CP v2

Tag: Elektros gamyba

  • Lenkijoje liepos elektros gamyba augo, bet daugiau nei pusę vis dar pagamino anglis

    Lenkijoje 2026 metų liepą elektros gamyba pasiekė 13,77 TWh ir buvo 5,31 proc. didesnė nei prieš metus, rodo perdavimo sistemos operatoriaus Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE) duomenys. Nors bendra gamyba augo, daugiau nei pusė elektros šalyje ir toliau buvo pagaminta deginant anglį.

    PSE skaičiai taip pat atskleidžia, kad nuo metų pradžios Lenkijoje pagaminta daugiau kaip 102,85 TWh elektros. Tai yra 5,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o tokia dinamika rodo išlikusį didelį sistemos apkrovimą ir gamybos poreikį.

    Vartojimas auga lėčiau

    Elektros vartojimas 2026 metų liepą sudarė 13,47 TWh ir per metus padidėjo 0,77 proc. Nuo metų pradžios suvartojimas siekė 100,57 TWh, arba 4,03 proc. daugiau nei pernai.

    Skirtumas tarp gamybos ir vartojimo rodo, kad sistema turėjo daugiau pagaminamos energijos, tačiau tai nebūtinai reiškia didesnį lankstumą. Esant didesnei vietinei generacijai, ypač kai ji sutelkta tam tikruose regionuose, svarbūs tampa perdavimo tinklo pralaidumai ir balansavimo priemonės.

    Atsinaujinančiai generacijai teko ribojimai

    2026 metų liepą operatorius 276 valandas per 28 dienas taikė ne rinkos pagrindu vykdomą atsinaujinančių išteklių generacijos ribojimą. Tai praktikoje reiškia, kad saulės ir vėjo elektrinių gamyba buvo mažinama sistemos operatoriaus nurodymu, siekiant subalansuoti tinklą.

    Forumo Forum Energii duomenimis, dėl tokių ribojimų liepą nebuvo pagaminta 252,4 GWh elektros. Tokie sprendimai paprastai laikomi kraštine priemone, kai dėl tinklo apribojimų, per didelės momentinės generacijos ar balansavimo trūkumo neįmanoma saugiai priimti visos pagaminamos energijos.

    Ši situacija pabrėžia dvi lygiagrečias Lenkijos energetikos transformacijos problemas: priklausomybę nuo anglies ir augančios atsinaujinančios generacijos integraciją. Kuo greičiau plečiami vėjo ir saulės pajėgumai, tuo svarbesnės tampa investicijos į tinklų stiprinimą, energijos kaupimą ir lankstesnius balansavimo sprendimus.

  • Dunojus kyla, „Paks“ ruošiasi jungti dar vieną turbiną: po rekordinės sausros – griežtos sąlygos

    Dunojus kyla, „Paks“ ruošiasi jungti dar vieną turbiną: po rekordinės sausros – griežtos sąlygos

    Vengrijoje pradėtas etapinis Pakšo (Paks) atominės elektrinės pajėgumų atkūrimas, kai Dunojaus vandens lygis ties elektrine ėmė kilti. Po kritiškai žemo vandens laikotarpio į tinklą jau galima grąžinti dalį anksčiau sustabdytos gamybos.

    Skelbiama, kad vandens lygis ties Pakšu nuo ankstesnio minimumo pakilo maždaug 19 centimetrų. Tai sudarė technines prielaidas dar vienai turbinai atnaujinti darbą ir vėl tiekti elektrą į perdavimo tinklą, laikantis sustiprintų saugos procedūrų.

    Rugpjūčio pradžioje Dunojaus lygis buvo nukritęs iki istoriškai žemų reikšmių ir ties Pakšu pasiekė minus 134 centimetrus. Dėl to trys iš keturių elektrinės blokų buvo palaipsniui ir kontroliuojamai išjungti, paliekant veikti tik vieną turbiną.

    Galia didinama palaipsniui

    Atnaujinus dar vieną generavimo grandį, elektrinės atiduodama galia turėtų padidėti nuo maždaug 240 megavatų iki 500 megavatų. Tokie pokyčiai svarbūs ne tik Vengrijos vidaus rinkai, bet ir regionui, nes bazinė generacija padeda stabilizuoti sistemą didesnių vartojimo pikų metu.

    Elektrinė pabrėžia, kad branduolinė sauga yra absoliutus prioritetas, todėl įjungimas vykdomas tik įvykdžius techninius reikalavimus. Vandens lygio kilimas atstatė šalto vandens kanalo siurblių efektyvumą ir reikalingą slėgį, kad būtų užtikrintas kondensatorių aušinimas.

    Kodėl vandens lygis toks svarbus?

    Didžiosios dalies atominių ir šiluminių elektrinių darbas priklauso nuo patikimo aušinimo vandens šaltinio. Kai upė nusenka, kyla rizika, kad nebus galima užtikrinti reikiamų hidraulinių parametrų, o vandens temperatūra gali kilti, todėl operatoriams tenka mažinti apkrovas arba stabdyti įrenginius.

    Šį kartą situaciją pakeitė krituliai Austrijos baseinuose: vandens banga viršutiniame Dunojaus ruože palaipsniui pasiekė ir Pakšą. Operatoriai nurodo, kad net ir sustabdžius dalį generacijos, reaktoriaus šerdies bei panaudoto kuro baseinų aušinimo sistemos veikė nuolat.

    Įjungimas tik po patikrų

    Prieš paleidžiant turbiną turi būti sukurtas pakankamas vakuumas kondensatoriuje, taip pat tikrinama antrinės grandinės vandens kokybė. Reaktoriaus šiluminė galia ir garo kiekis reguliuojami ne iš karto, o sinchronizuojami žingsnis po žingsnio pagal griežtą grafiką, derinant generatoriaus prijungimą prie tinklo.

    Be to, elektrinėje numatyta atlikti plačios apimties diagnostiką: tikrinama iki maždaug pusės milijono komponentų. Specialistai vertina, ar šiluminiai režimai ir laikinas stabdymas nesukėlė mikroskopinių medžiagų pažeidimų, galinčių turėti įtakos patikimumui.

    Pastarųjų metų Europos patirtis rodo, kad sausros ir ekstremalūs upių hidrologiniai svyravimai vis dažniau tampa energetikos planavimo veiksniu. Tokiose situacijose operatoriai paprastai remiasi konservatyviais saugos kriterijais, o pajėgumų grąžinimas į tinklą vyksta tik įsitikinus, kad aušinimas užtikrinamas stabiliai.

  • Dunojus pakilo, bet grėsmė lieka: Vengrija viliasi greitai paleisti Pakšo AE reaktorius

    Dunojus pakilo, bet grėsmė lieka: Vengrija viliasi greitai paleisti Pakšo AE reaktorius

    Vengrijos premjeras Péteris Magyaras teigia besitikintis, kad Pakšo atominė elektrinė netrukus galės grįžti prie įprasto darbo, nes Dunojaus vandens lygis po rekordiškai sausų savaičių pradėjo kilti. Ši elektrinė yra vienintelė šalyje ir jai būtinas upės vanduo reaktorių aušinimui.

    Pakšo AE dalis pajėgumų buvo sustabdyta, kai dėl užsitęsusių karščio bangų ir menkų kritulių Dunojaus vanduo kai kuriose atkarpose nusmuko iki istorinių žemumų. Tokiose situacijose operatoriai privalo laikytis griežtų saugos reikalavimų, kad aušinimo sistemos veiktų stabiliai net ir esant ekstremalioms oro sąlygoms.

    Premjeras nurodė, kad upės lygis jau pakilo keliais centimetrais virš kritinės ribos, o vandens baseinuose aukščiau pagal tėkmę prognozuojami lietūs. Pasak jo, elektrinėje dar veikia turbina, tačiau dėl alinančios kaitros gyventojai raginami savanoriškai mažinti elektros vartojimą.

    Vengrijos institucijos akcentuoja, kad vien vandens lygio šuolio nepakanka, jog būtų galima skubiai atstatyti visą gamybą. Jau sustabdytų blokų paleidimas užtrunka, o įprastam režimui būtina, kad vandens lygis kurį laiką išsilaikytų stabiliai aukštesnis, nes priešingu atveju tektų vėl riboti pajėgumus.

    Situaciją paaštrina tai, kad ekstremalūs karščiai tampa vis dažnesni ir ilgesni, o didžiosios Europos upės vis dažniau patiria žemų vandenų periodus. Energetikos ekspertai pažymi, jog tai kelia papildomų rizikų ne tik atominei energetikai, bet ir šiluminėms elektrinėms bei pramonei, kuri priklauso nuo vandens tiekimo ir vėsinimo.

    Budapešte fiksuotas naujas absoliutus karščio rekordas, o tai sustiprina spaudimą elektros sistemai, nes auga kondicionavimo poreikis. Tuo pat metu Vengrijai tenka ieškoti balanso tarp vartojimo, importo ir stabilios vietinės generacijos, kad karščio banga nevirstų plataus masto energijos tiekimo sutrikimais.

  • Karščiai stabdo Europos atomą: Lenkija aušins jėgainę Baltija, bet kyla nauja rizika

    Karščiai stabdo Europos atomą: Lenkija aušins jėgainę Baltija, bet kyla nauja rizika

    Europą vis dažniau užklumpančios karščio bangos tampa rimtu išbandymu atominei energetikai, nes reaktoriams ir kitoms šiluminėms elektrinėms būtini dideli vandens kiekiai aušinimui. Kai upės nuseka, o vanduo įkaista, daliai elektrinių tenka mažinti galią ar net laikinai stabdyti darbą.

    Vanduo elektrinėse atlieka dvi esmines funkcijas: kondensuoja garą turbinos cikle ir užtikrina saugos sistemų darbą. Tipinėje elektrinėje tik apie trečdalis šilumos paverčiama elektra, o likusi dalis turi būti patikimai pašalinta, kad įrenginiai veiktų stabiliai.

    Klimato kaita šį balansą griauna: kylant temperatūrai, mažėja aušinimo efektyvumas, o aplinkosaugos reikalavimai riboja galimybę į vandens telkinius grąžinti per šiltą vandenį. Ekspertų vertinimu, vienu laipsniu pakilusi aušinimo vandens temperatūra gali sumažinti reaktoriaus efektyvumą apie 0,2 proc.

    Pastaraisiais metais tai jau buvo matoma praktikoje skirtingose Europos šalyse. Kai kur reaktorių galia ribota dėl per šilto upių vandens, o kitur problemų kelia ilgos sausros ir sumažėję debitai, ypač ten, kur naudojamos senesnės atviro ciklo aušinimo sistemos.

    Energetikos įmonės ir reguliuotojai vis dažniau ieško sprendimų: diegia uždaresnes aušinimo sistemas, investuoja į tikslesnį hidrologinį prognozavimą ir planuoja naujos kartos reaktorius su didesniu termodinaminiu efektyvumu. Tačiau tokie pokyčiai kainuoja brangiai ir užtrunka, todėl karščiai tampa ne tik techniniu, bet ir elektros tiekimo patikimumo klausimu.

    Šiame kontekste Lenkija planuoja pirmąją atominę elektrinę statyti Kopalino kaime, Choczewo savivaldybėje, Pamario regione, netoli Baltijos jūros. Viešai skelbiamuose planuose minima, kad statybų pradžia siejama su 2028 arba 2029 metais, o teritorija jau ruošiama infrastruktūrai ir statybvietei.

    Svarbiausias projekto akcentas – pasirinktas atviro tipo aušinimas jūros vandeniu, atsisakant aukštų aušinimo bokštų. Toks sprendimas, projekto rengėjų vertinimu, mažina riziką, kad karščių ir sausrų metu pritrūks aušinimo vandens, kaip tai nutinka elektrinėms, priklausomoms nuo upių ar vidaus telkinių.

    Numatoma, kad jūros vanduo neturės tiesioginio kontakto su reaktoriaus zona: šiluma būtų perduodama per šilumokaičius, o vėliau vanduo grąžinamas į jūrą. Skaičiuojama, kad išleidžiamo vandens temperatūra gali būti maždaug 7–10 laipsnių aukštesnė, todėl pagrindinės diskusijos krypsta į vietos ekosistemos apsaugą.

    Dalies specialistų ir vietos bendruomenių nuogąstavimai siejami su tuo, kad šiltesnis vanduo gali prisidėti prie spartesnių biologinių procesų ir bloginti Baltijos būklę jautriose vietose. Daug dėmesio skiriama tam, kaip bus parinkta vandens paėmimo ir išleidimo vieta, kokie bus srautai, kaip bus užtikrinama žuvų apsauga ir kokie monitoringai bus taikomi eksploatacijos metu.

    Bendra Europos tendencija aiški: net ir laikant atominę energetiką vienu svarbiausių mažų emisijų elektros šaltinių, jos priklausomybė nuo vandens resursų tampa vis didesniu planavimo veiksniu. Todėl sprendimai, kur ir kaip aušinti reaktorius, šiandien jau yra ne mažiau svarbūs nei paties bloko galia ar pasirinkta technologija.

  • „PKP Cargo“ veš anglį PGE elektrinėms: 1,715 mln. tonų kontraktas ir planas greičiau mažinti skolą

    Restruktūrizuojama Lenkijos krovinių vežimo geležinkeliais bendrovė „PKP Cargo“ pasirašė sutartį su PGE Górnictwo i Energetyka Konwencjonalna dėl akmens anglies, kalkakmenio miltų ir kalkakmenio gabenimo į PGE valdomas elektrines.

    Numatoma, kad per maždaug 8 mėnesius geležinkeliais bus pervežta 1,715 mln. tonų krovinių. Sutartis apima tiekimą į tris PGE GiEK lokacijas: Opolės, Turovo ir Dolnos Odros elektrines.

    „Šios sutarties pasirašymas yra svarbus žingsnis mūsų bendrovės plėtrai ir partnerių pasitikėjimo patvirtinimas“, – sakė „PKP Cargo“ valdybos pirmininkas Zbigniew Prus.

    Sandoris svarbus „PKP Cargo“ ne tik dėl apimčių, bet ir dėl pastaraisiais mėnesiais vykdomo finansinio stabilizavimo. Bendrovė viešai yra nurodžiusi, kad akcijų emisiją vertina kaip greičiausią kelią mažinti įsipareigojimus ir stiprinti mokumą, siekiant naudos ir kreditoriams, ir akcininkams.

    Pagal įmonės skelbtą planą skola turėtų būti grąžinta iki 2027 metų pabaigos, nors ankstesniuose svarstymuose minėtas ir gerokai vėlesnis terminas. Restruktūrizavimo dokumentų paketas ir galutiniai siūlymai kreditoriams, kaip skelbta, turėtų būti parengti iki rugpjūčio pabaigos.

    Lygiagrečiai „PKP Cargo“ siekia įsitvirtinti ir platesniuose logistikos projektuose. Prieš kelias savaites bendrovė pasirašė ketinimų protokolą su Centriniu transporto uostu dėl bendradarbiavimo plėtojant krovinių vežimą geležinkeliais programoje Port Polska.

    Šios iniciatyvos esmė – krovinių vežėjų poreikius įtraukti dar infrastruktūros projektavimo etape, kad nauji geležinkelio ruožai, terminalai ir logistikos bazės nuo pradžių būtų pritaikyti didesniems srautams ir konkurencingesniam intermodaliniam transportui.

  • Karščio banga smogia Prancūzijai: „EDF“ stabdo reaktorius, dar 7 gali mažinti galią

    Karščio banga smogia Prancūzijai: „EDF“ stabdo reaktorius, dar 7 gali mažinti galią

    Prancūzijos valstybinė energetikos grupė „EDF“ karščio bangos įkarštyje laikinai sustabdė trijų atominių elektrinių reaktorių darbą ir perspėjo, kad dar septyniems gali tekti mažinti gamybą. Bendrovė teigia, kad sprendimas priimtas vykdant aplinkosaugos reikalavimus, o ne dėl branduolinės saugos problemų.

    Atominės elektrinės dalį šilumos pašalina naudodamos upių vandenį, kuris po aušinimo grąžinamas atgal į vandens telkinius. Per karščius upės ir taip įšyla, todėl papildomai pašildytas vanduo gali dar labiau pabloginti sąlygas vandens ekosistemoms.

    „Nėra jokios branduolinės saugos rizikos. Reaktoriai gali veikti aukštos temperatūros sąlygomis, o ribojimai skirti apsaugoti vandens augaliją ir gyvūniją“, – sakė „EDF“ atstovas.

    „EDF“ nurodo, kad šiuo metu sustabdyti Golfech antrojo bloko, Bugey trečiojo bloko ir Chooz antrojo bloko reaktoriai. Bendra jų galia siekia 3 650 megavatų, tai sudaro apie 6 proc. maždaug 61 gigavato Prancūzijos įdiegtos branduolinės generacijos pajėgumų.

    Pagal naujausias prognozes Bugey trečiasis blokas turėtų likti sustabdytas iki liepos 19 dienos, Golfech antrasis blokas iki liepos 22 dienos, o Chooz antrasis blokas iki liepos 25 dienos. Bendrovė pabrėžia, kad grafikas gali keistis priklausomai nuo orų ir upių temperatūros.

    Be to, „EDF“ teigimu, dar septynioms branduolinėms jėgainėms gali tekti prisitaikyti ir lanksčiau reguliuoti galią dienos metu. Toks režimas paprastai pasirenkamas tada, kai būtina suderinti elektros sistemos poreikius su aplinkosauginiais išmetamo aušinimo vandens temperatūros limitais.

    Šalyje tai jau ne pirmas toks atvejis šią vasarą: karščio bangos kartojasi, o jų poveikis energetikai tampa vis dažnesne rizika. Dėl ilgalaikių karščių didėja elektros paklausa, nes auga vėsinimo poreikis, o tuo pat metu daliai elektrinių sudėtingiau išlaikyti įprastą darbo režimą.

    Prancūzijos ekonomikos ministerija savaitgalį buvo suteikusi laikiną išimtį Ronos upės šildymo ribojimams ties Bugey elektrine, argumentuodama tinklo saugumu. Tokios išimtys rodo, kad karščio metu tenka ieškoti balanso tarp aplinkosaugos reikalavimų ir elektros sistemos patikimumo.

    Kaip ruošiamasi ateičiai

    „EDF“ teigia, kad ilguoju laikotarpiu karščių ir sausrų įtaka branduolinei generacijai išlieka ribota, tačiau pripažįsta, kad prisitaikymo priemonių reikia. Bendrovė yra paskelbusi prisitaikymo prie klimato kaitos planą, apimantį branduolinę, hidroenergetikos ir salų energetikos infrastruktūrą.

    Skelbiama, kad per 15 metų planui numatoma skirti apie 8,7 milijardo eurų. Viena iš svarstomų priemonių branduolinėse elektrinėse yra papildomas technologinis sprendimas, leidžiantis atvėsinti vandenį prieš jį išleidžiant į aplinką, kad būtų lengviau laikytis ribų karščio piko metu.

    Hidroenergetikoje akcentuojamas pasirengimas ir potvyniams, ir mažesniems upių debitams, kad būtų galima išlaikyti gamybą sausros laikotarpiais. Tuo metu salų energetikos sistemose daugiau dėmesio skiriama tinklų atsparumui ir pasirengimui ekstremaliems vėjams, kurie taip pat gali sukelti sutrikimų.

    Prancūzija išlieka viena labiausiai nuo branduolinės energetikos priklausomų Europos valstybių, todėl laikini ribojimai per karščius tampa jautriu klausimu ir rinkoms, ir vartotojams. Artimiausiomis dienomis situaciją lems karščio bangos trukmė, upių temperatūra ir tai, ar pavyks išlaikyti reikiamą elektros sistemos rezervą.

  • Karščiai Prancūzijoje sustabdė 3 branduolinius reaktorius prie upių: dar 8 dirba ribotai

    Prancūzijoje per karščio bangą laikinai sustabdyta trijų branduolinių reaktorių veikla, o dar aštuoni reaktoriai dirba ribotu režimu. Apie tai pranešė Prancūzijos energetikos bendrovė „EDF“, akcentuodama, kad sprendimus nulėmė aplinkosauginiai reikalavimai ir hidrologinės sąlygos.

    Pasak „EDF“, stabdyti reaktoriai yra prie upių, nes atominėms elektrinėms būtinas stabilus vandens kiekis aušinimui. Dėl užsitęsusių karščių upių vanduo įkaista, o tai apsunkina aušinimą ir didina riziką viršyti leidžiamas šilto vandens išleidimo į aplinką ribas.

    „Dėl klimato sąlygų ir siekiant laikytis vandens išleidimo į aplinką taisyklių dalies reaktorių darbas buvo sustabdytas arba apribotas“, – sakė „EDF“.

    Branduolinės jėgainės Prancūzijoje sudaro kertinę elektros gamybos sistemos dalį, todėl net laikini ribojimai tampa reikšmingi visai rinkai. Kai reaktorių galia mažinama, didėja poreikis elektros trūkumą padengti kitais šaltiniais arba importu, o tai karščio metu Europoje dažnai sutampa su didesniu vartojimu dėl kondicionavimo.

    Karščio bangos metu ribojimai taikomi ne tik dėl technologinių aušinimo poreikių, bet ir dėl ekologijos: per šiltas vanduo, grąžinamas į upes, gali kelti grėsmę ekosistemoms. Dėl to Prancūzijoje galiojančios taisyklės numato, kad, pasiekus tam tikrus temperatūros ar srauto slenksčius, elektrinės privalo mažinti galią arba stabdyti blokus.

    Tuo pat metu meteorologai fiksuoja, kad karštis apėmė didelę šalies dalį, o perspėjimai išplėsti į reikšmingą teritoriją. Prognozuojama, kad aukštos temperatūros gali užsitęsti iki kitos savaitės vidurio, todėl energetikos sektorius išlieka budrus dėl galimų naujų apribojimų.

    Pastaraisiais metais tokios situacijos tampa dažnesnės dėl klimato kaitos didinamų ekstremalių karščių epizodų, kurie veikia ir energijos gamybą, ir tinklų stabilumą. Ilgesnės karščio bangos reiškia ne tik didesnį elektros poreikį, bet ir mažiau palankias sąlygas elektrinėms, priklausomoms nuo vandens aušinimo.

  • Turkija balandį fiksavo hidroenergetikos rekordą: 11,66 mlrd. kWh ir auganti vietinė gamyba

    Turkija balandį fiksavo hidroenergetikos rekordą: 11,66 mlrd. kWh ir auganti vietinė gamyba

    Rekordinė mėnesio gamyba

    Turkijos hidroelektrinės balandį pagamino rekordinį kiekį elektros – 11,66 mlrd. kilovatvalandžių. Tai tapo didžiausiu hidroenergijos mėnesio rezultatu šalyje per visą stebėjimų laikotarpį.

    Vien hidroenergija sudarė 41,4 proc. visos balandį šalyje pagamintos elektros. Toks šuolis paprastai siejamas su sezoniniu vandens prietaku ir palankesnėmis hidrologinėmis sąlygomis po žiemos.

    Atsinaujinančių dalis šoktelėjo

    Hidroelektrinių indėlis pakėlė bendrą atsinaujinančių išteklių dalį iki 70,5 proc. visos mėnesio elektros gamybos. Kartu tai padidino ir vietinių energijos išteklių svorį elektros balanse.

    Skelbiama, kad vietinių šaltinių dalis balandį pasiekė 83 proc. Tai reiškia mažesnį poreikį importuojamiems energijos ištekliams ir didesnį sistemos atsparumą kainų svyravimams tarptautinėse rinkose.

    Ką tai reiškia energetikos politikai

    Turkijos energetikos ministerija rekordą sieja su tikslu mažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų ir stiprinti energetinį saugumą. Didelė atsinaujinančios generacijos dalis taip pat prisideda prie ilgalaikių klimato įsipareigojimų.

    „Naudodami energiją, pagamintą iš mūsų pačių išteklių, mažiname priklausomybę nuo išorės, stipriname energetinį saugumą ir užtikrintai judame 2053 metų nulinės grynosios taršos tikslo link“, – sakė energetikos ministras Alparslanas Bayraktaras.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tokie rekordai dažnai būna sezoniški: hidroenergijos gamyba stipriai priklauso nuo kritulių ir vandens atsargų, todėl ilgalaikiam stabilumui svarbios ir kitos generacijos rūšys bei tinklų lankstumas.

  • „Ignitis gamyba“ kviečia į atvirų durų dieną Elektrėnuose: pažintis su energetikais ir darbo pokalbiai

    „Ignitis gamyba“ antrą kartą rengia atvirų durų dieną Elektrėnų komplekse ir kviečia lankytojus energetiką pamatyti iš arti. Organizatoriai žada ne tik pažintines veiklas, bet ir galimybę tiesiogiai susitikti su elektrinėje dirbančiais specialistais.

    Renginio metu numatyta gyva pažintis su elektrinės aplinka, įmonės veikla ir kasdieniais energetikų darbais. Pasak organizatorių, tai proga iš arčiau suprasti, kaip užtikrinamas patikimas elektros gamybos procesas ir kokių kompetencijų reikia šioje srityje.

    Viena iš išskirtinių renginio dalių – gyvi darbo pokalbiai. Įmonė kviečia tuos, kurie svarsto karjerą energetikos sektoriuje, pasinaudoti galimybe vietoje užduoti klausimus apie profesiją, komandų darbą ir atrankų procesą.

    Skelbiama, kad vietų skaičius ribotas, todėl dalyviams rekomenduojama registruotis iš anksto. Registracija ir programa pateikiama įmonės svetainėje.

    Kur ir kada vyks renginys

    Atvirų durų diena vyks 2026 metų gegužės 29 dieną. Renginio laikas – nuo 11:00 iki 15:00.

    Vieta – Elektrinės g. 21, Elektrėnai. Organizatoriai primena, kad tai pramoninis objektas, todėl dalyviams svarbu laikytis nurodymų ir saugos reikalavimų renginio teritorijoje.

  • Anglies elektrinės vėl plečiasi: 2025 metais naujų galių šuolis, ryškiausiai – Kinijoje ir Indijoje

    2025 metais pasaulyje vėl padidėjo anglimi kūrenamų elektrinių galia, nors bendra elektros gamyba iš anglies smuktelėjo. Naujausias „Global Energy Monitor“ vertinimas rodo, kad šis paradoksas susijęs su energetikos sistemos patikimumu: dalis anglies blokų statomi ar paliekami kaip rezervas, kai vėjas ir saulė nepagamina pakankamai elektros.

    Per 2025 metus įjungtų naujų anglies elektrinių galia pasaulyje siekė apie 97,4 gigavato. Tai vienas didžiausių metinių prieaugių istorijoje, nusileidžiantis tik 2015 metų rekordui, kai buvo pridėta apie 107,3 gigavato.

    Kur anglies plėtra didžiausia?

    Didžioji naujų projektų dalis 2025 metais koncentravosi Kinijoje. Šalyje naujai prijungta anglies elektrinių galia, vertinama apie 78,1 gigavato, pasiekė aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį.

    Indija taip pat išsiskyrė didesniu tempu nei pastaraisiais metais: jos naujai įjungtų anglies elektrinių galia sudarė apie 10 gigavatų. Tuo pat metu už Kinijos ribų bendras grynasis anglies elektrinių galios pokytis išaugo maždaug 5 gigavatais ir, kaip pažymi „Global Energy Monitor“, tai didžiausia reikšmė nuo 2017 metų.

    Kodėl anglis grįžta, nors gamyba mažėja?

    „Global Energy Monitor“ duomenimis, 2025 metais anglies elektrinių instaliuota galia pasaulyje padidėjo apie 3,5 proc., tačiau elektros gamyba iš anglies sumažėjo apie 0,6 proc. Tai signalizuoja, kad nauji ar išlaikomi anglies pajėgumai ne visada dirba kaip pagrindinis elektros šaltinis.

    Kai kur, ypač Kinijoje ir Indijoje, didžiąją dalį augančio elektros poreikio padengė vėjo ir saulės elektrinės. Dėl to anglies blokai vis dažniau tampa „draudimo polisu“ sistemai: jie reikalingi piko valandoms, ekstremaliems orams ar tinklo stabilumui, net jei vidutiniškai per metus veikia mažiau.

    Uždarymų vėlavimai ilgina anglies amžių

    Kitas svarbus veiksnys – užsitęsę anglies elektrinių uždarymai. Dalis šalių atideda planuotus išjungimus arba persvarsto terminus dėl energetinio saugumo, kuro kainų svyravimų ir didėjančio elektros poreikio.

    Ši tendencija reiškia, kad anglis ilgiau išlieka energetikos sistemoje net ten, kur plėtojami atsinaujinantys ištekliai. Rezultatas – didesnė instaliuota galia ir lėtesnis senų blokų traukimas iš eksploatacijos, o tai apsunkina greitesnį emisijų mažinimą.