Tag: Elektros gamyba

  • Energetikos įmonėms planuojami didesni koncesiniai mokesčiai: Vyriausybė tikisi milijardų biudžetui

    Lenkijos Vyriausybė parengė Energetikos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma reikšmingai didinti koncesinius ir prieškoncesinius mokesčius energetikos įmonėms. Tikslas – užkamšyti teisines spragas, suvienodinti taisykles ir padidinti įplaukas į valstybės biudžetą.

    Projektą paskelbė Rządowe Centrum Legislacji, o iniciatoriumi nurodoma energetikos ministro kuruojama ministerija. Pataisos apimtų mokesčius, kuriuos iš energetikos bendrovių renka reguliuotojas Urząd Regulacji Energetyki.

    Didesnė minimali įmoka

    Pagrindinis siūlymas – minimalią koncesinio ir prieškoncesinio mokesčio sumą kelti nuo 227 eurų iki 1 136 eurų. Projekte pabrėžiama, kad dabartinis minimalus dydis nebuvo keistas nuo 2018 metų.

    Numatoma, kad minimalios įmokos būtų indeksuojamos pagal metinį vartotojų kainų indeksą, kurį skelbia Główny Urząd Statystyczny. Tai reikštų, kad ateityje mokesčiai automatiškai prisitaikytų prie infliacijos ir realių administravimo sąnaudų.

    Lubų atsisakymas ir nauja skaičiavimo logika

    Kita reikšminga naujovė – siūloma atsisakyti viršutinės mokesčių ribos, kad jų dydis labiau atspindėtų didžiausias pajamas gaunančių rinkos dalyvių mastą. Taip pat projektu numatoma dešimteriopai padidinti koeficientus, pagal kuriuos skaičiuojamas mokestis.

    Be to, dalį taisyklių – pavyzdžiui, apie mokesčio sumokėjimo tvarką ir terminus – ketinama perkelti iš Vyriausybės nutarimų į patį įstatymą. Tokiu būdu siekiama mažinti interpretacijas ir sustiprinti teisinį aiškumą.

    Spragos dėl atsinaujinančios energetikos

    Projekte siūloma tikslinti ir atsinaujinančios energetikos išimtis. Numatyta, kad prieškoncesinis ar koncesinis mokestis nebūtų taikomas, kai bendra įrengtoji galia neviršija 5 MW, tačiau ši riba būtų vertinama sumuojant visus to paties subjekto valdomus įrenginius.

    Tokiu būdu valdžia tikisi apriboti praktiką, kai veikla formaliai „išskaidoma“ į kelias mažesnes elektrines ar net kelias įmones, kad kiekviena atskirai tilptų į 5 MW slenkstį. Projekte taip pat numatyti papildomi saugikliai, turintys mažinti dirbtinį bendrovių skaidymą į specialios paskirties įmones.

    Pagal pateiktus skaičiavimus, vien minimalios įmokos pakėlimas galėtų atnešti apie 2 milijonus eurų per metus. Atsisakius viršutinės ribos, prognozuojamas papildomas maždaug 636 milijonų eurų efektas, o koeficientų atnaujinimas – dar apie 171 milijoną eurų.

    Taigi bendrai, projektu vertinimu, naujos taisyklės galėtų padidinti valstybės biudžeto pajamas daugiau nei 795 milijonais eurų per metus. Tolimesnis pataisų likimas priklausys nuo derinimų ir teisėkūros proceso, įskaitant galimas korekcijas po konsultacijų su rinka ir institucijomis.

  • Tauron žengia į kitą OCGT Jaworzno etapą: kada bus parinktas inžinierius ir startuos statybų konkursas

    OCGT Jaworzno: kas jau padaryta

    Energetikos grupė „Tauron“ tęsia OCGT Jaworzno dujinės elektrinės projektą Lenkijoje. Numatyta dviejų turbinų greito paleidimo (OCGT) jėgainė, kurios bendra galia siektų apie 630 megavatų.

    Įmonės teigimu, artimiausi darbai sutelkti į dvi kryptis: leidimų gavimą ir pačios statybos parengimą. Šie žingsniai laikomi pagrindinėmis projekto „vartų“ stadijomis, nuo kurių priklausys tolesnis grafikas.

    Leidimai ir inžinierius kontraktui

    „Tauron“ nurodo, kad būtina užbaigti su poveikiu aplinkai susijusias procedūras ir gauti statybos leidimą. Bendrovė planuoja, kad statybos leidimas galėtų būti gautas 2027 metų antrąjį ketvirtį.

    Lygiagrečiai vyksta konkursas inžinieriui kontraktui parinkti, kuris prižiūrėtų projekto įgyvendinimą. „Tauron“ skaičiuoja, kad šis pasirinkimas galėtų būti atliktas 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Kada prasidės statybų konkursas

    Kitas svarbus žingsnis bus statybos dalies pirkimas, kurį planuojama skelbti užbaigus bazinį ir techninį projektavimą. Pagal įmonės planą tai turėtų įvykti 2027 metų pradžioje.

    Toks etapų atskyrimas reiškia, kad technologinė įranga ir statybos darbai kontraktuojami atskirai. Pasak bendrovės, ši schema turi padėti išlaikyti didesnį aiškumą dėl terminų ir didinti vietinės pramonės dalyvavimą statybų dalyje.

    Turbinos užsakytos, pristatymas numatytas 2028–2029 metais

    Projektą įgyvendina „Tauron“ grupės bendrovė „Tauron Wytwarzanie“, kuri 2026 metų liepą pasirašė sutartį su „Ansaldo Energia“ dėl pagrindinės technologinės įrangos tiekimo. Į susitarimą įtraukta ir daugiametė turbinų priežiūros sutartis.

    Bendra sutarčių vertė siekia apie 293 000 000 eurų be mokesčių, iš jų turbinų tiekimui tenka apie 193 000 000 eurų. Numatyta pristatyti dvi dujines turbinas, kurių kiekvienos galia apie 314,6 megavato.

    „Tauron“ savo 2026 metų pirmojo pusmečio ataskaitoje nurodė, kad turbinų pristatymas planuojamas 2028 ir 2029 metų sandūroje. Projektas turi galios rinkos sutartį 2030–2044 metų laikotarpiui, todėl terminų laikymasis bendrovei yra kritiškai svarbus.

    „Kodėl mums pavyko? Tai dviejų dalykų klausimas. Pirmasis yra technologinis lankstumas, antrasis – investuotojo tiekimų modelis, kai statybų dalis atskiriama nuo turbinų kontraktavimo“, – sakė „Tauron“ vadovas Michałas Orłowskis.

  • Kiek elektros duoda saulės elektrinė žiemą? Skaičiai nustebins ir 5 kW, ir 10 kW savininkus

    Kiek elektros duoda saulės elektrinė žiemą? Skaičiai nustebins ir 5 kW, ir 10 kW savininkus

    Ką reiškia 5 kW galia?

    Saulės elektrinių galia paprastai nurodoma kilovatais piko metu, o pagaminama energija skaičiuojama kilovatvalandėmis. 5 kW galios elektrinė vidutinėmis sąlygomis per metus gali pagaminti apie 4 500–5 500 kWh, tačiau tai priklauso nuo krypties, pasvirimo, šešėliavimo ir įrangos būklės.

    Svarbu suprasti, kad 5 kW nėra nuolatinė gamyba kiekvieną valandą. Tai laboratorinėmis sąlygomis pasiekiamas pikas, o realybėje gamyba kinta kas valandą pagal saulėtumą, metų laiką ir net oro skaidrumą.

    Žiema ir vasara – skirtingi pasauliai

    Rudenį ir žiemą didžiausią įtaką daro mažesnis saulės spinduliuotės kiekis, trumpesnės dienos ir žemas saulės kampas. Net ir be kritulių debesuotumas reiškia daugiau išsklaidytos šviesos, todėl elektrinė gamina, bet pasiekia gerokai mažesnę galią nei giedrą dieną.

    Orientaciniai skaičiai rodo, kad 5 kW elektrinė viduržiemį dažnai pagamina kelis kartus mažiau nei vasaros įkarštyje: liepą tai gali būti daugiau nei 600 kWh, o gruodį – keliskart mažiau. 10 kW sistema panašiomis sąlygomis paprastai pagamina maždaug dvigubai daugiau, tačiau proporcijos tarp mėnesių išlieka panašios.

    Kodėl šaltis kartais padeda?

    Nors žiemą trūksta šviesos, pati žema temperatūra saulės moduliams dažnai yra palanki. Šiuolaikinių modulių galios temperatūrinis koeficientas dažniausiai siekia apie minus 0,25–minus 0,40 proc. vienam Celsijaus laipsniui, todėl vėsią saulėtą dieną moduliai gali dirbti efektyviau nei per vasaros karščius.

    Vis dėlto temperatūros pranašumas paprastai neatsveria pagrindinių žiemos minusų: trumpesnio gamybos laiko ir mažesnės spinduliuotės. Dėl to net labai šaltą, bet saulėtą dieną bendras mėnesio rezultatas dažnai lieka kuklus.

    Sniegas, lapai ir šešėliai gali kainuoti daug

    Didžiausia praktinė problema žiemą – sniegas, užklojantis modulius. Net dalinis uždengimas gali smarkiai sumažinti visos grandinės gamybą, o modeliniai tyrimai rodo, kad tolygi sniego danga gali lemti labai didelius galios nuostolius, priklausomai nuo sluoksnio storio ir sistemos sujungimų.

    Rudenį dažni kaltininkai yra nukritę lapai, ant apatinių modulių kraštų susikaupusios dulkės bei šešėliai, kuriuos sukuria per sezoną išaugę medžiai ar šalia esantys objektai. Vertinant gamybą svarbu lyginti ne tik su pernykščiais skaičiais, bet ir su panašiu saulėtumu, nes orai gali pakeisti mėnesio rezultatą keliolika ar net keliasdešimt procentų.

    Jei modulius reikia nuvalyti, saugiausia tai daryti laikantis gamintojo rekomendacijų, o darbus ant apledėjusio ar stataus stogo patikėti servisui. Netinkamas sniego šalinimas gali pažeisti modulių stiklą ar sukelti mikroįtrūkius, kurių pasekmės pasimato tik po kurio laiko.

    Kaip žiemą išspausti daugiau naudos?

    Vienas paprasčiausių būdų – perkelti elektros vartojimą į valandas, kai elektrinė realiai gamina daugiausia, dažniausiai apie vidurdienį. Tuomet verta planuoti skalbimą, indaplovę, vandens šildymą ar elektromobilio įkrovimą, jei jis naudojamas.

    Energijos kaupiklis gali padėti perkelti dalį dienos gamybos į vakarą, tačiau jis skirtas balansavimui paros mastu, o ne vasaros energijos saugojimui iki žiemos. Dėl to planuojant sistemą svarbiausia įvertinti realius žiemos poreikius ir tikėtiną gamybos profilį.

  • Geotermija visur, ne tik „karštuose taškuose“: JAV bando skaldymo metodą gaminti stabilią elektrą

    Jungtinėse Valstijose pradėti bandymai, kurie turi atsakyti į klausimą, ar naftos ir dujų gavyboje išpopuliarėjęs hidraulinis skaldymas gali būti pritaikytas geoterminei energijai. Idėja paprasta: pasiekti didelį Žemės gelmių karštį ir jį paversti stabilia, nuo oro nepriklausančia elektra.

    Projektas vyksta Utah FORGE poligone Jutos valstijoje, kur mokslininkai ir inžinieriai bando sukurti vadinamąsias sustiprintas geotermines sistemas. Skirtingai nei tradicinė geotermija, čia nereikia natūralių karšto vandens telkinių, todėl technologija teoriškai galėtų veikti gerokai platesnėse teritorijose.

    Kaip veiktų sustiprinta geotermija

    Tradicinės geoterminės elektrinės dažniausiai statomos ten, kur gamta pati „paduoda“ karštą vandenį ar garus. Sustiprintų geoterminių sistemų esmė yra gręžiniais pasiekti karštą uolieną ir dirbtinai suformuoti smulkių plyšių tinklą, kad per jį būtų galima cirkuliuoti skysčiui.

    Į vieną gręžinį įpumpuotas vanduo ar kitas šilumnešis, keliaudamas plyšiais, įkaista ir per kitą gręžinį grįžta į paviršių. Toliau šiluma panaudojama turbinai sukti ir elektrai gaminti uždaru ciklu, o tai mažina emisijas ir leidžia dirbti nuolat, nepertraukiamai.

    Pažadai dideli, bet testai turi atsakyti į rizikas

    Tokio tipo geotermija energetikams patraukli dėl vienos priežasties: tai atsinaujinantis šaltinis, galintis tiekti bazinę galią. Skirtingai nei saulė ar vėjas, geoterminė energija nepriklauso nuo sezoniškumo ir paros ritmo, todėl gali stabilizuoti tinklą.

    Vis dėlto dabartiniai bandymai turi patikrinti kelis kritinius dalykus. Vienas svarbiausių klausimų yra, ar iš gelmių sugrįžtantis srautas ilgainiui išlaikys pakankamai aukštą temperatūrą, kad elektrą būtų ekonomiška gaminti ne mėnesį ar du, o daugelį metų.

    Kita rizika susijusi su seisminiu poveikiu: gręžimas ir slėginis skysčių pumpavimas kai kuriais atvejais gali sukelti nedidelius žemės drebėjimus. Taip pat vertinama, kiek skysčio gali būti prarasta uolienose, nes tai tiesiogiai veikia veiklos sąnaudas ir poveikį vietos vandens ištekliams.

    „Potencialas yra, bet rizika slypi pakartojamume. Reikia daugiau aiškių etapų, kad pamatytume, kaip tai veiks praktikoje“, – sakė analitikė Annick Adjei.

    Kodėl tai svarbu ne tik JAV

    Geotermija jau seniai sėkmingai naudojama ten, kur sąlygos palankios, pavyzdžiui, Islandijoje ar kai kuriose Afrikos valstybėse. Tačiau sustiprintos geoterminės sistemos žada kitą lygį: galimybę gaminti elektrą ne vien „karštuose taškuose“, o gerokai plačiau, jei tik pasiekiama pakankama uolienų temperatūra.

    JAV pranašumas yra sukaupta hidraulinio skaldymo patirtis ir gręžinių pramonė, kuri per kelis dešimtmečius išmoko gręžti greitai ir tiksliai. Tai mažina technologinę riziką, bet ekonomika vis dar priklauso nuo to, ar pavyks patikimai pasiekti reikiamą šilumos srautą ir išlaikyti jį ilgą laiką.

    Lietuvoje geoterminė energija šiandien labiau siejama su šilumos ūkiu, o elektros gamyba iš geotermijos kol kas nėra paplitusi. Tačiau jei JAV bandymai patvirtins, kad tokias sistemas galima kartoti ir valdyti rizikas, tai galėtų pakeisti diskusiją ir Europoje, kur ieškoma stabilių, mažai taršių vietinės gamybos šaltinių.

    Artimiausi testų rezultatai turėtų parodyti, ar hidraulinio skaldymo metodai gali tapti raktu į platesnį geotermijos panaudojimą energetikoje. Jei atsakymai bus teigiami, geoterminė elektra gali tapti ne nišiniu, o masiniu sprendimu, papildančiu saulę, vėją ir kitus mažataršius šaltinius.

  • Lenkijoje liepos elektros gamyba augo, bet daugiau nei pusę vis dar pagamino anglis

    Lenkijoje 2026 metų liepą elektros gamyba pasiekė 13,77 TWh ir buvo 5,31 proc. didesnė nei prieš metus, rodo perdavimo sistemos operatoriaus Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE) duomenys. Nors bendra gamyba augo, daugiau nei pusė elektros šalyje ir toliau buvo pagaminta deginant anglį.

    PSE skaičiai taip pat atskleidžia, kad nuo metų pradžios Lenkijoje pagaminta daugiau kaip 102,85 TWh elektros. Tai yra 5,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o tokia dinamika rodo išlikusį didelį sistemos apkrovimą ir gamybos poreikį.

    Vartojimas auga lėčiau

    Elektros vartojimas 2026 metų liepą sudarė 13,47 TWh ir per metus padidėjo 0,77 proc. Nuo metų pradžios suvartojimas siekė 100,57 TWh, arba 4,03 proc. daugiau nei pernai.

    Skirtumas tarp gamybos ir vartojimo rodo, kad sistema turėjo daugiau pagaminamos energijos, tačiau tai nebūtinai reiškia didesnį lankstumą. Esant didesnei vietinei generacijai, ypač kai ji sutelkta tam tikruose regionuose, svarbūs tampa perdavimo tinklo pralaidumai ir balansavimo priemonės.

    Atsinaujinančiai generacijai teko ribojimai

    2026 metų liepą operatorius 276 valandas per 28 dienas taikė ne rinkos pagrindu vykdomą atsinaujinančių išteklių generacijos ribojimą. Tai praktikoje reiškia, kad saulės ir vėjo elektrinių gamyba buvo mažinama sistemos operatoriaus nurodymu, siekiant subalansuoti tinklą.

    Forumo Forum Energii duomenimis, dėl tokių ribojimų liepą nebuvo pagaminta 252,4 GWh elektros. Tokie sprendimai paprastai laikomi kraštine priemone, kai dėl tinklo apribojimų, per didelės momentinės generacijos ar balansavimo trūkumo neįmanoma saugiai priimti visos pagaminamos energijos.

    Ši situacija pabrėžia dvi lygiagrečias Lenkijos energetikos transformacijos problemas: priklausomybę nuo anglies ir augančios atsinaujinančios generacijos integraciją. Kuo greičiau plečiami vėjo ir saulės pajėgumai, tuo svarbesnės tampa investicijos į tinklų stiprinimą, energijos kaupimą ir lankstesnius balansavimo sprendimus.

  • Dunojus kyla, „Paks“ ruošiasi jungti dar vieną turbiną: po rekordinės sausros – griežtos sąlygos

    Dunojus kyla, „Paks“ ruošiasi jungti dar vieną turbiną: po rekordinės sausros – griežtos sąlygos

    Vengrijoje pradėtas etapinis Pakšo (Paks) atominės elektrinės pajėgumų atkūrimas, kai Dunojaus vandens lygis ties elektrine ėmė kilti. Po kritiškai žemo vandens laikotarpio į tinklą jau galima grąžinti dalį anksčiau sustabdytos gamybos.

    Skelbiama, kad vandens lygis ties Pakšu nuo ankstesnio minimumo pakilo maždaug 19 centimetrų. Tai sudarė technines prielaidas dar vienai turbinai atnaujinti darbą ir vėl tiekti elektrą į perdavimo tinklą, laikantis sustiprintų saugos procedūrų.

    Rugpjūčio pradžioje Dunojaus lygis buvo nukritęs iki istoriškai žemų reikšmių ir ties Pakšu pasiekė minus 134 centimetrus. Dėl to trys iš keturių elektrinės blokų buvo palaipsniui ir kontroliuojamai išjungti, paliekant veikti tik vieną turbiną.

    Galia didinama palaipsniui

    Atnaujinus dar vieną generavimo grandį, elektrinės atiduodama galia turėtų padidėti nuo maždaug 240 megavatų iki 500 megavatų. Tokie pokyčiai svarbūs ne tik Vengrijos vidaus rinkai, bet ir regionui, nes bazinė generacija padeda stabilizuoti sistemą didesnių vartojimo pikų metu.

    Elektrinė pabrėžia, kad branduolinė sauga yra absoliutus prioritetas, todėl įjungimas vykdomas tik įvykdžius techninius reikalavimus. Vandens lygio kilimas atstatė šalto vandens kanalo siurblių efektyvumą ir reikalingą slėgį, kad būtų užtikrintas kondensatorių aušinimas.

    Kodėl vandens lygis toks svarbus?

    Didžiosios dalies atominių ir šiluminių elektrinių darbas priklauso nuo patikimo aušinimo vandens šaltinio. Kai upė nusenka, kyla rizika, kad nebus galima užtikrinti reikiamų hidraulinių parametrų, o vandens temperatūra gali kilti, todėl operatoriams tenka mažinti apkrovas arba stabdyti įrenginius.

    Šį kartą situaciją pakeitė krituliai Austrijos baseinuose: vandens banga viršutiniame Dunojaus ruože palaipsniui pasiekė ir Pakšą. Operatoriai nurodo, kad net ir sustabdžius dalį generacijos, reaktoriaus šerdies bei panaudoto kuro baseinų aušinimo sistemos veikė nuolat.

    Įjungimas tik po patikrų

    Prieš paleidžiant turbiną turi būti sukurtas pakankamas vakuumas kondensatoriuje, taip pat tikrinama antrinės grandinės vandens kokybė. Reaktoriaus šiluminė galia ir garo kiekis reguliuojami ne iš karto, o sinchronizuojami žingsnis po žingsnio pagal griežtą grafiką, derinant generatoriaus prijungimą prie tinklo.

    Be to, elektrinėje numatyta atlikti plačios apimties diagnostiką: tikrinama iki maždaug pusės milijono komponentų. Specialistai vertina, ar šiluminiai režimai ir laikinas stabdymas nesukėlė mikroskopinių medžiagų pažeidimų, galinčių turėti įtakos patikimumui.

    Pastarųjų metų Europos patirtis rodo, kad sausros ir ekstremalūs upių hidrologiniai svyravimai vis dažniau tampa energetikos planavimo veiksniu. Tokiose situacijose operatoriai paprastai remiasi konservatyviais saugos kriterijais, o pajėgumų grąžinimas į tinklą vyksta tik įsitikinus, kad aušinimas užtikrinamas stabiliai.

  • Dunojus pakilo, bet grėsmė lieka: Vengrija viliasi greitai paleisti Pakšo AE reaktorius

    Dunojus pakilo, bet grėsmė lieka: Vengrija viliasi greitai paleisti Pakšo AE reaktorius

    Vengrijos premjeras Péteris Magyaras teigia besitikintis, kad Pakšo atominė elektrinė netrukus galės grįžti prie įprasto darbo, nes Dunojaus vandens lygis po rekordiškai sausų savaičių pradėjo kilti. Ši elektrinė yra vienintelė šalyje ir jai būtinas upės vanduo reaktorių aušinimui.

    Pakšo AE dalis pajėgumų buvo sustabdyta, kai dėl užsitęsusių karščio bangų ir menkų kritulių Dunojaus vanduo kai kuriose atkarpose nusmuko iki istorinių žemumų. Tokiose situacijose operatoriai privalo laikytis griežtų saugos reikalavimų, kad aušinimo sistemos veiktų stabiliai net ir esant ekstremalioms oro sąlygoms.

    Premjeras nurodė, kad upės lygis jau pakilo keliais centimetrais virš kritinės ribos, o vandens baseinuose aukščiau pagal tėkmę prognozuojami lietūs. Pasak jo, elektrinėje dar veikia turbina, tačiau dėl alinančios kaitros gyventojai raginami savanoriškai mažinti elektros vartojimą.

    Vengrijos institucijos akcentuoja, kad vien vandens lygio šuolio nepakanka, jog būtų galima skubiai atstatyti visą gamybą. Jau sustabdytų blokų paleidimas užtrunka, o įprastam režimui būtina, kad vandens lygis kurį laiką išsilaikytų stabiliai aukštesnis, nes priešingu atveju tektų vėl riboti pajėgumus.

    Situaciją paaštrina tai, kad ekstremalūs karščiai tampa vis dažnesni ir ilgesni, o didžiosios Europos upės vis dažniau patiria žemų vandenų periodus. Energetikos ekspertai pažymi, jog tai kelia papildomų rizikų ne tik atominei energetikai, bet ir šiluminėms elektrinėms bei pramonei, kuri priklauso nuo vandens tiekimo ir vėsinimo.

    Budapešte fiksuotas naujas absoliutus karščio rekordas, o tai sustiprina spaudimą elektros sistemai, nes auga kondicionavimo poreikis. Tuo pat metu Vengrijai tenka ieškoti balanso tarp vartojimo, importo ir stabilios vietinės generacijos, kad karščio banga nevirstų plataus masto energijos tiekimo sutrikimais.

  • Karščiai stabdo Europos atomą: Lenkija aušins jėgainę Baltija, bet kyla nauja rizika

    Karščiai stabdo Europos atomą: Lenkija aušins jėgainę Baltija, bet kyla nauja rizika

    Europą vis dažniau užklumpančios karščio bangos tampa rimtu išbandymu atominei energetikai, nes reaktoriams ir kitoms šiluminėms elektrinėms būtini dideli vandens kiekiai aušinimui. Kai upės nuseka, o vanduo įkaista, daliai elektrinių tenka mažinti galią ar net laikinai stabdyti darbą.

    Vanduo elektrinėse atlieka dvi esmines funkcijas: kondensuoja garą turbinos cikle ir užtikrina saugos sistemų darbą. Tipinėje elektrinėje tik apie trečdalis šilumos paverčiama elektra, o likusi dalis turi būti patikimai pašalinta, kad įrenginiai veiktų stabiliai.

    Klimato kaita šį balansą griauna: kylant temperatūrai, mažėja aušinimo efektyvumas, o aplinkosaugos reikalavimai riboja galimybę į vandens telkinius grąžinti per šiltą vandenį. Ekspertų vertinimu, vienu laipsniu pakilusi aušinimo vandens temperatūra gali sumažinti reaktoriaus efektyvumą apie 0,2 proc.

    Pastaraisiais metais tai jau buvo matoma praktikoje skirtingose Europos šalyse. Kai kur reaktorių galia ribota dėl per šilto upių vandens, o kitur problemų kelia ilgos sausros ir sumažėję debitai, ypač ten, kur naudojamos senesnės atviro ciklo aušinimo sistemos.

    Energetikos įmonės ir reguliuotojai vis dažniau ieško sprendimų: diegia uždaresnes aušinimo sistemas, investuoja į tikslesnį hidrologinį prognozavimą ir planuoja naujos kartos reaktorius su didesniu termodinaminiu efektyvumu. Tačiau tokie pokyčiai kainuoja brangiai ir užtrunka, todėl karščiai tampa ne tik techniniu, bet ir elektros tiekimo patikimumo klausimu.

    Šiame kontekste Lenkija planuoja pirmąją atominę elektrinę statyti Kopalino kaime, Choczewo savivaldybėje, Pamario regione, netoli Baltijos jūros. Viešai skelbiamuose planuose minima, kad statybų pradžia siejama su 2028 arba 2029 metais, o teritorija jau ruošiama infrastruktūrai ir statybvietei.

    Svarbiausias projekto akcentas – pasirinktas atviro tipo aušinimas jūros vandeniu, atsisakant aukštų aušinimo bokštų. Toks sprendimas, projekto rengėjų vertinimu, mažina riziką, kad karščių ir sausrų metu pritrūks aušinimo vandens, kaip tai nutinka elektrinėms, priklausomoms nuo upių ar vidaus telkinių.

    Numatoma, kad jūros vanduo neturės tiesioginio kontakto su reaktoriaus zona: šiluma būtų perduodama per šilumokaičius, o vėliau vanduo grąžinamas į jūrą. Skaičiuojama, kad išleidžiamo vandens temperatūra gali būti maždaug 7–10 laipsnių aukštesnė, todėl pagrindinės diskusijos krypsta į vietos ekosistemos apsaugą.

    Dalies specialistų ir vietos bendruomenių nuogąstavimai siejami su tuo, kad šiltesnis vanduo gali prisidėti prie spartesnių biologinių procesų ir bloginti Baltijos būklę jautriose vietose. Daug dėmesio skiriama tam, kaip bus parinkta vandens paėmimo ir išleidimo vieta, kokie bus srautai, kaip bus užtikrinama žuvų apsauga ir kokie monitoringai bus taikomi eksploatacijos metu.

    Bendra Europos tendencija aiški: net ir laikant atominę energetiką vienu svarbiausių mažų emisijų elektros šaltinių, jos priklausomybė nuo vandens resursų tampa vis didesniu planavimo veiksniu. Todėl sprendimai, kur ir kaip aušinti reaktorius, šiandien jau yra ne mažiau svarbūs nei paties bloko galia ar pasirinkta technologija.

  • „PKP Cargo“ veš anglį PGE elektrinėms: 1,715 mln. tonų kontraktas ir planas greičiau mažinti skolą

    Restruktūrizuojama Lenkijos krovinių vežimo geležinkeliais bendrovė „PKP Cargo“ pasirašė sutartį su PGE Górnictwo i Energetyka Konwencjonalna dėl akmens anglies, kalkakmenio miltų ir kalkakmenio gabenimo į PGE valdomas elektrines.

    Numatoma, kad per maždaug 8 mėnesius geležinkeliais bus pervežta 1,715 mln. tonų krovinių. Sutartis apima tiekimą į tris PGE GiEK lokacijas: Opolės, Turovo ir Dolnos Odros elektrines.

    „Šios sutarties pasirašymas yra svarbus žingsnis mūsų bendrovės plėtrai ir partnerių pasitikėjimo patvirtinimas“, – sakė „PKP Cargo“ valdybos pirmininkas Zbigniew Prus.

    Sandoris svarbus „PKP Cargo“ ne tik dėl apimčių, bet ir dėl pastaraisiais mėnesiais vykdomo finansinio stabilizavimo. Bendrovė viešai yra nurodžiusi, kad akcijų emisiją vertina kaip greičiausią kelią mažinti įsipareigojimus ir stiprinti mokumą, siekiant naudos ir kreditoriams, ir akcininkams.

    Pagal įmonės skelbtą planą skola turėtų būti grąžinta iki 2027 metų pabaigos, nors ankstesniuose svarstymuose minėtas ir gerokai vėlesnis terminas. Restruktūrizavimo dokumentų paketas ir galutiniai siūlymai kreditoriams, kaip skelbta, turėtų būti parengti iki rugpjūčio pabaigos.

    Lygiagrečiai „PKP Cargo“ siekia įsitvirtinti ir platesniuose logistikos projektuose. Prieš kelias savaites bendrovė pasirašė ketinimų protokolą su Centriniu transporto uostu dėl bendradarbiavimo plėtojant krovinių vežimą geležinkeliais programoje Port Polska.

    Šios iniciatyvos esmė – krovinių vežėjų poreikius įtraukti dar infrastruktūros projektavimo etape, kad nauji geležinkelio ruožai, terminalai ir logistikos bazės nuo pradžių būtų pritaikyti didesniems srautams ir konkurencingesniam intermodaliniam transportui.

  • Karščio banga smogia Prancūzijai: „EDF“ stabdo reaktorius, dar 7 gali mažinti galią

    Karščio banga smogia Prancūzijai: „EDF“ stabdo reaktorius, dar 7 gali mažinti galią

    Prancūzijos valstybinė energetikos grupė „EDF“ karščio bangos įkarštyje laikinai sustabdė trijų atominių elektrinių reaktorių darbą ir perspėjo, kad dar septyniems gali tekti mažinti gamybą. Bendrovė teigia, kad sprendimas priimtas vykdant aplinkosaugos reikalavimus, o ne dėl branduolinės saugos problemų.

    Atominės elektrinės dalį šilumos pašalina naudodamos upių vandenį, kuris po aušinimo grąžinamas atgal į vandens telkinius. Per karščius upės ir taip įšyla, todėl papildomai pašildytas vanduo gali dar labiau pabloginti sąlygas vandens ekosistemoms.

    „Nėra jokios branduolinės saugos rizikos. Reaktoriai gali veikti aukštos temperatūros sąlygomis, o ribojimai skirti apsaugoti vandens augaliją ir gyvūniją“, – sakė „EDF“ atstovas.

    „EDF“ nurodo, kad šiuo metu sustabdyti Golfech antrojo bloko, Bugey trečiojo bloko ir Chooz antrojo bloko reaktoriai. Bendra jų galia siekia 3 650 megavatų, tai sudaro apie 6 proc. maždaug 61 gigavato Prancūzijos įdiegtos branduolinės generacijos pajėgumų.

    Pagal naujausias prognozes Bugey trečiasis blokas turėtų likti sustabdytas iki liepos 19 dienos, Golfech antrasis blokas iki liepos 22 dienos, o Chooz antrasis blokas iki liepos 25 dienos. Bendrovė pabrėžia, kad grafikas gali keistis priklausomai nuo orų ir upių temperatūros.

    Be to, „EDF“ teigimu, dar septynioms branduolinėms jėgainėms gali tekti prisitaikyti ir lanksčiau reguliuoti galią dienos metu. Toks režimas paprastai pasirenkamas tada, kai būtina suderinti elektros sistemos poreikius su aplinkosauginiais išmetamo aušinimo vandens temperatūros limitais.

    Šalyje tai jau ne pirmas toks atvejis šią vasarą: karščio bangos kartojasi, o jų poveikis energetikai tampa vis dažnesne rizika. Dėl ilgalaikių karščių didėja elektros paklausa, nes auga vėsinimo poreikis, o tuo pat metu daliai elektrinių sudėtingiau išlaikyti įprastą darbo režimą.

    Prancūzijos ekonomikos ministerija savaitgalį buvo suteikusi laikiną išimtį Ronos upės šildymo ribojimams ties Bugey elektrine, argumentuodama tinklo saugumu. Tokios išimtys rodo, kad karščio metu tenka ieškoti balanso tarp aplinkosaugos reikalavimų ir elektros sistemos patikimumo.

    Kaip ruošiamasi ateičiai

    „EDF“ teigia, kad ilguoju laikotarpiu karščių ir sausrų įtaka branduolinei generacijai išlieka ribota, tačiau pripažįsta, kad prisitaikymo priemonių reikia. Bendrovė yra paskelbusi prisitaikymo prie klimato kaitos planą, apimantį branduolinę, hidroenergetikos ir salų energetikos infrastruktūrą.

    Skelbiama, kad per 15 metų planui numatoma skirti apie 8,7 milijardo eurų. Viena iš svarstomų priemonių branduolinėse elektrinėse yra papildomas technologinis sprendimas, leidžiantis atvėsinti vandenį prieš jį išleidžiant į aplinką, kad būtų lengviau laikytis ribų karščio piko metu.

    Hidroenergetikoje akcentuojamas pasirengimas ir potvyniams, ir mažesniems upių debitams, kad būtų galima išlaikyti gamybą sausros laikotarpiais. Tuo metu salų energetikos sistemose daugiau dėmesio skiriama tinklų atsparumui ir pasirengimui ekstremaliems vėjams, kurie taip pat gali sukelti sutrikimų.

    Prancūzija išlieka viena labiausiai nuo branduolinės energetikos priklausomų Europos valstybių, todėl laikini ribojimai per karščius tampa jautriu klausimu ir rinkoms, ir vartotojams. Artimiausiomis dienomis situaciją lems karščio bangos trukmė, upių temperatūra ir tai, ar pavyks išlaikyti reikiamą elektros sistemos rezervą.