Pirmąjį 2026 metų pusmetį naujų automobilių registracijos Europos Sąjungoje išaugo 5,7 proc., rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenys. Vis dėlto bendra rinkos kryptis išlieka aiški: vidaus degimo varikliai pamažu užleidžia vietą elektrifikuotiems modeliams, o pirkėjų pasirinkimus veikia ir geopolitinis neapibrėžtumas.
Didžiausią dalį naujų registracijų jau sudaro hibridiniai automobiliai, o visiškai elektriniai modeliai (BEV) pasiekė reikšmingą ribą. ACEA skaičiuoja, kad iki birželio pabaigos elektriniai automobiliai sudarė 20,7 proc. visų naujų registracijų ES, kai prieš metus jų dalis siekė 15,6 proc.
Hibridų segmentas išlieka didžiausias: per šešis 2026 metų mėnesius jų dalis ES rinkoje siekė 37,3 proc. Įkraunami hibridai (plug-in) užėmė 9,8 proc. rinkos ir taip pat augo, nors jų plėtra skiriasi priklausomai nuo šalies taikomų paskatų ir mokesčių.
Tuo metu benzininių ir dyzelinių automobilių bendra dalis ES smuko iki 29,7 proc., kai prieš metus sudarė 37,8 proc. Benzininių automobilių registracijos per pusmetį sumažėjo 17,2 proc., dyzelinių – 16,5 proc., o neigiamos tendencijos fiksuotos pagrindinėse rinkose.
Kas stumia rinką į elektrifikaciją?
Rinkos struktūros pokytį lemia ne tik pirkėjų požiūris ar paramos priemonės, bet ir griežtėjantys emisijų reikalavimai. Gamintojams vis labiau apsimoka didinti elektrifikuotų modelių dalį, nes tai padeda mažinti vidutinę parduodamų automobilių parko taršą.
ACEA cituojama S&P Global analizė įspėja, kad 2030–2032 metų laikotarpiu Europos automobilių gamintojams gali grėsti 60–65 mlrd. eurų baudos, jei realūs rodikliai pernelyg nutols nuo nustatytų tikslų. Tokia rizika daro tiesioginį spaudimą asortimentui: mažėja vien tik benzinu ar dyzelinu varomų modelių pasiūla, daugiau dėmesio skiriama hibridams ir elektriniams automobiliams.
Šis spaudimas juntamas ir planuojant ilgalaikius tikslus. Prognozuojama, kad 2030 metais vidutinė parduodamų automobilių parko emisija gali siekti apie 72,3 g/km, kai tikslinė riba numatoma 49,2 g/km, o 2035 metais – 38,7 g/km, kai tikslas siejamas su 11,1 g/km. Gamintojams tai reiškia būtinybę sparčiau didinti mažai taršių automobilių dalį.
Kur elektriniai auga sparčiausiai?
Per pirmąjį 2026 metų pusmetį ES registruota 1 220 890 naujų visiškai elektrinių automobilių. ACEA duomenimis, trys didžiausios rinkos, kartu sudarančios apie 63 proc. visų elektrinių registracijų, demonstravo itin ryškų augimą.
Prancūzijoje elektrinių automobilių registracijos augo 62,9 proc., Vokietijoje – 48 proc., Danijoje – 41,2 proc. Belgijoje augimas buvo nuosaikesnis – 8,2 proc., tačiau bendra kryptis išlieka kylanti.
Lietuvos kontekste dažnai minimas regiono skirtumas išryškėja Lenkijoje: šalyje elektrinių automobilių registracijos didėjo 16 proc., tačiau jų rinkos dalis išliko apie 5 proc. Tai rodo, kad vien augimo tempas nebūtinai reiškia didelę skvarbą, jei startinė bazė maža, o infrastruktūros ir finansinių paskatų paketas nėra pakankamai stiprus.
Hibridai pirmauja, bet vidaus degimo varikliai traukiasi
Hibridinių automobilių registracijos ES per pusmetį pasiekė 2 198 148 vienetus. Augimą labiausiai palaikė Italija, kur registracijos didėjo 23 proc., ir Ispanija – 20,8 proc., o Vokietijoje ir Prancūzijoje augimas buvo nuosaikesnis.
Įkraunami hibridai per tą patį laikotarpį pasiekė 577 735 registracijas. Didžiausią postūmį suteikė Italija, kur augimas siekė 84,3 proc., taip pat Ispanija ir Vokietija, o bendra plug-in dalis ES rinkoje pakilo iki 9,8 proc.
Tuo pat metu benzininių automobilių registruota 1 309 153, jų rinkos dalis sumažėjo iki 22,2 proc. Dyzelinių automobilių dalis krito iki 7,5 proc., patvirtindama ilgalaikę tendenciją, kad dyzelis ES naujų automobilių rinkoje sparčiai praranda pozicijas.
Bendras paveikslas rodo, kad ES automobilių rinka atsigavo apimtimis, tačiau jos vidinė struktūra keičiasi greičiau nei anksčiau. Jei emisijų tikslai ir reguliacinis spaudimas išliks tokie pat griežti, elektrifikacijos dalis gali augti ne vien dėl vartotojų pasirinkimo, bet ir dėl gamintojų priverstinės strategijos.
Leave a Reply