CP v2

Tag: Elektrodiniai katilai

  • Atsinaujinančios energijos perteklius ir neigiamos kainos: ar centralizuotas šildymas taps išeitimi?

    Europoje daugėjant vėjo ir saulės elektrinių, elektros sistemose vis dažniau fiksuojamos valandos, kai gamyba viršija paklausą. Tokiais momentais rinkoje pasirodo neigiamos kainos, o dalis atsinaujinančių išteklių generacijos ribojama, kad būtų išlaikytas tinklo stabilumas.

    Naujausiose energetikos rinkos tendencijose tai jau nebėra reta išimtis. Vien Lenkijoje 2025 metais skaičiuota 315 valandų su neigiamomis elektros kainomis, o dėl balansavimo priežasčių apribota apie 1,4 TWh atsinaujinančios energijos, tai yra maždaug dukart daugiau nei 2024 metais.

    Kas išjungia OZE ir kodėl

    Dauguma ribojimų atsiranda ne todėl, kad fiziškai trūktų laidų ar transformatorių, o todėl, kad sistemai stinga lankstumo. Kai paklausa maža, o saulės ar vėjo generacija didelė, operatoriams prireikia greito sprendimo, kaip subalansuoti gamybą ir vartojimą.

    Tokiose situacijose ribojimas tampa technine priemone, tačiau ekonomiškai jis reiškia prarastą pigią energiją. Be to, dažnėjant neigiamoms kainoms, investuotojai ir operatoriai vis dažniau ieško būdų, kaip perteklių „sugerti“ vietoje, užuot jį tiesiog atjungus.

    Centralizuotas šildymas kaip lankstumo „vartotojas“

    Viena realiausių krypčių yra centralizuotas šilumos sektorius, galintis laikiną elektros perteklių paversti šiluma. Lenkijos koncesijuotos šilumos įmonės 2024 metais pagamino apie 102 TWh šilumos, o vartotojams per tinklus patiekta apie 57,4 TWh, tai rodo didelę sektoriaus apimtį ir galimybes absorbuoti papildomą energiją.

    Elektros perteklių šilumos ūkyje leidžia panaudoti vadinamosios Power-to-Heat technologijos: elektrodiniai katilai, varžiniai elektriniai katilai, didelio masto šilumos siurbliai ir šilumos akumuliavimo talpyklos. Jų esmė paprasta: kai elektra pigi arba su neigiama kaina, ji paverčiama šiluma ir sukaupiama vėlesniam panaudojimui.

    Kam tai naudinga ir kas trukdo

    Elektros sistemai tai reiškia valdomą paklausą, kurią galima įjungti būtent tada, kai perteklius didžiausias. Šilumos gamintojams tai galimybė dalį šilumos pasigaminti ne iš iškastinio kuro, o iš rinkoje atsirandančios pigios elektros, taip mažinant priklausomybę nuo kuro kainų ir taršos kaštų.

    Vartotojams tai teoriškai galėtų reikšti lėtesnį šilumos kainų augimą, jei reguliavimas leistų operatyviai išnaudoti valandines kainas ir šilumos kaupimą. Tačiau praktikoje svarbi kliūtis išlieka tinklų ir galios dedamosios mokesčių struktūra: ji gali „suvalgyti“ pigios elektros pranašumą būtent tomis valandomis, kai sistema labiausiai nori papildomo vartojimo.

    Dėl to vis dažniau akcentuojama, kad Power-to-Heat turėtų būti vertinama ne tik kaip vietinis šilumos gamybos sprendimas, bet ir kaip visos energetikos sistemos infrastruktūros dalis. Kuo daugiau atsiras lankstaus vartojimo ir šilumos kaupimo projektų, tuo rečiau atsinaujinančios elektrinės bus priverstinai ribojamos, o neigiamos kainos taps lengviau suvaldomu rinkos signalu.

  • Lenkija ruošia naujas taisykles šilumos ūkiui: atveria kelią žaliai šilumai iš elektros

    Lenkijos Vyriausybės parengtas energetikos deregulavimo įstatymų paketas pasiekė Seimą ir perduotas svarstyti komisijoms. Nors projekte numatyta palyginti nedaug straipsnių, šilumos ūkio atstovai jį vertina kaip reikšmingą žingsnį, galintį pagreitinti sisteminės šilumos transformaciją.

    Pagrindinis pokytis siejamas su aiškesnėmis taisyklėmis, kaip šiluma, pagaminta naudojant žaliąją elektrą, galėtų būti pripažįstama atsinaujinančia. Tai ypač aktualu elektriniams, įskaitant elektrodinius, katilams ir vadinamiesiems power to heat sprendimams, kurie leidžia elektrą paversti šiluma, kai elektros sistemoje daug atsinaujinančios generacijos.

    Ką keistų deregulavimas?

    Projektu siūloma liberaliau reguliuoti atsiskaitymus už šilumą, tiekiamą tiesiogiai pramonės vartotojams. Šiuo metu tokie pirkėjai dažnai privalo taikyti reguliuotojo patvirtintus tarifus, o tai riboja derybas ir kai kuriais atvejais skatina įmones atsijungti nuo centralizuoto tiekimo bei statyti nuosavus šilumos šaltinius.

    Įstatymo pakeitimais numatoma, kad tam tikrais atvejais šilumos tarifų nebereikėtų tvirtinti reguliuotojui, jeigu šiluma tiekiama be šilumos tinklų tarpininkavimo ir tenkinamos kitos sąlygos. Tokia kryptis turėtų mažinti konfliktus tarp šilumos tiekėjų ir pramonės, bet kartu kelia klausimų dėl skaidrumo ir kainų pagrįstumo, ypač mažesnėse rinkose.

    Šilumos kaupimas ir elektrifikacija

    Projekte taip pat atsiranda šilumos ir vėsumos kaupiklių apibrėžimas, kurio iki šiol trūko. Šilumos kaupimas laikomas vienu svarbiausių instrumentų šilumos ūkiui elektrifikuoti, nes leidžia perkelti šilumos gamybą į laiką, kai elektra pigesnė arba kai sistemoje daug vėjo ir saulės energijos.

    Šilumos sektoriui tai reikštų daugiau galimybių derinti skirtingus šaltinius, mažinti iškastinio kuro naudojimą ir stabilizuoti kainas, tačiau realus efektas priklausytų nuo investicijų sąlygų, tinklų modernizavimo ir to, ar bus suderintos taisyklės su elektros rinkos signalais.

    Žalia šiluma iš elektros: ką tai reikštų rinkai?

    Vienas svarbiausių projekto elementų yra siūlymas nustatyti, kada šiluma, pagaminta elektriniuose katiluose iš atsinaujinančios elektros, gali būti laikoma atsinaujinančia šiluma. Šis aiškumas svarbus tam, kad šilumos sistemos galėtų atitikti efektyvios centralizuotos šilumos tiekimo sistemos kriterijus ir pretenduoti į viešąją paramą.

    „Jeigu elektriniame katile naudojame atsinaujinančią energiją, taip pagaminta šiluma turėtų būti laikoma žalia, tačiau formaliai taip nėra“, – sakė PGE Energia Ciepła vadovas Grzegorzas Krystekas.

    Projekte taip pat numatoma šilumai iš elektrinių katilų taikyti pareigą ją supirkti, tačiau ne absoliučiai ir ne bet kokia kaina. Šilumos ūkio atstovai pabrėžia, kad įgyvendinamuosiuose teisės aktuose paprastai numatomi kainos ribojimai, kad pareiga supirkti neperkrautų tarifų ir nesukeltų staigaus šilumos kainų šuolio galutiniams vartotojams.

    Be šilumos ūkio nuostatų, deregulavimo pakete numatomi ir kiti energetikos pakeitimai, susiję su elektros sąskaitų supaprastinimu ir dalimi dujų saugumo priemonių. Vis dėlto didžiausio dėmesio šiuo metu sulaukia būtent bandymas sukurti aiškesnes taisykles žaliai šilumai iš elektros ir paskatinti investicijas į šilumos ūkiui reikalingą infrastruktūrą.