CP v2

Tag: Elektros gamyba

  • Dunojus pakilo, bet grėsmė lieka: Vengrija viliasi greitai paleisti Pakšo AE reaktorius

    Dunojus pakilo, bet grėsmė lieka: Vengrija viliasi greitai paleisti Pakšo AE reaktorius

    Vengrijos premjeras Péteris Magyaras teigia besitikintis, kad Pakšo atominė elektrinė netrukus galės grįžti prie įprasto darbo, nes Dunojaus vandens lygis po rekordiškai sausų savaičių pradėjo kilti. Ši elektrinė yra vienintelė šalyje ir jai būtinas upės vanduo reaktorių aušinimui.

    Pakšo AE dalis pajėgumų buvo sustabdyta, kai dėl užsitęsusių karščio bangų ir menkų kritulių Dunojaus vanduo kai kuriose atkarpose nusmuko iki istorinių žemumų. Tokiose situacijose operatoriai privalo laikytis griežtų saugos reikalavimų, kad aušinimo sistemos veiktų stabiliai net ir esant ekstremalioms oro sąlygoms.

    Premjeras nurodė, kad upės lygis jau pakilo keliais centimetrais virš kritinės ribos, o vandens baseinuose aukščiau pagal tėkmę prognozuojami lietūs. Pasak jo, elektrinėje dar veikia turbina, tačiau dėl alinančios kaitros gyventojai raginami savanoriškai mažinti elektros vartojimą.

    Vengrijos institucijos akcentuoja, kad vien vandens lygio šuolio nepakanka, jog būtų galima skubiai atstatyti visą gamybą. Jau sustabdytų blokų paleidimas užtrunka, o įprastam režimui būtina, kad vandens lygis kurį laiką išsilaikytų stabiliai aukštesnis, nes priešingu atveju tektų vėl riboti pajėgumus.

    Situaciją paaštrina tai, kad ekstremalūs karščiai tampa vis dažnesni ir ilgesni, o didžiosios Europos upės vis dažniau patiria žemų vandenų periodus. Energetikos ekspertai pažymi, jog tai kelia papildomų rizikų ne tik atominei energetikai, bet ir šiluminėms elektrinėms bei pramonei, kuri priklauso nuo vandens tiekimo ir vėsinimo.

    Budapešte fiksuotas naujas absoliutus karščio rekordas, o tai sustiprina spaudimą elektros sistemai, nes auga kondicionavimo poreikis. Tuo pat metu Vengrijai tenka ieškoti balanso tarp vartojimo, importo ir stabilios vietinės generacijos, kad karščio banga nevirstų plataus masto energijos tiekimo sutrikimais.

  • Karščiai stabdo Europos atomą: Lenkija aušins jėgainę Baltija, bet kyla nauja rizika

    Karščiai stabdo Europos atomą: Lenkija aušins jėgainę Baltija, bet kyla nauja rizika

    Europą vis dažniau užklumpančios karščio bangos tampa rimtu išbandymu atominei energetikai, nes reaktoriams ir kitoms šiluminėms elektrinėms būtini dideli vandens kiekiai aušinimui. Kai upės nuseka, o vanduo įkaista, daliai elektrinių tenka mažinti galią ar net laikinai stabdyti darbą.

    Vanduo elektrinėse atlieka dvi esmines funkcijas: kondensuoja garą turbinos cikle ir užtikrina saugos sistemų darbą. Tipinėje elektrinėje tik apie trečdalis šilumos paverčiama elektra, o likusi dalis turi būti patikimai pašalinta, kad įrenginiai veiktų stabiliai.

    Klimato kaita šį balansą griauna: kylant temperatūrai, mažėja aušinimo efektyvumas, o aplinkosaugos reikalavimai riboja galimybę į vandens telkinius grąžinti per šiltą vandenį. Ekspertų vertinimu, vienu laipsniu pakilusi aušinimo vandens temperatūra gali sumažinti reaktoriaus efektyvumą apie 0,2 proc.

    Pastaraisiais metais tai jau buvo matoma praktikoje skirtingose Europos šalyse. Kai kur reaktorių galia ribota dėl per šilto upių vandens, o kitur problemų kelia ilgos sausros ir sumažėję debitai, ypač ten, kur naudojamos senesnės atviro ciklo aušinimo sistemos.

    Energetikos įmonės ir reguliuotojai vis dažniau ieško sprendimų: diegia uždaresnes aušinimo sistemas, investuoja į tikslesnį hidrologinį prognozavimą ir planuoja naujos kartos reaktorius su didesniu termodinaminiu efektyvumu. Tačiau tokie pokyčiai kainuoja brangiai ir užtrunka, todėl karščiai tampa ne tik techniniu, bet ir elektros tiekimo patikimumo klausimu.

    Šiame kontekste Lenkija planuoja pirmąją atominę elektrinę statyti Kopalino kaime, Choczewo savivaldybėje, Pamario regione, netoli Baltijos jūros. Viešai skelbiamuose planuose minima, kad statybų pradžia siejama su 2028 arba 2029 metais, o teritorija jau ruošiama infrastruktūrai ir statybvietei.

    Svarbiausias projekto akcentas – pasirinktas atviro tipo aušinimas jūros vandeniu, atsisakant aukštų aušinimo bokštų. Toks sprendimas, projekto rengėjų vertinimu, mažina riziką, kad karščių ir sausrų metu pritrūks aušinimo vandens, kaip tai nutinka elektrinėms, priklausomoms nuo upių ar vidaus telkinių.

    Numatoma, kad jūros vanduo neturės tiesioginio kontakto su reaktoriaus zona: šiluma būtų perduodama per šilumokaičius, o vėliau vanduo grąžinamas į jūrą. Skaičiuojama, kad išleidžiamo vandens temperatūra gali būti maždaug 7–10 laipsnių aukštesnė, todėl pagrindinės diskusijos krypsta į vietos ekosistemos apsaugą.

    Dalies specialistų ir vietos bendruomenių nuogąstavimai siejami su tuo, kad šiltesnis vanduo gali prisidėti prie spartesnių biologinių procesų ir bloginti Baltijos būklę jautriose vietose. Daug dėmesio skiriama tam, kaip bus parinkta vandens paėmimo ir išleidimo vieta, kokie bus srautai, kaip bus užtikrinama žuvų apsauga ir kokie monitoringai bus taikomi eksploatacijos metu.

    Bendra Europos tendencija aiški: net ir laikant atominę energetiką vienu svarbiausių mažų emisijų elektros šaltinių, jos priklausomybė nuo vandens resursų tampa vis didesniu planavimo veiksniu. Todėl sprendimai, kur ir kaip aušinti reaktorius, šiandien jau yra ne mažiau svarbūs nei paties bloko galia ar pasirinkta technologija.

  • „PKP Cargo“ veš anglį PGE elektrinėms: 1,715 mln. tonų kontraktas ir planas greičiau mažinti skolą

    Restruktūrizuojama Lenkijos krovinių vežimo geležinkeliais bendrovė „PKP Cargo“ pasirašė sutartį su PGE Górnictwo i Energetyka Konwencjonalna dėl akmens anglies, kalkakmenio miltų ir kalkakmenio gabenimo į PGE valdomas elektrines.

    Numatoma, kad per maždaug 8 mėnesius geležinkeliais bus pervežta 1,715 mln. tonų krovinių. Sutartis apima tiekimą į tris PGE GiEK lokacijas: Opolės, Turovo ir Dolnos Odros elektrines.

    „Šios sutarties pasirašymas yra svarbus žingsnis mūsų bendrovės plėtrai ir partnerių pasitikėjimo patvirtinimas“, – sakė „PKP Cargo“ valdybos pirmininkas Zbigniew Prus.

    Sandoris svarbus „PKP Cargo“ ne tik dėl apimčių, bet ir dėl pastaraisiais mėnesiais vykdomo finansinio stabilizavimo. Bendrovė viešai yra nurodžiusi, kad akcijų emisiją vertina kaip greičiausią kelią mažinti įsipareigojimus ir stiprinti mokumą, siekiant naudos ir kreditoriams, ir akcininkams.

    Pagal įmonės skelbtą planą skola turėtų būti grąžinta iki 2027 metų pabaigos, nors ankstesniuose svarstymuose minėtas ir gerokai vėlesnis terminas. Restruktūrizavimo dokumentų paketas ir galutiniai siūlymai kreditoriams, kaip skelbta, turėtų būti parengti iki rugpjūčio pabaigos.

    Lygiagrečiai „PKP Cargo“ siekia įsitvirtinti ir platesniuose logistikos projektuose. Prieš kelias savaites bendrovė pasirašė ketinimų protokolą su Centriniu transporto uostu dėl bendradarbiavimo plėtojant krovinių vežimą geležinkeliais programoje Port Polska.

    Šios iniciatyvos esmė – krovinių vežėjų poreikius įtraukti dar infrastruktūros projektavimo etape, kad nauji geležinkelio ruožai, terminalai ir logistikos bazės nuo pradžių būtų pritaikyti didesniems srautams ir konkurencingesniam intermodaliniam transportui.

  • Karščio banga smogia Prancūzijai: „EDF“ stabdo reaktorius, dar 7 gali mažinti galią

    Karščio banga smogia Prancūzijai: „EDF“ stabdo reaktorius, dar 7 gali mažinti galią

    Prancūzijos valstybinė energetikos grupė „EDF“ karščio bangos įkarštyje laikinai sustabdė trijų atominių elektrinių reaktorių darbą ir perspėjo, kad dar septyniems gali tekti mažinti gamybą. Bendrovė teigia, kad sprendimas priimtas vykdant aplinkosaugos reikalavimus, o ne dėl branduolinės saugos problemų.

    Atominės elektrinės dalį šilumos pašalina naudodamos upių vandenį, kuris po aušinimo grąžinamas atgal į vandens telkinius. Per karščius upės ir taip įšyla, todėl papildomai pašildytas vanduo gali dar labiau pabloginti sąlygas vandens ekosistemoms.

    „Nėra jokios branduolinės saugos rizikos. Reaktoriai gali veikti aukštos temperatūros sąlygomis, o ribojimai skirti apsaugoti vandens augaliją ir gyvūniją“, – sakė „EDF“ atstovas.

    „EDF“ nurodo, kad šiuo metu sustabdyti Golfech antrojo bloko, Bugey trečiojo bloko ir Chooz antrojo bloko reaktoriai. Bendra jų galia siekia 3 650 megavatų, tai sudaro apie 6 proc. maždaug 61 gigavato Prancūzijos įdiegtos branduolinės generacijos pajėgumų.

    Pagal naujausias prognozes Bugey trečiasis blokas turėtų likti sustabdytas iki liepos 19 dienos, Golfech antrasis blokas iki liepos 22 dienos, o Chooz antrasis blokas iki liepos 25 dienos. Bendrovė pabrėžia, kad grafikas gali keistis priklausomai nuo orų ir upių temperatūros.

    Be to, „EDF“ teigimu, dar septynioms branduolinėms jėgainėms gali tekti prisitaikyti ir lanksčiau reguliuoti galią dienos metu. Toks režimas paprastai pasirenkamas tada, kai būtina suderinti elektros sistemos poreikius su aplinkosauginiais išmetamo aušinimo vandens temperatūros limitais.

    Šalyje tai jau ne pirmas toks atvejis šią vasarą: karščio bangos kartojasi, o jų poveikis energetikai tampa vis dažnesne rizika. Dėl ilgalaikių karščių didėja elektros paklausa, nes auga vėsinimo poreikis, o tuo pat metu daliai elektrinių sudėtingiau išlaikyti įprastą darbo režimą.

    Prancūzijos ekonomikos ministerija savaitgalį buvo suteikusi laikiną išimtį Ronos upės šildymo ribojimams ties Bugey elektrine, argumentuodama tinklo saugumu. Tokios išimtys rodo, kad karščio metu tenka ieškoti balanso tarp aplinkosaugos reikalavimų ir elektros sistemos patikimumo.

    Kaip ruošiamasi ateičiai

    „EDF“ teigia, kad ilguoju laikotarpiu karščių ir sausrų įtaka branduolinei generacijai išlieka ribota, tačiau pripažįsta, kad prisitaikymo priemonių reikia. Bendrovė yra paskelbusi prisitaikymo prie klimato kaitos planą, apimantį branduolinę, hidroenergetikos ir salų energetikos infrastruktūrą.

    Skelbiama, kad per 15 metų planui numatoma skirti apie 8,7 milijardo eurų. Viena iš svarstomų priemonių branduolinėse elektrinėse yra papildomas technologinis sprendimas, leidžiantis atvėsinti vandenį prieš jį išleidžiant į aplinką, kad būtų lengviau laikytis ribų karščio piko metu.

    Hidroenergetikoje akcentuojamas pasirengimas ir potvyniams, ir mažesniems upių debitams, kad būtų galima išlaikyti gamybą sausros laikotarpiais. Tuo metu salų energetikos sistemose daugiau dėmesio skiriama tinklų atsparumui ir pasirengimui ekstremaliems vėjams, kurie taip pat gali sukelti sutrikimų.

    Prancūzija išlieka viena labiausiai nuo branduolinės energetikos priklausomų Europos valstybių, todėl laikini ribojimai per karščius tampa jautriu klausimu ir rinkoms, ir vartotojams. Artimiausiomis dienomis situaciją lems karščio bangos trukmė, upių temperatūra ir tai, ar pavyks išlaikyti reikiamą elektros sistemos rezervą.

  • Karščiai Prancūzijoje sustabdė 3 branduolinius reaktorius prie upių: dar 8 dirba ribotai

    Prancūzijoje per karščio bangą laikinai sustabdyta trijų branduolinių reaktorių veikla, o dar aštuoni reaktoriai dirba ribotu režimu. Apie tai pranešė Prancūzijos energetikos bendrovė „EDF“, akcentuodama, kad sprendimus nulėmė aplinkosauginiai reikalavimai ir hidrologinės sąlygos.

    Pasak „EDF“, stabdyti reaktoriai yra prie upių, nes atominėms elektrinėms būtinas stabilus vandens kiekis aušinimui. Dėl užsitęsusių karščių upių vanduo įkaista, o tai apsunkina aušinimą ir didina riziką viršyti leidžiamas šilto vandens išleidimo į aplinką ribas.

    „Dėl klimato sąlygų ir siekiant laikytis vandens išleidimo į aplinką taisyklių dalies reaktorių darbas buvo sustabdytas arba apribotas“, – sakė „EDF“.

    Branduolinės jėgainės Prancūzijoje sudaro kertinę elektros gamybos sistemos dalį, todėl net laikini ribojimai tampa reikšmingi visai rinkai. Kai reaktorių galia mažinama, didėja poreikis elektros trūkumą padengti kitais šaltiniais arba importu, o tai karščio metu Europoje dažnai sutampa su didesniu vartojimu dėl kondicionavimo.

    Karščio bangos metu ribojimai taikomi ne tik dėl technologinių aušinimo poreikių, bet ir dėl ekologijos: per šiltas vanduo, grąžinamas į upes, gali kelti grėsmę ekosistemoms. Dėl to Prancūzijoje galiojančios taisyklės numato, kad, pasiekus tam tikrus temperatūros ar srauto slenksčius, elektrinės privalo mažinti galią arba stabdyti blokus.

    Tuo pat metu meteorologai fiksuoja, kad karštis apėmė didelę šalies dalį, o perspėjimai išplėsti į reikšmingą teritoriją. Prognozuojama, kad aukštos temperatūros gali užsitęsti iki kitos savaitės vidurio, todėl energetikos sektorius išlieka budrus dėl galimų naujų apribojimų.

    Pastaraisiais metais tokios situacijos tampa dažnesnės dėl klimato kaitos didinamų ekstremalių karščių epizodų, kurie veikia ir energijos gamybą, ir tinklų stabilumą. Ilgesnės karščio bangos reiškia ne tik didesnį elektros poreikį, bet ir mažiau palankias sąlygas elektrinėms, priklausomoms nuo vandens aušinimo.

  • Turkija balandį fiksavo hidroenergetikos rekordą: 11,66 mlrd. kWh ir auganti vietinė gamyba

    Turkija balandį fiksavo hidroenergetikos rekordą: 11,66 mlrd. kWh ir auganti vietinė gamyba

    Rekordinė mėnesio gamyba

    Turkijos hidroelektrinės balandį pagamino rekordinį kiekį elektros – 11,66 mlrd. kilovatvalandžių. Tai tapo didžiausiu hidroenergijos mėnesio rezultatu šalyje per visą stebėjimų laikotarpį.

    Vien hidroenergija sudarė 41,4 proc. visos balandį šalyje pagamintos elektros. Toks šuolis paprastai siejamas su sezoniniu vandens prietaku ir palankesnėmis hidrologinėmis sąlygomis po žiemos.

    Atsinaujinančių dalis šoktelėjo

    Hidroelektrinių indėlis pakėlė bendrą atsinaujinančių išteklių dalį iki 70,5 proc. visos mėnesio elektros gamybos. Kartu tai padidino ir vietinių energijos išteklių svorį elektros balanse.

    Skelbiama, kad vietinių šaltinių dalis balandį pasiekė 83 proc. Tai reiškia mažesnį poreikį importuojamiems energijos ištekliams ir didesnį sistemos atsparumą kainų svyravimams tarptautinėse rinkose.

    Ką tai reiškia energetikos politikai

    Turkijos energetikos ministerija rekordą sieja su tikslu mažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų ir stiprinti energetinį saugumą. Didelė atsinaujinančios generacijos dalis taip pat prisideda prie ilgalaikių klimato įsipareigojimų.

    „Naudodami energiją, pagamintą iš mūsų pačių išteklių, mažiname priklausomybę nuo išorės, stipriname energetinį saugumą ir užtikrintai judame 2053 metų nulinės grynosios taršos tikslo link“, – sakė energetikos ministras Alparslanas Bayraktaras.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tokie rekordai dažnai būna sezoniški: hidroenergijos gamyba stipriai priklauso nuo kritulių ir vandens atsargų, todėl ilgalaikiam stabilumui svarbios ir kitos generacijos rūšys bei tinklų lankstumas.

  • „Ignitis gamyba“ kviečia į atvirų durų dieną Elektrėnuose: pažintis su energetikais ir darbo pokalbiai

    „Ignitis gamyba“ antrą kartą rengia atvirų durų dieną Elektrėnų komplekse ir kviečia lankytojus energetiką pamatyti iš arti. Organizatoriai žada ne tik pažintines veiklas, bet ir galimybę tiesiogiai susitikti su elektrinėje dirbančiais specialistais.

    Renginio metu numatyta gyva pažintis su elektrinės aplinka, įmonės veikla ir kasdieniais energetikų darbais. Pasak organizatorių, tai proga iš arčiau suprasti, kaip užtikrinamas patikimas elektros gamybos procesas ir kokių kompetencijų reikia šioje srityje.

    Viena iš išskirtinių renginio dalių – gyvi darbo pokalbiai. Įmonė kviečia tuos, kurie svarsto karjerą energetikos sektoriuje, pasinaudoti galimybe vietoje užduoti klausimus apie profesiją, komandų darbą ir atrankų procesą.

    Skelbiama, kad vietų skaičius ribotas, todėl dalyviams rekomenduojama registruotis iš anksto. Registracija ir programa pateikiama įmonės svetainėje.

    Kur ir kada vyks renginys

    Atvirų durų diena vyks 2026 metų gegužės 29 dieną. Renginio laikas – nuo 11:00 iki 15:00.

    Vieta – Elektrinės g. 21, Elektrėnai. Organizatoriai primena, kad tai pramoninis objektas, todėl dalyviams svarbu laikytis nurodymų ir saugos reikalavimų renginio teritorijoje.

  • Anglies elektrinės vėl plečiasi: 2025 metais naujų galių šuolis, ryškiausiai – Kinijoje ir Indijoje

    2025 metais pasaulyje vėl padidėjo anglimi kūrenamų elektrinių galia, nors bendra elektros gamyba iš anglies smuktelėjo. Naujausias „Global Energy Monitor“ vertinimas rodo, kad šis paradoksas susijęs su energetikos sistemos patikimumu: dalis anglies blokų statomi ar paliekami kaip rezervas, kai vėjas ir saulė nepagamina pakankamai elektros.

    Per 2025 metus įjungtų naujų anglies elektrinių galia pasaulyje siekė apie 97,4 gigavato. Tai vienas didžiausių metinių prieaugių istorijoje, nusileidžiantis tik 2015 metų rekordui, kai buvo pridėta apie 107,3 gigavato.

    Kur anglies plėtra didžiausia?

    Didžioji naujų projektų dalis 2025 metais koncentravosi Kinijoje. Šalyje naujai prijungta anglies elektrinių galia, vertinama apie 78,1 gigavato, pasiekė aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį.

    Indija taip pat išsiskyrė didesniu tempu nei pastaraisiais metais: jos naujai įjungtų anglies elektrinių galia sudarė apie 10 gigavatų. Tuo pat metu už Kinijos ribų bendras grynasis anglies elektrinių galios pokytis išaugo maždaug 5 gigavatais ir, kaip pažymi „Global Energy Monitor“, tai didžiausia reikšmė nuo 2017 metų.

    Kodėl anglis grįžta, nors gamyba mažėja?

    „Global Energy Monitor“ duomenimis, 2025 metais anglies elektrinių instaliuota galia pasaulyje padidėjo apie 3,5 proc., tačiau elektros gamyba iš anglies sumažėjo apie 0,6 proc. Tai signalizuoja, kad nauji ar išlaikomi anglies pajėgumai ne visada dirba kaip pagrindinis elektros šaltinis.

    Kai kur, ypač Kinijoje ir Indijoje, didžiąją dalį augančio elektros poreikio padengė vėjo ir saulės elektrinės. Dėl to anglies blokai vis dažniau tampa „draudimo polisu“ sistemai: jie reikalingi piko valandoms, ekstremaliems orams ar tinklo stabilumui, net jei vidutiniškai per metus veikia mažiau.

    Uždarymų vėlavimai ilgina anglies amžių

    Kitas svarbus veiksnys – užsitęsę anglies elektrinių uždarymai. Dalis šalių atideda planuotus išjungimus arba persvarsto terminus dėl energetinio saugumo, kuro kainų svyravimų ir didėjančio elektros poreikio.

    Ši tendencija reiškia, kad anglis ilgiau išlieka energetikos sistemoje net ten, kur plėtojami atsinaujinantys ištekliai. Rezultatas – didesnė instaliuota galia ir lėtesnis senų blokų traukimas iš eksploatacijos, o tai apsunkina greitesnį emisijų mažinimą.

  • Turkija sparčiai augina vėjo ir saulės gamybą, bet elektra vis dar labiausiai remiasi anglimi

    Atsinaujinanti energija lenkia hidroenergetiką

    2025 metais Turkijoje vėjo ir saulės elektrinės pirmą kartą šalies istorijoje pagamino daugiau elektros nei hidroenergetika. Bendra vėjo ir saulės dalis elektros gamyboje pasiekė 22 proc., rodo analitinio centro Ember apžvalga.

    Šis pokytis siejamas su sparčiu naujų pajėgumų diegimu: per 2025 metus šalis prijungė apie 6,5 gigavato naujos vėjo ir saulės galios. Dėl to bendra įrengtoji vėjo ir saulės galia priartėjo prie 40 gigavatų.

    Anglis išlieka pagrindinis ramstis

    Nepaisant rekordinio atsinaujinančios energetikos augimo, didžiausias elektros šaltinis Turkijoje 2025 metais išliko anglis. Jos dalis sudarė apie 34 proc., o iš anglies pagamintos elektros apimtis siekė 121 teravatvalandę.

    Gamyba iš anglies buvo tik nežymiai mažesnė nei 2024 metais, kai fiksuotas apie 122 teravatvalandžių lygis. Tai rodo, kad auganti saulės ir vėjo generacija kol kas labiau keičia kitus šaltinius, o ne anglies vaidmenį.

    Importuojama anglis ir priklausomybės klausimas

    Ember vertinimu, maždaug du trečdaliai anglimi kūrenamose elektrinėse sudeginamo kuro buvo importuota. Tai reiškia, kad dalis elektros sektoriaus stabilumo ir kainų jautrumo persikelia į tarptautinę anglies rinką bei logistiką.

    Remiantis S&P Global duomenimis, pagrindinė energetinės anglies tiekėja Turkijai buvo Rusija. Anglis taip pat buvo importuojama iš Kolumbijos, Kazachstano, Pietų Afrikos Respublikos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano.

    Atsinaujinančios energetikos plėtra kartu mažino gamtinių dujų vaidmenį elektros gamyboje, tačiau anglis išliko svarbiausia „bazės“ generacija. Dėl to Turkijos energetikos transformacija artimiausiais metais greičiausiai bus vertinama ne tik pagal naujų vėjo ir saulės parkų apimtis, bet ir pagal tai, ar pavyks realiai sumažinti anglies deginimą bei importo priklausomybę.

  • Anglies elektra pasaulyje traukiasi, bet anglimi kūrenamų elektrinių daugėja: kas vyksta?

    Anglies elektra pasaulyje traukiasi, bet anglimi kūrenamų elektrinių daugėja: kas vyksta?

    Gamyba mažėja, o pajėgumai auga

    Anglis išlieka vienu didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių energetikoje, todėl jos atsisakymas laikomas esmine sąlyga siekiant lėtinti klimato kaitą. Vis dėlto naujausi duomenys rodo paradoksą: pasaulinė elektros gamyba iš anglies mažėja, tačiau anglimi kūrenamų elektrinių parkas dar plečiasi.

    Remiantis „Global Energy Monitor“ (GEM) stebėsenos duomenimis, 2025 metais pasaulyje elektros gamyba iš anglies, palyginti su ankstesniais metais, smuko apie 0,6 proc. Tačiau tuo pat metu anglimi kūrenamų elektrinių instaliuota galia, tai yra bendra galimų generuoti pajėgumų suma, paaugo maždaug 3,5 proc.

    Ši dinamika iš pirmo žvilgsnio atrodo prieštaringa, bet ją paaiškina skirtingi rodikliai: instaliuota galia rodo, kiek elektrinių pastatyta ar paleista, o gamyba parodo, kiek jos realiai pagamino elektros. Vis dažniau anglies blokai tampa rezervu, kai vėjas ar saulė pagamina mažiau, o dalį laiko dirba nepilnu krūviu.

    Kinija ir Indija diktuoja tendencijas

    GEM vertinimu, apie 95 proc. naujo anglies pajėgumo 2025 metais teko Kinijai ir Indijai. Šios šalys vienu metu didina atsinaujinančių išteklių plėtrą, bet kartu mato anglies elektrines kaip patikimą atramą sistemai, ypač po ankstesnių tiekimo sutrikimų ir piko apkrovų.

    Kinijoje anglies elektrinių galia augo apie 6 proc., tačiau elektros gamyba iš anglies mažėjo apie 1,2 proc. Indijoje galia didėjo beveik 4 proc., o gamyba, GEM vertinimu, smuko beveik 3 proc., nes dalį augančio poreikio vis dažniau dengia saulės ir vėjo elektrinės.

    „Daug provincijų ir valstijų, kurios aktyviausiai plečia anglies energetiką, yra dideli anglies kasybos regionai. Jos turi stiprių pramoninių paskatų ir toliau statyti anglies elektrines“, – sakė GEM projekto „Global Coal Plant Tracker“ vadovė Christine Shearer.

    Lėtesnis uždarymas ir geopolitikos įtaka

    Kita priežastis, kodėl anglies pajėgumai nemažėja taip greitai, kaip tikėtasi, yra lėtėjantis elektrinių uždarymas. GEM skaičiavimu, beveik 70 proc. blokų, kuriuos buvo planuota uždaryti, liko veikti, o dalis sprendimų buvo nukelta vėlesniam laikui.

    Europoje šį procesą pristabdė 2022–2023 metų energetikos krizė po Rusijos karo prieš Ukrainą, kai dalis šalių trumpam grįžo prie anglies kaip prieinamiausio rezervo. Panašūs sprendimai, GEM vertinimu, kartojosi ir kitur, kai išaugo energetinio saugumo svarba.

    Jungtinėse Valstijose anglies elektrinių gamyba, kaip nurodoma GEM ataskaitoje, per metus padidėjo daugiau nei 80 TWh, ir tai buvo didžiausias metinis prieaugis tarp visų šalių. Pasak C. Shearer, dalį šio šuolio lėmė ne vien paklausa, bet ir palankesnė politinė bei reguliacinė aplinka anglies sektoriui.

    Atsinaujinanti energija keičia balansą

    Nors anglies elektrinių pajėgumai dar auga, didžiausią naujos paklausos dalį pasaulyje vis dažniau sugeria atsinaujinantys ištekliai. GEM duomenimis, vėjo ir saulės generacija 2025 metais augo apie 10 proc., o tai daugelyje regionų mažina anglies vaidmenį kasdienėje gamyboje.

    Vis dėlto sistema susiduria su praktiniais iššūkiais: tinklų pralaidumas, energijos kaupimo trūkumas ir lėtesnis leidimų išdavimas stabdo greitesnį perėjimą. Dėl to kai kurios šalys anglies elektrines laiko draudimu nuo rizikų, net jei jų realus darbas mažėja.

    Tad pasaulinė kryptis išlieka aiški: atsinaujinantys ištekliai sparčiai plečiasi, o anglies generacija ilgainiui turėtų trauktis. Tačiau trumpuoju laikotarpiu energetinis saugumas, geopolitika ir infrastruktūros ribojimai reiškia, kad anglies elektrinės kai kur dar bus statomos, net jei jos vis rečiau taps pagrindiniu elektros šaltiniu.