Tarptautinės gyvūnų sveikatos organizacijos ragina pakrančių šalis atidžiau stebėti ruonių elgesį, nes El Ninjo sąlygos gali sudaryti prielaidas pasiutligės plitimui jūrų žinduolių populiacijose. Pastaraisiais metais nerimą kelia atvejai pietinėje Afrikos pakrantėje, kur ruoniai elgėsi neįprastai agresyviai ir yra fiksuota užpuolimų prieš žmones.
Pietų Afrikoje ir Namibijoje per kelerius metus patvirtinta daugiau nei 100 pasiutligės atvejų tarp ruonių, daugiausia – vienoje rūšyje, vadinamuose Kapo kailiniuose ruoniuose. Ekspertai šį protrūkį įvardija kaip precedento neturintį jūrų žinduolių susirgimų mastą, nes pasiutligė tradiciškai siejama su sausumos gyvūnais.
Manoma, kad pirminis viruso patekimas į ruonių populiaciją galėjo įvykti per kontaktą su sausumoje gyvenančiais plėšrūnais, pavyzdžiui, šakalais, kurie regione yra žinomi pasiutligės platintojai. Vėliau virusas galėjo pradėti plisti jau pačių ruonių kolonijose, kur gyvūnai nuolat artimai kontaktuoja.
Kas keičiasi dėl El Ninjo?
El Ninjo – natūralus klimato svyravimas, susijęs su neįprastai šiltu paviršinių vandenų periodu Ramiajame vandenyne, galintis paveikti orus ir vandenynų ekosistemas visame pasaulyje. Šiltėjant vandeniui ir kintant maisto išteklių pasiskirstymui, ruonių populiacijos dažniau migruoja ieškodamos žuvų, todėl skirtingų regionų kolonijos gali susitikti ir perduoti infekcijas.
Specialistai pabrėžia, kad migracijos grandinė teoriškai gali veikti taip: ruoniai pasislenka į naujas maitinimosi zonas, susiduria su užkratu, o vėliau grįžta į įprastas veisimosi vietas ir virusą perneša toliau. Tai svarbu ir dėl to, kad pietų pusrutulyje gyvena kelios giminingos ruonių rūšys, todėl infekcija gali „peršokti“ tarp populiacijų.
Ar tai pavojinga žmonėms?
Pasiutligė yra mirtina liga, jei po užsikrėtimo laiku nepradedama profilaktika, todėl bet koks įtarimas dėl galimo kontakto su užkrėstu gyvūnu vertinamas itin rimtai. Vis dėlto veterinarijos ir visuomenės sveikatos ekspertai atkreipia dėmesį, kad iki šiol fiksuoti žmonių kontaktai su įtartinais ruoniais nevirto patvirtintais pasiutligės atvejais.
Žmonėms, lankantiems pietinės Afrikos paplūdimius, rekomenduojama laikytis atstumo nuo ruonių ir nebandyti jų šerti ar liesti. Rizikos signalai – ne tik agresija, bet ir dezorientacija, neįprastas artėjimas prie žmonių, bandymai kandžioti daiktus ar „kandžioti orą“, taip pat akivaizdi baimės stoka.
Kodėl šis virusas vis dar išlieka globali problema
Pasaulyje pasiutligė kasmet nusineša apie 60 000 žmonių gyvybių, daugiausia Azijoje ir Afrikoje, o didžioji dalis užsikrėtimų siejama su šunų įkandimais. Liga išlieka išvengiama, jei taikoma prevencinė vakcinacija rizikos grupėms arba skubi profilaktika po įkandimo.
Dėl to sveikatos specialistai pabrėžia, kad net jei ruonių protrūkiai kol kas laikomi labiau gyvūnų sveikatos ir biologinės įvairovės problema, situacija pakrantėse reikalauja budrumo. Kintantis klimatas vis dažniau susieja anksčiau atskirtas ekosistemas, o tai didina netikėtų infekcijų plitimo riziką.
Leave a Reply