Centralizuoto šildymo kainos vartotojams ateityje galėtų mažėti, jei šilumos ūkis sparčiau elektrifikuosis ir galės pasinaudoti momentais, kai elektros rinkoje susidaro perteklius. Tokią kryptį vis dažniau mini energetikos bendrovės, kurios šilumą siūlo gaminti elektrodiniais katilais, o energiją kaupti šilumos kaupikliuose.
Idėja paprasta: kai atsinaujinančių išteklių gamyba didelė, o elektros kaina rinkoje krenta, elektrodinis katilas galėtų įjungti maksimalią galią ir gaminti šilumą pigiau. Kai sistemoje trūksta galios ir elektra brangsta, katilas vartojimą sumažintų, o miestą šildytų iš anksto sukaupta šiluma.
„Jei realūs šilumos gamybos kaštai bus mažesni, tai turės atsispindėti ir galutinėse kainose vartotojams“, – sakė „Fortum Power and Heat Polska“ strategijos ir plėtros direktorius Mariusz Dzikuć.
Kas šiandien trukdo pigesnei šilumai?
Praktikoje pagrindinis stabdis yra mokesčiai ir rinkos taisyklės, kurios ne visada skatina vartoti elektrą tada, kai tai naudinga energetikos sistemai. Net ir tais momentais, kai elektros biržoje kaina artėja prie nulio ar tampa neigiama, galutinę savikainą gali reikšmingai padidinti perdavimo ir skirstymo dedamosios bei papildomi reguliaciniai mokesčiai.
Pašnekovas pabrėžia, kad toks modelis mažina motyvaciją lanksčiai eksploatuoti elektrodinius katilus būtent tada, kai elektros sistemoje yra perteklius. Jo teigimu, taisyklės turėtų siųsti aiškų signalą: vartoti daugiau, kai elektros per daug, ir riboti vartojimą, kai jos trūksta.
Kodėl svarbus šilumos kaupiklis?
Vien elektrodinio katilo nepakanka, jei šilumą reikia tiekti nuolat, o pigi elektra pasitaiko tik dalį paros. Todėl kartu diegiami šilumos kaupikliai leidžia kelias valandas intensyviai gaminti šilumą, o vėliau ją tolygiai atiduoti vartotojams visą dieną.
Kaip pavyzdį „Fortum“ nurodo projektą Zabrzėje, kur statomas 55 megavatų elektrodinis katilas ir 1 200 megavatvalandžių talpos šilumos kaupiklis. Tokia kombinacija leidžia daugiau pigios elektros energijos paversti šiluma per trumpus kainų „langus“ ir sumažinti priklausomybę nuo brangių valandų.
Ilgalaikėje perspektyvoje elektrifikacija ir šilumos kaupimas gali tapti ne tik būdu mažinti šilumos gamybos savikainą, bet ir priemone stabilizuoti elektros sistemą, ypač augant saulės ir vėjo generacijai. Vis dėlto, kad nauda pasiektų vartotojus, energetikos rinkos reguliavimas turi labiau atliepti lankstaus vartojimo logiką.
Leave a Reply