CP v2

Tag: Elektros gamyba

  • Turkija balandį fiksavo hidroenergetikos rekordą: 11,66 mlrd. kWh ir auganti vietinė gamyba

    Turkija balandį fiksavo hidroenergetikos rekordą: 11,66 mlrd. kWh ir auganti vietinė gamyba

    Rekordinė mėnesio gamyba

    Turkijos hidroelektrinės balandį pagamino rekordinį kiekį elektros – 11,66 mlrd. kilovatvalandžių. Tai tapo didžiausiu hidroenergijos mėnesio rezultatu šalyje per visą stebėjimų laikotarpį.

    Vien hidroenergija sudarė 41,4 proc. visos balandį šalyje pagamintos elektros. Toks šuolis paprastai siejamas su sezoniniu vandens prietaku ir palankesnėmis hidrologinėmis sąlygomis po žiemos.

    Atsinaujinančių dalis šoktelėjo

    Hidroelektrinių indėlis pakėlė bendrą atsinaujinančių išteklių dalį iki 70,5 proc. visos mėnesio elektros gamybos. Kartu tai padidino ir vietinių energijos išteklių svorį elektros balanse.

    Skelbiama, kad vietinių šaltinių dalis balandį pasiekė 83 proc. Tai reiškia mažesnį poreikį importuojamiems energijos ištekliams ir didesnį sistemos atsparumą kainų svyravimams tarptautinėse rinkose.

    Ką tai reiškia energetikos politikai

    Turkijos energetikos ministerija rekordą sieja su tikslu mažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų ir stiprinti energetinį saugumą. Didelė atsinaujinančios generacijos dalis taip pat prisideda prie ilgalaikių klimato įsipareigojimų.

    „Naudodami energiją, pagamintą iš mūsų pačių išteklių, mažiname priklausomybę nuo išorės, stipriname energetinį saugumą ir užtikrintai judame 2053 metų nulinės grynosios taršos tikslo link“, – sakė energetikos ministras Alparslanas Bayraktaras.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tokie rekordai dažnai būna sezoniški: hidroenergijos gamyba stipriai priklauso nuo kritulių ir vandens atsargų, todėl ilgalaikiam stabilumui svarbios ir kitos generacijos rūšys bei tinklų lankstumas.

  • „Ignitis gamyba“ kviečia į atvirų durų dieną Elektrėnuose: pažintis su energetikais ir darbo pokalbiai

    „Ignitis gamyba“ antrą kartą rengia atvirų durų dieną Elektrėnų komplekse ir kviečia lankytojus energetiką pamatyti iš arti. Organizatoriai žada ne tik pažintines veiklas, bet ir galimybę tiesiogiai susitikti su elektrinėje dirbančiais specialistais.

    Renginio metu numatyta gyva pažintis su elektrinės aplinka, įmonės veikla ir kasdieniais energetikų darbais. Pasak organizatorių, tai proga iš arčiau suprasti, kaip užtikrinamas patikimas elektros gamybos procesas ir kokių kompetencijų reikia šioje srityje.

    Viena iš išskirtinių renginio dalių – gyvi darbo pokalbiai. Įmonė kviečia tuos, kurie svarsto karjerą energetikos sektoriuje, pasinaudoti galimybe vietoje užduoti klausimus apie profesiją, komandų darbą ir atrankų procesą.

    Skelbiama, kad vietų skaičius ribotas, todėl dalyviams rekomenduojama registruotis iš anksto. Registracija ir programa pateikiama įmonės svetainėje.

    Kur ir kada vyks renginys

    Atvirų durų diena vyks 2026 metų gegužės 29 dieną. Renginio laikas – nuo 11:00 iki 15:00.

    Vieta – Elektrinės g. 21, Elektrėnai. Organizatoriai primena, kad tai pramoninis objektas, todėl dalyviams svarbu laikytis nurodymų ir saugos reikalavimų renginio teritorijoje.

  • Anglies elektrinės vėl plečiasi: 2025 metais naujų galių šuolis, ryškiausiai – Kinijoje ir Indijoje

    2025 metais pasaulyje vėl padidėjo anglimi kūrenamų elektrinių galia, nors bendra elektros gamyba iš anglies smuktelėjo. Naujausias „Global Energy Monitor“ vertinimas rodo, kad šis paradoksas susijęs su energetikos sistemos patikimumu: dalis anglies blokų statomi ar paliekami kaip rezervas, kai vėjas ir saulė nepagamina pakankamai elektros.

    Per 2025 metus įjungtų naujų anglies elektrinių galia pasaulyje siekė apie 97,4 gigavato. Tai vienas didžiausių metinių prieaugių istorijoje, nusileidžiantis tik 2015 metų rekordui, kai buvo pridėta apie 107,3 gigavato.

    Kur anglies plėtra didžiausia?

    Didžioji naujų projektų dalis 2025 metais koncentravosi Kinijoje. Šalyje naujai prijungta anglies elektrinių galia, vertinama apie 78,1 gigavato, pasiekė aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį.

    Indija taip pat išsiskyrė didesniu tempu nei pastaraisiais metais: jos naujai įjungtų anglies elektrinių galia sudarė apie 10 gigavatų. Tuo pat metu už Kinijos ribų bendras grynasis anglies elektrinių galios pokytis išaugo maždaug 5 gigavatais ir, kaip pažymi „Global Energy Monitor“, tai didžiausia reikšmė nuo 2017 metų.

    Kodėl anglis grįžta, nors gamyba mažėja?

    „Global Energy Monitor“ duomenimis, 2025 metais anglies elektrinių instaliuota galia pasaulyje padidėjo apie 3,5 proc., tačiau elektros gamyba iš anglies sumažėjo apie 0,6 proc. Tai signalizuoja, kad nauji ar išlaikomi anglies pajėgumai ne visada dirba kaip pagrindinis elektros šaltinis.

    Kai kur, ypač Kinijoje ir Indijoje, didžiąją dalį augančio elektros poreikio padengė vėjo ir saulės elektrinės. Dėl to anglies blokai vis dažniau tampa „draudimo polisu“ sistemai: jie reikalingi piko valandoms, ekstremaliems orams ar tinklo stabilumui, net jei vidutiniškai per metus veikia mažiau.

    Uždarymų vėlavimai ilgina anglies amžių

    Kitas svarbus veiksnys – užsitęsę anglies elektrinių uždarymai. Dalis šalių atideda planuotus išjungimus arba persvarsto terminus dėl energetinio saugumo, kuro kainų svyravimų ir didėjančio elektros poreikio.

    Ši tendencija reiškia, kad anglis ilgiau išlieka energetikos sistemoje net ten, kur plėtojami atsinaujinantys ištekliai. Rezultatas – didesnė instaliuota galia ir lėtesnis senų blokų traukimas iš eksploatacijos, o tai apsunkina greitesnį emisijų mažinimą.

  • Turkija sparčiai augina vėjo ir saulės gamybą, bet elektra vis dar labiausiai remiasi anglimi

    Atsinaujinanti energija lenkia hidroenergetiką

    2025 metais Turkijoje vėjo ir saulės elektrinės pirmą kartą šalies istorijoje pagamino daugiau elektros nei hidroenergetika. Bendra vėjo ir saulės dalis elektros gamyboje pasiekė 22 proc., rodo analitinio centro Ember apžvalga.

    Šis pokytis siejamas su sparčiu naujų pajėgumų diegimu: per 2025 metus šalis prijungė apie 6,5 gigavato naujos vėjo ir saulės galios. Dėl to bendra įrengtoji vėjo ir saulės galia priartėjo prie 40 gigavatų.

    Anglis išlieka pagrindinis ramstis

    Nepaisant rekordinio atsinaujinančios energetikos augimo, didžiausias elektros šaltinis Turkijoje 2025 metais išliko anglis. Jos dalis sudarė apie 34 proc., o iš anglies pagamintos elektros apimtis siekė 121 teravatvalandę.

    Gamyba iš anglies buvo tik nežymiai mažesnė nei 2024 metais, kai fiksuotas apie 122 teravatvalandžių lygis. Tai rodo, kad auganti saulės ir vėjo generacija kol kas labiau keičia kitus šaltinius, o ne anglies vaidmenį.

    Importuojama anglis ir priklausomybės klausimas

    Ember vertinimu, maždaug du trečdaliai anglimi kūrenamose elektrinėse sudeginamo kuro buvo importuota. Tai reiškia, kad dalis elektros sektoriaus stabilumo ir kainų jautrumo persikelia į tarptautinę anglies rinką bei logistiką.

    Remiantis S&P Global duomenimis, pagrindinė energetinės anglies tiekėja Turkijai buvo Rusija. Anglis taip pat buvo importuojama iš Kolumbijos, Kazachstano, Pietų Afrikos Respublikos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano.

    Atsinaujinančios energetikos plėtra kartu mažino gamtinių dujų vaidmenį elektros gamyboje, tačiau anglis išliko svarbiausia „bazės“ generacija. Dėl to Turkijos energetikos transformacija artimiausiais metais greičiausiai bus vertinama ne tik pagal naujų vėjo ir saulės parkų apimtis, bet ir pagal tai, ar pavyks realiai sumažinti anglies deginimą bei importo priklausomybę.

  • Anglies elektra pasaulyje traukiasi, bet anglimi kūrenamų elektrinių daugėja: kas vyksta?

    Anglies elektra pasaulyje traukiasi, bet anglimi kūrenamų elektrinių daugėja: kas vyksta?

    Gamyba mažėja, o pajėgumai auga

    Anglis išlieka vienu didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių energetikoje, todėl jos atsisakymas laikomas esmine sąlyga siekiant lėtinti klimato kaitą. Vis dėlto naujausi duomenys rodo paradoksą: pasaulinė elektros gamyba iš anglies mažėja, tačiau anglimi kūrenamų elektrinių parkas dar plečiasi.

    Remiantis „Global Energy Monitor“ (GEM) stebėsenos duomenimis, 2025 metais pasaulyje elektros gamyba iš anglies, palyginti su ankstesniais metais, smuko apie 0,6 proc. Tačiau tuo pat metu anglimi kūrenamų elektrinių instaliuota galia, tai yra bendra galimų generuoti pajėgumų suma, paaugo maždaug 3,5 proc.

    Ši dinamika iš pirmo žvilgsnio atrodo prieštaringa, bet ją paaiškina skirtingi rodikliai: instaliuota galia rodo, kiek elektrinių pastatyta ar paleista, o gamyba parodo, kiek jos realiai pagamino elektros. Vis dažniau anglies blokai tampa rezervu, kai vėjas ar saulė pagamina mažiau, o dalį laiko dirba nepilnu krūviu.

    Kinija ir Indija diktuoja tendencijas

    GEM vertinimu, apie 95 proc. naujo anglies pajėgumo 2025 metais teko Kinijai ir Indijai. Šios šalys vienu metu didina atsinaujinančių išteklių plėtrą, bet kartu mato anglies elektrines kaip patikimą atramą sistemai, ypač po ankstesnių tiekimo sutrikimų ir piko apkrovų.

    Kinijoje anglies elektrinių galia augo apie 6 proc., tačiau elektros gamyba iš anglies mažėjo apie 1,2 proc. Indijoje galia didėjo beveik 4 proc., o gamyba, GEM vertinimu, smuko beveik 3 proc., nes dalį augančio poreikio vis dažniau dengia saulės ir vėjo elektrinės.

    „Daug provincijų ir valstijų, kurios aktyviausiai plečia anglies energetiką, yra dideli anglies kasybos regionai. Jos turi stiprių pramoninių paskatų ir toliau statyti anglies elektrines“, – sakė GEM projekto „Global Coal Plant Tracker“ vadovė Christine Shearer.

    Lėtesnis uždarymas ir geopolitikos įtaka

    Kita priežastis, kodėl anglies pajėgumai nemažėja taip greitai, kaip tikėtasi, yra lėtėjantis elektrinių uždarymas. GEM skaičiavimu, beveik 70 proc. blokų, kuriuos buvo planuota uždaryti, liko veikti, o dalis sprendimų buvo nukelta vėlesniam laikui.

    Europoje šį procesą pristabdė 2022–2023 metų energetikos krizė po Rusijos karo prieš Ukrainą, kai dalis šalių trumpam grįžo prie anglies kaip prieinamiausio rezervo. Panašūs sprendimai, GEM vertinimu, kartojosi ir kitur, kai išaugo energetinio saugumo svarba.

    Jungtinėse Valstijose anglies elektrinių gamyba, kaip nurodoma GEM ataskaitoje, per metus padidėjo daugiau nei 80 TWh, ir tai buvo didžiausias metinis prieaugis tarp visų šalių. Pasak C. Shearer, dalį šio šuolio lėmė ne vien paklausa, bet ir palankesnė politinė bei reguliacinė aplinka anglies sektoriui.

    Atsinaujinanti energija keičia balansą

    Nors anglies elektrinių pajėgumai dar auga, didžiausią naujos paklausos dalį pasaulyje vis dažniau sugeria atsinaujinantys ištekliai. GEM duomenimis, vėjo ir saulės generacija 2025 metais augo apie 10 proc., o tai daugelyje regionų mažina anglies vaidmenį kasdienėje gamyboje.

    Vis dėlto sistema susiduria su praktiniais iššūkiais: tinklų pralaidumas, energijos kaupimo trūkumas ir lėtesnis leidimų išdavimas stabdo greitesnį perėjimą. Dėl to kai kurios šalys anglies elektrines laiko draudimu nuo rizikų, net jei jų realus darbas mažėja.

    Tad pasaulinė kryptis išlieka aiški: atsinaujinantys ištekliai sparčiai plečiasi, o anglies generacija ilgainiui turėtų trauktis. Tačiau trumpuoju laikotarpiu energetinis saugumas, geopolitika ir infrastruktūros ribojimai reiškia, kad anglies elektrinės kai kur dar bus statomos, net jei jos vis rečiau taps pagrindiniu elektros šaltiniu.

  • Pirmą kartą pasaulyje vėjas ir saulė aplenkė dujas: ką rodo balandžio elektros gamybos duomenys

    Pirmą kartą pasaulyje vėjas ir saulė aplenkė dujas: ką rodo balandžio elektros gamybos duomenys

    Kas įvyko ir kodėl tai svarbu

    2026 metų balandį vėjo ir saulės elektrinės pagamino apie 22 proc. pasaulio elektros, o dujos sudarė apie 20 proc. Tokį lūžį fiksuoja energetikos analitikos centras „Ember“, vertinantis šalių ir regionų elektros gamybos duomenis.

    Tai pirmas kartas, kai vėjo ir saulės generacija per mėnesį viršijo dujų elektrinių gamybą pasauliniu mastu. Nors metiniu pjūviu dujos dar nėra aplenktos, pats faktas rodo sparčią energetikos miksų kaitą.

    Skaičiai: kiek pagamino vėjas, saulė ir dujos

    „Ember“ skaičiavimu, 2026 metų balandį vėjas ir saulė pagamino rekordinį apie 531 teravatvalandės elektros kiekį. Dujomis kūrenamos elektrinės tuo pačiu laikotarpiu pagamino apie 477 teravatvalandes.

    Palyginimui, 2021 metų balandį dujų generacija buvo panaši, apie 476 teravatvalandes, tačiau vėjo ir saulės bendra gamyba tuomet siekė tik apie 245 teravatvalandes. Per penkerius metus šių dviejų šaltinių gamyba iš esmės daugiau nei padvigubėjo.

    Kodėl lūžis fiksuotas būtent balandį

    Analitikai pabrėžia, kad balandis yra palankiausias mėnuo tokiam rekordui dėl sezoninių veiksnių. Šiaurės pusrutulyje, kur sutelkta didelė pasaulio saulės elektrinių dalis, pavasarį dažnai sutampa didesnė vėjo gamyba ir sparčiai auganti saulės generacija.

    Tuo pat metu elektros paklausa dažnai būna mažesnė tarp šildymo ir vėsinimo sezonų, todėl mažėja poreikis lanksčioms dujų elektrinėms. Dėl to dujų dalis miksuose pavasarį linkusi trauktis, palikdama daugiau erdvės atsinaujinantiems šaltiniams.

    Ryšys su energijos krize ir ilgalaike tendencija

    „Ember“ šį pasiekimą vertina kaip ilgalaikės krypties tąsą, o ne vienkartinę reakciją į išaugusį neapibrėžtumą iškastinio kuro rinkose. Organizacijos apžvalgoje pažymima, kad 2025 metais vėjo ir saulės plėtra padengė visą pasaulinį elektros paklausos augimą.

    Vis dėlto momentas simboliškas: geopolitinė įtampa ir svyruojančios dujų kainos daugeliui šalių išryškina importo priklausomybės rizikas. Auganti vėjo ir saulės gamyba, kartu su tinklų plėtra ir energijos kaupimo sprendimais, tampa vienu iš būdų tą riziką mažinti.

    Ką tai gali reikšti artimiausiais metais

    Vieno mėnesio rezultatas dar nereiškia, kad dujos jau prarado savo vaidmenį energetikos sistemoje. Dujos daugelyje rinkų išlieka svarbios balansavimui, ypač kai atsinaujinančių išteklių gamyba smarkiai kinta dėl oro sąlygų.

    Tačiau rekordas rodo, kad vėjo ir saulės plėtra pasiekė mastą, kai net trumpalaikiai sezoniniai pokyčiai gali perstumti tradicinių kuro rūšių pozicijas. Jei išliks investicijų tempas į generaciją, tinklus ir kaupimą, panašūs mėnesiai gali kartotis vis dažniau, o vėliau persikelti ir į metinius skaičiavimus.

  • Kinija jūroje išbandė 16 MW plūduriuojančią vėjo turbiną: elektros pakaktų apie 4 000 namų

    Pietų Kinijos pakrantėje, netoli Jangdziango miesto Guangdongo provincijoje, pradėtas bandyti naujas plūduriuojančios jūrinės vėjo energetikos projektas. Čia įrengta 16 megavatų galios vienos turbinos sistema, kuri, vertinant pagal tipinį namų ūkių elektros poreikį, per metus galėtų aprūpinti elektra maždaug 4 000 namų.

    Projektas pristatomas kaip vienas didžiausių vieno įrenginio plūduriuojančių sprendimų, skirtų giliam vandeniui. Tokiose vietose tradiciniai jūriniai vėjo parkai dažnai negali būti statomi, nes jų pamatus reikia tvirtinti prie jūros dugno, o gylis tai apsunkina arba paverčia pernelyg brangiu.

    Plūduriuojanti jūrinė vėjo energetika leidžia statyti turbinas ten, kur vėjas paprastai būna stipresnis ir pastovesnis, tačiau vandens gylis per didelis fiksuotiems pamatams. Vietoj to turbina montuojama ant didelės plūduriuojančios platformos, kuri vietoje išlaikoma inkaravimo ir švartavimo sistema.

    Ekspertai pabrėžia, kad šis sektorius laikomas vienu perspektyviausių, nes gali gerokai išplėsti plotus, tinkamus jūrinei vėjo energetikai. Kartu tai išlieka inžineriškai sudėtinga sritis, kurioje svarbiausi klausimai yra platformos stabilumas, jungčių patikimumas ir ilgaamžiškumas atšiauriomis jūros sąlygomis.

    Skelbiama, kad turbina sumontuota ant pusiau panardintos platformos, o rotoriaus skersmuo siekia 252 metrus. Menčių viršūnės aukščiausiame taške virš vandens gali pakilti daugiau nei 270 metrų.

    Projektuojant tokią sistemą tenka spręsti kelias kritines užduotis vienu metu: užtikrinti, kad platforma nekauptų pavojingo siūbavimo, kad mentės išlaikytų saugų atstumą iki vandens, o transmisija ir generatorius patikimai dirbtų nuolat judančioje konstrukcijoje. Taip pat didelę reikšmę turi prisijungimas prie jūrinio elektros tinklo ir energijos perdavimo stabilumas.

    Viešuose aprašymuose akcentuojama, kad konstrukcija pritaikyta ekstremalioms sąlygoms, įskaitant dideles bangas ir labai stiprų vėją. Tokie reikalavimai svarbūs ne tik saugai, bet ir tam, kad turbina kuo ilgiau išlaikytų nominalią galią bei mažiau dėvėtųsi mazgai.

    Nors 16 megavatų yra didelė momentinė galia, reali metinė gamyba priklauso nuo vėjo, techninio prieinamumo ir tinklo apribojimų. Skaičiavimai, kuriais remiantis minima maždaug 4 000 namų riba, paprastai daromi lyginant su tipiniu metiniu namų ūkių elektros suvartojimu ir prielaidomis apie turbinos darbo režimą.

    Plūduriuojančių turbinų pranašumas yra galimybė rinktis gilesnes zonas, kur vėjo ištekliai gali būti geresni, tačiau jų kaina ir priežiūra dažnai didesnė. Todėl tokie bandomieji projektai tampa svarbiais etalonais, rodančiais, ar technologija gali būti išplečiama iki didelių parkų masto.

    Tarptautiniu mastu plūduriuojančios jūrinės vėjo elektrinės vis dažniau vertinamos kaip būtinas energijos sistemos papildymas, ypač siekiant mažinti iškastinio kuro dalį. Kuo daugiau tokių prototipų pereina į komercinę fazę, tuo greičiau mažėja technologinės rizikos ir atsiranda aiškesni kaštų standartai.

  • „ENNA Geo“ perima tris geotermijos licencijas Kroatijoje: ką tai reiškia elektros gamybai?

    „ENNA Geo“ perima tris geotermijos licencijas Kroatijoje: ką tai reiškia elektros gamybai?

    Kroatijos ENNA Group geotermijos dukterinė bendrovė „ENNA Geo“ pasirašė susitarimą įsigyti bendrovę IGeoPen, priklausančią Jungtinės Karalystės įmonei A14 Energy Limited. Sandoriu perimamos trys geoterminės žvalgybos licencijos Ernestinovo, Sječe ir Pčelić teritorijose.

    Numatyta, kad atsiskaitymas bus mišrus: pradinė įmoka ir kintama dalis, susieta su būsima komercine elektros gamyba kiekvienoje teritorijoje. „ENNA Geo“ perimtų pilną šių vietų nuosavybę, o sandorio užbaigimas planuojamas 2026 metų antrąjį pusmetį.

    Du elektrinių projektai jau pažengę

    „ENNA Geo“ Kroatijoje jau vysto du pažengusios stadijos geoterminių elektrinių projektus. Vienas jų yra Zagocha prie Slatinos, kur numatoma 20 megavatų elektrinė prijungiamoji galia, kitas – Babina Greda su 15 megavatų galia.

    Skelbiama, kad Zagocha projektas šiuo metu laikomas labiausiai pažengusiu geoterminės elektrinės projektu Kroatijoje. Planuojama, kad elektrinė per metus pagamintų daugiau kaip 130 000 megavatvalandžių elektros, o tokio kiekio pakaktų daugiau nei 42 000 namų ūkių poreikiams.

    Giliausi gręžiniai ir aukšta temperatūra

    Slatina 2 eksploataciniame plote užbaigtas 4 582 metrų gylio gręžinys, kuris įvardijamas kaip giliausias geoterminis gręžinys Kroatijoje. Nurodoma, kad vandens temperatūra jame siekia iki 211 laipsnių Celsijaus, o tai sudaro palankias sąlygas elektros gamybai.

    Babina Greda projekte gręžinio gylis siekia 4 083 metrus, o vandens temperatūra yra apie 180 laipsnių Celsijaus, taip pat tinkama elektros gamybai. Bendrovė pabrėžia ir liekamosios šilumos panaudojimo kryptis, kurios dažnai tampa svarbia geotermijos ekonomikos dalimi, pavyzdžiui, pramonėje, šiltnamiuose, šildymui ar džiovykloms.

    Investicijos ir planuojami terminai

    Bendra investicija į Zagocha projektą vertinama 162 300 000 eurų, o veiklos pradžia siejama su 2030 metais. Babina Greda projektui nurodoma 121 800 000 eurų investicija, o komercinės veiklos startas prognozuojamas 2032 metais.

    Energetikos rinkoje geotermija vis dažniau vertinama kaip vietinis, nuo oro sąlygų mažiau priklausantis atsinaujinantis šaltinis, galintis stabiliai tiekti bazinę generaciją. Tokie projektai dažniausiai reikalauja didelių pradinių investicijų ir rizikos valdymo žvalgybos etape, tačiau sėkmės atveju gali užtikrinti ilgalaikę, prognozuojamą gamybą ir papildomas šilumos panaudojimo pajamas.

  • „Ukrhydroenergo“ turi naują vadovą: Bogdanas Sukhetskyi imasi pajėgumų atkūrimo ir modernizacijos

    Ukrainos hidroenergetikos bendrovė „Ukrhydroenergo“ paskyrė Bogdaną Sukhetskyi generaliniu direktoriumi. Įmonė nurodė, kad vadovas atrinktas atviro konkurso būdu, o iki paskyrimo jis beveik metus ėjo laikinojo vadovo pareigas.

    B. Sukhetskyi „Ukrhydroenergo“ dirba nuo 2010 metų ir pastaraisiais metais daugiausia dėmesio skyrė komercinei veiklai. Prieš tapdamas vadovu jis ėjo generalinio direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigas, o nuo 2025 metų gegužės iki 2026 metų gegužės vadovavo įmonei laikinai.

    Naujasis vadovas įvardijo prioritetus

    Pasak bendrovės, svarbiausi darbai bus užtikrinti stabilų kasdienį veiklos tęstinumą ir atkurti per karą pažeistus gamybos pajėgumus. Kartu numatoma spartinti hidroelektrinių modernizavimą, pritaikant jį dabartiniams energetinio saugumo ir sistemos atsparumo reikalavimams.

    Į prioritetų sąrašą taip pat įtrauktas objektų fizinės ir inžinerinės apsaugos stiprinimas. Tokie sprendimai aktualūs visam Ukrainos energetikos sektoriui, kuris nuo plataus masto karo pradžios periodiškai patiria atakas, keliančias riziką gamybai, tinklų stabilumui ir vartotojų aprūpinimui.

    Akcentas – darbas karo sąlygomis

    „Mums buvo svarbu pasirinkti lyderį, galintį dirbti karo sąlygomis ir kartu įgyvendinti modernizacijos programą“, – sakė „Ukrhydroenergo“ stebėtojų tarybos pirmininkas Valentynas Gvozdyi.

    „Tikimės, kad naujasis generalinis direktorius didins veiklos efektyvumą ir diegs technologinius sprendimus, reikalingus atkurti daugiau nei per 260 atakų apgadintus objektus“, – pridūrė jis.

    Ką tai reiškia energetikai?

    „Ukrhydroenergo“ vaidmuo Ukrainos energetikos sistemoje ypač svarbus balansavimui, nes hidroelektrinės gali lanksčiau reaguoti į vartojimo ir gamybos svyravimus. Todėl gamybos pajėgumų atkūrimas ir modernizacija turi tiesioginę įtaką sistemos patikimumui bei galimybėms greičiau stabilizuoti tiekimą po sutrikimų.

    Ekspertiniu požiūriu, tokiose bendrovėse vadovo darbotvarkė paprastai apima ir praktinius sprendimus, susijusius su tiekimo grandinėmis, įrangos remontu, darbuotojų sauga bei projektų finansavimo planavimu. Naujajam vadovui teks derinti skubius remonto darbus su ilgesnio laikotarpio investicijomis, kurios didina atsparumą ir mažina pažeidžiamumą ateityje.

  • Italijoje gimė aitvarų karuselė: aukštumų vėją gaudanti sistema galėtų prilygti 2 500 turbinų

    Italijoje gimė aitvarų karuselė: aukštumų vėją gaudanti sistema galėtų prilygti 2 500 turbinų

    Italijos inžinierių kuriama alternatyva tradicinėms vėjo jėgainėms skamba neįprastai: energiją siūloma gaminti ne nuo bokštų su mentėmis, o iš aukštai skraidančių aitvarų, valdomų ir sinchronizuojamų vienoje sistemoje. Sprendimas dažniausiai vadinamas „KiteGen Carousel“ ir remiasi idėja pasiekti stipresnius, pastovesnius vėjus kelis šimtus metrų ar dar aukščiau virš žemės.

    Pagrindinė problema, kurią bando spręsti tokios technologijos kūrėjai, yra žemutinių oro sluoksnių vėjo nepastovumas ir turbulencija. Kuo aukščiau, tuo vėjas paprastai tampa tolygesnis, o didesnis jo greitis reiškia ir didesnį energijos potencialą, nes vėjo energija labai stipriai priklauso nuo greičio.

    Kaip veikia aitvarų karuselė?

    Sistemos esmė yra ant žemės esantis žiedinis bėgis su generatoriais ir tvirti trosai, prie kurių pritvirtinti keli ar keliolika aerodinaminių sparnų tipo aitvarų. Skriedami nustatytomis trajektorijomis, aitvarai sukuria didelę trosų trauką, o ši mechaninė jėga paverčiama elektros energija sukant generatorius žemėje.

    Skirtingai nei įprastos vėjo jėgainės, čia nereikia itin aukštų bokštų ir didžiulių menčių, todėl teoriškai mažėja dalis konstrukcinių ir logistikos iššūkių. Vis dėlto technologinis sudėtingumas persikelia į valdymą: aitvarus būtina tiksliai koordinuoti, kad trauka būtų stabili, o skrydžio trajektorijos nesikirstų.

    Kodėl tai laikoma potencialiai dideliu proveržiu?

    Kūrėjų pristatymuose akcentuojama, kad vienas toks kompleksas galėtų pagaminti tiek energijos, kiek labai didelis įprastų vėjo turbinų parkas, kai kur minimi ir palyginimai su iki 2 500 turbinų. Tokie skaičiai vertintini kaip teorinės projekcijos ar maksimalūs scenarijai, nes reali gamyba priklauso nuo vietovės vėjo sąlygų, sistemos mastelio, patikimumo ir veikimo laiko.

    Praktikoje svarbiausias klausimas būtų ne tik pikinė galia, bet ir nuosekli metinė generacija bei eksploatacijos kaštai. Aukštumų vėjo sprendimai žada didesnį pajėgumo koeficientą, tačiau tam reikia itin patikimų valdymo algoritmų, atsparių medžiagų, saugumo zonų ir aiškios integracijos į elektros tinklą.

    Iššūkiai: sauga, patikimumas ir poveikis aplinkai

    Aitvarų sistemos turi spręsti aviacijos saugos ir oro erdvės naudojimo klausimus, nes skraidantys įrenginiai reikalauja suderinamumo su skrydžių koridoriais bei vietos taisyklėmis. Ne mažiau svarbus ir patikimumas: trosų nuovargis, ekstremalūs orai, apledėjimas ar audros gali tapti esminiais rizikos veiksniais.

    Kitas aspektas yra poveikis aplinkai ir laukinei gamtai. Tradicinės vėjo jėgainės dažnai kritikuojamos dėl rizikos paukščiams ir šikšnosparniams, o aitvarų sistemos, nors ir be didelių menčių, taip pat turėtų būti vertinamos dėl galimo poveikio migracijos keliams ir triukšmo, priklausomai nuo konkretaus įrengimo.

    Jei technologija pasiteisintų komerciniu mastu, ji galėtų tapti nišine alternatyva regionams, kur sudėtinga statyti aukštas konstrukcijas ar kur ypač vertingi aukštesnių sluoksnių vėjai. Tačiau iki to dar reikės įrodyti ne tik efektyvumą, bet ir ilgalaikį patikimumą, aiškią ekonominę naudą bei sklandų reguliacinį suderinamumą.