžta į įprastas veisimosi vietas ir virusą perneša toliau. Tai svarbu ir dėl to, kad pietų pusrutulyje gyvena kelios giminingos ruonių rūšys, todėl infekcija gali „peršokti“ tarp populiacijų.

    Pasiutligė yra mirtina liga, jei po užsikrėtimo laiku nepradedama profilaktika, todėl bet koks įtarimas dėl galimo kontakto su užkrėstu gyvūnu vertinamas itin rimtai. Vis dėlto veterinarijos ir visuomenės sveikatos ekspertai atkreipia dėmesį, kad iki šiol fiksuoti žmonių kontaktai su įtartinais ruoniais nevirto patvirtintais pasiutligės atvejais.

    Žmonėms, lankantiems pietinės Afrikos paplūdimius, rekomenduojama laikytis atstumo nuo ruonių ir nebandyti jų šerti ar liesti. Rizikos signalai – ne tik agresija, bet ir dezorientacija, neįprastas artėjimas prie žmonių, bandymai kandžioti daiktus ar „kandžioti orą“, taip pat akivaizdi baimės stoka.

    Pasaulyje pasiutligė kasmet nusineša apie 60 000 žmonių gyvybių, daugiausia Azijoje ir Afrikoje, o didžioji dalis užsikrėtimų siejama su šunų įkandimais. Liga išlieka išvengiama, jei taikoma prevencinė vakcinacija rizikos grupėms arba skubi profilaktika po įkandimo.

    Dėl to sveikatos specialistai pabrėžia, kad net jei ruonių protrūkiai kol kas laikomi labiau gyvūnų sveikatos ir biologinės įvairovės problema, situacija pakrantėse reikalauja budrumo. Kintantis klimatas vis dažniau susieja anksčiau atskirtas ekosistemas, o tai didina netikėtų infekcijų plitimo riziką.

  • Super El Ninjo jau formuojasi: mokslininkas įspėja, kad kritinis atšilimo slenkstis gali būti netoli

    Ramiajame vandenyne stiprėjantis El Ninjo ciklas artimiausiais mėnesiais gali tapti vadinamuoju super El Ninjo ir papildomai pakelti pasaulio temperatūrą. Klimato tyrėjai pabrėžia, kad ši natūrali svyravimo fazė pati savaime nėra naujiena, tačiau ji vyksta rekordiškai šilto klimato fone.

    Seulo nacionalinio universiteto mokslininkas Čon-Son Kugas, El Ninjo dinamiką analizuojantis stebėjimais ir DI modeliais, teigia, kad pagrindinė rizika slypi ne vien trumpalaikėse karščio bangose. Pasak jo, kai kurios ekosistemos jau yra stipriai išsekintos dėl sausros, šylančių vandenynų ir miškų degradacijos, todėl papildomas klimato impulsas gali priartinti jas prie kritinių slenksčių.

    „Turime nerimauti, bet nepanikuoti, nes mūsų tyrimai nerodo, kad kiekvienas super El Ninjo neišvengiamai pakeičia klimato režimą“, – sakė Čon-Son Kugas.

    El Ninjo paprastai siejamas su didesne tikimybe, kad dalyje regionų pasikartos ekstremalūs reiškiniai: užsitęsusios sausros, staigūs liūčių epizodai, potvyniai, didesnė miškų gaisrų rizika, taip pat jūrų karščio bangos. Meteorologiniai ir klimato centrai dažnai pabrėžia, kad konkretūs padariniai skirtinguose žemynuose nevienodi, tačiau bendra tendencija – didesnis klimato nepastovumas.

    Mokslininkų vertinimu, ypač daug dėmesio reikia skirti teritorijoms, kuriose jau dabar fiksuojamas spartus šiltėjimas ir vandens stygius. Tokiose vietovėse net laikinas, bet stiprus temperatūros šuolis gali tapti lūžio tašku, po kurio atsigavimas būtų lėtas arba neįmanomas.

    „Jei Amazonėje ilgai tęsis sausėjimas, didžiausias pasaulyje anglies sugėriklis gali virsti anglies šaltiniu“, – sakė Čon-Son Kugas.

    Pasak jo, tokia permaina būtų pavojinga tuo, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų balansas blogėtų net ir pasibaigus El Ninjo fazei. Tai reikštų didesnę tikimybę, kad atšilimas įsitvirtins aukštesniame lygyje, o ekstremalūs reiškiniai taps dažnesni.

    Ekspertai pabrėžia, kad El Ninjo sustabdyti neįmanoma, tačiau galima sumažinti žalą. Tam svarbūs tikslesni sezoniniai ir sub-sezoniniai prognozių modeliai, pasirengimas karščiui miestuose, efektyvesnis vandens ir maisto išteklių valdymas, taip pat ankstyvojo perspėjimo sistemos potvyniams ir gaisrams.

    Kartu išlieka ir platesnis klausimas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tempo: kuo ilgiau emisijos išlieka aukštos, tuo didesnė tikimybė, kad natūralūs svyravimai, tokie kaip El Ninjo, prisidės prie rekordinių metų. Dalis mokslininkų diskusijose mini ir klimato inžinerijos idėjas, pavyzdžiui, aerozolių sklaidą stratosferoje, tačiau tai vertinama kaip rizikinga kryptis su sudėtingomis geopolitinėmis ir gamtinėmis pasekmėmis.

    Mokslininkas pabrėžia, kad super El Ninjo scenarijus ypač jautrus todėl, kad jis vystosi jau įšilusiame pasaulyje. Dėl to net kelių mėnesių temperatūros šuolis gali padidinti tikimybę, kad kai kuriuose regionuose bus peržengtos ribos, po kurių pokyčiai tampa sunkiai grįžtami.

    Europos patirtys su rekordinėmis sausromis ir vandens lygių kritimu rodo, kad ekstremalūs reiškiniai turi ne tik meteorologinį, bet ir ekonominį poveikį: nukenčia laivyba, energetika, žemės ūkis, didėja gaisrų ir sveikatos rizikos. Tuo pat metu mokslininkai primena, kad pavieniai šalčio rekordai atskirose vietose neprieštarauja globaliam atšilimui, nes klimatas vertinamas pagal ilgalaikes tendencijas, o ne vienadienius svyravimus.

    Artėjant laikotarpiui, kai El Ninjo gali pasiekti didžiausią stiprumą, tyrėjai ragina atidžiai sekti prognozes ir ruoštis ekstremaliems scenarijams. Tai apima ne tik institucijų sprendimus, bet ir praktinį pasirengimą bendruomenėse, kur didžiausią žalą paprastai padaro karščio bangos, sausros ar staigūs potvyniai.

  • El Ninjo smogia vis stipriau: meteorologai perspėja dėl rekordinių karščių, liūčių ir potvynių

    El Ninjo smogia vis stipriau: meteorologai perspėja dėl rekordinių karščių, liūčių ir potvynių

    El Ninjo yra natūralus klimato reiškinys, susijęs su neįprastai įšilusių paviršinių vandenų plotu centrinėje ir rytinėje tropinio Ramiojo vandenyno dalyje. Šis įšilimas keičia atmosferos cirkuliaciją, todėl pasaulyje persiskirsto krituliai ir didėja ekstremalių orų tikimybė.

    Pastaraisiais mėnesiais stebėjimai rodė greitą vandenyno paviršiaus temperatūros kilimą pagrindiniuose regionuose, nuo kurių priklauso El Ninjo stiprumas. Pasaulio meteorologai pabrėžia, kad reiškinys gali toliau stiprėti, o didžiausia jo įtaka dažnai pasireiškia metų pabaigoje ir šaltuoju sezonu.

    Kodėl šis ciklas kelia daugiau nerimo?

    Didžiausia rizika kyla dėl dviejų veiksnių sutapimo: natūralaus El Ninjo ir ilgalaikio žmogaus sukelto globalinio atšilimo. Kai bazinė pasaulio temperatūra jau yra aukšta, papildomas šilumos impulsas iš vandenyno didina rekordų tikimybę tiek sausumoje, tiek jūrose.

    Pasaulio meteorologijos organizacija ne kartą akcentavo, kad stipresnis El Ninjo paprastai didina karščio bangų, sausros ir ekstremalių kritulių tikimybę. Tai nereiškia, kad visur bus vienodos pasekmės, tačiau bendras fonas tampa pavojingesnis ir sunkiau prognozuojamas.

    Kur tikėtini didžiausi padariniai?

    Istoriškai ryškesnės El Ninjo pasekmės dažnai juntamos Pietryčių Azijoje, Australijoje, kai kuriose Pietų Amerikos dalyse ir pietinėje Afrikoje. Vienur didėja sausros ir gaisrų rizika, kitur išauga liūčių, nuošliaužų ir potvynių tikimybė.

    Europa taip pat nėra izoliuota nuo šių procesų, nes pasikeitusi pasaulinė cirkuliacija gali koreguoti audrų kelius ir kritulių pasiskirstymą. Lietuvoje tai dažniau siejama ne su tiesioginiu tropikų karščiu, o su didesne tikimybe sulaukti nepastovių, kontrastingų orų epizodų, kai per trumpą laiką iškrenta daug kritulių.

    Poveikis maistui ir kainoms

    Meteorologai ir rizikų analitikai atkreipia dėmesį į galimą poveikį žemės ūkiui: karštis, sausra arba per gausūs krituliai gali mažinti derlių ir prastinti produkcijos kokybę. Ankstesni stiprūs El Ninjo epizodai kai kuriose šalyse buvo siejami su pagrindinių kultūrų derliaus svyravimais ir kainų kilimu tarptautinėse rinkose.

    Vis dėlto galutinis poveikis priklausys ne vien nuo vandenyno temperatūros, bet ir nuo atmosferos reakcijos bei kitų klimato veiksnių, įskaitant regionines jūrų sroves ir vėjus. Dėl to ekspertai pabrėžia pasirengimo svarbą: ankstyvas perspėjimas, vandens išteklių planavimas ir infrastruktūros atsparumas tampa kritiškai reikalingi.

    „Įžengėme į laikotarpį, kai ekstremalių orų rizika daugelyje regionų yra padidėjusi, o dalis pasekmių gali būti sustiprintos dėl bendro klimato šiltėjimo“, – teigia Pasaulio meteorologijos organizacijos atstovai.

  • Didysis barjerinis rifas vėl gali pabaltuoti: mokslininkai įvardijo priežastį ir rizikas

    Tarptautinėje koralų tyrėjų bendruomenėje vis dažniau pabrėžiama, kad šiltesnių vandenynų ir natūralių klimato svyravimų derinys sudaro sąlygas pakartotiniams išbalimo epizodams, po kurių rifui atsistatyti tampa vis sunkiau.

    Koralai išbąla tada, kai vandens temperatūra išlieka neįprastai aukšta kelias savaites iš eilės. Dėl šiluminio streso koralai išstumia jų audiniuose gyvenančius mikrodumblius, kurie suteikia spalvą ir padeda apsirūpinti energija.

    Netekę šių simbiontų koralai praranda spalvą, silpsta ir badauja. Jei vanduo atvėsta pakankamai greitai, dalis kolonijų gali atsigauti, tačiau dažni ir užsitęsę karščio laikotarpiai smarkiai didina žūties tikimybę.

    Kas didina išbalimo riziką?

    Mokslininkai dėmesį kreipia į sustiprėjusias sąlygas, susijusias su El Ninjo, kai centrinės ir rytinės pusiaujo Ramiojo vandenyno dalies paviršinis vanduo šyla, o tai veikia vėjus, slėgį ir kritulių pasiskirstymą pasauliniu mastu.

    Šis reiškinys pats savaime nėra naujas, tačiau jo poveikis rifams šiandien juntamas kitame fone: pasaulinė vandenynų šiluma yra aukštesnė, todėl net ir trumpesni šilumos pikai gali tapti kritiniai jautrioms ekosistemoms.

    „Labai tikėtina, kad pamatysime labai stiprų ir plačiai paplitusį masinį Didžiojo barjerinio rifo išbalimą“, – sakė Džeimso Kuko universiteto Kvinslande jūrų apsaugos specialistas profesorius Morganas Pratčetas.

    Pastaraisiais metais rifas jau patyrė kelias masinio išbalimo bangas, kurios paveikė koralų dangą skirtinguose regionuose. Kuo dažniau kartojasi tokie įvykiai, tuo mažiau laiko lieka atsikūrimui, o tai reiškia mažesnį atsparumą kitoms grėsmėms.

    Tyrėjai pabrėžia, kad net jei dalis koralų išgyvena, pakinta visos ekosistemos funkcionavimas: mažėja buveinių žuvims ir bestuburiams, keičiasi mitybinės grandinės, didėja pažeidžiamumas ligoms.

    Ne tik temperatūra: kitos grėsmės rifui

    Išbalimas laikomas vienu pavojingiausių signalų, tačiau jis nėra vienintelė problema. Rifo būklę blogina ir ekstremalūs orai, stiprios audros bei ciklonai, kurie fiziškai ardo koralų struktūras.

    Papildomą spaudimą sukuria nuo pakrančių į jūrą patenkantis užterštumas ir nuosėdos, ypač po intensyvių liūčių, taip pat pakrančių plėtra, keičianti natūralius vandens srautus ir ekosistemų pusiausvyrą.

    Rifui kenkia ir jūrų žvaigždės, vadinamos erškėčiuotais vainikais, kurių populiacijų suaktyvėjimas kai kuriose vietovėse lemia spartų koralų nykimą. Dar viena ilgalaikė problema yra vandenyno rūgštėjimas, kai jūra sugeria daugiau anglies dioksido, o tai apsunkina koralų kalkinių skeletų formavimąsi.

    Ekspertai pabrėžia, kad šios grėsmės dažnai veikia vienu metu, todėl net ir nedidelis papildomas temperatūrinis stresas gali tapti lemiamu veiksniu silpnesnėse rifo dalyse.

    Kodėl Didysis barjerinis rifas svarbus?

    Didysis barjerinis rifas driekiasi apie 2 300 kilometrų palei šiaurės rytinę Australijos pakrantę ir laikomas didžiausia gyvąja struktūra Žemėje. Tai viena svarbiausių šalies gamtos vertybių ir turizmo traukos vietų, taip pat milžiniška biologinės įvairovės sistema.

    Mokslininkai akcentuoja, kad rifo ateitis priklauso ne nuo vieno sezono: lemiami bus keli artimiausi metai, per kuriuos matysis, ar pavyks išvengti dažnų, vienas kitą sekančių šiluminių epizodų ir sumažinti bendrą ekosistemos apkrovą.

    Platesniame kontekste Didžiojo barjerinio rifo situacija laikoma aiškiu ženklu, kad vandenynų šilimas darosi vis labiau apčiuopiamas. Tyrėjai primena, kad vandenynas sugeria didžiąją dalį perteklinės šilumos, susijusios su žmogaus sukelta klimato kaita, tačiau šis „amortizatorius“ turi ribas.

    Kai jūros šyla dažniau ir ilgiau, daugėja jūrinių karščio bangų, o tai didina riziką ne tik koralams, bet ir kitoms pakrančių bei atviro vandenyno ekosistemoms.

  • Įkaitęs Ramusis vandenynas keičia orus: ką tai reiškia audroms, karščiams ir potvyniams

    Ramusis vandenynas pastarosiomis savaitėmis išgyvena neįprastai stiprią jūrinę karščio bangą, o klimato mokslininkai perspėja: jos poveikis gali persikelti į atmosferą ir pakoreguoti orus daugelyje pasaulio regionų. Šiltesnis vanduo reiškia daugiau energijos ir drėgmės, todėl didėja ekstremalių reiškinių tikimybė.

    Anomalija apima didžiulę teritoriją per tropinę ir šiaurinę Ramiojo vandenyno dalį, susiformavusią susiliejus keliems šilto vandens plotams. Toks šilumos „rezervuaras“ gali keisti vėjų ir slėgio laukus, o tai daro įtaką audrų maršrutams ir kritulių pasiskirstymui.

    „Mėnesiai užsitęsusios šilumos gali turėti rimtų pasekmių šią žiemą ir kitą pavasarį“, – sakė klimatologas Dillonas Amaya.

    Viena tiesioginių pasekmių – palankesnės sąlygos tropinėms audroms stiprėti. Kai paviršinis vanduo ilgiau išlieka labai šiltas, ciklonai gali greičiau „pasipildyti“ energijos, o tai didina riziką, kad audros pasieks sausumą stipresnės, atneš daugiau kritulių ir sukels didesnių potvynių.

    Kita grėsmė – intensyvesnės karščio bangos sausumoje. Šiltesnis vandenynas gali prisidėti prie atmosferos cirkuliacijos blokavimo situacijų, kai virš regiono susiformuoja ilgiau išsilaikantis aukšto slėgio laukas ir karštis užsilaiko dienomis ar savaitėmis, didindamas miškų gaisrų riziką.

    Šiltesnis vanduo taip pat plečiasi, todėl vietomis gali kilti jūros lygis, ypač pakrantėse, kur vėjai ir srovės „sustumia“ vandenį į krantą. Jei tuo pat metu užklumpa žiemos audros, bangavimas ir pakilęs vandens lygis gali stiprinti pakrančių užliejimą bei krantų ardymą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad ilgalaikė tendencija aiški: jūrinės karščio bangos pasaulio vandenynuose fiksuojamos dažniau ir didesniuose plotuose nei prieš kelis dešimtmečius. Šylant vandenynams didėja garavimas, o vandens garai atmosferoje tampa „kuru“ smarkioms liūtims, todėl ekstremalūs krituliai daugelyje regionų gali dažnėti.

    Artimiausiais mėnesiais didžiausias dėmesys bus skiriamas tam, kaip Ramiojo vandenyno šilumos perteklius sąveikaus su natūraliais svyravimais, įskaitant El Ninjo ir La Ninja ciklus. Nuo to priklausys, ar rizika išaugs tam tikriems sezoniniams reiškiniams, pavyzdžiui, tropinių audrų aktyvumui, žiemos liūtims ar užsitęsusiam sausros ir karščio epizodui kai kuriuose regionuose.

  • El Ninjo ir karas Persijos įlankoje: FAO įspėja, kad maisto kainų šokas gali ateiti po metų

    El Ninjo ir karas Persijos įlankoje: FAO įspėja, kad maisto kainų šokas gali ateiti po metų

    FAO perspėjimas: rizikos susideda

    Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija FAO naujausiuose vertinimuose įspėja, kad El Ninjo sustiprėjimas gali sutrikdyti kritulių ir temperatūrų režimus, o tai didina sausrų ir derliaus svyravimų tikimybę.

    Tačiau didžiausia grėsmė maisto rinkoms, pasak ekspertų, gali būti ne vien klimatas, o užsitęsusi įtampa Persijos įlankos regione ir su ja susiję energijos bei logistikos sutrikimai.

    Kaip konfliktas persiduoda į maistą

    Žemės ūkio grandinėje energijos kaina dažnai tampa pradiniu domino: brangsta degalai, elektra, transportas, o kartu kyla trąšų ir gamybos sąnaudos.

    FAO pabrėžia, kad tokie sukrėtimai paprastai nesibaigia vien naftos ar dujų rinkoje, nes vėliau persikelia į trąšas, sėklas, perdirbimą ir galiausiai į galutines maisto produktų kainas.

    „Tai ne laikinas laivybos trikdis, o sisteminio agromaisto sukrėtimo pradžia, galinti sukelti pasaulinę maisto kainų krizę per šešis–dvylika mėnesių“, – sakė FAO atstovai, ragindami iš anksto planuoti alternatyvius maršrutus ir humanitarinių srautų koridorius.

    Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į riziką, kad bet koks ilgiau trunkantis tiekimo grandinių sutrikimas didintų trąšų kainas, o ūkininkų sprendimai dėl tręšimo ir pasėlių struktūros vėliau atsispindėtų derlingume.

    El Ninjo: poveikis nevienodas, bet juntamas

    El Ninjo reiškinys paprastai reiškia didesnę orų anomalijų tikimybę, o tai ypač svarbu regionams, kuriuose žemės ūkis priklauso nuo kritulių ir sezoninių temperatūrų.

    Rinkoms tai reiškia didesnį neapibrėžtumą: net ir be visiškų derliaus praradimų, vien lūkesčiai dėl mažesnės pasiūlos gali padidinti kainų svyravimus pasaulinėse biržose.

    FAO kontekste akcentuoja, kad blogiausias scenarijus atsiranda tada, kai klimato sukelti derliaus svyravimai sutampa su išaugusiomis energijos, trąšų ir logistikos sąnaudomis.

    Tokiu atveju kainų spaudimas gali augti etapais ir pasiekti vartotojus su kelių mėnesių ar net ilgesne vėluote, kai parduotuvėse pasikeičia naujo sezono produkcijos ir perdirbtų produktų savikaina.

    Ką siūlo FAO ir ko tikėtis toliau

    FAO ragina valstybes ir rinkos dalyvius mažinti priklausomybę nuo siaurų logistinių taškų, stiprinti sandėliavimo pajėgumus, diversifikuoti uostus bei prekybos koridorius.

    Taip pat išskiriama būtinybė įvertinti energetikos politikos sprendimus, kad jie nepadidintų konkurencijos tarp maisto ir kuro tais laikotarpiais, kai pasiūla tampa trapi.

    Nors artimiausiu metu kai kuriose šalyse maisto infliacijos rodikliai gali neparodyti staigaus šuolio, FAO perspėja, kad rizikos horizontas dažniau matuojamas pusmečiais ar metais.

    Didžiausią reikšmę turės tai, kaip greitai stabilizuosis energijos ir jūrų transporto sąlygos, ir ar ūkininkai galės planuoti trąšų pirkimus bei sėją be naujų kainų šuolių.

  • 2026-ieji žada katastrofą: nuo Afrikos iki Amazonės liepsnoja rekordai, blogiausia dar priešaky

    2026-ieji žada katastrofą: nuo Afrikos iki Amazonės liepsnoja rekordai, blogiausia dar priešaky

    2026 metų pradžia pasaulyje jau pažymėta rekordiniais gaisrais: per pirmuosius keturis mėnesius ugnis nuniokojo daugiau kaip 150 mln. hektarų teritorijų. Tai yra apie 20 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais rekordiniais metais, o artėjant vasarai Šiaurės pusrutulyje prognozuojamas tolesnis situacijos blogėjimas.

    Mokslininkai įspėja, kad 2026 metais gali kartotis temperatūros rekordai, o tai didina sausrų ir didelio masto gaisrų tikimybę. Viena svarbiausių rizikų šiais metais siejama su itin stipriu El Ninjo reiškiniu, kuris gali sustiprinti karščio bangas ir išsausinti augmeniją dideliuose regionuose.

    Afrikoje šiemet jau išdegė apie 85 mln. hektarų sausumos, tai yra maždaug 23 proc. daugiau nei per pirmuosius keturis mėnesius ankstesniais rekordiniais metais. Ekspertai pabrėžia, kad dalyje regionų ugnies plitimą paspartina užsitęsusios sausros ir aukšta oro temperatūra, o pasekmės jaučiamos ir vietos ūkiui, ir sveikatai.

    Azijoje per tą patį laikotarpį išdegė apie 44 mln. hektarų, tai yra apie 40 proc. daugiau nei ankstesniais rekordiniais metais. Labiausiai nukentėjo Mianmaras, Tailandas, Laosas ir dalis Kinijos teritorijų, kur gaisrų riziką didina karšti, sausi orai ir sezoninis žemės ūkio deginimas.

    Ekspertai prognozuoja, kad El Ninjo poveikis artimiausiais mėnesiais gali paskatinti ekstremalius karščius ir naujas gaisrų bangas Australijoje, Kanadoje, Jungtinėse Valstijose bei Amazonės baseine. Pastaruoju atveju nerimą kelia tai, kad sausros ir miškų kirtimas mažina ekosistemos atsparumą, o dideli gaisrai reikštų dar didesnes šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad gaisrų sezonai daugelyje šalių ilgėja, o ekstremalūs reiškiniai tampa dažnesni, todėl vien tik reagavimo priemonių nepakanka. Vis svarbesnės tampa prevencijos strategijos: ankstyvas rizikų nustatymas, miškų ir pievų tvarkymas, urbanistinis planavimas gaisrų zonose bei gyventojų pasirengimas karščio ir dūmų epizodams.

  • Europa fiksuoja rekordinę 2025 metų kaitrą: mokslininkai įspėja, kad El Ninjo gali dar pakelti temperatūras

    Europa fiksuoja rekordinę 2025 metų kaitrą: mokslininkai įspėja, kad El Ninjo gali dar pakelti temperatūras

    Mokslininkai skelbia, kad 2025 metais Europa buvo viena šilčiausių per stebėjimų istoriją, o artėjantis El Ninjo gali paskatinti naują karščio bangą.

    2025 metais beveik visa Europa buvo šiltesnė už daugiametį vidurkį, rodo Pasaulio meteorologijos organizacijos ir ES programos „Copernicus“ vertinimai. Kai kuriuose duomenų rinkiniuose tai tapo pirmu atveju, kai virš vidurkio atsidūrė beveik visas žemynas.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad karščio bangos apėmė ne tik sausumą, bet ir jūras, o aukšta temperatūra prisidėjo prie miškų gaisrų, sausros ir spartesnio ledynų tirpsmo. Tuo pat metu vis dažniau fiksuojami ir šiltesnių žiemų požymiai, mažėjant dienų su šalčiu skaičiui.

    El Ninjo efektas gali sustiprėti

    Pasaulio meteorologijos organizacija prognozuoja, kad vėliau šiais metais gali susiformuoti El Ninjo, natūralus klimato reiškinys, kuris paprastai sustiprina žmogaus sukeltos klimato kaitos poveikį. Tokiais metais pasaulinė temperatūra dažnai pakyla dar labiau, o didžiausias efektas neretai juntamas kitais metais.

    Jungtinės Karalystės Met Office taip pat pažymi didesnę tikimybę, kad šis El Ninjo gali būti neįprastai stiprus. Tai reikštų didesnę ekstremalių orų riziką skirtinguose regionuose, priklausomai nuo atmosferos ir vandenynų cirkuliacijos.

    Kas vyko Europoje 2025 metais

    Ataskaitoje teigiama, kad 2025 metais Europa patyrė ypač intensyvų miškų gaisrų sezoną, išsiskyrusį tiek išdegusiais plotais, tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis. Šiltesni ir sausesni periodai didino gaisrų plitimo greitį bei gesinimo sudėtingumą.

    Jūrų paviršiaus temperatūros aplink Europą kilo ketvirtus metus iš eilės ir pasiekė aukščiausią lygį pagal turimus stebėjimus. Be to, 2025 metai buvo vieni sausiausių nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios, o tai dar labiau paaštrino vandens trūkumo ir žemės ūkio nuostolių riziką.

    Ledynų masė daugelyje regionų toliau mažėjo, o Grenlandijos ledo skydas, įtrauktas į Pasaulio meteorologijos organizacijos Europos apibrėžtį, taip pat fiksavo reikšmingą tirpsmą. Tai svarbu ne tik vietos ekosistemoms, bet ir pasauliniam jūros lygio kilimui.

    Kodėl Europa šyla sparčiau

    Specialistai pabrėžia, kad Europa šyla greičiau nei pasaulio vidurkis dėl geografinių ir atmosferos cirkuliacijos ypatybių, taip pat dėl mažėjančios sniego dangos, kuri anksčiau atspindėdavo daugiau Saulės spinduliuotės. Prie pokyčių prisideda ir oro taršos mažėjimas, kuris kai kuriais atvejais sumažina atmosferos gebėjimą „užtamsinti“ Saulės spinduliuotę.

    ES institucijų atstovai akcentuoja, kad spartėjant kaitrai būtinos ne tik emisijų mažinimo priemonės, bet ir prisitaikymas: ankstyvo perspėjimo sistemos, atsparios infrastruktūros plėtra, miestų vėsinimo sprendimai ir efektyvesnis vandens išteklių valdymas.

    Ekspertai pažymi, kad net ir trumpalaikiai temperatūros „atšokimai“ po vėsesnių periodų nekeičia bendros tendencijos: šiltesni metai didina ekstremalių reiškinių tikimybę, o El Ninjo gali tapti papildomu veiksniu, pastumiančiu temperatūras į naujas aukštumas.