Tag: Elektroninė kova

  • Lietuviška „RSI Europe“ pasirinko ne dronų lenktynes: kaip niša atnešė pelną nuo pirmų metų

    Lietuviška „RSI Europe“ pasirinko ne dronų lenktynes: kaip niša atnešė pelną nuo pirmų metų

    Šiuolaikiniuose kariniuose konfliktuose vis dažniau laimi ne vien didesnės pajėgos, o greitis: sprendimai, kuriems anksčiau prireikdavo metų, dabar turi pasiekti frontą per kelis mėnesius. To reikalauja greitai besikeičianti situacija mūšio lauke, kur naujos elektroninės kovos priemonės ir taktika gali akimirksniu „pasendinti“ įrangą.

    Lietuvoje įsikūrusi gynybos technologijų bendrovė „RSI Europe“ kuria nuotoliniu būdu valdomas sprogstamąsias sistemas ir dronų technologijas, pritaikytas greitam diegimui aktyvaus konflikto sąlygomis. Įmonės vadovas Tomas Milašauskas pasakoja, kad svarbiausia buvo pasirinkti kryptį, leidžiančią produktą paversti realiai naudojamu per mėnesius, o ne per kelerius metus.

    Nuo energetikos prie gynybos technologijų

    T. Milašausko karjera prasidėjo viešajame sektoriuje energetikos reguliavime: jis dirbo su elektros kainų nustatymu Lietuvoje ir dalyvavo europiniuose infrastruktūros projektuose, įskaitant jungtis su kaimyninėmis valstybėmis. Vėliau jis perėjo į konsultacijas, o tuomet dirbo atsinaujinančios energetikos investicijų srityje Rytų Europoje.

    Pasak vadovo, posūkį į gynybos technologijas paspartino Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą, pakeitęs tiek regiono saugumo situaciją, tiek pramonės prioritetus. Jo teigimu, sprendimas kurti produktus, galinčius padėti Ukrainai, buvo paremtas ne tik verslo logika, bet ir suvokimu, kad grėsmė tapo labai arti.

    „Kurdami tokias sistemas suprantame, kad jos galiausiai gali saugoti ir mūsų šalį, mūsų šeimas. Ta atsakomybė suteikia darbui prasmę“, – sakė Tomas Milašauskas.

    Greitis svarbiau už tobulumą

    Įmonė pradėjo nuo nuotolinio inicijavimo sistemų: tai sprendimai, leidžiantys operatoriui saugiu atstumu aktyvuoti sprogstamuosius užtaisus ar vykdyti kitas užduotis, kai tiesioginis priėjimas pavojingas. Vadovo teigimu, būtent tokia kryptis leido išvengti ilgo produktų derinimo ciklo, būdingo sudėtingoms ginkluotės platformoms.

    Per kelis mėnesius, dirbant nedidelei komandai, buvo parengti pirmieji prototipai, išbandyti su Lietuvos kariuomene, o po patobulinimų sprendimai pasiekė Ukrainą. Toks tempas, pasak T. Milašausko, atitinka realybę, kur sprendimas, kuriamas dvejus ar trejus metus, rizikuoja nebeatitikti fronto poreikių.

    „Jei nori parduoti Ukrainai, laiko langas dažniausiai yra du ar trys mėnesiai, daugiausia. Mūšio laukas nuolat keičiasi, todėl turi reaguoti greitai“, – sakė Tomas Milašauskas.

    Niša vietoje perpildytos dronų rinkos

    Vadovas teigia, kad starto metu buvo dvi akivaizdžios kryptys: kurti dronus arba fokusuotis į nuotolinio inicijavimo sprendimus. Dronų segmentas jau buvo sparčiai pildomas gamintojais ir reikalavo didesnio kapitalo, tuo metu nišinėse srityse konkurencija buvo mažesnė, o poreikis aiškus.

    Šiandien įmonės sprendimai naudojami, be kita ko, nesprogusių šaudmenų neutralizavimo darbuose. Tokiose situacijose itin svarbus operatoriaus saugumas ir ryšio patikimumas, nes darbai dažnai vyksta užminuotose teritorijose ir aplinkoje, kur signalai gali būti slopinami.

    Įmonė taip pat vysto radijo ryšio sprendimus, paremtus mažos energijos, ilgo nuotolio technologijomis, ir dirba su autonominiais bei pusiau autonominiais dronais, pritaikytais veikti esant intensyviai elektroninei kovai. Tokiose sąlygose išryškėja ne vien pačios platformos, bet ir ryšio, atsparumo trikdymui bei greito atnaujinimo svarba.

    Pelningumas nuo pirmų metų ir augimo kliūtys

    Anot T. Milašausko, bendrovė startavo nuo maždaug 40 000 eurų asmeninės paskolos ir pasirinko augti be didelio išorinio kapitalo spaudimo. Pirmaisiais veiklos metais įmonė sugeneravo apie 170 000 eurų pajamų ir, pasak vadovo, dirbo pelningai nuo pat pradžių.

    Vis dėlto augant išryškėja logistikos ir diegimo iššūkiai: eksportuojant įrangą, pristatymas ir koordinavimas gali užtrukti ilgiau nei vietiniams Ukrainos tiekėjams. Dėl to įmonė palaiko vietines komandas Ukrainoje, kad greičiau gautų grįžtamąjį ryšį ir galėtų adaptuoti sprendimus realioms sąlygoms.

    Žvelgdamas į platesnes tendencijas, vadovas pabrėžia, kad gynybos pirkimai dronų ir susijusių sistemų srityje vis labiau krypsta ne į vieną standartizuotą platformą, o į skirtingų sprendimų derinius. Tai skatina rinkos fragmentaciją, bet kartu ir konsolidaciją, kai stipresni žaidėjai perka mažesnius arba kuria uždaras ekosistemas.

  • Indijoje išbandytas „Hoverit“ kovinis dronas: Divyastra Mk-2 kyla iš automobilio ir skrenda 2 000 km

    Indijoje išbandytas „Hoverit“ kovinis dronas: Divyastra Mk-2 kyla iš automobilio ir skrenda 2 000 km

    Indijos dronų gamintojas „Hoverit“ pranešė užbaigęs svarbų naujo kovinio bepiločio Divyastra Mk-2 bandymų etapą. Pasak bendrovės, aparatas sėkmingai išbandė startą nuo civilinio automobilio, o tai reikšmingai priartina sistemą prie praktinio panaudojimo.

    Tokio tipo sprendimas reiškia, kad dronui nereikia aerodromo ar stacionarios paleidimo infrastruktūros. Pakanka specialiai pritaikyto automobilio ir tinkamos atviros vietos, todėl paleidimo vietą galima greitai keisti, o parengimas tampa sunkiau prognozuojamas.

    Kas yra Divyastra Mk-2

    Divyastra Mk-2 priskiriamas ilgo nuotolio klajojančiajai amunicijai, kuri iš esmės sujungia drono ir valdomo smogiamojo ginklo savybes. Šios klasės platformos pastaraisiais metais plačiai aptariamos dėl jų naudojimo šiuolaikiniuose kariniuose konfliktuose.

    Gamintojo pateikiami duomenys rodo, kad dronas gali gabenti 50–100 kilogramų kovinę galvutę. Nurodomas veikimo nuotolis siekia nuo 1 500 iki 2 000 kilometrų, todėl toks aparatas būtų pritaikomas smūgiams dideliais atstumais.

    Greitis ir paleidimo mobilumas

    „Hoverit“ teigia, kad Divyastra Mk-2 kreiserinis greitis yra apie 180 kilometrų per valandą. Atakos fazėje dronas, pasak gamintojo, gali įsibėgėti iki maždaug 400 kilometrų per valandą, taip trumpindamas laiką, per kurį į taikinį gali sureaguoti oro gynyba.

    Galimybė startuoti nuo transporto priemonės laikoma vienu svarbiausių konstrukcinių laimėjimų. Mobilus paleidimas mažina priklausomybę nuo konkrečių bazių ir didina išgyvenamumą, nes priešui sudėtingiau iš anksto aptikti ir sunaikinti sistemą dar prieš pakilimą.

    Atsparumas trukdymui ir koordinavimas

    Bendrovė taip pat nurodo įdiegusi vadinamosios spiečiaus logikos elementus, kurie leidžia koordinuoti kelių dronų veiksmus. Tokia sąveika ypač aktuali situacijose, kai gynyba bando perimti ar išsklaidyti pavienius taikinius, o ataka organizuojama iš kelių krypčių.

    Be to, minima šifruota valdymo ryšio sistema ir atsparumas GPS trukdymui. Elektroninė kova, įskaitant navigacijos signalų slopinimą ir ryšio trikdymą, pastaraisiais metais tapo viena pagrindinių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti bepiločių efektyvumą.

    „Hoverit“ pabrėžia, kad platforma gali atlikti ne tik smogiamąsias, bet ir žvalgybines užduotis. Tai reikštų, kad tas pats aparatas galėtų rinkti informaciją apie taikinius arba būti panaudotas preciziniam smūgiui, priklausomai nuo misijos poreikio.

    Kitas planuojamas žingsnis, pasak gamintojo, yra starto bandymai naudojant raketinius greitintuvus. Tokia schema paprastai dar labiau praplečia paleidimo scenarijus ir leidžia efektyviau startuoti iš riboto ilgio aikštelių ar sudėtingesnėmis sąlygomis.

  • Nuo žaidimų iki karo technologijų: ką rašo Mateusz Łysoń ir kodėl jo tekstus skaito nuo 2016 metų

    Nuo žaidimų iki karo technologijų: ką rašo Mateusz Łysoń ir kodėl jo tekstus skaito nuo 2016 metų

    Mateusz Łysoń – autorius, rašantis nuo 2016 metais ir apimantis neįprastai platų temų spektrą – nuo vaizdo žaidimų iki naujųjų technologijų bei modernių ginkluotės sistemų. Tokia kryptis rodo retą derinį: gebėjimą paprastai paaiškinti sudėtingus techninius dalykus ir kartu išlaikyti pasakojimo ritmą, kurio tikisi naujienų portalo skaitytojas.

    Nors jo tematika svyruoja tarp pramogų ir rimtų saugumo klausimų, bendras vardiklis išlieka tas pats – aktualumas ir praktinė vertė. Žaidimų industrijoje tai dažnai reiškia ne tik apžvalgas, bet ir platesnį kontekstą apie rinkos pokyčius, platformų strategijas ar DI įrankių įtaką kūrėjams.

    Rašydamas apie karo technologijas, jis neišvengiamai patenka į sritį, kur ypač svarbus faktų tikrinimas, šaltinių patikimumas ir atsargus formuluočių parinkimas. Pastaraisiais metais šioje temoje daug dėmesio skiriama bepiločiams, elektroninei kovai, palydovinei žvalgybai ir DI sprendimams, kurie keičia tiek mūšio lauko taktiką, tiek informacinio karo mastą.

    Be žurnalistikos, Mateusz Łysoń kuria žaidimus ir yra išleidęs fantastinę knygą Powrót do Korzeni. Kūrybinė patirtis dažnai suteikia papildomą kampą – autorius geriau mato, kaip gimsta mechanikos, istorijos, dizaino sprendimai ir kokių kompromisų reikalauja reali gamyba.

    Tekste taip pat akcentuojama kryptis į turinį apie gyvenimo kokybę ir kasdienius pasirinkimus, kurie turi apčiuopiamą poveikį savijautai. Toks fokusas dera su šiuolaikine skaitytojų paklausa: žmonės ieško ne tik naujienų, bet ir paaiškinimų, kaip tendencijos technologijose, sveikatoje, namuose ar santykiuose gali būti pritaikomos praktiškai.