CP v2

Tag: Elektromobiliai

  • Lenkija atgaivina elektromobilumo hubą Jaworžne: EMP su „Foxconn“ žada naują pradžią po Izera

    Kas keičiasi po „Izera“?

    Lenkijos valstybinės įmonės ElectroMobility Poland planas kurti elektromobilumo gamybos centrą Jaworžne įgauna naują kryptį po to, kai ankstesnis projektas su prekės ženklu Izera faktiškai buvo sustabdytas. Strateginiu partneriu paskelbtas Taivano technologijų koncernas „Foxconn“, kuris, pasak EMP vadovų, šįkart turėtų įsitraukti ne vien technologiškai, bet ir finansiškai.

    Anksčiau EMP svarstė bendradarbiavimą su Kinijos automobilių gamintojais, tačiau susitarimai nevirto realia gamyba. Dabar akcentuojama, kad naujo formato partnerystė turėtų padėti greičiau pereiti nuo planų prie įgyvendinimo, nors pati gamyba vis dar numatoma tik dešimtmečio pabaigoje.

    Finansavimas ir terminas iki 2029

    EMP teigia turinti stabilesnį finansinį pagrindą nei ankstesniais metais: dalis lėšų siejama su viešuoju finansavimu per Lenkijos aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondą, kuris veikia valstybės vardu. Kartu minima ir papildoma kapitalizacija, o taip pat planuojamas paties strateginio partnerio finansinis indėlis, kurio detalės viešai neatskleidžiamos.

    Pagal dabar komunikuojamą grafiką pirmieji automobiliai iš Jaworžno gamyklos galėtų išriedėti apie 2029 metais. Tokia data rodo, kad projektas išlieka ilgo horizonto, o rizikos susijusios su rinkos ciklais, reguliavimo pokyčiais ir technologijų kaita iki masinės gamybos starto.

    „Pasirašius galutinę bendros įmonės sutartį ir numatant partnerio finansinį indėlį turėsime investicinių lėšų visam sumanymui“, – sakė ElectroMobility Poland vadovas Cyprian Gronkiewicz.

    Rinka pasikeitė: konkurencija ir kainos spaudimas

    Elektromobilių rinka Europoje per pastarąjį dešimtmetį smarkiai pasikeitė: pirkėjai turi gerokai platesnį pasirinkimą, o kainų konkurencija auga ir dėl Kinijos gamintojų ekspansijos. Dėl to EMP argumentas, kad projektas dabar turi šansą, remiasi ne vien nacionalinės pramonės ambicija, bet ir bandymu įsiterpti į didesnę, brandesnę paklausą ateityje.

    EMP vadovybė pabrėžia, kad sieks konkuruoti kaina, tačiau tai priklausys nuo komponentų savikainos, tiekimo grandinės ir gamybos kaštų Europoje. Įmonė teigia, kad jau dabar skaičiuoja, kokia turi būti galutinė automobilio kaina, ir nuo jos „leidžiasi“ iki komponentų bei gamybos išlaidų, kad 2029 metais pasiūlymas būtų konkurencingas.

    Ką realiai reikštų gamyba Jaworžne?

    EMP žada, kad didelė dalis tiekimo grandinės būtų lokalizuota Lenkijoje: nuo kėbulo detalių ir suvirinimo iki dažymo medžiagų, interjero komponentų, ratų, stiklų ir plastikų. Toks modelis leistų didinti vietinę pridėtinę vertę ir mažinti priklausomybę nuo tolimų tiekėjų, tačiau elektronikos srityje natūraliai didesnis vaidmuo tektų „Foxconn“.

    Šis pasirinkimas grindžiamas tuo, kad „Foxconn“ turi patirties didelio masto elektronikos gamyboje ir investuoja į naujas sritis, įskaitant automobilių pramonę. EMP tikisi, kad technologijų partnerio kompetencijos padės sukurti platformą, kurią būtų galima ne tik naudoti, bet ir toliau vystyti, taip mažinant atsilikimo riziką nuo sparčiai besikeičiančių rinkos standartų.

  • „BYD“ taikosi į Europos automobilių gamyklas: derybos su „Stellantis“ ir žvilgsnis į „Maserati“

    „BYD“ taikosi į Europos automobilių gamyklas: derybos su „Stellantis“ ir žvilgsnis į „Maserati“

    Kinijos elektromobilių gamintoja „BYD“ derasi su „Stellantis“ ir kitais automobilių koncernais dėl galimybės perimti Europoje nepakankamai išnaudojamas gamyklas. Tokius planus viešai patvirtino „BYD“ viceprezidentė Stella Li, atsakinga už tarptautinę plėtrą.

    Pasak jos, bendrovė ieško bet kokių laisvų gamybos pajėgumų Europoje, nes siekia greičiau didinti vietinę gamybą ir mažinti priklausomybę nuo importo. Šis žingsnis vertinamas kaip bandymas įsitvirtinti regione, kuriame konkurencija tarp gamintojų aštrėja, o gamyklų apkrova daug kur išlieka sumažėjusi.

    Europoje daugėja laisvų pajėgumų

    Derybos vyksta tuo metu, kai dalis Europos gamintojų peržiūri elektromobilių strategijas ir kaštus. „Stellantis“ pastaruoju metu investuotojams signalizavo, kad elektromobilių paklausos dinamika buvo pervertinta, todėl koncernas ieško būdų efektyvinti veiklą ir geriau išnaudoti turimus fabrikus.

    Viešojoje erdvėje minima, kad kai kurios „Stellantis“ gamyklos Italijoje dirba gerokai mažesniais tempais nei anksčiau. Pavyzdžiui, Cassino gamykla 2026 metų pirmąjį ketvirtį pagamino 2 916 automobilių, o tai rodo ryškų gamybos sumažėjimą ir nepakankamą pajėgumų panaudojimą.

    Kodėl „BYD“ svarbi gamyba Europoje

    „BYD“ per pastaruosius metus tapo viena didžiausių elektromobilių pardavėjų pasaulyje, tačiau Kinijos rinkoje juntamas kainų karas ir paklausos svyravimai spaudžia maržas. Dėl to gamintojai aktyviau ieško augimo užsienyje, ypač Europoje, kur elektromobilių dalis pardavimuose išlieka reikšminga, o reguliacinė kryptis skatina elektrifikaciją.

    Gamybos perkėlimas ar plėtra Europoje „BYD“ suteiktų kelis pranašumus: greitesnį pristatymą, mažesnes logistikos išlaidas, didesnį atsparumą prekybos ribojimams ir geresnes galimybes prisitaikyti prie vietinių reikalavimų. Tokia strategija ypač aktuali po to, kai Europos Komisija sugriežtino dėmesį Kinijoje pagamintų elektromobilių subsidijavimo klausimui.

    Akys krypsta ir į „Maserati“

    Stella Li taip pat užsiminė, kad „BYD“ domisi galimybe perimti sunkumų patiriančius istorinius Europos prekės ženklus. Kaip vieną įdomiausių pavyzdžių ji įvardijo „Stellantis“ valdomą prabangos ženklą „Maserati“.

    „Kalbamės ne tik su „Stellantis“, kalbamės ir su kitomis bendrovėmis“, – sakė Stella Li.

    „Ieškome bet kurios laisvos gamyklos Europoje, nes norime panaudoti šiuos nepilnai išnaudojamus pajėgumus“, – teigė ji.

    Kol kas neaišku, ar derybos pasieks konkretų sandorį ir kokio masto gamybos perkėlimas būtų svarstomas. „Stellantis“ viešai savo pozicijos dėl „BYD“ planų išsamiau nekomentavo, tačiau rinka jau dabar šiuos signalus vertina kaip ženklą, kad europinė automobilių pramonė įžengė į naują pertvarkos etapą.

    „BYD“ Europoje jau turi savo didelį projektą: bendrovė stato gamyklą Vengrijoje, Segede, kuri, pagal anksčiau skelbtus planus, turėtų pradėti veikti 2027 metais. Galimas esamų gamyklų perėmimas galėtų leisti gamybą pradėti greičiau nei statant naują objektą nuo nulio.

  • „Honda“ šoktelėjo daugiau nei 7 proc.: investuotojai nekreipė dėmesio į istorinį nuostolį

    „Honda“ šoktelėjo daugiau nei 7 proc.: investuotojai nekreipė dėmesio į istorinį nuostolį

    Rinka sureagavo priešingai nei tikėtasi

    „Honda Motor“ akcijos per prekybos sesiją brango daugiau nei 7 proc., nors Japonijos automobilių gamintojas pranešė patyręs pirmą metinį veiklos nuostolį per beveik 70 metų. Investuotojai, panašu, labiau vertino bendrovės pateiktas prognozes ir planuojamas permainas, o ne patį neigiamą rezultatą.

    Bendrovė nurodė, kad finansiniais metais, pasibaigusiais kovą, fiksavo maždaug 2,4 mlrd. eurų veiklos nuostolį. Prieš metus „Honda“ buvo uždirbusi apie 7,0 mlrd. eurų veiklos pelno, todėl pokytis rinkai buvo itin ryškus.

    Kas nulėmė nuostolį?

    „Honda“ rezultatams smogė keli veiksniai: atidėjiniai ir investicijos, susijusios su elektromobilių kryptimi, didėjanti konkurencija Kinijoje ir prekybiniai barjerai JAV rinkoje. Bendrovė taip pat išskyrė, kad neapibrėžtumas dėl geopolitikos bei reguliavimo aplinkos apsunkina planavimą.

    JAV muitų poveikį „Honda“ įvertino maždaug 2,0 mlrd. eurų suma, kuri prisidėjo prie prastesnių metų. Tuo pat metu Kinijos gamintojų kainų spaudimas ir naujų modelių gausa dar labiau sustiprino konkurenciją, ypač elektromobilių segmente.

    „Verslo aplinka keičiasi labai greitai, o perspektyvos išlieka neapibrėžtos“, – teigė „Honda“ savo finansinių rezultatų pranešime.

    Elektromobilių planai keičiasi

    Pertvarkydama elektromobilių verslą „Honda“ paskelbė atsisakysianti dalies anksčiau planuotų modelių vystymo ir jų starto Šiaurės Amerikos rinkoje. Bendrovė taip pat nurodė, kad šios krypties restruktūrizavimas gali kainuoti daugiau nei 8,3 mlrd. eurų.

    Rinka tokį žingsnį gali vertinti kaip bandymą sumažinti deginamų investicijų tempą ir sutelkti resursus į labiau atsiperkančias sritis. Pastaraisiais metais automobilių pramonėje matoma tendencija griežtinti investicijų discipliną, ypač kai elektromobilių paklausa skirtinguose regionuose auga nevienodu greičiu.

    Kodėl investuotojai vis tiek pirko?

    Analitikų vertinimu, teigiamą kainos reakciją galėjo lemti „Honda“ pateiktos veiklos ir grynojo pelno gairės, kurios viršijo rinkos lūkesčius. Kitaip tariant, investuotojai galėjo tikėtis, kad blogiausias etapas jau atsispindi skaičiuose, o tolesni veiksmai padės stabilizuoti pelningumą.

    Vis dėlto dalis ekspertų pabrėžia, kad išlieka rizika, jog būsimi nuostoliai, susiję su elektromobilių investicijomis ir gamybos transformacija, dar nėra iki galo įvertinti. Automobilių sektoriuje tai dažna problema, nes technologiniai sprendimai, tiekimo grandinės ir reguliavimas gali keistis greičiau nei planuojami modelių ciklai.

    „Neaišku, ar prognozėse jau pilnai atsispindi galimi nuostoliai, susiję su investicijomis į elektromobilius“, – pažymėjo rinkos analitikas Masahiro Akita.

    Fokusas į Kiniją ir Indiją

    Vertinimuose taip pat akcentuojama, kad „Honda“ vis labiau orientuojasi į Kinijos ir Indijos rinkas, atsitraukdama nuo vieno universalaus globalaus modelio. Indijoje bendrovė gali remtis savo stiprybe motociklų segmente ir bandyti išnaudoti paklausą žemesnės kainos kategorijose.

    Kinijoje situacija sudėtingesnė, nes vietos gamintojai sparčiai didina elektromobilių gamybos apimtis ir siūlo agresyvią kainodarą. Tai spaudžia tarptautinius gamintojus peržiūrėti strategiją, didinti efektyvumą ir ieškoti partnerystių ar lokalizuotos gamybos sprendimų.

  • Kinijos elektromobiliai veržiasi į Kanadą: leista 49 000, o pardavėjai jau rikiuojasi

    Kinijos elektromobiliai veržiasi į Kanadą: leista 49 000, o pardavėjai jau rikiuojasi

    Kanada atveria duris Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, o dalis automobilių prekybininkų tai vadina galimu lūžiu rinkoje. Kai kurie dilerių tinklai jau mezga ryšius su gamintojais ir ruošiasi startui, tikėdamiesi didesnės konkurencijos ir platesnio modelių pasirinkimo.

    Vienas iš aktyviai besiruošiančių pardavėjų vadovų, prižiūrintis 10 atstovybių Naujosios Škotijos ir Naujojo Bransviko provincijose, balandį lankėsi Pekino automobilių parodoje. Jo teigimu, Kinijos gamintojų siūlomi automobiliai nustebino apdailos medžiagomis, dizainu ir važiavimo komfortu.

    49 000 automobilių kvota ir mažesnis tarifas

    Pagal viešai skelbiamas sąlygas, Kanada kasmet leidžia mažmeninei prekybai importuoti iki 49 000 Kinijoje pagamintų elektromobilių, jiems taikant 6,1 proc. tarifą. Tuo pat metu kitiems iš Kinijos importuojamiems automobiliams išlieka 100 proc. tarifas, todėl būtent elektromobilių segmentas tampa patraukliausiu keliu į rinką.

    Automobilių rinkos analitikai pabrėžia, kad toks kiekis sudarytų maždaug 3–5 proc. Kanados naujų automobilių pardavimų, tad trumpuoju laikotarpiu tai nebūtinai iš esmės apverstų konkurenciją. Vis dėlto net ir tokia dalis gali turėti reikšmingą poveikį kainodarai, ypač jei pirkėjai ieškos pigesnių alternatyvų.

    Dilerių susidomėjimas auga, nuomonės išsiskiria

    Prekybininkus su Kinijos gamintojais jungiantys tarpininkai sako sulaukę beveik 400 užklausų iš skirtingų dilerių visoje Kanadoje. Akcentuojama, kad gamintojams tai yra galimybė įsitvirtinti Šiaurės Amerikoje, pradedant nuo riboto kiekio ir atsargaus plėtros modelio.

    Kartu girdimas ir ryškus skepticizmas: dalis automobilių gamintojams atstovaujančių asociacijų sprendimą vertina kaip keliantį rizikų vietinei pramonei. Kritika skamba ir iš JAV politikų, kurie viešai perspėja, kad kiniškų elektromobilių įsitvirtinimas gali turėti platesnių pasekmių regiono automobilių sektoriui.

    Pirkėjų smalsumas ir spaudimas kainoms

    Gatvėje kalbinti kanadiečiai dažnai mini paprastą motyvą: daugiau pasirinkimo ir potencialiai žemesnės kainos. Elektromobilių kainų konkurencija gali stiprėti, ypač jei nauji prekių ženklai pasiūlys turtingesnę komplektaciją už panašią sumą nei tradiciniai rinkos lyderiai.

    „Manau, jie gerąja prasme sujudins rinką“, – sakė Kanados gyventojas Patrickas Huntas.

    „Bus daugiau galimybių ir daugiau pasirinkimo žmonėms, o dėl to, kas vyksta su degalų kainomis, elektromobiliai turi šansą“, – sakė kanadietis Danielis Haimas.

  • „Volkswagen“ šaukia į servisą apie 100 000 elektromobilių: įspėja dėl akumuliatoriaus gaisro rizikos

    „Volkswagen“ Europoje pradėjo techninės priežiūros kampaniją, apimančią apie 100 000 elektrinių automobilių. Gamintojas įspėja, kad dalyje transporto priemonių gali būti akumuliatoriaus defektas, dėl kurio įkrovimo metu kyla gaisro rizika.

    Gamintojo nurodymu, iki patikros vairuotojams rekomenduojama laikytis papildomų atsargumo priemonių. Tarp jų – nekrauti akumuliatoriaus virš 80 proc. ir, jei įmanoma, įkrovimą vykdyti tik lauke, o ne uždarose patalpose.

    Kuriems modeliams tai aktualu?

    Skelbiama, kad patikros pirmiausia susijusios su „Volkswagen“ ID serijos elektromobiliais. Į kampaniją įtraukiami modeliai ID.3, ID.4, ID.5 ir ID. Buzz, pagaminti nuo 2023 metų birželio 24 dienos iki 2024 metų rugpjūčio 23 dienos.

    Problema siejama su aukštos įtampos akumuliatoriaus moduliais, kuriuose galimi gedimai atskiruose elementuose. Tokie gedimai retais atvejais gali sukelti perkaitimą, o įkrovimo metu tai laikoma didesnės rizikos situacija.

    Ką turi žinoti vairuotojai?

    Pastaruoju metu Prancūzijoje užfiksuoti bent du atvejai, kai elektromobiliai užsidegė įkrovimo metu. Tai tapo vienu iš signalų, paskatinusių gamintoją plėsti prevencinius patikrinimus ir iš anksto informuoti klientus apie laikinus naudojimo apribojimus.

    „Volkswagen“ savininkams išsiuntė pranešimus, kuriuose pabrėžiama, kad iki apsilankymo servise nereikėtų krauti baterijos virš 80 proc., o įkrovimui rinktis atvirą erdvę. Taip pat rekomenduojama vengti įkrovimo požeminiuose garažuose ir bendrose uždarose stovėjimo aikštelėse.

    Kampanija aktuali ir Lietuvos vairuotojams, jeigu jų automobilis patenka į nurodytą gamybos laikotarpį. Praktikoje tai reiškia, kad savininkai turėtų susisiekti su oficialiu „Volkswagen“ atstovu arba servisu ir užregistruoti automobilį patikrai, o iki vizito laikytis gamintojo nurodytų apribojimų.

  • Kyla lėktuvų bilietų kainos: kaip į Ispaniją nuvykti be skrydžio ir ką verta žinoti keliaujant

    Kyla lėktuvų bilietų kainos: kaip į Ispaniją nuvykti be skrydžio ir ką verta žinoti keliaujant

    Brangstantis reaktyvinių degalų kuras

    Įtampa Hormūzo sąsiauryje, per kurį juda reikšminga pasaulinės naftos ir jos produktų dalis, pakurstė reaktyvinių degalų kainų šuolį. Aviakompanijoms kuras yra vienas didžiausių kaštų, todėl net nedidelis kainos pokytis greitai persikelia į bilietų kainas ir reisų planavimą.

    Dėl to keliautojai vėl grįžta prie klausimo, kuris daug kam atrodė primirštas: ar į Ispaniją įmanoma nuvykti be lėktuvo. Atsakymas yra taip, tačiau pasirinkimas priklauso nuo to, iš kur keliaujate, kiek turite laiko ir ar pats kelias jums svarbus ne mažiau nei tikslas.

    Aviakompanijos: kas atlaiko spaudimą

    Didžiosios grupės ir vežėjai, turintys daugiau finansinio atsparumo bei geriau suvaldytą kuro riziką, dažniau gali trumpuoju laikotarpiu išlaikyti tvarkaraščius. Pavyzdžiui, „Iberia“ viešai signalizavo, kad vasaros sezonui planuoja nekeisti skrydžių grafiko ir neįvesti papildomų kuro priemokų.

    Visgi bendra kryptis keliautojams nėra palanki: kylant sąnaudoms, ypač jautrios tampa mažų maržų bendrovės, dažnai konkuruojančios kaina. Jei tokie vežėjai mažina dažnius ar kelia tarifus, pasirinkimas maršrutuose į Ispaniją greitai susitraukia, o kainos kyla dar sparčiau.

    Traukinys: patogiausia, bet ne visada paprasta

    Europos viduje pirmoji alternatyva lėktuvui dažniausiai yra traukinys, ypač jei keliaujama į Barseloną ar kitus miestus netoli Prancūzijos sienos. Traukiniai leidžia išvengti oro uostų procedūrų, dažnai yra patogesni darbui ar poilsiui, o perkant iš anksto galima rasti konkurencingų kainų.

    Tačiau kelionė į Ispaniją geležinkeliu ne visur vienodai paprasta: tarptautinių maršrutų pasiūla vis dar ribota, o kelionės trukmė iš šiaurės ar rytų Europos dažnai pralaimi skrydžiui. Jungtinės Karalystės keliautojams tiesioginių traukinių į Ispaniją nėra, todėl tenka derinti kelis persėdimus.

    Keltas ir autobusas: lėčiau, bet realu

    Ieškantiems nestandartinio maršruto, egzistuoja kelių dešimčių valandų kelionės keltais iš Jungtinės Karalystės į Ispanijos šiaurę, pavyzdžiui, į Santanderą ar Bilbao. Tai pasirinkimas, kuris dažniausiai apsimoka keliaujantiems su automobiliu ar šeima, nes atvykstama turint savo transportą.

    Dar vienas praktiškas sprendimas – tolimųjų reisų autobusai, jungiantys Ispaniją su daugeliu Vakarų Europos miestų. Kaina neretai išlieka viena mažiausių, tačiau už ją sumokama laiku: kelionė gali trukti nuo maždaug 12 iki 20 valandų ir ilgiau, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų.

    Automobilis ir elektromobilis: kelionė savo ritmu

    Kelionė automobiliu tinka tiems, kas nori lankstumo, planuoja sustojimus pakeliui arba vyksta ilgesniam laikui. Kylant skrydžių kainoms, daliai keliautojų toks pasirinkimas tampa patrauklesnis, nors būtina įvertinti degalų, kelių mokesčių ir nakvynės sąnaudas.

    Elektromobiliu į Ispaniją nuvykti įmanoma, tačiau reikia daugiau planavimo, ypač važiuojant iš tolimesnių Europos regionų. Pagrindiniuose koridoriuose įkrovimo tinklas tankėja, tačiau rečiau apgyvendintuose vidaus maršrutuose vis dar pasitaiko atkarpų, kuriose svarbu iš anksto susidėlioti sustojimus.

    Kodėl Ispanija jautresnė aviacijos sukrėtimams

    Ispanija išsiskiria didele priklausomybe nuo oro susisiekimo, nes turizmas sudaro itin svarbią ekonomikos dalį. Bet koks skrydžių pasiūlos sumažėjimas ar kainų šuolis tiesiogiai veikia turistų srautus ir sezoniškumą.

    Ypač pažeidžiamos yra Kanarų ir Balearų salos, kur realių alternatyvų lėktuvui daugeliui keliautojų praktiškai nėra. Jei užsienio vežėjai dėl kaštų didėjimo apkarpo reisus ar peržengia kainų ribą, pasekmės Ispanijai juntamos greičiau nei daugeliui kitų Europos šalių.

    Keliautojams tai reiškia paprastą taisyklę: jei norite sutaupyti, verta planuoti anksčiau ir pasvarstyti žemės transporto kombinacijas. Traukinys, autobusas, keltas ar automobilis ne visada bus greitesni, bet šiuo laikotarpiu jie vis dažniau tampa realia alternatyva brangstantiems skrydžiams.

  • Irano karas stumia rinkas nuo naftos: Kinijos elektromobiliai, saulės energija ir baterijos šauna į viršų

    JAV ir sąjungininkų konfliktas su Iranu pastaraisiais mėnesiais sujudino pasaulinę naftos rinką ir išryškino seną riziką: kai sutrinka tiekimas, brangsta ne tik degalai, bet ir visa logistika, pramonė bei vartojimas. Energetinio nesaugumo akivaizdoje dalis šalių vis aktyviau ieško alternatyvų, o tai netikėtai tapo palankiu fonu Kinijos švarios energetikos eksportui.

    Kinijos gamintojai jau kelerius metus agresyviai didina elektromobilių, saulės modulių ir energijos kaupimo įrangos apimtis bei mažina savikainą, todėl jų produkcija daugeliui rinkų tampa greitai įgyvendinamu sprendimu. Kai naftos kainos svyruoja, argumentas dėl energetinės nepriklausomybės sustiprėja: vietinė elektra ir atsinaujinantys šaltiniai mažina priklausomybę nuo importuojamų angliavandenilių.

    Kas iš to laimi pirmiausia?

    Didžiausią impulsą dažniausiai pajunta šalys, kurioms brangūs degalai tiesiogiai kelia socialinę ir politinę įtampą: nuo pietryčių Azijos iki dalies Europos rinkų. Elektromobiliai ir hibridai tokiu atveju tampa ne vien klimato politikos, bet ir kainos stabilumo priemone, ypač miestuose, kur viešasis transportas, taksi parkai ar kurjerių paslaugos gali greitai pereiti prie elektrifikacijos.

    Tuo pat metu saulės elektrinių plėtra ir baterijų diegimas padeda amortizuoti elektros kainų šuolius, nes daugiau vietinės generacijos mažina poreikį importuoti brangias dujas ar naftos produktus. Tai ypač aktualu regionams, kuriuose tinklai patiria apkrovas, o elektros tiekimo patikimumas yra kritinis pramonei.

    Kinijos pranašumas ir Vakarų dilema

    Kinijos stiprybė šioje situacijoje yra mastas: nuo žaliavų perdirbimo ir komponentų iki galutinio surinkimo ji kontroliuoja didelę dalį tiekimo grandinės. Dėl to Kinija gali konkuruoti ne tik kaina, bet ir pristatymo greičiu, o krizės metu tai tampa svarbiu pranašumu šalims, ieškančioms sprendimų čia ir dabar.

    Vakarams tai kelia dvigubą iššūkį. Viena vertus, siekiama mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo kritinėse technologijose, kita vertus, rinkos spaudžia rinktis pigesnę įrangą, ypač kai energijos kainos kelia infliaciją. Dėl to stiprėja protekcionistinės priemonės, diskusijos dėl subsidijų ir vietinės gamybos skatinimo.

    Ką tai reiškia JAV ir Kinijos deryboms?

    JAV politikoje energija dažnai pristatoma kaip konkurencinis pranašumas: šalies naftos ir dujų gavyba leidžia didinti eksportą bei amortizuoti kainų šokus partneriams. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, kai vis daugiau rinkų siekia mažinti naftos vartojimą, technologijų eksportas gali tapti tokia pat svarbia geopolitine įtaka kaip ir angliavandenilių tiekimas.

    Kinijai dabartinė situacija suteikia argumentą, kad energetinis saugumas vis labiau priklauso nuo technologijų, o ne nuo naftos telkinių ar jūrinių maršrutų kontrolės. Tai sustiprina Pekino pozicijas prieš aukšto lygio derybas, kuriose greta prekybos vis dažniau atsiranda tiekimo grandinių, tarifų ir švarios energetikos klausimai.

    Vis dėlto energetinė krizė nebūtinai vienareikšmiškai paspartina žaliąją transformaciją: dalis šalių trumpuoju laikotarpiu gali grįžti prie pigesnių iškastinių alternatyvų, jei jos lengvai prieinamos. Tačiau bendra kryptis išlieka aiški: kuo didesnis naftos rinkų nepastovumas, tuo daugiau politinės ir ekonominės logikos investuoti į saulės, vėjo, elektromobilių ir baterijų sprendimus, kuriuos šiandien efektyviausiai eksportuoja Kinija.

  • Birštone ieškoma operatoriaus įkrovimo stotelėms: Algirdo g. aikštelės nuoma 10 metų už 280 eurų

    1. Turto viešo nuomos konkurso organizatorius – Biudžetinė įstaiga Birštono miesto tvarkymo tarnyba (kodas – 152835643, adresas Jaunimo g. 3, Birštonas, tel. +370 319 65770, el. p. birstonomtt@gmail.com), toliau tekste – Įstaiga.
    2. Turto viešas nuomos konkursas vykdomas tiesioginiu būdu.
    3. Konkurso būdu išnuomojama Birštono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir Įstaigos patikėjimo teise valdomo statinio – Birštono miesto Algirdo gatvės (unikalus numeris – 4400-1625-6016) automobilių stovėjimo aikštelių dalys (keturios atskiros automobilių stovėjimo vietos, kurių bendras plotas – 55,34 kv. m), toliau tekste – Turtas.
    4. Turtas nuomai dalimis nedalinamas.
    5. Turto nuomos paskirtis – viešosioms elektromobilių įkrovimo stotelėms įrengti ir eksploatuoti teisės aktų, reglamentuojančių tokių įrenginių projektavimą, įrengimą, statybą ir eksploatavimą, nustatyta tvarka.
    6. Įkrovimo stotelių galia – iki 22 kW (2 stotelės, 4 stovėjimo vietos).
    7. Nuomos terminas – 10 (dešimt) metų nuo sutarties pasirašymo dienos.
    8. Turto pradinė nuomos kaina – 280 Eur / mėn.
    9. Kitos Turto nuomos sąlygos skelbiamos Įstaigos interneto svetainėje www.birstonomtt.lt bei Birštono savivaldybės interneto svetainėje www.birstonas.lt .
    10. Konkurso dalyviai registruojami Įstaigos administraciniame pastate adresu Birštone, Jaunimo g. 3, II aukšte, nuo 2026 m. gegužės 14 d. 9.00 val. iki 2026 m. gegužės 22 d. 15.00 val. (darbo dienomis 9.00–15.00 val., pietų pertrauka 12.00–12.45 val.). Įstaigos darbuotojas Konkurso dokumentams priimti ir informacijai teikti – nuomos komisijos sekretorė Ona Packevičienė, tel. + 370 620 97 663, el. p. birstonomtt@gmail.com.
    11. Konkurso komisijos posėdžio data ir vieta – 2026 m. gegužės 25 d. 11.00 val. Birštonas, Jaunimo g. 3, II aukštas

  • „Foxconn“ pelnas augo 19 proc.: po sutarties su ElectroMobility Poland – planai hubui ir galimai gamyklai

    Taiivano elektronikos gamybos milžinė „Foxconn“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos konsoliduotas grynasis pelnas pasiekė apie 49,92 mlrd. Taivano dolerių, o tai sudaro maždaug 1,4 mlrd. eurų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pelnas augo 19 proc., o rezultatas viršijo rinkos lūkesčius.

    Tokie skaičiai rodo, kad pasaulinė paklausa kontraktinei elektronikos gamybai ir duomenų centrų įrangai išlieka aukšta, nepaisant svyravimų vartotojų elektronikos rinkoje. „Foxconn“ pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria segmentams, kuriuos augina debesų kompiuterija ir dirbtinis intelektas.

    Partnerystė su ElectroMobility Poland

    Finansinių rezultatų fone bendrovė pranešė ir apie reikšmingą žingsnį Vidurio Europoje: pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lenkijos įmone ElectroMobility Poland. Susitarimu siekiama kurti elektromobilumo kompetencijų centrą, kuris būtų susietas su planuojama nauja gamykla Jaworzne.

    Partnerystės logika paprasta: „Foxconn“ gali atnešti gamybos, tiekimo grandinių ir platformų kūrimo patirtį, o vietinis partneris – rinkos bei reguliacinį kontekstą ir prieigą prie regioninių investicinių projektų. Tokie modeliai šiandien ypač svarbūs Europai, siekiančiai mažinti priklausomybę nuo Azijos tiekėjų ir greičiau plėsti elektromobilių ekosistemą.

    „Po partnerystės su „Foxconn“ kuriame antrąjį viso projekto ramstį – stabilesnius finansinius pagrindus, leidžiančius plėtoti strateginį naujo mobilumo centrą Lenkijoje“, – sakė ElectroMobility Poland vadovas Cyprianas Gronkiewiczius.

    Lenkijos žiniasklaida taip pat nurodo, kad ši sutartis buvo vienas svarbiausių kriterijų sprendžiant dėl lengvatinio finansavimo, skirto projekto įgyvendinimui. Tai atspindi bendrą Europos tendenciją: valstybės ir ES instrumentai dažniau remia projektus, kurie turi aiškius technologinius partnerius ir realų pramoninį planą.

    Galimi planai dėl gamyklos

    Dar viena aptariama kryptis – galimos „Foxconn“ investicijos Žemutinėje Silezijoje, netoli Vroclavo. Svarstoma, kad regione galėtų atsirasti technologijų ir pramonės parkas, kuriame būtų gaminami serveriai, skirti DI infrastruktūrai, taip pat elektromobilumo ir išmaniųjų miestų sprendimų komponentai.

    Šis scenarijus dera su dabartine rinkos realybe: serverių ir spartinimo įrangos paklausa auga dėl DI modelių treniravimo ir diegimo, o Europos įmonės vis aktyviau ieško gamybos pajėgumų arčiau galutinių rinkų. Tuo pat metu elektromobilių pramonė spaudžiama mažinti kaštus ir užtikrinti tiekimo patikimumą, todėl investicijos į regioninius tiekimo mazgus tampa konkurenciniu pranašumu.

    „Foxconn“ yra žinoma kaip viena svarbiausių pasaulio elektronikos gamybos partnerių, tiekianti komponentus ir surinkimo paslaugas didiesiems prekių ženklams, taip pat plečianti pajėgumus Šiaurės Amerikoje. Bendrovės strategija vis dažniau siejama su aukštos pridėtinės vertės infrastruktūra, įskaitant duomenų centrus ir automobilių technologijas.

  • „Lotus“ vadovas atvėsino vilčių bangą: kietojo elektrolito baterijoms dar gali prireikti dešimtmečio

    „Lotus“ vadovas atvėsino vilčių bangą: kietojo elektrolito baterijoms dar gali prireikti dešimtmečio

    „Lotus“ vadovas Qingfengas Fengas perspėja, kad kietojo elektrolito baterijų proveržis elektromobiliams nėra taip arti, kaip tikisi dalis rinkos. Jo teigimu, iki masinės gamybos dar gali prireikti nuo trejų–penkerių metų iki maždaug dešimtmečio.

    Tokie komentarai skamba tuo metu, kai automobilių gamintojai ir baterijų tiekėjai viešai kalba apie bandymus bei pirmąsias mažos apimties linijas, tačiau didelės apimties gamyba vis dar laikoma sudėtingu iššūkiu. Rinkoje augant konkurencijai, spaudimas greitai pateikti „naujos kartos“ sprendimą tik didėja.

    Kodėl ši technologija taip vilioja?

    Kietojo elektrolito baterijos nuo įprastų ličio jonų skiriasi tuo, kad vietoj skysto elektrolito naudoja kietą medžiagą, dažnai keramikos pagrindu. Šalininkai tikisi didesnio energijos tankio, potencialiai didesnio saugumo ir greitesnio įkrovimo, kas teoriškai leistų didinti nuvažiuojamą atstumą arba mažinti baterijų masę.

    Ši kryptis dažnai pristatoma kaip vienas svarbiausių elektromobilių raidos etapų, tačiau praktinis pritaikymas susiduria su inžineriniais kompromisais. Norint stabiliai pasiekti gerus rezultatus realiomis eksploatavimo sąlygomis, būtina užtikrinti vienodą kokybę milijonams elementų, o tai ir yra masinės gamybos „barjeras“.

    Kas dar neleidžia startuoti masinei gamybai?

    „Lotus“ vadovas pabrėžia, kad saugumo klausimai, jo vertinimu, jau iš esmės suvaldyti, tačiau didžiausia problema slypi našumo ir ilgaamžiškumo pusiausvyroje. Kitaip tariant, didinant iškrovos galią gali trumpėti tarnavimo laikas, o siekiant ilgaamžiškumo gali kristi galia.

    „Problema ta, kad didėjant iškrovos spartai mažėja baterijos tarnavimo laikas, o didėjant tarnavimo laikui mažėja iškrovos sparta. Tai dar neišspręsta“, – sakė Qingfengas Fengas.

    Kitas dažnai minimas iššūkis – kaina ir gamybos sudėtingumas. Kritikai taip pat atkreipia dėmesį į elementų plėtimąsi įkrovimo metu bei parametrų degradaciją po daugybės ciklų, o tai ypač jautru automobiliams, kuriems reikia stabilaus veikimo daugelį metų.

    Kodėl dalis gamintojų renkasi tarpinį variantą?

    Dalis pramonės vietoj visiškai kietojo elektrolito technologijos intensyviai dirba su pusiau kieto elektrolito baterijomis, kur naudojamas mišrus sprendimas. Toks kelias dažnai laikomas pragmatiškesniu, nes gali būti lengviau pritaikomas esamoms gamybos grandinėms ir greičiau pasiekti apčiuopiamą rezultatą rinkoje.

    „Lotus“ priklauso Kinijos automobilių grupei „Geely“, o pats Q. Fengas teigia, kad būtent „Geely“ aktyviai stumia šios krypties tyrimus ir plėtrą, įskaitant specializuotą tyrimų centrą. Vis dėlto jo asmeninis vertinimas išlieka atsargus: net ir turint dideles investicijas, laiko iki masinės gamybos gali prireikti gerokai daugiau, nei žadama reklaminėse antraštėse.