Tag: Elektromobiliai

  • Kinijos BYD įsitvirtina Japonijoje: pardavė 10 000 automobilių ir meta iššūkį „Nissan“

    Kinijos BYD įsitvirtina Japonijoje: pardavė 10 000 automobilių ir meta iššūkį „Nissan“

    Kinijos automobilių gamintojas BYD Japonijoje pasiekė reikšmingą ribą – šalyje jau parduota daugiau nei 10 000 lengvųjų automobilių. Rinkoje, kurioje ilgus metus dominuoja vietiniai gamintojai, tai laikoma aiškiu įsitvirtinimo ženklu.

    Kaip skelbia portalas InsideEVs, pirmuosius 5 000 automobilių BYD Japonijoje pardavė per maždaug dvejus su puse metų nuo pristatymų pradžios 2023 metų sausį. Tuo metu kitus 5 000 bendrovė pasiekė gerokai sparčiau – per maždaug 15 mėnesių.

    Dalį augimo siejama su modeliu, kurį BYD kūrė atsižvelgdama į konkrečius Japonijos pirkėjų įpročius: mažą, praktišką, „dėžutės“ formos elektrinį automobilį kei klasei. Šis segmentas Japonijoje ypač populiarus dėl kompaktiškų matmenų ir kasdieniam naudojimui pritaikyto funkcionalumo.

    Naujausias tokio tipo BYD modelis vadinamas Racco. Jis turi aukštą kėbulą, labai mažą „pėdsaką“ ir stumdomas galines duris – sprendimus, kurie japonams gerai pažįstami ir vertinami miesto eisme.

    Racco startas Japonijoje

    Racco prekyba Japonijoje startavo liepos 28 dieną. Per pirmąsias dvi savaites automobilis sulaukė 1 002 užsakymų – tai, pasak BYD, greičiausias užsakymų tempas tarp visų šio gamintojo modelių Japonijoje.

    Iki rugpjūčio pabaigos užsakymų skaičius išaugo maždaug iki 1 500. Įdomi detalė – apie 80 proc. pirkėjų rinkosi brangiausią komplektaciją „300 Premium“, tad pigiausia versija didelio susidomėjimo nesulaukė.

    BYD taip pat nurodė, kad susidomėjimas Racco prisidėjo prie rekordinio užsakymų mėnesio visame Japonijoje siūlomų modelių portfelyje rugpjūtį. Pasak gamintojo, dalis žmonių, atvykusių apžiūrėti mažojo elektromobilio, tuo pačiu atrado ir kitus BYD automobilius.

    Konkurencija su „Nissan Sakura“

    Racco sėkmę Japonijoje patogiausia vertinti lyginant su pagrindiniu konkurentu – elektriniu „Nissan Sakura“, kuris laikomas perkamiausiu elektromobiliu Japonijoje. Spalį „Nissan Sakura“ parduota 878 vienetai, o BYD Racco – 607.

    Toks rezultatas reiškia, kad vien per mėnesį BYD modelis pasiekė beveik 70 proc. „Sakura“ pardavimų apimties. Be to, spalio rezultatas Racco buvo apie 37 proc. geresnis nei rugsėjį.

    Publikacijoje pažymima, kad „Nissan Sakura“ ketvirtus metus iš eilės tapo Japonijos perkamiausiu elektromobiliu 2025 metais, tačiau ilgainiui šį titulą gali būti sunkiau išlaikyti. BYD vilioja tuo, kad už mažesnę pradinę kainą siūlo didesnį nuvažiuojamą atstumą, nors galutinę pirkimo kainą reikšmingai gali keisti subsidijos.

    Kainos ir nuvažiuojamas atstumas: ką siūlo BYD

    Racco Japonijoje startuoja nuo 2,145 mln. jenų su 22,4 kWh baterija ir 210 kilometrų WLTC nuvažiuojamu atstumu. Tuo metu „Nissan Sakura“ pradinė kaina – 2,449 mln. jenų, baterija siekia 20 kWh, o nuvažiuojamas atstumas – 180 kilometrų.

    Net ir ilgesnio nuotolio Racco versija su 35,8 kWh baterija, galinti įveikti iki 320 kilometrų, kainuoja mažiau nei bazinis „Nissan“ modelis – nuo 2,398 mln. jenų. Papildomu pranašumu įvardijamos ir stumdomos galinės durys, kai „Sakura“ turi įprastas.

    Vis dėlto „Nissan Sakura“ gali išlikti konkurencinga dėl didesnės valstybės subsidijos, kuri, kaip teigiama, kai kuriais atvejais leidžia šį automobilį įsigyti pigiau, nepaisant didesnės kainos etiketėje.

    Nors Racco dar per anksti vadinti masine sensacija, skaičiai rodo, kad pirkėjų susidomėjimas realus: vieną mėnesį naujokas pardavė maždaug septynis automobilius už kiekvienas dešimt „Sakura“ vienetų.

  • „Rivian“ kviečia dalį savininkų testuoti naują taškas į tašką asistuojamą vairavimą

    „Rivian“ kviečia dalį savininkų testuoti naują taškas į tašką asistuojamą vairavimą

    Elektromobilių gamintoja „Rivian“ pradėjo kviesti dalį savo automobilių savininkų į ankstyvos prieigos programą, kurioje bus bandoma nauja taškas į tašką asistuojamo vairavimo technologija.

    Kaip rašo „InsideEVs“, bendrovė jau anksčiau rinko norinčiųjų paraiškas, o dabar ėmėsi jas vertinti ir atrinktus dalyvius įsileisti į beta testavimą.

    Skirtingai nei kai kurių konkurentų sprendimuose, vien prenumeratos ar paprasto sutikimo mygtuko čia nepakaks – „Rivian“ yra nustačiusi aiškius atrankos kriterijus ir žada būti gana selektyvi.

    Programa aktuali ir potencialiems pirkėjams: gamintojas nurodo planuojantis ją sparčiai plėsti, o vėliau šias funkcijas ketina naudoti ir naujų automobilių bandomuosiuose važiavimuose.

    Kas gali patekti į ankstyvą prieigą

    Pirma sąlyga – vieta. Kol kas paraiškos priimamos tik iš Kalifornijos arba Floridos valstijų gyventojų, tačiau teigiama, kad vėliau geografija turėtų plėstis.

    Vis dėlto „Rivian“ pažymi, kad ir kitų valstijų savininkai gali išreikšti susidomėjimą – tai esą padės spręsti, kur programą plėsti toliau.

    Yra ir automobilio reikalavimai. Dalyvis turi vairuoti „Rivian R2“ elektrinį SUV arba R1 modelį, sukurtą ant „Gen 2“ platformos – „Gen 1“ savininkai šiuo metu į programą neįtraukiami.

    Be to, būtina mokama „Autonomy+“ prenumerata. Gamintojas taip pat vertins, kaip dažnai vairuotojas realiai naudoja jau turimas autonomijos funkcijas.

    Saugumo vertinimas ir dalyvių pareigos

    „Rivian“ nurodo tikrinsianti dalyvių saugaus vairavimo rodiklius. Jie vertinami pagal automobilyje fiksuojamus įvykius, pavyzdžiui, priekinio susidūrimo įspėjimus, faktinius susidūrimus ir kitus su sauga susijusius matavimus.

    Taip pat minima, kad gali būti peržiūrima ir vairavimo istorija – siekiant įsitikinti, jog joje nėra vairavimo išgėrus, neatsargaus vairavimo, pažymėjimo sustabdymo, rimtų pažeidimų ar avarijų, kuriose vairuotojas būtų pripažintas kaltu.

    Norint išlikti programoje, dalyviai turės kas savaitę naudoti taškas į tašką funkcijas, teikti grįžtamąjį ryšį apklausose, registruoti iškilusias problemas ir dalintis tam tikrais duomenimis pagal konfidencialumo susitarimą.

    Teigiama, kad toks susitarimas gali apimti ir vietos bei kamerų duomenis.

    Kada tikėtis daugiau detalių

    Kol kas konkretesnės informacijos apie pačias taškas į tašką funkcijas „Rivian“ atskleidžia nedaug. Vis dėlto bendrovė skelbia, kad gruodžio 9 dieną rengia DI ir autonomijos dieną, skirtą „Autonomy+“ temai.

    Savininkai, kurie atitinka keliamus kriterijus, norą dalyvauti gali registruoti per savo „Rivian“ paskyrą – vėliau bendrovė spręs, kas bus pakviestas į beta testavimą.

  • „Foxconn“ planai Lenkijoje: galimas ne tik elektromobilių fabrikas, bet ir baterijų gamyba

    Tai, kas Lenkijoje pristatoma kaip „Foxconn“ atėjimas į elektromobilių gamybą, gali būti tik dalis didesnio plano. Taivano technologijų milžinas svarsto scenarijų, kuriame šalia automobilių surinkimo atsirastų ir vietinė baterijų bei kitų komponentų gamyba.

    Apie tokią kryptį kalbėjo „Foxconn“ elektromobilių strategijos vadovas Junas Seki, kurio pasisakymai cituojami portale WNP. Jo teigimu, vien gamyba pasauliniams prekės ženklams nepadeda šaliai išlaikyti didžiausios vertės – pelnas dažnai iškeliauja į užsienio centrines.

    J. Seki akcentuoja argumentą, kodėl verta kurti vietinę elektromobilių markę: ji leistų didesnę ekonominę naudą palikti šalyje. Jo vertinimu, elektromobilumas tam sudaro palankesnes sąlygas, nes elektrinė pavara yra paprastesnės sandaros nei vidaus degimo variklio ir pavarų dėžės technologijos.

    Potenciali partnerystė su „ElectroMobility Poland“, vystančia projektą su gamykla Jaworzne, galėtų reikšti daugiau nei vien automobilio surinkimą. Minima galimybė plėsti vietinę tiekimo grandinę, įtraukiant baterijas, elektroniką ir kitus sprendimus.

    Vietinė markė ir pelnas, kuris lieka šalyje

    Diskusijos dėl vietinės automobilių markės Lenkijoje suaktyvėjo po to, kai atsinaujino kalbos apie elektromobilių gamybos projektą. Skeptikai primena, kad šalyje jau veikia tarptautinių gamintojų automobilių gamyklos, kurios daugiausia dirba eksportui.

    Vis dėlto „Foxconn“ atstovas pabrėžia kitą aspektą: net esant didelei vietinei gamybai, markės savininkai pelną paprastai perkelia į savo šalis. Todėl, jo teigimu, vietinės markės sukūrimas valstybei tampa strategiškai svarbus.

    Pasak J. Seki, anksčiau svarbiausi vidaus degimo technologijų komponentai – varikliai ir transmisijos – dažnai likdavo šalių, kuriose yra didžiųjų markių centrai, rankose. Elektromobilių era, jo manymu, atveria daugiau galimybių naujiems žaidėjams ir naujoms tiekimo grandinėms.

    Kas elektromobiliuose svarbiausia: ne vien „geležis“

    Kalbėdamas apie lokalizaciją, J. Seki siūlo žiūrėti plačiau nei į tradicinius „hardware“ komponentus. Jo teigimu, vis didesnę reikšmę įgyja programinė įranga, o Lenkija šiame sektoriuje, pasak jo, turi stiprių pozicijų.

    Tekste taip pat primenama, kad elektromobiliai vis dažniau lyginami su „išmaniaisiais įrenginiais ant ratų“ – automobiliuose daugėja jutiklių, kamerų, elektronikos ir valdymo sistemų. „Foxconn“, kaip elektronikos gamybos milžinas, čia mato erdvės didinti vietinį indėlį.

    Be to, akcentuojama tiekimo grandinių stabilumo tema: pastarąjį dešimtmetį pasaulis ne kartą patyrė, kaip greitai gali sutrikti komponentų tiekimas. Dėl to, anot J. Seki, didesnė vietinė gamyba padeda mažinti rizikas ir užtikrinti tęstinumą.

    Baterijos, komponentai ir partnerystės Europai

    Vienu iš svarbiausių galimų krypčių vardijama baterijų sritis. Tekste pažymima, kad „Foxtron“ – su „Foxconn“ susijusi įmonė, atsakinga už transporto priemonių gamybą – vysto kompetencijas, leidžiančias baterijas gaminti labai plačiu ciklu, nuo medžiagų iki sistemų valdymo.

    Atskirai užsimenama, kad ankstesniuose „ElectroMobility Poland“ planuose Jaworzne buvo minima teritorija, kuri galėtų būti skiriama baterijų ar bent jų modulių gamybai. Todėl neatmetama, kad bendras projektas galėtų apimti ir šią grandį.

    Tačiau pabrėžiama ir kita pusė: nors elektrinė pavara dažnai laikoma paprastesne, tai nereiškia, kad elektromobilių gamyba yra lengva. Dėl to „Foxconn“ plečia partnerystes su labiau patyrusiais pramonės žaidėjais, siekdamas sparčiau užpildyti technologines spragas.

    Galiausiai, ar Lenkijoje atsiras platesnė gamyba – nuo automobilių iki baterijų ir elektronikos – priklausys nuo projekto masto ir realios gamybos apimties. Vis dėlto akivaizdu, kad galimos derybos apima ne vien vieną gamyklą, o visą potencialią elektromobilumo ekosistemą.

  • Portugalija planuoja iki 15 000 eurų subsidijas pažeidžiamoms šeimoms ir mikroįmonėms elektromobiliams

    Portugalija planuoja iki 15 000 eurų subsidijas pažeidžiamoms šeimoms ir mikroįmonėms elektromobiliams

    Portugalija rengia naują paramos schemą, pagal kurią pažeidžiamos šeimos ir mikroįmonės galėtų gauti subsidijas elektromobiliui įsigyti. Aplinkos ministrė Maria da Graça Carvalho lapkričio pradžioje, per 2027 metų valstybės biudžeto diskusijas, nurodė, kad parama būtų skirta daugiau kaip 20 000 transporto priemonių.

    Planuojama, kad valstybė galėtų kompensuoti iki 80 proc. automobilio vertės, tačiau ne daugiau kaip 15 000 eurų už vieną transporto priemonę. Vis dėlto dalis detalių dar nėra galutinės, nes priemonei dar reikalingas Europos Komisijos pritarimas.

    Ši parama įtraukta į Socialinio klimato planą. Pirmojo etapo biudžetas vertinamas 104,5 mln. eurų – jis būtų skirtas subsidijuoti apie 5 500 elektromobilių įsigijimą mažiausias pajamas gaunančioms šeimoms, o derybose Briuselyje šis skaičius dar galėtų didėti maždaug dar tūkstančiu.

    Portugalijos valdžia teigia, kad tikslas – mažinti energetinį skurdą ir sudaryti prieinamesnes sąlygas tvaresniam judumui, ypač tiems namų ūkiams, kuriuos labiausiai veikia iškastinio kuro kainų augimas. Kartu numatoma remti ir apie 9 000 mikroįmonių.

    Kam būtų skirta parama?

    Pasak valdžios, pagal schemą teoriškai galėtų patekti iki 1,5 mln. namų ūkių. Pirmiausia priemonė orientuota į socialinio elektros tarifo gavėjus – tokių šeimų Portugalijoje yra apie 750 000, o jų paraiškos būtų vertinamos prioritetine tvarka.

    Taip pat paramą galėtų gauti namų ūkiai, kurių pajamos nesiekia 80 proc. nacionalinių medianinių pajamų – tai yra iki 11 572 eurų per metus. Priemonės rengėjai pabrėžia, kad ypač kaimiškose vietovėse automobilis dažnai yra būtinybė dėl ribotų viešojo transporto galimybių.

    Kokio dydžio subsidijos ir kokios sąlygos?

    Galutinis finansavimo intensyvumas dar derinamas – svarstoma 70–90 proc. riba, tačiau Aplinkos ministerija kaip orientyrą įvardija 80 proc. kompensaciją. Parama galėtų būti padidinta 1 000 eurų, jei senas automobilis būtų atiduotas utilizuoti, taip pat numatyta pagalba įsigyjant įkrovimo įrangą.

    Ministrė taip pat yra sakiusi, kad pažeidžiamoms šeimoms PVM neturėtų tekti jų pačių lėšomis – jis būtų padengiamas kitu finansavimu. Tokiu atveju, ministro teigimu, šeimai liktų padengti nedidelę dalį sumos, o papildomų lėšų ji galėtų gauti pardavusi seną automobilį.

    Paramą planuojama taikyti naujiems arba naudotiems (iki penkerių metų amžiaus) elektromobiliams, tačiau su aiškiais kainos „lubomis“: kompensuojami būtų modeliai, kainuojantys iki 37 500 eurų. Numatoma, kad automobilį reikėtų įsigyti iš prekybos atstovo, o ne iš privataus asmens.

    Atsiskaitymą planuojama organizuoti kuponų (voucher) principu – pirkėjui nereikėtų sumokėti visos sumos iš anksto. Taip pat įrašyta taisyklė, kad automobilio, įsigyto su parama, nebūtų galima parduoti mažiausiai trejus metus.

    Atskira schema mikroįmonėms ir elektromobiliai viešajam transportui

    Mikroįmonėms numatomas atskiras paketas: ministrė nurodė, kad 228 mln. eurų būtų skirta maždaug 9 000 mikroįmonių, kurių apyvarta neviršija 2 mln. eurų ir kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų. Šios įmonės galėtų pretenduoti į paramą įsigydamos po vieną ar du elektromobilius.

    Šiuo atveju subsidija, anot planų, galėtų siekti iki 100 proc. (neįskaitant PVM). Tačiau mikroįmonėms būtų keliami papildomi reikalavimai: už kiekvieną įsigytą elektromobilį tektų utilizuoti po vieną seną automobilį, be to, reikėtų įrodyti, kad degalų išlaidos sudaro bent 5 proc. įmonės sąnaudų.

    Elektromobilumo planai apimtų ir viešąjį transportą: numatoma 125,5 mln. eurų bendrafinansavimo programa, skirta įsigyti 700 elektrinių autobusų mažo tankio teritorijoms. Į šį paketą būtų įtraukta ir įkrovimo infrastruktūra bei stotelių įrengimas.

    Kodėl kyla abejonių dėl priemonės efekto?

    Nors priemonė pristatoma kaip socialinė ir aplinkosauginė, ji kelia diskusijų, ar subsidijos privačiam automobiliui iš tiesų yra geriausias kelias tvaresniam judumui. Euronews kalbintas Nova School of Business and Economics (Nova SBE) profesorius António Alvarenga teigė, kad tai gali padėti mažinti taršą, bet kartu gali turėti ir prieštaringų pasekmių.

    Jo vertinimu, dalis žmonių, kurie iki šiol naudojosi viešuoju transportu, dviračiais ar ėjo pėsčiomis, gavę finansinę paskatą gali persėsti į nuosavą automobilį. Tokiu atveju bendras judėjimas taptų mažiau tvarus, net jei pats automobilis būtų elektrinis.

    Kita problema – priklausomybė nuo automobilio ir eismo srautai: subsidija keičia technologiją, tačiau nebūtinai mažina automobilių skaičių keliuose ar spūstis. Profesorius pabrėžia, kad energetinė transformacija neturėtų apsiriboti vien vidaus degimo variklių keitimu į elektrinius.

    Įkrovimo kaštai ir rizika, kad kainas „prisitaikys“ rinka

    Dar vienas iššūkis – elektromobilio naudojimo kasdienybė mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms. Net ir gavus didelę pirkimo subsidiją, ne visi turi garažą ar galimybę įsirengti privatų įkrovimo tašką, todėl tektų remtis viešuoju tinklu.

    António Alvarenga atkreipia dėmesį, kad viešojo įkrovimo sistema gali būti sudėtinga ir ne visada skaidri kainodaros prasme: veikia daug skirtingų operatorių, naudojamos įvairios kortelės ir programėlės. Tai gali tapti finansine ir logistine našta būtent tiems, kuriems parama ir skirta.

    Jis taip pat įspėja apie riziką, kad dalį subsidijos „sugers“ rinka – prekybininkai gali koreguoti kainas pagal valstybės skiriamą sumą. Tokiu atveju reali nauda pirkėjams sumažėtų, todėl svarbus būtų kontrolės ir stebėsenos mechanizmas.

    Kinijoje pagaminti modeliai ir ES pramonės politika

    Atskira diskusija kyla dėl to, kokios kilmės elektromobiliai realiai atitiks paramos kriterijus. Pasak profesoriaus, pagal paskelbtas gaires dalis modelių, kurie patenka į schemą, yra pagaminti Kinijoje – tai kelia klausimų, kaip tokia parama dera su Europos pramonės politikos tikslais.

    Jis primena, kad Prancūzija nuo 2024 metų sausio pasirinko kitokį modelį ir taikydama aplinkos kriterijus iš subsidijų sistemos eliminavo Kinijoje pagamintus elektromobilius. Portugalijos atveju galutinės taisyklės dar derinamos, todėl, kiek ir kokie modeliai galės pretenduoti į paramą, paaiškės vėliau.

  • „Renault“ siūlo 1 tūkst. savanoriškų išėjimų, bet į gamybą ketina priimti 2 tūkst. žmonių

    Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ parengė planą, pagal kurį 1 000 techninio ir administracinio „užnugario“ darbuotojų būtų skatinami išeiti savanoriškai, o tuo pat metu į automobilių surinkimo linijas ketinama priimti 2 000 naujų žmonių.

    Kaip nurodoma, tokie sprendimai siejami su noru efektyviau išnaudoti darbo vietas ir didinti konkurencingumą, ypač rinkoje augant spaudimui iš Kinijos gamintojų.

    Numatomos priemonės apima savanoriškus išėjimus, ankstesnį išėjimą į pensiją bei kai kurių pareigybių mažinimą techniniuose ir pagalbiniuose padaliniuose. Iš viso „Renault“ Prancūzijoje dirba apie 15 000 darbuotojų.

    Pokyčiai taip pat aiškinami didesniu dirbtiniu intelektu paremtų sprendimų naudojimu finansų, personalo, tiekimo ir distribucijos srityse, dėl ko dalis ankstesnių funkcijų tampa mažiau reikalingos.

    Inžinieriams siūlo persikvalifikuoti

    Anksčiau buvo svarstoma, kad darbą galėtų palikti net iki 2 400 inžinierių, tačiau dabar jiems pasiūlytas kitas kelias – persikvalifikuoti ir dirbti gamybos linijose, kur surenkami elektromobiliai.

    Panaši galimybė turėtų būti siūloma ir darbuotojams, šiuo metu dirbantiems pagal terminuotas sutartis.

    Šie planai siejami su klientų susidomėjimu elektriniais modeliais, tarp jų – naujais R5 ir „Twingo“.

    Mokymai – šimtai tūkstančių valandų

    Dienraštis „Les Echos“ skelbia, kad „Renault“ ketina skirti dideles lėšas darbuotojų mokymams, o bendras mokymų apimties laikas gali siekti apie 500 000 valandų.

    Tekste taip pat nurodoma, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį „Renault“ Prancūzijoje pardavė 390,5 tūkst. transporto priemonių, iš kurių 25,8 proc. sudarė elektromobiliai ir iš tinklo įkraunami hibridai.

    Tuo pačiu laikotarpiu bendrovės pajamos siekė 11,6 mlrd. eurų.

  • „Tesla“ už 3 mlrd. eurų plės gamyklą Vokietijoje: „Cybercab“ gamybą planuoja nuo 2029-ųjų

    „Tesla“ už 3 mlrd. eurų plės gamyklą Vokietijoje: „Cybercab“ gamybą planuoja nuo 2029-ųjų

    „Tesla“ planuoja maždaug 3 mlrd. eurų investiciją į gamyklos netoli Berlyno plėtrą, kad joje nuo 2029 metų pradėtų gaminti autonominiams pavežėjimo paslaugų automobiliams pritaikytus „Cybercab“.

    Kaip praneša „Reuters“, bendrovė leidimų plėtrai ketina prašyti dar iki šių metų pabaigos, o statybas planuoja pradėti 2027 metų pirmoje pusėje. Skelbiama, kad tikslas – Vokietijoje pagaminti iki 1 mln. „Cybercab“ automobilių.

    Šie planai pasirodo tuo metu, kai „Tesla“ mažina įprastų, žmogaus vairuojamų modelių pasirinkimą ir vis daugiau resursų nukreipia į robotaksi bei autonominio vairavimo kryptį.

    Tokį poslinkį sustiprina pastarųjų metų sprendimai atsisakyti dalies modelių ar jų versijų, o gamybos pajėgumus perskirstyti naujiems projektams. Tai leidžia manyti, kad „Cybercab“ ambicijos bendrovei gali tapti ne tik papildomu produktu, bet ir svarbia strategijos ašimi.

    Mažėjantis modelių sąrašas

    Vienas ryškiausių pokyčių šiemet – sprendimas nutraukti „Model S“ ir „Model X“ modelių linijas. Tai buvo mažesnės apimties, senstantys produktai, tačiau jie padėdavo „Tesla“ atrodyti panašiau į tradicinį automobilių gamintoją.

    Tuo pat metu dalis gamybos erdvių, kurios anksčiau buvo siejamos su šiais modeliais, planuojamos panaudoti kitoms kryptims – įskaitant humanoidinio roboto „Optimus“ projektą.

    Artimiausiuose planuose minimas ir „Cybertruck“ pasitraukimas, nors jo sustabdymo terminas kito. Iš pradžių buvo skelbta apie gamybos uždarymą 2027 metų viduryje, vėliau gamybą nuspręsta pratęsti iki vasaros pabaigos, kad būtų įvykdyti užsakymų įsipareigojimai, bet modelio „pensija“ vis tiek numatoma.

    Pokyčių neišvengė ir itin populiarus „Model Y“: bendrovė atsisakė pigiausios visų varančiųjų ratų versijos. Norintiems dviejų variklių dabar tenka rinktis brangesnę „Premium AWD“ komplektaciją, o bazinė galinių varančiųjų ratų versija išlieka.

    Autonomijos pažadas ir reguliuotojų ribos Europoje

    „Cybercab“ idėja stipriai remiasi autonominio vairavimo galimybėmis, nes šis automobilis numatytas be įprastų rankinių valdymo priemonių. Tai reiškia, kad jo realus panaudojimas priklausys ne tik nuo technologijų, bet ir nuo leidimų jas taikyti.

    JAV reguliuotojai jau yra pradėję tyrimą, kaip „Cybercab“ atitinka federalinius saugos reikalavimus. Vien tai, kad gamyba vyktų Vokietijoje, automatiškai neišsprendžia klausimo, kur ir kokiomis sąlygomis tokie automobiliai galėtų važinėti.

    Europoje „Tesla“ autonominio vairavimo sistemos diegimas juda lėčiau. Nyderlandų reguliuotojai balandį patvirtino prižiūrimą (kai vairuotojas privalo stebėti kelią) sistemos naudojimą po daugiau nei 18 mėnesių bandymų, tačiau tolesnis diegimas priklauso nuo atskirų šalių sprendimų.

    EU masto patvirtinimas vis dar laukiamas, o „Tesla“ Europoje pervadino FSD į „Tesla Assisted Driving“ ir sugriežtino greičio nustatymus, siekdama atliepti reguliuotojų lūkesčius. Vis dėlto leidimas automobiliui be vairo ir pedalų būtų atskiras, dar sudėtingesnis žingsnis.

    Ką tai reiškia „Tesla“ strategijai

    Nors „Tesla“ tebeplanuoja ir žmogaus vairuojamus modelius – pavyzdžiui, pernai pristatytas atnaujintas „Roadster“ dabar žadamas 2028 metais – toks sportinis automobilis neišsprendžia praktinių spragų, kurias paliko prabangesnio sedano, didelio SUV ar pikapo kryptys.

    Įmonė vis dar turi stiprius ramsčius: „Model 3“ ir „Model Y“ išlieka populiarūs daugelyje rinkų, o „Semi“ gali suteikti pozicijas elektrinių vilkikų segmente. Tačiau mažėjant lengvųjų automobilių portfeliui ir kartu investuojant milijardus į robotaksi, bendrovė palieka sau mažiau atsarginių scenarijų, jei vairuotojo nereikalaujanti ateitis pasirodytų vėlesnė ar mažiau pelninga, nei tikimasi.

  • Elektrinis „baby“ Land Rover Defender ir „Range Rover GT“ į gamybą turėtų išeiti kitų metų pabaigoje

    Elektrinis „baby“ Land Rover Defender ir „Range Rover GT“ į gamybą turėtų išeiti kitų metų pabaigoje

    „Jaguar Land Rover“ (JLR) ruošia mažesnį, visiškai elektrinį „Defender“ – jo gamyba turėtų startuoti kitų metų pabaigoje, kartu su būsimu „Range Rover GT“.

    Kaip rašo „Car and Driver“, apie tai per bendrovės finansinių rezultatų aptarimą užsiminė JLR vadovas PB Balaji. Oficialus mažojo modelio pavadinimas kol kas neskelbiamas, o „Defender Sport“ variantas, kaip teigiama, nėra pageidaujamas.

    Nors techninių detalių kol kas beveik nėra, žinoma, kad elektrinis mažasis „Defender“ bus kuriamas ant tos pačios EMA (Electrified Modular Architecture) platformos, kuri numatyta ir „Range Rover GT“.

    Tai reiškia, kad abu modeliai logiškai siejami ne tik technologijomis, bet ir gamybos planu: EMA platforma sukurta elektrifikuotiems jėgos agregatams, o pati gamyba turėtų pakeisti iki šiol toje pačioje vietoje surenkamus vidaus degimo variklius turinčius modelius.

    Ką žinoma apie platformą ir gamybą

    Teigiama, kad gamykla, kurioje numatomas naujų elektromobilių surinkimas, šiuo metu gamina „Discovery Sport“ ir „Range Rover Evoque“ su vidaus degimo varikliais. JLR kryptis aiški – pamažu juos pakeisti elektriniais atitikmenimis.

    PB Balaji pasisakymai leidžia suprasti, kad 2027 metais į gamybą gali keliauti būtent mažasis „Defender“, o dėl „Range Rover GT“ masinės gamybos laiko aiškumo kol kas mažiau.

    EMA platforma, kaip nurodoma, palaiko 800 voltų architektūrą ir teoriškai gali būti pritaikyta tiek grynai elektra varomoms, tiek hibridinėms versijoms. Vis dėlto, ar „baby Defender“ bus tik elektromobilis, ar turės ir kitų jėgainių variantų, nepatvirtinta.

    Specifikacijos kol kas slepiamos

    Kaina, nuvažiuojamas atstumas ir kitos specifikacijos kol kas neatskleidžiamos. Straipsnyje keliama prielaida, kad naujieji modeliai galėtų naudoti panašią baterijų technologiją kaip „Range Rover Electric“, tačiau tai nėra patvirtinta gamintojo.

    Kol kas aišku tik tiek, kad naujasis mažesnis „Defender“ turės atitikti šio vardo reputaciją – iš jo tikimasi išlaikyti pravažumo ir „keliauk bet kur“ charakterį, net ir pereinant prie elektrinės pavaros.

    Didysis elektrinis „Defender“ – vėliau

    Taip pat pažymima, kad dabartinio pilno dydžio „Defender“ elektrinis įpėdinis nusikėlė į 2030-uosius, todėl mažasis modelis neturėtų būti painiojamas su būsimu didžiuoju „Defender“ elektromobiliu.

    Jei gamyba iš tiesų prasidės 2027 metų pabaigoje, pirmųjų serijinių automobilių rinkoje galima tikėtis netrukus po to.

  • „Renault“ Prancūzijoje mažina biuro darbuotojų skaičių ir samdo 2 tūkst. į gamybą

    Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ rengia planą, pagal kurį 1 000 techninio užnugario ir pagalbinių padalinių darbuotojų galėtų išeiti iš darbo savanoriškai, o tuo pat metu į automobilių surinkimo linijas ketinama priimti 2 000 naujų žmonių.

    Bendrovė taip siekia efektyviau išnaudoti darbo vietas ir didinti konkurencingumą. Kaip rašo dienraštis „Les Echos“, įmonei svarbu perorientuoti darbuotojų kompetencijas ten, kur jų labiausiai reikia.

    Pokyčiai daugiausia siejami su dirbtinio intelekto sprendimų diegimu finansų, žmogiškųjų išteklių, tiekimo ir platinimo grandinėse. Dėl to dalis administracinių ir užnugario funkcijų, pasak pateikiamos informacijos, tampa mažiau reikalingos arba keičiasi jų pobūdis.

    „Renault“ Prancūzijoje dirba apie 15 000 žmonių, tad numatomi pokyčiai palies reikšmingą dalį organizacijos. Kartu akcentuojama, kad įmonė nori sustiprinti gamybą, ypač ten, kur surenkami elektriniai automobiliai.

    Darbuotojus kviečia persikvalifikuoti

    Anksčiau buvo svarstoma, kad darbą galėtų palikti iki 2 400 inžinierių, tačiau dabar jiems pasiūlyta persikvalifikuoti ir dirbti gamybos linijose. Tokia kryptis rodo, kad bendrovė renkasi ne vien mažinti etatų skaičių, o dalį darbuotojų perkelti į kitus vaidmenis.

    Panašūs pasiūlymai planuojami ir laikinąsias sutartis turintiems darbuotojams. Šį sprendimą įmonė sieja su klientų susidomėjimu elektromobiliais, įskaitant naujus R5 ir „Twingo“ modelius.

    Nurodoma, kad bendrovė ketina skirti daug lėšų mokymams: darbuotojų parengimas naujoms užduotims turėtų užtrukti apie 500 000 mokymų valandų.

    Konkurencingumas ir skaičiai Prancūzijos rinkoje

    Primename, kad 2025 metų birželį „Renault“ paskelbė naują taupymo strategiją, kuri, kaip teigiama, turi padėti gerinti konkurencingumą, ypač lyginant su Kinijos gamintojais.

    Tekste taip pat pateikiami veiklos rodikliai: 2026 metų trečiąjį ketvirtį „Renault“ Prancūzijoje pardavė 390,5 tūkst. transporto priemonių, iš kurių 25,8 proc. sudarė elektromobiliai ir įkraunami hibridai.

    Nurodoma, kad to paties laikotarpio pajamos siekė 11,6 mlrd. eurų.

  • Kanada spaudžia „Stellantis“: dėl Brampton gamyklos pardavimo gali tekti grąžinti šimtus milijonų

    Kanados vyriausybė perspėja „Stellantis“, kad bendrovei gali tekti prisiimti finansinę atsakomybę, siekiančią kelis šimtus milijonų dolerių. Įtampa kilo dėl sprendimo parduoti gamyklą Brampton mieste, nors anksčiau įmonė buvo gavusi valstybės paramą.

    Kaip skelbia „Global News“, Kanados pramonės ministrė Melanie Joly teigia, kad „Stellantis“ pažeidžia sutartinius įsipareigojimus valdžiai, kanadiečiams ir – svarbiausia – darbuotojams. Ministrė pridūrė, jog tuo pat metu kiti automobilių gamintojai Ontarijuje didina užimtumą.

    Ministrės teigimu, vyriausybė turi priemonių iš bendrovės išsireikalauti atsakomybę ir ketina jomis pasinaudoti. Ji taip pat pranešė artimiausiomis savaitėmis planuojanti susitikti su „Stellantis“ vadovybe.

    Situacija jautri ir dėl skirtingai pateikiamų skaičių: pagal Kanados vyriausybės duomenis, „Stellantis“ buvo suteikta apie 220 mln. Kanados dolerių parama, o pati įmonė tvirtina federalinei vyriausybei esanti skolinga 24 mln. Kanados dolerių.

    Gamyklos pardavimas ir 30 dienų terminas

    Sandoris dėl Brampton gamyklos pardavimo buvo paskelbtas pirmadienį. Naujuoju pirkėju įvardijama Kanados šarvuotų transporto priemonių gamintoja „Roshel“.

    Vis dėlto M. Joly pripažino, kad vyriausybė negali šio sandorio tiesiogiai užblokuoti. Vietoje to Ottawa siekia priversti bendrovę laikytis anksčiau prisiimtų įsipareigojimų ir įvertinti galimas finansines pasekmes.

    Kanados visuomeninis transliuotojas CBC nurodė, kad ministrė ketvirtadienį oficialiai kreipėsi į „Stellantis Canada“ ir informavo, jog įmonė nevykdo 2022 metų susitarimo. Laiške esą nurodyta per 30 dienų įgyvendinti taisomuosius veiksmus.

    Ką „Stellantis“ buvo pažadėjusi Kanadoje

    Kanada su „Stellantis“ sieja ankstesni planai modernizuoti gamyklas ir ruoštis, be kita ko, elektromobilių gamybai. 2022 metais federalinė vyriausybė dviem „Stellantis“ gamykloms – Brampton ir Vindzore – iš viso skyrė 529 mln. Kanados dolerių.

    Pranešama, kad darbus „Stellantis“ pradėjo 2023 metais, tuomet atleisdama daugiau nei 2 tūkst. darbuotojų. Tuo pačiu bendrovė buvo įsipareigojusi neuždaryti Brampton gamyklos iki 2035 metų, nebent atsirastų nuo įmonės nepriklausančios aplinkybės.

    Tačiau 2025 metų pradžioje „Stellantis“ sustabdė darbus Brampton, o spalį paskelbė ketinanti perkelti gamybą į Jungtines Valstijas. Būtent šie sprendimai ir paskatino Kanados valdžią viešai kelti klausimą dėl įsipareigojimų vykdymo bei galimų finansinių sankcijų.

    Situaciją pakomentavo ir Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, pareiškęs, kad vyriausybė ketina priversti „Stellantis“ laikytis įsipareigojimų, o sprendimo pateikimą pavadino pačios bendrovės atsakomybe.

  • „Tesla“ kviečia išrinktus pirkėjus užsisakyti „Cybercab“ už 29 990 dolerių, bet yra sąlygų

    „Tesla“ kviečia išrinktus pirkėjus užsisakyti „Cybercab“ už 29 990 dolerių, bet yra sąlygų

    „Tesla“ pranešė pradedanti kviesti „išrinktus klientus“ užsisakyti savarankiškai važiuojantį „Cybercab“ – dvivietį automobilį be vairo ir pedalų.

    Bazinė kaina siekia 29 990 JAV dolerių, o pristatymai, anot bendrovės pateiktos užsakymo puslapio informacijos, turėtų prasidėti jau kitą mėnesį, rašo „InsideEVs“.

    Vis dėlto pirkimas turės svarbių apribojimų: „Cybercab“ veiks ne visur, o tik „palaikomose paslaugų zonose“ (supported service areas). Tai reiškia, kad reali automobilio nauda priklausys nuo to, ar savininkas gyvena teritorijoje, kur „Tesla“ leidžia šį modelį eksploatuoti autonominiu režimu.

    Dar viena sąlyga – norint, kad automobilis apskritai galėtų veikti, reikės įsigyti autonominio vairavimo prenumeratą, kuri kainuos 299 JAV dolerius per mėnesį (pirmas mėnuo įtrauktas nemokamai).

    Kas žinoma apie „Cybercab“ pardavimą

    „Tesla“ skelbia, kad pradžioje „Cybercab“ bus parduodamas ribotam pirkėjų ratui – bendrovė pati pasirenka, ką kvies pateikti užsakymą. Kol kas neaišku, kada (ir ar) prekyba bus išplėsta plačiajai visuomenei.

    Pats automobilis – dvivietis, be vairo, pedalų ir šoninių veidrodėlių. Toks dizainas yra viena iš priežasčių, kodėl „Cybercab“ startas kelia klausimų ir dėl reguliavimo.

    Bendrovė taip pat teigia, kad savininkai galės stebėti automobilį ir valdyti keliones per „Tesla“ programėlę. Vis dėlto detalės, kaip konkrečiai tai veiks skirtingose teritorijose, kol kas nėra aiškiai išdėstytos.

    Prenumerata ir ribotos zonos – ką tai reiškia pirkėjui

    299 JAV dolerių mėnesinis mokestis reiškia, kad vien už galimybę naudotis autonominiu režimu per metus tektų sumokėti apie 3 600 JAV dolerių – neskaičiuojant draudimo ar priežiūros išlaidų.

    Be to, „palaikomos zonos“ gali apriboti automobilio naudojimą tik tam tikruose miestuose ar jų dalyse. Jei „Tesla“ teritorijų neplės pakankamai sparčiai, daliai pirkėjų tokio automobilio įsigijimas gali būti mažiau prasmingas.

    Kol kas nėra aišku ir tai, ar savininkai galės savo „Cybercab“ prijungti prie „Tesla“ robotaksi parko. Toks scenarijus anksčiau buvo minėtas tarp ilgalaikių Elono Musko pažadų, tačiau šiame pranešime jis nebuvo patvirtintas.

    Reguliavimo klausimai ir neišspręstos detalės

    Prie „Cybercab“ įvedimo prisideda ir reguliaciniai neapibrėžtumai. JAV Nacionalinė kelių eismo saugumo administracija (NHTSA) yra atkreipusi dėmesį į neįprastą modelio konstrukciją ir kelia klausimų, kaip „Tesla“ nustatė atitiktį transporto priemonių saugos standartams.

    JAV federalinė valdžia leidžia įmonėms prašyti išimčių diegti reikalavimų neatitinkančias transporto priemones, tačiau tokios išimtys yra ribojamos – iki 2 500 automobilių per metus. Tekste minimas ir „Zoox“ pavyzdys, kai bendrovei suteikta išimtis komerciškai diegti 5 000 autonominių kapsulių per dvejus metus.

    „Tesla“ atveju lieka atviras klausimas, kaip greitai bus išspręsti techniniai, teisiniai ir teritorijų plėtros aspektai. Nors bendrovė autonominio vairavimo pažadus kartoja jau maždaug dešimtmetį, jų įgyvendinimo terminai ne kartą buvo nukelti.