Tag: Elektromobilių baterijos

  • „Panasonic“ ir „Sila“ susitarė dėl silicio anodo: tai priartina naujos kartos EV baterijas JAV

    „Panasonic“ ir „Sila“ susitarė dėl silicio anodo: tai priartina naujos kartos EV baterijas JAV

    Naujos kartos elektromobilių baterijos, kurios teoriškai leistų greičiau įkrauti ir nuvažiuoti toliau, JAV gali tapti realesnės dėl naujo „Panasonic“ ir „Sila Nanotechnologies“ susitarimo.

    Kaip rašo „InsideEVs“, „Sila“ pasirašė daugiametę tiekimo sutartį su „Panasonic“ ir tieks silicio-anglies (silicon-carbon) medžiagą baterijų anodams, kuri bus naudojama „Panasonic“ gamyklose JAV.

    Tokie anodai laikomi vienu svarbiausių ličio jonų baterijų technologijos patobulinimų, nes dauguma dabartinių baterijų anoduose naudoja grafitą. Silicis, bent jau teoriškai, gali „sutalpinti“ gerokai daugiau ličio.

    Didėjantis ličio kiekis anode reiškia galimybę pasiekti didesnį energijos tankį nepridedant svorio, o taip pat – greitesnį įkrovimą. Būtent šie du parametrai dažnai laikomi svarbiausiais elektromobilių pirkėjams.

    Kas keičiasi naudojant silicį

    Pagrindinė kliūtis, dėl kurios silicio anodo technologija iki šiol judėjo lėčiau, yra pati medžiagos prigimtis: silicis, įkraunant ir senstant baterijai, linkęs „brinkti“ (plėstis) dėl didesnio sugeriamo ličio kiekio, palyginti su grafitu.

    „Sila“ teigia, kad jos „Titan Silicon“ anodas šią problemą sprendžia sumažindamas bendrą plėtimąsi iki tokio lygio, kuris panašesnis į tradicinius grafitinius anodus.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad jos anodai jau naudojami kai kuriuose vartotojų elektronikos įrenginiuose, pavyzdžiui, „Whoop“ apyrankėse, tačiau dabar tikslas – gamyba mastu, reikalingu automobilių baterijoms.

    Gamybos planai – nuo 2 iki 250 GWh

    „Sila“ gamykla Vašingtone buvo užbaigta 2025 metų pabaigoje. Jos pajėgumas – apie 2 gigavatvalandės (GWh) baterijų medžiagos.

    Tokio kiekio, remiantis tekste pateiktu skaičiavimu, pakaktų maždaug 26 000 baterijų per metus, jei tipinė elektromobilio baterija yra 75 kilovatvalandžių (kWh) talpos.

    Liepos mėnesį bendrovė užsitikrino finansavimą, kad galėtų didinti gamybą iki 250 GWh pajėgumo. Jei šie planai pasiteisins, „Sila“ teigia, kad „Panasonic“ turės galimybę laikui bėgant įsigyti daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių vertės produkcijos.

    Technologija, į kurią investuoja ir automobilių gamintojai

    Silicio-anglies anodo baterijos pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio: apie jas viešai kalba ir investuoja įvairūs automobilių rinkos žaidėjai.

    Tekste minimi keli pavyzdžiai: „Mercedes-Benz“ domėjimasis technologija, „Porsche“ investicijos bei „General Motors“ planai aktyviai ją vystyti.

    Nors susitarimas su „Panasonic“ dar nereiškia, kad tokios baterijos netrukus masiškai pasieks rinką, jis rodo, kad silicio anodo sprendimai po truputį juda iš laboratorijų ir nišinių produktų į didesnio masto gamybą.

  • Tyrimas: elektromobilių vairuotojai labiausiai bijo ne baterijų, o mitų apie jas

    Tyrimas: elektromobilių vairuotojai labiausiai bijo ne baterijų, o mitų apie jas

    Elektromobilių savininkai sako, kad didžiausia kliūtis jų plitimui – ne baterijų gedimai, o gajūs mitai. 2026 metų „Global EV Driver Survey“ duomenimis, 74 proc. apklaustų vairuotojų būtent klaidingus įsitikinimus įvardijo kaip svarbiausią barjerą jų šalyje.

    Šis rodiklis aplenkė tiek kainą (49 proc.), tiek įkrovimo galimybes daugiabučiuose (47 proc.). Respondentai galėjo pasirinkti iki trijų atsakymų, todėl kliūtys tarpusavyje nėra „viena arba kita“.

    Apklausą organizavo nevyriausybinė „Global EV Alliance“ – joje dalyvavo 29 547 elektromobilių vairuotojai iš 34 šalių. Tyrimas vyko rugsėjo–spalio mėnesiais, o dalyviai buvo pritraukti per elektromobilių asociacijas, savanorius ir entuziastų bendruomenes.

    Svarbu ir tai, kad tyrimas atspindi jau elektromobilius turinčių žmonių požiūrį: jie vertino, kas, jų manymu, stabdo kitus nuo sprendimo pereiti prie elektromobilio. Tai nėra tiesioginis matavimas, kodėl potencialūs pirkėjai realiai atsisako elektromobilio.

    Didžiausias mitas – baterijos „gyvenimas“

    Dažniausiai įvardyta klaidinga nuostata susijusi su baterijos ilgaamžiškumu: ją kaip paplitusią klaidingą prielaidą nurodė 72 proc. respondentų. Tai ir tema, kuri dažniausiai pirmoji iškyla diskutuojant su skeptiškai nusiteikusiais vairuotojais.

    Antroje vietoje – teiginiai, kad elektromobiliai lengviau užsiliepsnoja (58 proc.), trečioje – baimė, kad masinis įkrovimas „užlauš“ elektros tinklą (45 proc.).

    Visgi patys elektromobilių savininkai dėl savo baterijų dažniausiai nesijaudina: 65 proc. nesutiko su teiginiu, kad jiems kelia nerimą jų automobilio baterijos tarnavimo laikas. Tik 18 proc. su tuo sutiko.

    Ką rodo realūs duomenys apie degradaciją

    Tyrime pateikiamas ir vienas konkretus pavyzdys: „Ford“ rinko baterijų būklės duomenis iš 36 000 „Mustang Mach-E“ elektromobilių. Bendrovės skaičiavimu, 2021 modelio metų automobiliai po vidutiniškai 5,2 metų ir 88 500 kilometrų buvo išlaikę 92 proc. panaudojamos baterijos talpos.

    „Ford“ taip pat nurodė, kad daugiau nei 2 000 „Mach-E“, nuvažiavusių per 161 000 kilometrų, vis dar turėjo vidutiniškai 91 proc. pradinės talpos. Akcentuojama, kad tai yra vidurkiai ir negarantuoja tokio pat rezultato kiekvienam automobiliui, tačiau jie nepritaria įsivaizdavimui, esą po kelių metų elektromobilis tampa „brangiu popieriaus svoriu“.

    Pažymima ir tai, kad talpos mažėjimas yra neišvengiamas, tačiau degradacija iki lygio, kai būtinas baterijos keitimas, pasitaiko rečiau, nei dažnai manoma.

    Gaisrų ir tinklo „kolapso“ baimė: kur slypi niuansai

    Gaisrų tema taip pat reikalauja konteksto. Straipsnyje teigiama, kad turimi tyrimai nepatvirtina įsitikinimo, jog elektromobiliai užsidega dažniau nei automobiliai su vidaus degimo varikliais, nors duomenys turi ribojimų, pavyzdžiui, skiriasi lyginamų automobilių amžius.

    Kartu pripažįstama, kad jei jau įvyksta baterijos gaisras, jį gesinti gali būti sudėtinga: tokie gaisrai gali atsinaujinti, o gelbėtojams reikalingos specialios procedūros.

    Kalbant apie elektros tinklo apkrovą, akcentuojama, jog padėti gali išmanus įkrovimas – automobiliai kraunami tada, kai elektros paklausa mažesnė. Elektromobilių daugėjimas reiškia poreikį planuoti ir modernizuoti tinklus, tačiau tai nereiškia, kad visi automobiliai privalo krautis tuo pačiu metu.

    Dar 40 proc. respondentų kaip mitą įvardijo teiginį, kad elektromobiliai nėra geresni klimatui. Čia pabrėžiama, kad vertinant taršą svarbu žiūrėti į visą automobilio gyvavimo ciklą: baterijų gamyba sukuria didesnes emisijas pradžioje, tačiau eksploatuojant elektromobiliai dažnai jas „atsveria“ mažesnėmis emisijomis kelyje, o galutinis vaizdas priklauso ir nuo to, kaip gaminama elektra.

    Nors elektromobiliai išlieka brangūs, o įkrovimas sudėtingas tiems, kurie neturi kur prisijungti namuose, tyrimo dalyviai ragina neperimti dar vienos baimės – kad po kelių metų neišvengiamai teks keisti bateriją.

  • „Tesla“ „Cybercab“ paruoštas LFP baterijoms: daugiau vietos ir mažesnė robotaksi kaina

    „Tesla“ „Cybercab“ paruoštas LFP baterijoms: daugiau vietos ir mažesnė robotaksi kaina

    „Tesla“ kuriamas robotaksi „Cybercab“ nuo pat pradžių suprojektuotas taip, kad ateityje galėtų naudoti ličio geležies fosfato (LFP) baterijas. Apie tai kalbėdamas „Munro Live“ „YouTube“ kanale užsiminė bendrovės baterijų modulių ir pakuočių mechaninės konstrukcijos inžinerijos direktorius Robertas Sumpfas.

    Pasak jo, automobilio baterijų bloke palikta nemažai laisvos vietos – tiek šalia modulių, tiek po jais. Tai leistų prisitaikyti prie mažesnio energijos tankio chemijos, kai platformai prireiks pereiti prie LFP.

    Papildomos erdvės priežastį yra komentavęs ir „Tesla“ transporto priemonių inžinerijos viceprezidentas Larsas Moravy: jo teigimu, paaiškėjo, kad „Cybercab“ gali nereikėti tiek daug baterijų, kiek iš pradžių manyta.

    Šiuo metu „Cybercab“ naudoja nikelio, mangano ir kobalto (NMC) chemiją „Tesla“ pačios kurtose 4680 tipo celėse, tačiau perėjimas prie LFP įmonei nebūtų visiškai naujas žingsnis – anksčiau bendrovė buvo pardavinėjusi ir LFP pagrindu sukurtus „Model 3“.

    Kuo skiriasi LFP ir NMC

    LFP baterijos paprastai yra pigesnės, tačiau jų energijos tankis mažesnis nei aukšto nikelio sudėčių. Tai reiškia, kad naudojant tokias baterijas to paties dydžio pakete teoriškai gali sumažėti nuvažiuojamas atstumas, jei liktų tas pats celių kiekis.

    Vis dėlto „Cybercab“ atveju palikta papildoma vieta baterijų bloke galėtų leisti sutalpinti daugiau celių ir taip bent iš dalies kompensuoti galimą nuotolio sumažėjimą. Be to, pats modelis nėra pristatomas kaip automobilis, skirtas ilgoms kelionėms.

    Robotaksi svarbiausia – patvarumas ir aptarnavimas

    LFP baterijos dažnai vertinamos dėl didesnio atsparumo šilumai ir ilgaamžiškumo per daugybę įkrovimo bei iškrovimo ciklų. Tokios savybės ypač svarbios robotaksi darbui, kai automobilis nuolat važinėja, kaupia ridą ir dažnai stoja įkrovimui.

    Vaizdo įraše „Tesla“ inžinieriai taip pat pabrėžė, kad „Cybercab“ projektuotas galvoti apie ilgaamžiškumą, remontuojamumą ir mažesnes eksploatacijos sąnaudas. Tarp minimų sprendimų – baterijų pakavimo konstrukcija, kuri, kaip teigiama, gali palengvinti modulių išėmimą ir potencialiai mažinti keitimo kaštus.

    Kodėl „Tesla“ tai gali būti svarbiausia

    Didžiausias argumentas „Tesla“ pusėje gali būti kaina: LFP baterijos yra pigesnės, todėl teoriškai galėtų sumažinti „Cybercab“ savikainą. Jei bendrovė išties sieks gaminti didelį robotaksi parką, gamybos kaštų mažinimas taps vienu kertinių veiksnių.

    Nors LFP nėra „egzotiška“ ar revoliucinė technologija, ji laikoma patikimu pasirinkimu darbo arkliukui, kuriam svarbiausia ištvermingumas ir ekonomiškumas, o ne maksimalus nuotolis.

  • Didžiausia pasaulyje ličio kasykla Australijoje: „Greenbushes“ pajėgumai siekia iki 2 mln tonų per metus

    Nors ličio rinkoje daug dėmesio sulaukia Kinija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, didžiausia pasaulyje ličio kasykla veikia Australijoje. Vakarų Australijoje esantis „Greenbushes Lithium Operations“ kompleksas laikomas vienu svarbiausių tiekimo taškų baterijų pramonei.

    Kasyklą eksploatuoja bendrovė „Talison Lithium“, o jos veikla neretai įvardijama kaip strateginė dėl didelės žaliavos koncentracijos. Dėl to „Greenbushes“ yra ne tik didelė, bet ir ekonomiškai konkurencinga, kai kalbama apie ličio gavybą iš kietųjų uolienų.

    Seniausia kasyba regione

    Gavybos istorija šioje vietovėje siekia 1888 metus, kai pradėta kasti alavas. Tai vienas seniausių Vakarų Australijos kasybos centrų, kuriame pramoninė veikla vykdyta be ilgesnių pertrūkių.

    Litis čia pradėtas išgauti gerokai vėliau, 1983 metais, kai buvo paleistas pirmasis litinių mineralų sodrinimo įrenginys. Vėliau teritorijoje pradėtas išgauti ir tantalas, plačiai naudojamas elektronikos pramonėje, jo gavyba startavo 1992 metais.

    Iki 2 mln tonų per metus

    „Greenbushes Lithium Operations“ dažnai pristatoma kaip telkinys, kuriame ličio rūdoje fiksuojamas vienas didžiausių šio elemento kiekių pasaulyje. Aukšta rūdos kokybė leidžia efektyviau gaminti ličio koncentratą ir mažinti savikainą, palyginti su dalimi kitų projektų.

    Kompleksą sudaro didelė atviro tipo kasykla ir keli perdirbimo bei sodrinimo padaliniai. Skelbiama, kad bendra gamybos infrastruktūra gali pasiekti apie 1 500 000 tonų ličio koncentrato per metus, o papildomi pajėgumai ją didina dar maždaug 500 000 tonų, todėl iš viso priartėjama prie 2 000 000 tonų per metus ribos.

    Kodėl tai svarbu baterijoms

    Litis išlieka viena pagrindinių žaliavų ličio jonų baterijoms, todėl „Greenbushes“ gamyba tiesiogiai veikia tiek elektromobilių, tiek energijos kaupimo sistemų grandinę. Dideli, stabilūs kasybos pajėgumai rinkai svarbūs ir tuo, kad mažina tiekimo sutrikimų riziką, ypač kai paklausa svyruoja.

    Australija pastaraisiais metais išlaiko lyderio pozicijas pagal ličio gavybą, o Vakarų Australija yra vienas didžiausių šio sektoriaus centrų pasaulyje. Tuo pat metu JAV ir kitos šalys siekia plėsti savo pajėgumus, tačiau „Greenbushes“ mastas išlieka orientyru visam sektoriui.

    „Bendra gamybos infrastruktūros galia siekia apie 1 500 000 tonų ličio koncentrato per metus, o papildomas padalinys gali pridėti dar 500 000 tonų“, – teigiama projekto aprašuose.

  • Buvęs „Tesla“ finansų vadovas stoja į „Redwood Materials“: laukia milijardų vertės posūkis

    Buvęs „Tesla“ finansų vadovas stoja į „Redwood Materials“: laukia milijardų vertės posūkis

    Naujas žmogus „Redwood Materials“ viršūnėje

    Elektromobilių baterijų perdirbimo ir energijos kaupimo sprendimų bendrovė „Redwood Materials“ į finansų vadovo pareigas pasikvietė buvusį „Tesla“ CFO Deepaką Ahują. Apie paskyrimą pranešta tuo metu, kai įmonė intensyvina plėtrą ir persiorientuoja į augančią energijos padalinio paklausą.

    D. Ahuja „Tesla“ finansams vadovavo dviem etapais: prisidėjo prie bendrovės kelio į viešą akcijų siūlymą ir vėliau grįžo antrai kadencijai. Prieš prisijungdamas prie „Redwood Materials“ jis dirbo „Verily Life Sciences“ ir dronų pristatymo įmonėje „Zipline“.

    Kas traukia prie „Redwood Materials“

    Naujasis finansų vadovas pabrėžė, kad sprendimą lėmė ilgametė pažintis su „Redwood Materials“ įkūrėju JB Straubeliu ir komanda, kurioje yra ne vienas buvęs „Tesla“ vadovas. Jo teigimu, tai suteikia pasitikėjimo greitai įsitraukti į veiklą ir auginti verslą.

    „JB pažįstu jau 18 metų ir jį labai gerbiu kaip lyderį, inžinierių ir mąstytoją. O tai, kad daug vadovų komandoje yra iš „Tesla“, man leidžia įžengti su didesniu patikimumu ir kurti verslą“, – sakė D. Ahuja.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į kritinių žaliavų, tokių kaip litis, kobaltas ir nikelis, svarbą pramonei ir energetikai. Tokios medžiagos būtinos ne tik baterijoms ir vartotojų elektronikai, bet ir energetikos infrastruktūrai bei gynybos sektoriui.

    Milijardinė plėtra ir restruktūrizacija

    „Redwood Materials“ įkurta 2017 metais, o pastaraisiais metais pritraukė daugiau kaip 2,3 mlrd. JAV dolerių rizikos kapitalo ir strateginių investuotojų lėšų, kas sudaro apie 2,1 mlrd. eurų. Tarp investuotojų minimos „Google“, „Nvidia“ investicijų padalinys Nventures ir „Microsoft“.

    Bendrovė taip pat yra skelbusi apie 2 mlrd. JAV dolerių paskolos įsipareigojimą iš JAV Energetikos departamento, tai yra apie 1,8 mlrd. eurų. Įmonės vertė yra perkopusi 6 mlrd. JAV dolerių ribą, arba maždaug 5,5 mlrd. eurų.

    Paskyrimas sutapo su neseniai įvykusia restruktūrizacija, per kurią „Redwood Materials“ sumažino apie 10 proc. darbuotojų, tai yra maždaug 135 žmones. Pokyčiai siejami su tikslu daugiau resursų nukreipti į energijos sprendimų kryptį ir greičiau ją auginti.

    Antro gyvenimo baterijos ir duomenų centrai

    Pradžioje „Redwood Materials“ koncentravosi į uždarą perdirbimo ciklą, kai iš naudotų elektromobilių baterijų ir gamybos atliekų išgaunamos žaliavos naujoms baterijų celėms. Dabar įmonė plečia veiklą kurdama ir diegdama energijos kaupimo sistemas, įskaitant sprendimus iš vadinamųjų antro gyvenimo baterijų.

    Didėjant duomenų centrų poreikiui JAV, energijos kaupimo sistemos tampa vis svarbesnės dėl elektros tinklų apkrovų ir atsinaujinančios energetikos nepastovumo. Tokios sistemos leidžia sukaupti energiją, pagamintą saulės ar vėjo elektrinėse, ir panaudoti ją vėliau, kai poreikis didesnis.

    „Jei neturėsime baterijų sistemų, mūsų elektros tinklas tiesiog nespės, o mes negalėsime pasiūlyti autonominių sprendimų net ir dideliems pramoniniams ar komerciniams poreikiams“, – sakė D. Ahuja.

    Įmonė yra skelbusi apie projektus, kuriuose panaudotos elektromobilių baterijos integruojamos į mikrotinklus, skirtus dideliems vartotojams. Tokie projektai tampa aktualūs ir sparčiai plečiantis DI infrastruktūrai, kuriai reikia stabilaus, prognozuojamo ir lankstaus energijos tiekimo.