CP v2

Tag: Elektroninė kova

  • Rusų „Shahed“ dronai užsiaugino ūsus: ekspertai paaiškino, kokią mirtiną spąstą ruošia

    Rusų „Shahed“ dronai užsiaugino ūsus: ekspertai paaiškino, kokią mirtiną spąstą ruošia

    Ukrainoje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti Rusijos naudojamas „Shahed“ tipo smogiamasis dronas su neįprasta modifikacija: iš priekio kyšo keli metaliniai strypai, primenantys ūsus. Ukrainos savanoris ir aktyvistas Serhijus Sternenka įspėjo, kad tokia konstrukcija gali būti skirta atakoms prieš elektros perdavimo linijas.

    Jo vertinimu, metaliniai strypai gali padėti dronui detonuoti kovinę galvutę vos palietus laidą ar kitą ploną kliūtį. Tokie taikiniai kaip aukštos įtampos linijos paprastai yra sudėtingi įprastiems smūginiams sprogdikliams, kurie efektyviausiai suveikia atsitrenkus į kietą paviršių.

    Ukrainos dronų ir elektroninės kovos specialistas Serhijus Beskrestnovas, žinomas slapyvardžiu „Flash“, pateikė paprastesnį paaiškinimą. Pasak jo, tai greičiausiai nėra joks pažangus taikymo ar navigacijos elementas, o mechaninis detonatorius.

    „Viduje esą yra metalinis vamzdelis ir strypas: kliūčiai palietus konstrukciją, užsidaro elektros grandinė ir suveikia kovinė galvutė, net jei nebuvo stipraus smūgio“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.

    Toks sprendimas, anot jo, logiškas būtent prieš energijos infrastruktūrą. Dronui užkliuvus už laido ar atramos konstrukcijos, įprastas sprogdiklis gali nesuveikti, o aparatas gali tiesiog nuslysti, perskristi arba nukristi nepadarydamas kritinės žalos.

    „Flash“ taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną kryptį, rodančią didėjantį dėmesį infrastruktūros ardymui. Jis teigė, kad Rusijos pajėgos rugsėjo 30 dieną pirmą kartą galėjo panaudoti reaktyviniu varikliu varomą droną su specializuota KRSN tipo kovine galvute, skirta ardyti plienines konstrukcijas.

    Pasak jo, tokio tipo užtaisas suformuotas taip, kad sprogimo energija būtų koncentruojama į pjovimą, o ne į kuo platesnę sprogimo bangą. Tai ypač pavojinga objektams, kurių silpnoji vieta yra metalo elementai, pavyzdžiui, aukštos įtampos linijų atramos ar tiltų konstrukcinės dalys.

    Šie pranešimai sutampa su viešai skelbiamu Ukrainos institucijų ir tarptautinių organizacijų vertinimu, kad Rusija ir toliau siekia paveikti Ukrainos energetikos sistemą, ypač šaltuoju sezonu. Dronai šiai taktikai tinka dėl masinio naudojimo, o taikinių spektras plečiamas nuo transformatorių ir pastočių iki smulkesnių, bet strategiškai svarbių elementų.

    Ekspertų vertinimu, smūgiai į perdavimo linijas ir atramas gali sukelti grandinines pasekmes: atsijungimus, apkrovų perskirstymą, remonto brigadų apkrovą ir ilgesnį tinklo nestabilumą. Kuo tikslesnės ir labiau pritaikytos dronų kovinės galvutės, tuo sunkiau gynybai užkirsti kelią ne pavieniams incidentams, o sisteminiam elektros tiekimo trikdymui.

  • Ukraina parodė Frodo: naujas 6×6 kovinis robotas veža 400 kg ir gali būti apginkluotas bokšteliu „Buria“

    Ukraina parodė Frodo: naujas 6×6 kovinis robotas veža 400 kg ir gali būti apginkluotas bokšteliu „Buria“

    Ukrainoje pristatytas naujas bepilotis antžeminis aparatas Frodo, kurį kuria „Frontline Robotics“. Tai modulinė 6×6 platforma, skirta veikti sudėtingame reljefe ir mažinti karių riziką gabenant krovinius ar vykdant užduotis priekinėse linijose.

    Frodo naudoja šešis nepriklausomus elektrinius variklius ir adaptyvią nepriklausomą pakabą. Gamintojas nurodo, kad prošvaisą galima reguliuoti nuo 170 iki 330 milimetrų, o žemai esantis svorio centras turėtų užtikrinti stabilesnį važiavimą nelygioje vietovėje.

    Platformoje pritaikyti beoriai ratai, o konstrukcija suprojektuota taip, kad išlaikytų mobilumą net praradus ratą ar pažeidus vieną iš akumuliatoriaus modulių. Toks atsparumas laikomas esminiu pranašumu karo sąlygomis, kai technika dažnai nukenčia nuo skeveldrų ir smulkių pažeidimų.

    Didžiausias Frodo greitis siekia iki 40 kilometrų per valandą, tačiau gabenant krovinį rekomenduojamas apie 30 kilometrų per valandą. Oficialiai deklaruojamas nuotolis ant kietos dangos siekia iki 150 kilometrų, o važiuojant bekelėje su rekomenduojama apkrova gali mažėti iki maždaug 90 kilometrų.

    Gamintojo duomenimis, Frodo gali pervežti iki 400 kilogramų krovinį, nors efektyviai rekomenduojama apkrova įvardijama apie 200 kilogramų. Robotas turi du greitai keičiamus akumuliatorius, o jų pakeitimas, teigiama, vienam žmogui gali užtrukti apie 2 minutes.

    Ryšiui gali būti naudojami keli kanalai, įskaitant „Starlink“ ir ELRS, o papildomai gali būti siūlomi LTE, „Silvus“ ar „TBS“ sprendimai. Tokia įvairovė svarbi dėl elektroninės kovos, nes fronte ryšio trikdymas yra viena dažniausių grėsmių nuotoliniu būdu valdomoms sistemoms.

    Frodo kūrėjai pabrėžia moduliškumą: platforma gali būti pritaikyta ne tik logistikai ar sužeistųjų evakuacijai, bet ir ginkluotės integracijai. Skelbiama, kad ją galima sujungti su nuotoliniu būdu valdomu bokšteliu „Buria“, kuris suderinamas ir su sunkesne ginkluote, o valdymui numatytas stabilizavimas ir ugnies valdymo sistema su balistiniu skaičiuotuvu.

    „Frontline Robotics“ šį projektą pristato kaip platesnės robotizacijos krypties dalį, kurią skatina dronų karo patirtis Ukrainoje. Bendrovė vysto ir bepilotes oro platformas, o antžeminiai robotai vis dažniau vertinami kaip kitas žingsnis siekiant perkelti pavojingiausias užduotis nuo žmonių prie nuotoliniu būdu valdomų ar dalinai autonominių sistemų.

    Pastaraisiais metais antžeminių bepiločių vaidmuo konflikte auga dėl kelių priežasčių: jie gali gabenti amuniciją ir atsargas, padėti ištraukti sužeistuosius, veikti žvalgyboje, o kai kuriais atvejais tapti ginkluota platforma. Kartu didžiausiais iššūkiais išlieka ryšio patikimumas, atsparumas elektroninei kovai, baterijų logistika ir gebėjimas veikti realiomis, nuolat besikeičiančiomis fronto sąlygomis.

  • Rusija taikosi į „Starlink“: paviešino planus, o NATO teritorijoje fiksuojami įtartini incidentai

    Rusija taikosi į „Starlink“: paviešino planus, o NATO teritorijoje fiksuojami įtartini incidentai

    Rusijos viešojoje erdvėje vis dažniau skamba raginimai įvairiomis priemonėmis sutrikdyti ar net sunaikinti palydovinį internetą „Starlink“, kuris tapo vienu svarbiausių Ukrainos ryšio kanalų. Ekspertai pabrėžia, kad tokie planai realiai reikštų bandymą silpninti ne tik Ukrainos gynybą, bet ir jos partnerių infrastruktūrą.

    „Starlink“ ryšys fronte naudojamas ne vien baziniam bendravimui. Jis siejamas su vienetų koordinavimu, situacijos vaizdo perdavimu ir operaciniu duomenų apsikeitimu, todėl plataus masto trikdžiai galėtų turėti tiesioginį poveikį mūšio lauko efektyvumui.

    Kas siūloma Rusijos planuose

    Ukrainos gynybos tematiką nagrinėjantys šaltiniai skelbė apie Rusijos veikėjų viešai aptarinėjamą idėją veikti keliais lygiais: nuo ryšio trikdymo iki smūgių antžeminei infrastruktūrai ir bandymų paveikti pačią palydovų grupuotę. Toks požiūris rodo, kad taikiniu laikoma ne viena grandis, o visas ryšio ekosistemos tinklas.

    Minimos elektroninės kovos priemonės, skirtos slopinti terminalų signalą ir trikdyti ryšį didesnėse teritorijose. Kartu kalbama ir apie kitas priemones, kurios teoriškai galėtų būti nukreiptos prieš žemos orbitos palydovus, nors praktinis tokių veiksmų mastas ir efektyvumas kelia daug klausimų.

    Viešose diskusijose taip pat figūruoja kraštutiniai scenarijai, įskaitant kosmose sukeliamus didelio masto trikdžius. Saugumo analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie veiksmai sukeltų plataus poveikio pasekmes ir paliestų ne vieną valstybę, todėl būtų itin eskaluojantys ir tarptautiniu mastu rizikingi.

    Antžeminė infrastruktūra tampa silpnąja grandimi

    Ryšio sistemų atsparumas priklauso ne tik nuo palydovų, bet ir nuo antžeminių mazgų, duomenų perdavimo linijų bei elektros tiekimo. Dėl to dalis grėsmių gali būti nukreipta į lengviau pasiekiamus taikinius, kurie nereikalauja sudėtingų technologinių sprendimų.

    Straipsniuose, kuriuose aptariami galimi išpuoliai prieš „Starlink“ ekosistemą, akcentuojama ir NATO šalių vaidmuo užtikrinant ryšio grandines. Tokiose diskusijose ypač pabrėžiama, kad net pavieniai incidentai prie infrastruktūros objektų gali būti vertinami kaip platesnės spaudimo strategijos dalis.

    Ką tai reiškia regiono saugumui

    Pastarųjų metų karinė praktika rodo, kad elektroninė kova ir ryšio trikdymas tampa nuolatine modernių konfliktų dalimi. „Starlink“ atveju kalbama apie sistemą, kuri sukurta kaip didelė, greitai papildoma palydovų konsteliacija, todėl visiškas jos išjungimas būtų sudėtingas, tačiau lokalūs trikdžiai yra realesnis scenarijus.

    Analitikai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tada, kai informaciniai pareiškimai apie taikinius sutampa su bandymais tikrinti infrastruktūros pažeidžiamumą. Todėl regiono valstybėms svarbu stiprinti kritinių objektų apsaugą, ryšio maršrutų dubliavimą ir greitą incidentų tyrimą, kad būtų mažinama galimų atakų kaina ir poveikis.

  • RAF perspėja: Rusija gali išjungti GPS, o pasekmės britams būtų katastrofiškos

    RAF perspėja: Rusija gali išjungti GPS, o pasekmės britams būtų katastrofiškos

    Jungtinė Karalystė įspėja, kad kosmosas vis labiau tampa atviros konkurencijos ir grėsmių erdve. Karališkųjų oro pajėgų (RAF) Oro štabo vadas seras Harvas Smythas Londone vykusioje kosmoso galios konferencijoje teigė, jog Rusijos veiksmai kelia beprecedentį pavojų palydovinei navigacijai ir su ja susijusioms paslaugoms.

    Pasak RAF, vis dažniau fiksuojami navigacijos signalų trikdžiai ir provokuojantys palydovų manevrai. Tokie incidentai svarbūs ne tik kariuomenei, nes GPS ir kitos pasaulinės navigacijos sistemos naudojamos kasdienėms paslaugoms nuo kelių eismo iki aviacijos, finansų ir gelbėjimo tarnybų.

    Kosmosas – nauja konflikto erdvė

    RAF vadovas pabrėžė, kad kosmosas šiandien tampa lygiaverte karo veiksmų sritimi greta sausumos, jūros ir oro. Jo teigimu, kai kurie priešiškų valstybių veiksmai pažeidžia atsakingo elgesio kosmose normas ir didina netyčinės eskalacijos riziką.

    „Matome vis daugiau neatsakingų ir provokuojančių mūsų priešininkų veiksmų, kurie akivaizdžiai laužo atsakingo elgesio kosmose normas“, – sakė Harvas Smythas.

    Neįprasti palydovų manevrai ir GPS trikdžiai

    Gegužę Jungtinės Karalystės tarnybos stebėjo penkių Rusijos karinių palydovų manevrus, kai jie priartėjo prie dviejų Suomijos komercinių palydovų. Kalbama apie „ICEYE“ operatoriaus radarinius Žemės stebėjimo palydovus, kurių duomenys, kaip viešai skelbta, naudojami ir žvalgybiniams tikslams, įskaitant paramą Ukrainai.

    Po mėnesio patvirtinta, kad su Rusija siejama palydovų konfigūracija prisidėjo prie GPS signalų trikdžių Europoje, Grenlandijoje ir Kanadoje. Oficialiai nurodoma, kad nuo 2019 metų tokių trikdžių epizodai iš viso tęsėsi mažiausiai 75 dienas.

    Kiek kainuotų rimtas GPS sutrikimas?

    RAF argumentuoja, kad rimtas GPS sutrikimas reikštų ne tik nepatogumus vairuotojams. Laiko sinchronizavimas, kurį užtikrina palydovinės sistemos, yra svarbus ir finansinėms operacijoms, ryšių tinklams, logistikai, kritinei infrastruktūrai.

    Remiantis britų vertinimais, didelio masto GPS sutrikimai Jungtinės Karalystės ekonomikai galėtų kainuoti apie 1 600 000 000 eurų per dieną. Taip pat pabrėžiama, kad nuo kosmoso paslaugų priklausoma reikšminga ekonomikos dalis, nes jos „paremia“ ryšį, navigaciją, žvalgybą ir tikslaus laiko paslaugas.

    „Kosmosas nebėra tik parama iš šalies. Tai tiesioginės konkurencijos sritis, kurioje mūsų pranašumas gali būti laimėtas arba prarastas“, – sakė Harvas Smythas.

    Reaguodama į grėsmes RAF paskelbė kurianti No. III Space Effects Squadron – pirmąjį padalinį, skirtą gynybinėms ir puolamosioms veikloms orbitoje. Jo užduotys apimtų priešininko pajėgumų trikdymą ir britų interesų apsaugą kosmose.

    Jungtinė Karalystė taip pat planuoja iki 2030 metų didinti investicijas į palydovinį ryšį, kosmoso stebėseną ir naujas technologijas. Kartu akcentuojama, kad Londonas nenori karo kosmose ir deklaruoja atsisakantis destruktyvių antisatelitinių ginklų bandymų, tačiau tuo pat metu stiprina pasirengimą elektroninės kovos ir kitoms kosminėms operacijoms.

  • JAV tyliai kelia apsaugą Artimuosiuose Rytuose: nauji anti­dronų skydai siunčia signalą Iranui

    JAV tyliai kelia apsaugą Artimuosiuose Rytuose: nauji anti­dronų skydai siunčia signalą Iranui

    JAV jūrų pėstininkai Artimuosiuose Rytuose dislokavo mobilią priešdroninę sistemą L-MADIS, skirtą mažo aukščio grėsmėms aptikti ir neutralizuoti. Ši priemonė diegiama JAV Centrinės vadavietės atsakomybės zonoje, kur dronų atakų rizika pastaraisiais metais tapo viena didžiausių.

    Sistema sukurta taip, kad apsauga neapsiribotų stacionariomis bazėmis. L-MADIS gali būti perkeliamas kartu su manevruojančiais padaliniais ir greitai suformuoti lokalią gynybos zoną ten, kur jos reikia čia ir dabar.

    Kas yra L-MADIS ir kaip veikia?

    Naujausiose JAV gynybos viešinimo platformos DVIDS nuotraukose matyti, kaip kariai konfigūruoja L-MADIS jutiklius, radarą ir elektroninės kovos įrangą. Sistemos esmė yra sujungti aptikimą, valdymą ir poveikį į vieną mobilų sprendimą.

    Jūrų pėstininkų korpusas L-MADIS apibūdina kaip dviejų ultralengvų taktinių transporto priemonių kompleksą, kurį aptarnauja keturi operatoriai. Viena transporto priemonė skirta vadovavimui ir kontrolei, kita vykdo elektroninio poveikio veiksmus prieš bepilotes sistemas.

    Kodėl tai svarbu regione?

    Operatorių užduotis yra aptikti, sekti, identifikuoti ir neutralizuoti taikinius, sutrumpinant sprendimų grandinę iki mažos, mobilios komandos. L-MADIS leidžia derinti aktyvų ir pasyvų aptikimą, veikti elektromagnetinėje erdvėje ir, prireikus, panaudoti ginkluotę prieš taikinius ore.

    Tokia architektūra ypač aktuali ten, kur atakoms dažnai pasitelkiami pigesni, masiškai naudojami dronai, o grėsmės pobūdis kinta greitai. Mobilūs sprendimai mažina priklausomybę nuo vienos vietos oro gynybos ir sudaro sąlygas saugiau veikti išskaidytomis pajėgomis.

    Signalas Iranui ir nauja tendencija

    JAV kariuomenė regione pastaruoju metu nuosekliai stiprina priešdronines priemones, nes UAS tapo pagrindiniu žvalgybos, taikinių paieškos ir smūgių įrankiu. Dronų keliamą riziką didina tai, kad jie gali skristi žemai, būti sunkiau pastebimi ir būti naudojami bangomis.

    „Mobilumas tampa tokia pat svarbia gynybos savybe kaip ir ugnies galia“, – pabrėžia JAV jūrų pėstininkų korpuso komunikacijoje aprašoma L-MADIS koncepcija.

    Praktikoje tai reiškia, kad gynybos zona vis dažniau juda kartu su saugoma formacija. Tokia kryptis laikoma atsaku į regione išaugusią dronų panaudojimo taktiką ir įtampą, kurioje Vašingtonas siunčia aiškų signalą, kad savo pajėgų saugumą stiprins ne tik bazėse, bet ir operacijų maršrutuose.

  • Rusų T-90 pralaužė gynybą: ukrainiečių dronai smigo dešimtimis, bet nepadėjo

    Rusų T-90 pralaužė gynybą: ukrainiečių dronai smigo dešimtimis, bet nepadėjo

    Pranešimai iš Donbaso fronto

    Rusijos šaltiniai skelbia, kad Donecko kryptimi įvykdytame puolime T-90 serijos tankai esą pralaužė ukrainiečių gynybines linijas ir atvėrė kelią lengvesnei technikai. Minimas 228-asis gvardijos mechanizuotųjų šaulių pulkas, priklausantis 90-ajai gvardijos tankų divizijai.

    Tokios žinutės vertintinos atsargiai, nes mūšio lauko informacija dažnai naudojama propagandai ir ne visada gali būti nepriklausomai patvirtinta. Vis dėlto pats epizodas atspindi platesnę tendenciją, kai abi pusės ieško būdų prisitaikyti prie dronų dominavimo.

    Tankas, kuris atlaikė dronų atakas

    Pasakojime išskiriamas T-90M, kuris, kaip teigiama, vadovavo atakai ir esą prasiveržė iki 12 kilometrų per intensyviai kontroliuojamą zoną. Nurodoma, kad į tanką galėjo pataikyti apie 40 dronų, tačiau jis kurį laiką išliko kovinis.

    Teigiama, kad tanką gelbėjo šarvai ir papildomi priešdroniniai patobulinimai, tačiau nuolatinė ugnis vis tiek sukėlė kritinių gedimų. Pasak aprašymo, buvo apgadintos stebėjimo priemonės, pabūklo mazgai, ugnies valdymas ir ventiliacija, o galiausiai įgula paliko sustojusį tanką.

    Kodėl dronai ne visada sustabdo šarvuotį

    Ukrainos ir Rusijos kare dronai tapo viena svarbiausių priemonių žvalgybai ir smūgiams, tačiau jie nėra universalus atsakymas į šarvuotą techniką. Šarvuotis gali išlikti pavojingas, jei turi papildomą apsaugą, veikia su pėstininkais ir artilerija, o dronų operatoriams trukdo elektroninė kova.

    Didelę reikšmę turi ir tai, kiek laiko tankas išsilaiko aktyvus mūšyje. Net jei galiausiai jis imobilizuojamas, keliolika ar keliasdešimt minučių išlaikytas spaudimas gali būti pakankamas pralaužti pozicijas, išprovokuoti atsitraukimą ar priversti gynėjus atskleisti ugnies taškus.

    Apsaugos sistemos ir galimos puolimo užuominos

    Tekste pabrėžiama, kad šis pralaužimas esą įvyko be aktyvios apsaugos sistemų „Arena-M“, kurios rusų technikoje pastaruoju metu minimos vis dažniau. Aktyvios apsaugos sistemos teoriškai skirtos numušti artėjančius sviedinius ar raketas, tačiau reali jų veikimo sėkmė priklauso nuo taktikos ir konkrečių grėsmių.

    Taip pat cituojami teiginiai, kad Rusija gali ruoštis didesnio masto šarvuotos technikos puolimui rudenį Donecko srityje, įvardijant Dobropolio kryptį. Jei tokios operacijos vyktų, jos tikėtina remtųsi ne vien tankais, bet ir elektronine kova, artilerija, dronų masiniu naudojimu bei oro žvalgyba.

    Šis atvejis rodo, kad fronte tęsiasi technologijų ir kontrtechnologijų lenktynės: dronų vaidmuo auga, tačiau kartu tobulinamos ir priemonės jų efektyvumui mažinti. Dėl to sunkioji šarvuota technika, nepaisant didelių nuostolių, kol kas nepraranda reikšmės kaip priemonė pramušti gynybą ir išlaikyti tempą.

  • „Lockheed Martin“ didina tempą: Vectis prototipų penki, o DI „sparnininkas“ žada lūžį kare

    „Lockheed Martin“ didina tempą: Vectis prototipų penki, o DI „sparnininkas“ žada lūžį kare

    JAV gynybos pramonės milžinė „Lockheed Martin“ paskelbė spartinanti programą „Vectis“: vietoje vieno kuriamo prototipo dabar vystomi penki. Projektą įgyvendina kompanijos pažangiųjų projektų padalinys Skunk Works, o pats „Vectis“ priskiriamas Collaborative Combat Aircraft (CCA) krypčiai, kai bepilotės platformos veikia kartu su pilotuojamais naikintuvais.

    CCA koncepcija pastaraisiais metais laikoma viena svarbiausių oro pajėgų modernizavimo krypčių, nes ji siekia pigesnėmis ir greičiau pagaminamomis platformomis papildyti brangius, riboto skaičiaus pilotuojamus orlaivius. Tokie „lojalūs sparnininkai“ turėtų perimti rizikingesnes užduotis, mažinti pilotų apkrovą ir didinti misijų mastelį, kai vienas pilotas koordinuoja kelias platformas.

    Kam skirtas „Vectis“?

    Skelbiama, kad „Vectis“ būtų pritaikytas tiksliems smūgiams, elektroninei kovai, žvalgybai, taikinių nustatymui ir misijoms oras–oras. Pabrėžiama, jog orlaivis galėtų veikti savarankiškai arba kaip piloto valdomas „sparnininkas“, o tai reiškia, kad DI autonomija būtų derinama su žmogaus sprendimų kontrole.

    Gamintojo pateikiami matmenys rodo gana didelę platformą: apie 10,4 metro ilgis ir 11,6 metro sparnų mojis. Beuodegė aerodinaminė schema paprastai siejama su mažesne oro varža ir potencialiai geresniu nuotoliu, o viršutinėje fiuzeliažo dalyje įleistas oro įsiurbimas turėtų mažinti šiukšlių ar dulkių įsiurbimo riziką, kai veikiama nuo mažiau paruoštų takų.

    Valdymas per „planšetę“ ir misijų koordinavimas

    „Lockheed Martin“ nurodo, kad autonomija nereiškia visiško žmogaus „išėmimo“ iš grandinės: pilotas turėtų galėti valdyti „Vectis“ per sąsają, primenančią planšetę, o valdymas būtų galimas ir iš antžeminės stoties. Tokia logika atitinka platesnę Vakarų valstybių tendenciją autonomines sistemas diegti su aiškiais žmogaus sprendimo taškais, ypač kalbant apie ginkluotės panaudojimą.

    Veiksmų koordinavimui įvardijama MDCX platforma, kuri turėtų padėti valdyti kelis autonominius orlaivius bendroje misijoje. Praktikoje tai reiškia, kad ateities naikintuvo piloto darbas gali keistis iš tiesioginio manevravimo ir kovos į užduočių paskirstymą, kelių platformų valdymą bei informacijos filtravimą realiu laiku.

    Spartesnis kūrimas ir „surinkimo“ gamyba

    Kompanija taip pat demonstruoja greitesnio kūrimo ambicijas: teigiama, kad nuo pirmųjų eskizų iki bandymų vėjo tunelyje praėjo mažiau nei du mėnesiai. Be to, pristatytas pilno mastelio maketas, rodantis, kad programa pereina iš koncepcinio etapo į inžinerinį detalizavimą.

    Gamybos idėja siejama su moduliniu surinkimu, kai detalės suprojektuojamos taip, kad būtų greitai „suderinamos“ tarpusavyje, mažinant darbo valandų skaičių ir spartinant ciklą. Vis dėlto šiuo metu neskelbiama, kokia būtų „Vectis“ kaina eurais, koks variklis planuojamas ir kokią konkrečią ginkluotę platforma galėtų nešti.

    „Lockheed Martin“ nurodo tikslą pirmąjį prototipą pakelti į orą iki 2027 metų pabaigos. Jei terminai bus pasiekti, „Vectis“ gali tapti vienu iš ryškesnių pavyzdžių, kaip DI paremta autonomija ir greitesnė gamyba keičia karinės aviacijos planavimą bei pajėgumų formavimą.

  • Rusija reaguoja į dronų antpuolius: „Uralvagonzavod“ į frontą siunčia atnaujintus T-90M ir T-72B3M

    Rusija reaguoja į dronų antpuolius: „Uralvagonzavod“ į frontą siunčia atnaujintus T-90M ir T-72B3M

    Rusijos tankų gamintojas „Uralvagonzavod“ pranešė perdavęs kariuomenei dar vieną modernizuotų T-90M ir T-72B3M partiją, skirtą koviniams veiksmams Ukrainoje. Kiek konkrečiai mašinų išsiųsta ir kokiems daliniams jos bus priskirtos, bendrovė neatskleidė, tačiau paviešino vaizdo medžiagą, kurioje technika gabenama geležinkeliu.

    Gamintojo teigimu, naujausi sprendimai yra nuolatinės šarvuotosios technikos apsaugos didinimo programos dalis. Pagrindinis dėmesys skiriamas gynybai nuo dronų, kurie pastaraisiais metais tapo vienu didžiausių pavojų tankams ir kitoms šarvuotoms platformoms mūšio lauke.

    Vaizdo įrašuose matyti T-90M su papildomu apsaugos rinkiniu, kuris turėtų saugoti tanką iš skirtingų krypčių, ypač nuo atakų iš viršaus. Tokia taktika siejama su plačiu mažų FPV tipo dronų naudojimu, kai sprogmuo nukreipiamas į silpnesnes technikos vietas.

    Modernizacijos paketas, apie kurį kalba gamintojas, apima bokšto apsaugą iš pintos plieninės lyno konstrukcijos, papildomą važiuoklės elementų uždengimą ir gumines juostas, skirtas korpuso šonams. „Uralvagonzavod“ nurodo, kad šio sprendimo kūrimas truko apie dvejus metus.

    Anksčiau Rusija viešai demonstravo ir kitus bandymus didinti šarvuotos technikos atsparumą: groteles ir tinklus, turinčius apsunkinti FPV dronų priartėjimą prie šarvų, taip pat elektroninės kovos priemones, skirtas trikdyti bepiločių ryšį. Praktikoje šios priemonės dažnai diegiamos įvairiai, o jų efektyvumas priklauso nuo konkretaus mūšio scenarijaus, drono valdymo būdo ir įgulos parengimo.

    Gamintojas tikina, kad modernizacijos sprendimai kuriami remiantis informacija iš fronto, o prieš perduodant techniką kariuomenei ji testuojama. Skelbiama, kad kiekvienas tankas turi įveikti ne mažiau kaip 100 kilometrų, po to tikrinama ginkluotė, borto sistemos ir navigacija.

    T-90M laikomas pažangiausiu serijinės gamybos Rusijos tanku iš T-72 ir T-90 šeimos. Šis modelis siejamas su suvirintu bokštu, reaktyviaisiais šarvais „Relikt“ ir nuotoliniu būdu valdomu ginkluotės moduliu, leidžiančiu šaudyti neatsidengiant iš liuko.

    T-72B3M yra gerokai senesnio T-72 modernizacija, kurią Rusija naudoja kaip pigesnį ir greičiau paruošiamą sprendimą šarvuotosios technikos trūkumams užkamšyti. Karas parodė, kad net ir modernizuoti tankai dažnai tampa pažeidžiami, kai priešas plačiai naudoja žvalgybinius dronus, artileriją ir pigius smogiamuosius FPV aparatus.

    Šarvuotos technikos papildymas vyksta Rusijai patiriant didelius nuostolius. Nepriklausomas projektas Oryx, fiksuojantis tik vizualiai patvirtintus nuostolius, skelbia, kad nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija neteko daugiau kaip 4 400 pagrindinių kovos tankų, todėl lygiagrečiai didinamas naujų T-90M tiekimas ir iš sandėlių ištraukiamų senesnių mašinų modernizacija.

    Dronų keliamas spaudimas keičia visų kariaujančių šalių šarvuotosios technikos naudojimą: tankams vis dažniau reikia dangos nuo viršaus, nuolatinės elektroninės apsaugos ir glaudesnio darbo su pėstininkais bei oro erdvės stebėjimu. Ši tendencija, sprendžiant iš Rusijos skelbiamų modernizacijų, išlieka viena svarbiausių ir artimiausiu metu.

  • Muskas keičia poziciją dėl Starlink Ukrainai? Sprendimas dėl dronų smūgių Rusijoje kelia sumaištį

    Muskas keičia poziciją dėl Starlink Ukrainai? Sprendimas dėl dronų smūgių Rusijoje kelia sumaištį

    Pastarosiomis dienomis Vakarų žiniasklaidoje pasirodė prieštaringų pranešimų apie tai, ar Elonas Muskas ir jo valdoma „SpaceX“ galėtų leisti Ukrainai naudoti „Starlink“ terminalus dronuose smūgiams taikiniams Rusijos teritorijoje. Vienuose pranešimuose teigiama, kad tokia galimybė buvo svarstoma, kituose akcentuojama, jog Muskas išlieka skeptiškas ir ribojimai gali likti galioti.

    Klausimo esmė yra ne tik techninė, bet ir politinė. „Starlink“ ryšys laikomas atsparesniu elektroninei kovai nei daug alternatyvų, todėl dronams jis suteikia stabilesnį valdymą ir duomenų perdavimą, ypač trikdymo sąlygomis. Dėl to Ukrainos pusė šią technologiją vertina kaip galinčią reikšmingai keisti situaciją mūšio lauke.

    Iki šiol buvo ne kartą viešai minėta, kad „Starlink“ turi programinių ir geografinių apribojimų, kurie neleidžia terminalams veikti virš tam tikrų teritorijų arba riboja jų panaudojimą konkrečioms operacijoms. Tokie ribojimai praktiškai reiškia, kad net turint įrangą, jos panaudojimas už fronto ribų gali būti neįmanomas be tiekėjo sprendimo.

    Pranešimuose taip pat išryškėjo kompetencijų ginčas: kas iš tikrųjų turi priimti galutinį sprendimą. Viena pusė signalizuoja, kad tokio pobūdžio leidimas būtų politinis ir turėtų būti suderintas su JAV administracija, kita pusė leidžia suprasti, jog sprendimas pirmiausia priklauso pačiai „SpaceX“, kaip paslaugos tiekėjai, kuri nustato veikimo sąlygas.

    Ukrainos informacinėje erdvėje minima, kad derybos su „SpaceX“ vadovu per tarpininkus ir toliau vyksta, tačiau apčiuopiamos pažangos kol kas nėra. Tuo pat metu Kijivas šį klausimą sieja su atsaku į Rusijos raketų atakas ir galimybe greičiau identifikuoti bei atakuoti mobilias paleidimo sistemas joms judant į pozicijas.

    „Muskas siekia susitarimo šiame kare, o ne eskalacijos“, – sakė anoniminis šaltinis, cituotas Ukrainos žiniasklaidoje, pabrėždamas, kad požiūris į „Starlink“ panaudojimą Rusijos teritorijoje vertinamas kaip eskalacijos rizika.

    Platesniame kontekste ši situacija dar kartą parodo, kokią įtaką kare įgauna privačių technologijų tiekėjai, kai jų paslaugos tampa kritiškai svarbios valstybės gynybai. Kuo daugiau karinės infrastruktūros remiasi komerciniais sprendimais, tuo didesnę reikšmę įgauna tiekėjo taisyklės, politiniai signalai ir sudėtingi suderinamumo klausimai tarp vyriausybių bei įmonių.

    Kol kas nėra aiškių ženklų, kad ribojimai „Starlink“ naudojimui dronuose virš Rusijos teritorijos artimiausiu metu bus panaikinti. Viešojoje erdvėje cirkuliuojantys nutekinimai keičiasi, o galutinis sprendimas, jei jis apskritai bus priimtas, greičiausiai priklausys nuo politinių susitarimų ir rizikos vertinimo Vašingtone bei pačioje „SpaceX“.

  • GPS chaosas prie Baltijos pasiekė rekordą: Pomeranijoje signalą dusina Rusijos sistemos

    GPS chaosas prie Baltijos pasiekė rekordą: Pomeranijoje signalą dusina Rusijos sistemos

    Kas vyksta Pomeranijoje

    Lenkijos Pomeranijos regione, įskaitant Trimiestį, 2026 metais fiksuojamas rekordinis palydovinės navigacijos sutrikimų mastas. Gdansko Ryšių instituto (valstybinio tyrimų instituto) stebėsenos stoties duomenimis, vasaros piko metu ilgalaikiai trikdžiai apimdavo visas GNSS juostas iki 70 proc. mėnesio dienų.

    Nors anomalijos regione registruojamos reguliariai nuo 2024 metų sausio, nuo 2026 metų pradžios jų intensyvumas ir dažnis ryškiai šoktelėjo. Gegužę ir birželį visiškų, ilgai trunkančių sutrikimų dienos sudarė apie 70 proc., o visiškai ramių dienų buvo tik 10 proc. gegužę ir 13 proc. birželį.

    Pirmosiomis 19 2026 metų rugpjūčio dienų visiškų sutrikimų dalis siekė 63 proc., tad civilinė navigacija dažnai neveikė vidutiniškai dvi dienas iš trijų. Daliniai, vieną juostą apimantys sutrikimai vasarą taip pat buvo dažni ir kito plačiame diapazone.

    Kaip tai veikia kasdienybę

    Trikdžiai pirmiausia matomi išmaniuosiuose telefonuose: netiksliai rodoma vieta, dingsta signalas, maršrutas prarandamas arba šokinėja. Tai ypač pavojinga vairuotojams, dviratininkams ir turistams, kurie pasikliauja navigacija nepažįstamose vietovėse.

    Problemos paliečia ir miesto bei dalijimosi transporto sistemas, kurios remiasi vietos nustatymu. Dviračių, paspirtukų ar automobilių parkų geolokacija gali būti klaidinama, todėl sunkėja priemonių paieška, atsiranda ginčų dėl nuomos zonų ar maršrutų.

    Didelę riziką patiria dronų naudotojai, nes GNSS signalas yra svarbus stabilizacijai ir grįžimo funkcijoms. Netikslumai ar signalo praradimas gali reikšti ryšio sutrikimus ir kontrolės praradimą, ypač virš vandens ar urbanizuotose teritorijose.

    Kas laikoma šaltiniu ir kokia rizika transportui

    Ryšių institutas teigia, kad reiškinys turi išorinę kilmę ir siejamas su elektroninės kovos sistemų aktyvumu Baltijos jūros baseine. Ekspertai pabrėžia, kad tokie trikdžiai gali tęstis tol, kol regione vyksta operacijos, kurioms reikalinga slopinanti spinduliuotė.

    „Sutrikimai yra nuolatinio pobūdžio ir tęsis tiek, kiek regione bus vykdomos gynybinės ir operacinės užduotys, reikalaujančios slopinančių signalų“, – sakė Ryšių instituto ekspertai.

    Nepriklausomi matavimai taip pat rodo didelį mastą: bendrovė „Blue Dot Solutions“ skelbė, kad 2026 metų liepą Pomeranijos stotys fiksavo trikdžius beveik 90 valandų, daugiausia L1 juostoje, kuri ypač svarbi civiliniams imtuvams. Panašūs dėsningumai buvo stebėti ir ankstesniais mėnesiais.

    GNSS trukdžiai veikia ir jūrų bei oro transportą, nes klaidinama padėtis gali iškreipti laivų ar orlaivių navigacinius sprendimus. Tekste minimi pavyzdžiai rodo, kad laivai realiai būdami prie Helio gali būti atvaizduojami visai kitoje vietoje, kas didina incidentų riziką.

    2026 metų rugpjūčio 21 dieną NATO Jungtinių pajėgų vadavietė Brunssum patvirtino, kad Lenkijos priešmininis laivas ORP Albatros operacijos Baltijos jūroje metu patyrė GPS slopinimą. Regiono akademinės institucijos ir Ryšių institutas kaip tikėtiną šaltinių kryptį dažniausiai nurodo Karaliaučiaus sritį.

    Lietuvai tai aktualu ir dėl geografinio artumo bei bendrų Baltijos jūros saugumo iššūkių: GNSS sutrikimai gali pasireikšti platesnėje erdvėje, o jų poveikis juntamas nuo kasdienės navigacijos iki logistikos ir kritinės infrastruktūros procesų. Specialistai pabrėžia, kad tai yra hibridinio poveikio priemonė, glaudžiai susijusi su geopolitine situacija regione.

    Ryšių institutas ragina nepasikliauti vien telefono žemėlapiais ir turėti alternatyvų. Praktinis patarimas keliaujant ar plaukiant yra iš anksto atsisiųsti žemėlapius naudojimui neprisijungus, o svarbesnėse situacijose remtis ir tradiciniais orientavimosi būdais.

    Ilgesnėje perspektyvoje Lenkija plečia stebėsenos priemones: vystomas RTGMS.pl sprendimas, paremtas ASG-EUPOS tinklu, taip pat planuojama jutiklių infrastruktūra, kurią sieja su Lenkijos kosmoso agentūros iniciatyvomis. Tokia stebėsena padeda greičiau atpažinti trikdžių židinius ir jų pobūdį, tačiau pati savaime problemos neišsprendžia.