JAV politikai iš abiejų partijų perspėja Baltuosius rūmus nenaudoti automobilių rinkos kaip derybų žetono galimam susitarimui su Kinija. Įtampą kursto ir tai, kad dalis kiniškos kilmės komponentų jau seniai yra įprasta JAV automobilių tiekimo grandinės dalis.
Diskusijas pakurstė anksčiau viešai nuskambėjusi Donaldo Trumpo idėja, kad Kinijos gamintojai galėtų ateiti į JAV, jei gamintų vietoje ir samdytų amerikiečius. Nors vėliau tonas švelnintas, profsąjungos ir automobilių valstijų politikai įspėja apie ilgalaikes darbo vietų ir saugumo rizikas.
Kiniškų dalių pėdsakas jau čia
Rinkos uždarymas Kinijos automobilių prekės ženklams nereiškia, kad Kinijos įtakos nėra. Konsultacijų bendrovės „AlixPartners“ vertinimu, daugiau nei 60 JAV veikiančių automobilių tiekėjų priklauso Kinijos įmonėms, o Kinijos kapitalas turi dalį maždaug 5 proc. iš apie 10 000 tiekėjų.
Šie ryšiai apima labai skirtingas dalis, nuo saugos sistemų iki važiuoklės ar stiklo komponentų. JAV institucijų fiksuojami tiekimo duomenys rodo, kad kai kuriuose populiariuose modeliuose kiniškų detalių dalis gali siekti apie 15–20 proc., o tai tampa jautru tiek pramonės, tiek nacionalinio saugumo diskusijose.
Susiję automobiliai kelia baimių
Kongrese pastaruoju metu daugėja iniciatyvų įtvirtinti ribojimus Kinijoje pagamintiems susijusiems automobiliams, jų programinei įrangai ir elektronikai. Kritikai teigia, kad modernūs automobiliai, turintys interneto ryšį ir belaidžius modulius, renka daug duomenų, todėl kyla rizika dėl privatumo ir infrastruktūros žvalgybos.
„Kiekviena transporto priemonė JAV keliuose yra riedantis duomenų rinkimo įrenginys“, – sakė Atstovų Rūmų narys Johnas Moolenaaras.
Gamintojams problema dviguba: jie spaudžiami mažinti priklausomybę nuo Kinijos tiekimo, bet kartu turi valdyti kaštus ir užtikrinti dalių prieinamumą. Dalis automobilių gamintojų tiekėjams nustato terminus peržiūrėti tiekimo maršrutus ir ieškoti alternatyvų, nes geopolitinė rizika vis dažniau virsta verslo rizika.
Kaina vilioja, bet baiminamasi scenarijaus
Ši tema ypač jautri dėl kainų spaudimo. JAV vidutinė naujo automobilio kaina balandį siekė 49 461 JAV dolerį, tai yra apie 45 600 eurų, o Kinijoje pirkėjai turi didžiulį elektrifikuotų modelių pasirinkimą, įskaitant ir pigesnius variantus, kainuojančius mažiau nei 25 000 JAV dolerių, arba apie 23 000 eurų.
Politikai ir dalis pramonės atstovų įspėja, kad itin konkurencingos kainos gali būti palaikomos subsidijomis, o ilgainiui tai esą gali išstumti vietos gamintojus ir susilpninti pramoninę bazę. Šalininkai atkerta, kad užsidarymas nepadės, jei JAV neatsakys inovacijomis, efektyvesne gamyba ir konkurencingomis elektrifikacijos technologijomis.
Tiekimo grandinių pertvarka artimiausiais metais greičiausiai tik spartės, nes JAV ir Europos Sąjunga stiprina reguliavimą, o gamintojai vis daugiau dėmesio skiria baterijų, elektronikos ir programinės įrangos kilmei. Tai reiškia, kad ginčas dėl Kinijos vaidmens automobilių sektoriuje išliks vienu svarbiausių pramonės ir politikos klausimų iki 2026 metų rinkimų ciklo.