Tag: El Ninjo

  • Įkaitęs Ramusis vandenynas keičia orus: ką tai reiškia audroms, karščiams ir potvyniams

    Ramusis vandenynas pastarosiomis savaitėmis išgyvena neįprastai stiprią jūrinę karščio bangą, o klimato mokslininkai perspėja: jos poveikis gali persikelti į atmosferą ir pakoreguoti orus daugelyje pasaulio regionų. Šiltesnis vanduo reiškia daugiau energijos ir drėgmės, todėl didėja ekstremalių reiškinių tikimybė.

    Anomalija apima didžiulę teritoriją per tropinę ir šiaurinę Ramiojo vandenyno dalį, susiformavusią susiliejus keliems šilto vandens plotams. Toks šilumos „rezervuaras“ gali keisti vėjų ir slėgio laukus, o tai daro įtaką audrų maršrutams ir kritulių pasiskirstymui.

    „Mėnesiai užsitęsusios šilumos gali turėti rimtų pasekmių šią žiemą ir kitą pavasarį“, – sakė klimatologas Dillonas Amaya.

    Viena tiesioginių pasekmių – palankesnės sąlygos tropinėms audroms stiprėti. Kai paviršinis vanduo ilgiau išlieka labai šiltas, ciklonai gali greičiau „pasipildyti“ energijos, o tai didina riziką, kad audros pasieks sausumą stipresnės, atneš daugiau kritulių ir sukels didesnių potvynių.

    Kita grėsmė – intensyvesnės karščio bangos sausumoje. Šiltesnis vandenynas gali prisidėti prie atmosferos cirkuliacijos blokavimo situacijų, kai virš regiono susiformuoja ilgiau išsilaikantis aukšto slėgio laukas ir karštis užsilaiko dienomis ar savaitėmis, didindamas miškų gaisrų riziką.

    Šiltesnis vanduo taip pat plečiasi, todėl vietomis gali kilti jūros lygis, ypač pakrantėse, kur vėjai ir srovės „sustumia“ vandenį į krantą. Jei tuo pat metu užklumpa žiemos audros, bangavimas ir pakilęs vandens lygis gali stiprinti pakrančių užliejimą bei krantų ardymą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad ilgalaikė tendencija aiški: jūrinės karščio bangos pasaulio vandenynuose fiksuojamos dažniau ir didesniuose plotuose nei prieš kelis dešimtmečius. Šylant vandenynams didėja garavimas, o vandens garai atmosferoje tampa „kuru“ smarkioms liūtims, todėl ekstremalūs krituliai daugelyje regionų gali dažnėti.

    Artimiausiais mėnesiais didžiausias dėmesys bus skiriamas tam, kaip Ramiojo vandenyno šilumos perteklius sąveikaus su natūraliais svyravimais, įskaitant El Ninjo ir La Ninja ciklus. Nuo to priklausys, ar rizika išaugs tam tikriems sezoniniams reiškiniams, pavyzdžiui, tropinių audrų aktyvumui, žiemos liūtims ar užsitęsusiam sausros ir karščio epizodui kai kuriuose regionuose.

  • El Ninjo ir karas Persijos įlankoje: FAO įspėja, kad maisto kainų šokas gali ateiti po metų

    El Ninjo ir karas Persijos įlankoje: FAO įspėja, kad maisto kainų šokas gali ateiti po metų

    FAO perspėjimas: rizikos susideda

    Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija FAO naujausiuose vertinimuose įspėja, kad El Ninjo sustiprėjimas gali sutrikdyti kritulių ir temperatūrų režimus, o tai didina sausrų ir derliaus svyravimų tikimybę.

    Tačiau didžiausia grėsmė maisto rinkoms, pasak ekspertų, gali būti ne vien klimatas, o užsitęsusi įtampa Persijos įlankos regione ir su ja susiję energijos bei logistikos sutrikimai.

    Kaip konfliktas persiduoda į maistą

    Žemės ūkio grandinėje energijos kaina dažnai tampa pradiniu domino: brangsta degalai, elektra, transportas, o kartu kyla trąšų ir gamybos sąnaudos.

    FAO pabrėžia, kad tokie sukrėtimai paprastai nesibaigia vien naftos ar dujų rinkoje, nes vėliau persikelia į trąšas, sėklas, perdirbimą ir galiausiai į galutines maisto produktų kainas.

    „Tai ne laikinas laivybos trikdis, o sisteminio agromaisto sukrėtimo pradžia, galinti sukelti pasaulinę maisto kainų krizę per šešis–dvylika mėnesių“, – sakė FAO atstovai, ragindami iš anksto planuoti alternatyvius maršrutus ir humanitarinių srautų koridorius.

    Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į riziką, kad bet koks ilgiau trunkantis tiekimo grandinių sutrikimas didintų trąšų kainas, o ūkininkų sprendimai dėl tręšimo ir pasėlių struktūros vėliau atsispindėtų derlingume.

    El Ninjo: poveikis nevienodas, bet juntamas

    El Ninjo reiškinys paprastai reiškia didesnę orų anomalijų tikimybę, o tai ypač svarbu regionams, kuriuose žemės ūkis priklauso nuo kritulių ir sezoninių temperatūrų.

    Rinkoms tai reiškia didesnį neapibrėžtumą: net ir be visiškų derliaus praradimų, vien lūkesčiai dėl mažesnės pasiūlos gali padidinti kainų svyravimus pasaulinėse biržose.

    FAO kontekste akcentuoja, kad blogiausias scenarijus atsiranda tada, kai klimato sukelti derliaus svyravimai sutampa su išaugusiomis energijos, trąšų ir logistikos sąnaudomis.

    Tokiu atveju kainų spaudimas gali augti etapais ir pasiekti vartotojus su kelių mėnesių ar net ilgesne vėluote, kai parduotuvėse pasikeičia naujo sezono produkcijos ir perdirbtų produktų savikaina.

    Ką siūlo FAO ir ko tikėtis toliau

    FAO ragina valstybes ir rinkos dalyvius mažinti priklausomybę nuo siaurų logistinių taškų, stiprinti sandėliavimo pajėgumus, diversifikuoti uostus bei prekybos koridorius.

    Taip pat išskiriama būtinybė įvertinti energetikos politikos sprendimus, kad jie nepadidintų konkurencijos tarp maisto ir kuro tais laikotarpiais, kai pasiūla tampa trapi.

    Nors artimiausiu metu kai kuriose šalyse maisto infliacijos rodikliai gali neparodyti staigaus šuolio, FAO perspėja, kad rizikos horizontas dažniau matuojamas pusmečiais ar metais.

    Didžiausią reikšmę turės tai, kaip greitai stabilizuosis energijos ir jūrų transporto sąlygos, ir ar ūkininkai galės planuoti trąšų pirkimus bei sėją be naujų kainų šuolių.

  • 2026-ieji žada katastrofą: nuo Afrikos iki Amazonės liepsnoja rekordai, blogiausia dar priešaky

    2026-ieji žada katastrofą: nuo Afrikos iki Amazonės liepsnoja rekordai, blogiausia dar priešaky

    2026 metų pradžia pasaulyje jau pažymėta rekordiniais gaisrais: per pirmuosius keturis mėnesius ugnis nuniokojo daugiau kaip 150 mln. hektarų teritorijų. Tai yra apie 20 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais rekordiniais metais, o artėjant vasarai Šiaurės pusrutulyje prognozuojamas tolesnis situacijos blogėjimas.

    Mokslininkai įspėja, kad 2026 metais gali kartotis temperatūros rekordai, o tai didina sausrų ir didelio masto gaisrų tikimybę. Viena svarbiausių rizikų šiais metais siejama su itin stipriu El Ninjo reiškiniu, kuris gali sustiprinti karščio bangas ir išsausinti augmeniją dideliuose regionuose.

    Afrikoje šiemet jau išdegė apie 85 mln. hektarų sausumos, tai yra maždaug 23 proc. daugiau nei per pirmuosius keturis mėnesius ankstesniais rekordiniais metais. Ekspertai pabrėžia, kad dalyje regionų ugnies plitimą paspartina užsitęsusios sausros ir aukšta oro temperatūra, o pasekmės jaučiamos ir vietos ūkiui, ir sveikatai.

    Azijoje per tą patį laikotarpį išdegė apie 44 mln. hektarų, tai yra apie 40 proc. daugiau nei ankstesniais rekordiniais metais. Labiausiai nukentėjo Mianmaras, Tailandas, Laosas ir dalis Kinijos teritorijų, kur gaisrų riziką didina karšti, sausi orai ir sezoninis žemės ūkio deginimas.

    Ekspertai prognozuoja, kad El Ninjo poveikis artimiausiais mėnesiais gali paskatinti ekstremalius karščius ir naujas gaisrų bangas Australijoje, Kanadoje, Jungtinėse Valstijose bei Amazonės baseine. Pastaruoju atveju nerimą kelia tai, kad sausros ir miškų kirtimas mažina ekosistemos atsparumą, o dideli gaisrai reikštų dar didesnes šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad gaisrų sezonai daugelyje šalių ilgėja, o ekstremalūs reiškiniai tampa dažnesni, todėl vien tik reagavimo priemonių nepakanka. Vis svarbesnės tampa prevencijos strategijos: ankstyvas rizikų nustatymas, miškų ir pievų tvarkymas, urbanistinis planavimas gaisrų zonose bei gyventojų pasirengimas karščio ir dūmų epizodams.

  • Europa fiksuoja rekordinę 2025 metų kaitrą: mokslininkai įspėja, kad El Ninjo gali dar pakelti temperatūras

    Europa fiksuoja rekordinę 2025 metų kaitrą: mokslininkai įspėja, kad El Ninjo gali dar pakelti temperatūras

    Mokslininkai skelbia, kad 2025 metais Europa buvo viena šilčiausių per stebėjimų istoriją, o artėjantis El Ninjo gali paskatinti naują karščio bangą.

    2025 metais beveik visa Europa buvo šiltesnė už daugiametį vidurkį, rodo Pasaulio meteorologijos organizacijos ir ES programos „Copernicus“ vertinimai. Kai kuriuose duomenų rinkiniuose tai tapo pirmu atveju, kai virš vidurkio atsidūrė beveik visas žemynas.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad karščio bangos apėmė ne tik sausumą, bet ir jūras, o aukšta temperatūra prisidėjo prie miškų gaisrų, sausros ir spartesnio ledynų tirpsmo. Tuo pat metu vis dažniau fiksuojami ir šiltesnių žiemų požymiai, mažėjant dienų su šalčiu skaičiui.

    El Ninjo efektas gali sustiprėti

    Pasaulio meteorologijos organizacija prognozuoja, kad vėliau šiais metais gali susiformuoti El Ninjo, natūralus klimato reiškinys, kuris paprastai sustiprina žmogaus sukeltos klimato kaitos poveikį. Tokiais metais pasaulinė temperatūra dažnai pakyla dar labiau, o didžiausias efektas neretai juntamas kitais metais.

    Jungtinės Karalystės Met Office taip pat pažymi didesnę tikimybę, kad šis El Ninjo gali būti neįprastai stiprus. Tai reikštų didesnę ekstremalių orų riziką skirtinguose regionuose, priklausomai nuo atmosferos ir vandenynų cirkuliacijos.

    Kas vyko Europoje 2025 metais

    Ataskaitoje teigiama, kad 2025 metais Europa patyrė ypač intensyvų miškų gaisrų sezoną, išsiskyrusį tiek išdegusiais plotais, tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis. Šiltesni ir sausesni periodai didino gaisrų plitimo greitį bei gesinimo sudėtingumą.

    Jūrų paviršiaus temperatūros aplink Europą kilo ketvirtus metus iš eilės ir pasiekė aukščiausią lygį pagal turimus stebėjimus. Be to, 2025 metai buvo vieni sausiausių nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios, o tai dar labiau paaštrino vandens trūkumo ir žemės ūkio nuostolių riziką.

    Ledynų masė daugelyje regionų toliau mažėjo, o Grenlandijos ledo skydas, įtrauktas į Pasaulio meteorologijos organizacijos Europos apibrėžtį, taip pat fiksavo reikšmingą tirpsmą. Tai svarbu ne tik vietos ekosistemoms, bet ir pasauliniam jūros lygio kilimui.

    Kodėl Europa šyla sparčiau

    Specialistai pabrėžia, kad Europa šyla greičiau nei pasaulio vidurkis dėl geografinių ir atmosferos cirkuliacijos ypatybių, taip pat dėl mažėjančios sniego dangos, kuri anksčiau atspindėdavo daugiau Saulės spinduliuotės. Prie pokyčių prisideda ir oro taršos mažėjimas, kuris kai kuriais atvejais sumažina atmosferos gebėjimą „užtamsinti“ Saulės spinduliuotę.

    ES institucijų atstovai akcentuoja, kad spartėjant kaitrai būtinos ne tik emisijų mažinimo priemonės, bet ir prisitaikymas: ankstyvo perspėjimo sistemos, atsparios infrastruktūros plėtra, miestų vėsinimo sprendimai ir efektyvesnis vandens išteklių valdymas.

    Ekspertai pažymi, kad net ir trumpalaikiai temperatūros „atšokimai“ po vėsesnių periodų nekeičia bendros tendencijos: šiltesni metai didina ekstremalių reiškinių tikimybę, o El Ninjo gali tapti papildomu veiksniu, pastumiančiu temperatūras į naujas aukštumas.