CP v2

Tag: Elektros eksportas

  • Graikija griežtina atsinaujinančios energetikos planavimą: kur nebegalės atsirasti parkai

    Graikija griežtina atsinaujinančios energetikos planavimą: kur nebegalės atsirasti parkai

    Graikija pristatė naują specialųjį teritorijų planavimo pagrindą atsinaujinančiai energetikai, kuriuo siekiama aiškiau sureguliuoti, kur ir kokiomis sąlygomis gali būti vystomi saulės, vėjo bei energijos kaupimo projektai. Energetikos ministerija pabrėžia, kad spartus pajėgumų augimas turi būti derinamas su gamtos, kultūros paveldo ir gyvenamosios aplinkos apsauga.

    Per pastaruosius septynerius metus šalis smarkiai didino atsinaujinančių išteklių dalį elektros balanse: daugiau nei pusė elektros suvartojimo jau dengiama iš atsinaujinančių šaltinių. Įrengtoji atsinaujinančių išteklių galia pasiekė apie 18 gigavatų, kai 2019 metais siekė 6,3 gigavato, o nuo 2024 metų Graikija tapo grynąja elektros eksportuotoja.

    Naujasis teritorijų planavimo dokumentas pateiktas viešoms konsultacijoms ir nustato bendrąsias taisykles naujiems projektams, ypač ten, kur konfliktai su saugomomis teritorijomis ar kraštovaizdžiu yra didžiausi. Taip pat numatyta, kad jau veikiantys ar pažengusio leidimų išdavimo etapo projektai ir toliau būtų vertinami pagal iki šiol galiojusią tvarką.

    Kur ribojami saulės parkai

    Pagal siūlomą sistemą saulės elektrinių plėtra būtų draudžiama arba itin ribojama jautriausiose teritorijose. Tarp jų įvardijamos „Natura 2000“ tinklo saugomos teritorijos, miškai ir miškingos vietovės, „Ramsar“ šlapynės, nacionaliniai parkai, paskelbti gamtos paminklai bei kitos išskirtinio kraštovaizdžio zonos.

    Numatyti ribojimai apimtų ir Pasaulio paveldo vietoves, atskiras archeologines apsaugos zonas, taip pat kai kurias tradicinių terasų ar saugomų kraštovaizdžio elementų teritorijas. Papildomai akcentuojamas ir praktinis kriterijus: draudimai ar ribojimai gali būti taikomi vietovėms, kurios neturi kelių privažiavimo, bei maudymosi paplūdimiams.

    Siūlomos ir naujos kiekybinės taisyklės: naujų, dar aplinkosauginių leidimų negavusių fotovoltinių parkų užimamas žemės plotas viename regioniniame vienete negalėtų viršyti 1,5 proc. Kartu būtų nustatomi minimalūs atstumai iki gyvenviečių ir reikalavimai dėl vizualinio poveikio.

    Jei saulės elektrinės būtų planuojamos netoli svarbių kultūros paveldo objektų, atsirastų papildomas vertinimas. Projektams, numatytiems iki 1 500 metrų nuo UNESCO Pasaulio paveldo vietovių ir kitų reikšmingų paminklų ar istorinių teritorijų, būtų reikalingas vizualinio poveikio vertinimas, o iki 1 000 metrų nuo griežtos apsaugos zonų taikomi dar griežtesni kriterijai.

    Vėjo elektrinėms – daugiau „ne“ zonų

    Vėjo jėgainių parkams siūlomos naujos draudžiamos teritorijos, įskaitant Atiką ir Salonikų metropolinę zoną, taip pat aukštikalnes virš 1 200 metrų. Ribojimai apimtų „Ramsar“ šlapynes, išskirtinio gamtos grožio kraštovaizdžius ir nacionalinių parkų branduolines zonas.

    Taip pat numatyta riboti plėtrą absoliučios gamtos apsaugos zonose, aktyvios gavybos teritorijose ir vietovėse be kelių privažiavimo. Atskirai išskiriamos salos, mažesnės nei 300 kvadratinių kilometrų, kur vėjo parkai iš esmės nebūtų leidžiami, išskyrus atvejus, kai projektas pagrindžiamas viešuoju interesu, pavyzdžiui, būtinybe užtikrinti vandens gėlinimo infrastruktūrą.

    „Natura 2000“ specialiosiose paukščių apsaugos teritorijose vėjo parkai būtų galimi tik išimtiniais atvejais: kai tokia plėtra aiškiai numatyta patvirtintose specialiosiose aplinkosauginėse studijose ir kai vietovėje vėjo potencialas viršija 7,5 metro per sekundę. Salų savivaldybių vienetuose siūloma nustatyti ir „talpos“ ribą, kad vėjo parkai neužimtų daugiau kaip 4 proc. teritorijos.

    Jūriniai projektai ir energijos kaupimas

    Naujajame planavimo pagrinde numatytos ir atskiros taisyklės jūriniams vėjo bei saulės projektams. Pirmą kartą aiškiai apibrėžiamos apsaugos ir išbraukimo zonos, įtvirtinami konkretūs vietos parinkimo kriterijai ir privalomos specializuotos studijos, skirtos jūros aplinkai ir ekosistemoms apsaugoti.

    Graikijos sprendimas atspindi platesnę Europos tendenciją: atsinaujinančių išteklių plėtra spartėja, tačiau kartu griežtėja reikalavimai dėl biologinės įvairovės, kraštovaizdžio, kultūros paveldo ir socialinio priimtinumo. Praktikoje tai reiškia, kad vien įrengtos galios nebeužtenka, vis dažniau lemiamu faktoriumi tampa aiškios teritorijų planavimo taisyklės ir iš anksto identifikuotos zonos, kur projektai apskritai gali būti svarstomi.

  • Šiaurės Afrika stato gigavatines saulės elektrines Sacharoje: dalis energijos gali keliauti į Europą

    Šiaurės Afrika stato gigavatines saulės elektrines Sacharoje: dalis energijos gali keliauti į Europą

    Sachara laikoma viena atšiauriausių vietų energetikos infrastruktūrai: moduliai kaista iki daugiau nei 60 laipsnių, dulkės mažina našumą, o tinklo prijungimo taškai dažnai būna už šimtų kilometrų. Vis dėlto Šiaurės Afrikoje sparčiai daugėja gigavatinės galios saulės elektrinių, kurios keičia regiono energetikos planus.

    Pagrindinis variklis paprastas: vieni didžiausių saulės spinduliuotės rodiklių pasaulyje ir didžiuliai atviri plotai leidžia generuoti daug elektros palyginti žemomis sąnaudomis. Kartu auga ir vietinis elektros poreikis, todėl valstybės ieško būdų mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir stabilizuoti kainas.

    Kas pasikeitė per pastaruosius metus

    Dar prieš dešimtmetį didžiausia kliūtis buvo ne saulė, o finansavimas ir taisyklės: investuotojams trūko aiškių konkursų, ilgalaikių sutarčių ir tinklo plėtros planų. Pastaraisiais metais regiono šalys dažniau rengia didelius viešuosius konkursus, plečia nepriklausomų gamintojų modelį ir įteisina partnerystes su privačiu sektoriumi.

    Tai sutapo su pasauline tendencija, kai saulės elektrinių technologijos tapo efektyvesnės, o dideli projektai rinkoje nebeatrodo eksperimentas. Dėl to į Šiaurės Afrikos projektus dažniau ateina tarptautiniai bankai ir plėtotojai, kuriems svarbiausia yra prognozuojama grąža ir aiškūs reguliavimo rėmai.

    Egipto ambicija: ne tik sau, bet ir eksportui

    Ryškiausias pavyzdys šiame kontekste yra Egiptas, kuris dėl geografijos yra natūrali jungtis tarp Afrikos, Artimųjų Rytų ir Europos. Šalis siekia neapsiriboti vietos vartojimu ir vis dažniau kalba apie švaresnės energijos eksportą, ypač per regionines jungtis ir pramoninius projektus prie Sueco kanalo.

    Didelę vietą planuose užima žaliasis vandenilis, kurio gamybai reikia daug pigios elektros iš atsinaujinančių šaltinių. Saulės elektrinės čia tampa ne tik energijos tiekimo sprendimu gyventojams, bet ir pramonės grandinės dalimi, nukreipta į tarptautinę rinką.

    Kaip sprendžiami karščio ir dulkių iššūkiai

    Didelis karštis tiesiogiai mažina fotovoltinių modulių efektyvumą, todėl projektai vis dažniau remiasi technologijomis, kurios geriau išlaiko našumą esant aukštoms temperatūroms. Praktikoje tai reiškia pažangesnius modulius, mažesnius nuostolius karštyje ir tikslesnį projektavimą, kad generacija būtų stabilesnė per dienos pikus.

    Dulkės ir smėlio audros kelia ne mažesnę problemą: užteršti paviršiai greitai sumažina gamybą, todėl svarbūs priežiūros sprendimai, valymo logistika ir atsparios dangos. Kartu dykumos paviršiaus atspindėjimas gali tapti privalumu, jei naudojami dvišaliai moduliai, gebantys surinkti dalį šviesos ir nuo žemės atspindžio.

    Ne mažiau svarbus aspektas yra tinklai: net ir pastatytos elektrinės neduos maksimalios naudos be perdavimo infrastruktūros, kaupimo sprendimų ir regioninių jungčių. Būtent dėl to dalies projektų sėkmė bus vertinama ne pagal įrengtą galią, o pagal tai, kiek stabiliai energija pasiekia vartotojus ir ar atsiveria reali eksporto kryptis į Europą.

  • Istorinis rekordas: Lietuva savaitę elektros poreikį padengė atsinaujinančia energija

    Istorinis rekordas: Lietuva savaitę elektros poreikį padengė atsinaujinančia energija

    Balandžio 20–26 dienomis Lietuva pirmą kartą pasiekė istorinį rezultatą: per savaitę atsinaujinančių išteklių elektrinės pagamino daugiau elektros, nei jos reikėjo šalies vartojimui. Pagrindiniu šuolio varikliu tapo itin išaugusi vėjo elektrinių gamyba, o situacija rinkoje atnešė ir ryškų kainų kritimą.

    Per minėtą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvos „Nord Pool“ zonoje krito iki 36 eurų už megavatvalandę. Tai buvo apie 58 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vidurkis siekė 86 eurus už megavatvalandę, o tokio lygio kainos nematytos nuo praėjusių metų birželio.

    Rinkoje fiksuotos ir neigiamos kainos, kurios paprastai reiškia, kad pasiūla trumpais laikotarpiais viršija paklausą. Neigiamos kainos pasitaikė trečiadienį, šeštadienį ir sekmadienį, o savaitgalį elektra iki nulio ar žemiau kainavo iki penktadalio laiko.

    Kas nulėmė rekordą?

    Vėjo ir saulės elektrinės per savaitę pagamino 206 gigavatvalandes elektros, o kartu su kitais atsinaujinančiais šaltiniais bendras atsinaujinančios energijos kiekis pasiekė 215 gigavatvalandžių. Tuo metu Lietuvos elektros poreikis siekė 210 gigavatvalandžių, tad atsinaujinantys šaltiniai padengė apie 102 proc. paklausos.

    Lyginant su ankstesne savaite, vartojimas buvo maždaug 4 proc. mažesnis. Vis dėlto esminę įtaką padarė gamybos augimas: vėjo elektrinių gamyba šoktelėjo 78 proc. ir pasiekė 151 gigavatvalandę, sudarydama apie 58 proc. visos šalyje pagamintos elektros.

    Saulės elektrinių gamyba augo 19 proc. iki 55 gigavatvalandžių ir sudarė apie 21 proc. Hidroelektrinės pagamino 23 gigavatvalandes, šiluminės elektrinės 18 gigavatvalandžių, o kiti šaltiniai 12 gigavatvalandžių.

    Importas mažėjo, eksportas augo

    Per nagrinėjamą savaitę visos šalies elektrinės pagamino 259 gigavatvalandes, tai yra apie 124 proc. viso poreikio. Tai buvo 43 proc. daugiau nei savaitę prieš tai, kai bendra gamyba siekė 181 gigavatvalandę.

    Importo srautai traukėsi 43 proc. nuo 100 iki 57 gigavatvalandžių. Didžiausia importo dalis atėjo iš Latvijos, mažesnė iš Švedijos, o likusi dalis iš Lenkijos.

    Eksportas tuo pat metu padvigubėjo nuo 52 iki 103 gigavatvalandžių. Daugiausia elektros buvo išvežta į Švediją, taip pat į Latviją ir Lenkiją, o į Švediją Lietuva eksportavo daugiau, nei iš jos importavo.

    Ką tai reiškia vartotojams?

    Tokia savaitė rodo, kaip greitai elektros sistemos balansą gali pakeisti vėjo ir saulės generacija, ypač kai sutampa palankios meteorologinės sąlygos ir mažesnis vartojimas. Trumpalaikėje perspektyvoje tai didina kainų svyravimus, įskaitant laikotarpius, kai kaina biržoje artėja prie nulio ar tampa neigiama.

    Ilgesnėje perspektyvoje rekordai dažniausiai reiškia augantį poreikį lankstumui: tinklų plėtrai, energijos kaupimui, vartojimo valdymui ir eksporto galimybėms. Kai gamyba dažnai viršija vidaus paklausą, gebėjimas efektyviai perduoti energiją per jungtis ir subalansuoti sistemą tampa lemiamu veiksniu tiek kainoms, tiek patikimumui.