CP v2

Tag: Elektros tiekimas

  • Masiniai elektros tiekimo sutrikimai prie Plocko, Torunės ir Balstogės: be šviesos liko šimtai tūkstančių

    Lenkijoje, Plocko, Torunės ir Balstogės apylinkėse, fiksuojami masiniai elektros tiekimo sutrikimai, kuriuos sukėlė itin sudėtingos meteorologinės sąlygos. Operatoriai praneša, kad dalyje regionų be elektros liko keli šimtai tūkstančių vartotojų, o gedimų skaičius dar kurį laiką gali augti.

    Energa Operator nurodė, kad Torunės ir Plocko padalinių teritorijose be elektros buvo likę daugiau nei 50 000 gavėjų. Įmonė teigia, kad brigados dirba sustiprintu režimu, tačiau didžiausia kliūtis yra vėjas ir naujai atsirandantys pažeidimai tinkluose.

    PGE Dystrybucja savo ruožtu skelbė, kad šiaurės rytų Lenkijoje, daugiausia Palenkės regione ir Balstogės apylinkėse, elektros neturėjo apie 145 000 vartotojų. Sudėtingiausia situacija buvo aplink Balstogę, kur dalyje teritorijų be tiekimo buvo likę dešimtys tūkstančių klientų.

    Kas sukėlė sutrikimus?

    Operatorių teigimu, pagrindinė priežastis yra labai stiprus vėjas ir audringi orai, kurie verčia medžius, laužo šakas ir pažeidžia oro linijas. Tokiais atvejais dažniausiai nukenčia vidutinės ir žemos įtampos tinklai, o gedimų lokalizavimą apsunkina tai, kad nutrūkimai išsibarsto didelėje teritorijoje.

    Elektros tinklams papildomą riziką kelia ir tai, kad šalinant vieną gedimą, dėl besikeičiančių oro sąlygų tuo pat metu gali atsirasti naujų. Dėl šios priežasties gyventojams dažnai tenka susidurti su pakartotiniais atjungimais net ir po to, kai tiekimas trumpam atstatomas.

    Gelbėtojų darbas ir terminai

    Ugniagesiai gelbėtojai Palenkės regione iki popietės buvo sulaukę šimtų iškvietimų, daugiausia dėl nuvirtusių medžių ir vėjo išlaužų. Taip pat pranešta apie apgadintus pastatus, tačiau, pagal viešai skelbtą informaciją, žmonės sužeidimų išvengė.

    Regionuose, kuriuose be elektros liko daugiausia vartotojų, informacinės linijos patiria didelį krūvį, todėl prisiskambinti gyventojams gali būti sudėtinga. Kai kuriose teritorijose buvo įspėta, kad dalies gedimų šalinimas gali užtrukti iki vėlyvo vakaro ar net nakties, priklausomai nuo to, kaip greitai leis dirbti oro sąlygos.

    Ką verta žinoti gyventojams?

    Esant masinėms avarijoms, tinklų operatoriai paprastai pirmiausia atstato tiekimą ten, kur gedimai paliečia kritinę infrastruktūrą ir didžiausią vartotojų skaičių. Tik po to pereinama prie mažesnių, pavienių atšakų, todėl kai kurių gyvenviečių gyventojai elektros gali laukti ilgiau.

    Tokiose situacijose rekomenduojama saugoti šaldytuve laikomą maistą, riboti jautrios elektronikos naudojimą, o atsiradus įtampos šuoliams nenaudoti pažeistų elektros prietaisų. Taip pat svarbu nesiartinti prie nulūžusių laidų ir apie pavojų pranešti atitinkamoms tarnyboms.

  • „Enea“ skiria pardavimų veiklą į atskirą įmonę: ką tai keičia klientams ir energijos rinkai

    Lenkijos energetikos grupė „Enea“ nusprendė atskirti pardavimų veiklą ir perkelti ją į atskirą grupės bendrovę. Sprendimą 2026 metų rugpjūčio 20 dieną priėmė neeilinis akcininkų susirinkimas, jam pritarė daugiau kaip 99,99 proc. balsavusiųjų.

    Įmonė pabrėžia, kad tai dar vienas žingsnis pertvarkant grupės organizacinį modelį ir kuriant labiau specializuotą pardavimų organizaciją. Ji turėtų būti orientuota tiek į privačius, tiek į verslo klientus, o kartu greičiau prisitaikyti prie kintančios energijos rinkos.

    Kas keisis grupės struktūroje

    Po atskyrimo „Enea“ turėtų veikti kaip strateginis ir valdymo centras, o naujoji įmonė „Enea Sprzedaż“ koncentruosis į komercinę veiklą. Tai apimtų pasiūlymų kūrimą, santykių su B2C ir B2B klientais plėtrą bei pardavimo procesų skaitmeninimą.

    Pasak bendrovės, tokia struktūra didina verslo modelio skaidrumą ir aiškiau paskirsto atsakomybes tarp veiklos sričių. Energetikos sektoriuje tai dažnas modelis, kai pardavimai atskiriami nuo gamybos, tinklų ar strateginio valdymo funkcijų.

    Ką tai reiškia klientams

    „Enea“ tikina, kad klientams svarbiausia žinia yra paslaugų tęstinumas. Galiojančios sutartys, įprasti kontaktų kanalai ir aptarnavimo procesai turėtų išlikti tokie patys kaip iki šiol.

    Praktikoje tokie pokyčiai dažniausiai pirmiausia matomi vidiniuose procesuose: greitesni sprendimai dėl pasiūlymų, didesnis dėmesys klientų aptarnavimo kokybei ir daugiau investicijų į skaitmeninius kanalus. Vis dėlto realus poveikis klientams priklausys nuo to, kaip greitai naujoji įmonė perims procesus ir kokius produktus pasiūlys.

    Kada sprendimas įsigalios

    Formali pertvarka turėtų užsibaigti po įregistravimo Nacionaliniame teismų registre. „Enea“ nurodo, kad tai planuojama 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Iki tol grupė turės įgyvendinti teisinius ir organizacinius veiksmus, susijusius su veiklos perkėlimu, procesų suvienodinimu ir klientų aptarnavimo grandinės užtikrinimu. Bendrovė pabrėžia, kad pardavimo veikla ir po atskyrimo liks „Enea“ grupės dalimi.

    Finansinis fonas ir investicijos

    „Enea“ taip pat pateikė preliminarius 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatus: grupės pajamos siekė apie 2 970 000 000 eurų, o grynasis pelnas apie 350 000 000 eurų. Šie skaičiai rodo, kad pertvarka vykdoma esant stipriam finansiniam pagrindui.

    Per tą patį laikotarpį investicijos sudarė apie 700 000 000 eurų. Energetikos įmonėms tai ypač svarbu dėl didėjančių tinklų modernizavimo, gamybos atnaujinimo ir skaitmeninimo poreikių, o specializuota pardavimų įmonė gali padėti greičiau komercializuoti naujus produktus bei paslaugas.

    „Pardavimų veiklos atskyrimas atitinka organizacinių pokyčių kryptį „Enea“ grupėje. Siekiame didesnės pardavimo kompetencijų specializacijos, efektyvesnio valdymo ir geresnio prisitaikymo prie dinamiškai besikeičiančios energijos rinkos“, – teigė bendrovė.

  • Varėnos rajoną nusiaubė audra: nuplėšti stogai, nutraukta elektra – savivaldybė skelbia pagalbą

    Varėnos rajoną nusiaubė audra: nuplėšti stogai, nutraukta elektra – savivaldybė skelbia pagalbą

    Varėnos rajono savivaldybėje rugpjūčio 3 dieną sušauktas Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdis: aptarti šeštadienio vakarą rajoną nusiaubusios audros padariniai, atlikti darbai ir artimiausi veiksmai. Savivaldybė pranešė, kad didžiausias dėmesys skiriamas gyventojų saugumui, būtiniausiai pagalbai ir infrastruktūros atkūrimui.

    Skaudžiausiai audra smogė Jakėnų seniūnijos Puodžių kaimui. Gūsingas vėjas nuplėšė kelių gyvenamųjų namų ir ūkinių bei gamybinių pastatų stogus, išvertė daug medžių, kai kur nutraukė elektros laidus ir apsunkino susisiekimą.

    Posėdyje įvertinta situacija vietoje, aptarti padarinių šalinimo darbai ir jų tęstinumas. Dalis teritorijų pirmiausia tvarkomos pagal kritiškumą: šalinami nuvirtę medžiai nuo kelių, užtikrinamas privažiavimas specialiosioms tarnyboms, tikrinamos pažeistos elektros linijos.

    Kur kreiptis dėl finansinės pagalbos?

    Gyventojai, kurių turtas po audros buvo apgadintas ir nebuvo apdraustas, gali kreiptis į Varėnos rajono savivaldybę dėl finansinės paramos. Savivaldybė pabrėžia, kad kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o sprendimams reikalingi aiškūs žalos įrodymai.

    Prašymai savivaldybės merui turi būti pateikti ne vėliau kaip per 180 kalendorinių dienų nuo įvykio. Kartu būtina pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, žalos faktą ir jos dydį pagrindžiančią informaciją bei kitus nagrinėjimui reikalingus duomenis.

    Ką svarbu žinoti po audros?

    Specialistai primena, kad po stipraus vėjo pavojų gali kelti nestabilūs medžiai, atsilaisvinusios stogo konstrukcijos ir nutrūkę laidai, todėl radus tokias vietas patariama jų neliesti ir informuoti atsakingas tarnybas. Draudikų ir savivaldybių praktika rodo, kad žalą fiksuoti verta kuo anksčiau: padaryti nuotraukas, surašyti pažeidimų aprašą, išsaugoti remonto sąmatas ar rangovų pasiūlymus.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje dažnėjant intensyvioms liūtims ir škvalui, vis daugiau savivaldybių ragina gyventojus įsivertinti turto draudimo poreikį ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Varėnos rajono savivaldybė teigia tęsianti padarinių likvidavimą ir kviečia gyventojus pranešti apie pastebėtus pavojus bei papildomą žalą.

  • Varėną vėl talžė škvalas: užversti keliai, be elektros likę gyventojai ir skubūs tarnybų veiksmai

    Varėną vėl talžė škvalas: užversti keliai, be elektros likę gyventojai ir skubūs tarnybų veiksmai

    Varėnos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centras tęsia darbą po dar vienos rajoną užklupusios audros. Posėdyje su atsakingomis tarnybomis aptarta situacija vietovėse, kuriose fiksuota didžiausia žala, ir suderinti tolesni veiksmai.

    Stichija smogė dar nespėjus pilnai sutvarkyti praėjusį savaitgalį užfiksuotų padarinių Jakėnų ir Valkininkų apylinkėse. Šį kartą labiausiai nukentėjo Marcinkonių ir Merkinės seniūnijų teritorijos, kur škvalas išvertė daug medžių ir apgadino pastatus.

    Gyventojams didžiausių nepatogumų sukėlė sutrikęs susisiekimas ir elektros tiekimo trikdžiai. Savivaldybė primena, kad tokiais atvejais svarbiausia vengti užverstų kelių, neiti į mišką, o pastebėjus pavojų kuo greičiau informuoti atsakingas tarnybas.

    Viena sudėtingiausių situacijų fiksuota kelyje Marcinkonys–Puvočiai–Druskininkai, ties Norulių kaimu. Maždaug dviejų kilometrų ruožą užvertė nuvirtę medžiai, todėl eismas buvo smarkiai apsunkintas, o vietomis kurį laiką tapo neįmanomas.

    Į pranešimus operatyviai reagavo Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos komandos, prisidėjo Marcinkonių ir Perlojos ugniagesiai, policijos pareigūnai. Pagalbą teikė ir vietos ūkininkai su technika, gyventojai bei sustoję vairuotojai, o papildomai atvyko Alytaus rajono Makniūnų ugniagesių komanda.

    Audra paliko žymę ir Kasčiūnų kaime, ant Merkio kranto esančioje partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje. Čia su šaknimis išversti bei nulaužti seni medžiai, apgadinta ūkinių pastatų stogų danga, o privažiavimą laikinai apsunkino užvirtę medžiai.

    Marcinkonių seniūnijos Kašėtų kaime medis užkrito ant gyvenamojo namo. Savivaldybės duomenimis, žmonės nenukentėjo, tačiau tokie atvejai primena, kad stipraus vėjo metu pavojingiausia būti po senais medžiais ar šalia pastatų, kurių konstrukcijas gali paveikti gūsiai.

    Operacijų centro posėdyje aptartas padarinių šalinimo prioritetas, žalos vertinimo eiga ir pagalbos gyventojams organizavimas. Tarnybos ir toliau dirba sustiprintu režimu, šalina nuvirtusius medžius, atlaisvina kelius ir reaguoja į gyventojų pranešimus.

    Savivaldybė dėkoja visiems prisidėjusiems prie darbų: ugniagesiams, policijos pareigūnams, seniūnijų darbuotojams, ūkininkams, elektros tinklų specialistams, vietos gyventojams ir savanoriams. Gyventojai raginami nesiartinti prie nutrūkusių laidų ir apie tokius atvejus nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

  • Karščiai ir seklėjančios upės stabdo Europos elektrines, tarp jų ir Lenkijoje: EK ramina

    Dalis Europos elektrinių pastarosiomis dienomis buvo priverstos riboti gamybą dėl karščio bangos ir kritusio upių vandens lygio. Europos Komisija teigia, kad šiuo metu tiesioginės grėsmės elektros tiekimo saugumui Europos Sąjungoje nėra, nors situacija išlieka įtempta.

    Komisijos atstovė energetikos klausimais Anna-Kaisa Itkonnen Briuselyje nurodė, kad gamybą mažino arba laikinai stabdė elektrinės Vengrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje. Pagrindinė priežastis yra mažesnis vandens kiekis upėse ir aukšta vandens temperatūra, ribojanti aušinimo galimybes.

    Lenkijoje apribojimai paliestų „Enea“ valdomas elektrines Kozienicuose ir Polanece, kurios sumažino darbą dėl žemo Vyslos vandens lygio. Upės vanduo šiose jėgainėse naudojamas aušinimui, o per karščius tiek vandens kiekis, tiek jo temperatūra tampa kritiniu veiksniu.

    „Mūsų dabartinis vertinimas toks, kad situacija stabili ir nėra jokių tiesioginių nuogąstavimų dėl tiekimo saugumo“, – sakė Anna-Kaisa Itkonnen.

    Europos Komisija pabrėžia, kad net ir sumažėjus gamybai atskirose elektrinėse, trūkumas gali būti kompensuojamas tarpvalstybiniais elektros jungtimis ir importu iš kaimyninių valstybių. Kaip pavyzdys minėta Prancūzija, kuri, nepaisant dalies pajėgumų apribojimų, vis dar gali eksportuoti elektrą į kaimynines šalis.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad ši situacija vis dažniau tampa klimato kaitos pasekmių dalimi: karščio bangos didina elektros poreikį dėl vėsinimo, o tuo pat metu mažina dalies šiluminių ir branduolinių elektrinių efektyvumą, nes aušinimui reikia daugiau vandens. Kai vandens lygis upėse nukrenta, o jo temperatūra pakyla, operatoriai susiduria su technologiniais ir aplinkosauginiais apribojimais.

    Europos Komisija nurodo, kad padėtį nuolat stebi Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklas ENTSO-E, palaikantis ryšį su nacionaliniais operatoriais. Taip pat pažymima, kad už energetiką atsakingas eurokomisaras Danas Jorgensenas yra pasirengęs sušaukti ES Elektros energijos koordinavimo grupę, jei situacija prastėtų, tačiau kol kas nė viena valstybė narė tokio susitikimo neprašė.

    Artimiausiomis savaitėmis daug kas priklausys nuo oro sąlygų ir hidrologinės situacijos: užsitęsus karščiams, elektrinėms gali tekti ilgiau dirbti su apribojimais, o elektros sistema labiau remsis importu, perdavimo tinklų pralaidumu ir lankstesniais gamybos šaltiniais. Komisija pabrėžia, kad šiuo metu ES turi pakankamai įrankių subalansuoti sistemą, tačiau vasaros ekstremalumai tampa vis svarbesniu išbandymu energetikos infrastruktūrai.

  • Karščiai nekelia grėsmės Belchatovo elektrinei: PGE aiškina, kaip veikia uždaras aušinimas

    Lenkijos energetikos grupė PGE teigia, kad per ekstremalius karščius Belchatovo elektrinė išlieka stabili ir išlieka patikimu šalies elektros sistemos elementu. Bendrovės teigimu, tai lemia uždaras aušinimo ciklas, kuris mažina priklausomybę nuo upių vandens lygio ir temperatūros.

    Belchatovo elektrinė yra viena didžiausių Europoje lignitu kūrenamų jėgainių ir turi svarbų vaidmenį Lenkijos elektros tiekimo grandinėje. Karščio bangos, pastaraisiais metais vis dažnesnės Vidurio Europoje, kelia papildomų rizikų elektrinėms, kurių aušinimas priklauso nuo paviršinių vandens telkinių.

    Kaip veikia uždaras aušinimas?

    PGE aiškina, kad Belchatove įrengtas uždaras aušinimo sprendimas, paremtas aušinimo bokštais, leidžia palaikyti didesnį blokų prieinamumą per kaitras. Tokiame cikle vanduo daugiausia cirkuliuoja sistemoje, o papildymas reikalingas tik kompensuojant natūralius nuostolius.

    Pasak bendrovės, elektrinė turi diversifikuotą vandens tiekimą iš kelių nepriklausomų šaltinių. Pagrindinis vanduo gaunamas iš Belchatovo kasyklos nusausinimo sistemos, o papildomas kiekis gali būti paimamas iš Vartos baseino.

    „Per visą elektrinės eksploatacijos istoriją nefiksavome atvejų, kai gamyba būtų ribota dėl aušinimo vandens trūkumo ar per aukštos jo temperatūros“, – teigė PGE atstovai.

    Kas daroma karščių metu?

    PGE nurodo, kad vasarą elektrinėse kasmet taikomas sustiprintos parengties režimas, apimantis technines ir organizacines priemones. Nuolat stebimos kritinės sistemos, ypač aušinimo, vėdinimo ir kondicionavimo įranga, o eksploatacijos tarnybos dirba padidintos parengties sąlygomis.

    Bendrovė pabrėžia, kad panašiu principu dirba ir kitos PGE valdomos elektrinės, kuriose dauguma blokų taip pat pritaikyti uždaram aušinimui. Toks sprendimas laikomas vienu iš būdų mažinti riziką, kai vasarą upėse nukrenta vandens lygis arba vanduo per daug įšyla.

    Kodėl tai svarbu elektros sistemai?

    Karščiai energetikos sektoriui pavojingi ne tik dėl didesnio vartojimo piko, bet ir dėl aušinimo apribojimų elektrinėse, ypač ten, kur naudojamas atviras aušinimas. Kai upių vanduo įšyla arba sumažėja jo debitas, operatoriai gali būti priversti mažinti galią, kad būtų laikomasi aplinkosauginių reikalavimų ir apsaugotos ekosistemos.

    PGE teigia, kad uždaras aušinimas šią riziką sumažina, todėl tikimybė, kad per karščius tektų riboti Belchatovo elektrinės darbą dėl vandens sąlygų, yra gerokai mažesnė. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad sistemos patikimumas priklauso nuo koordinacijos su perdavimo sistemos operatoriumi ir nuolatinio pasirengimo vykdyti jo nurodymus.

    „Elektros sistemos saugumas yra bendros rinkos dalyvių atsakomybės rezultatas, o pasirengimas avarinių situacijų scenarijams yra nuolatinė, nors vartotojams dažnai nematoma darbo dalis“, – pabrėžė PGE.

  • Vengrija ties kritine riba: dėl žemo Dunojaus lygio gali būti visiškai stabdoma Paks atominė elektrinė

    Vengrijoje didėja įtampa dėl elektros tiekimo stabilumo: valdžia svarsto visiškai sustabdyti Paks atominę elektrinę, kuri šalyje pagamina apie pusę visos elektros energijos. Sprendimas siejamas su neįprastai žemu Dunojaus vandens lygiu, nes upės vanduo naudojamas elektrinei aušinti.

    Pasak ministro pirmininko Peterio Magyar, jau artimiausiomis valandomis gali būti apsispręsta dėl visiško stabdymo, o tai reikštų precedento neturintį scenarijų per 44 metų elektrinės veiklos laikotarpį. Iki šiol buvo stabdomi atskiri blokai dėl remonto ar gedimų, tačiau elektrinė niekada nebuvo visiškai nustojusi gaminti elektros.

    Kas vyksta Paks elektrinėje?

    Paks elektrinė turi keturis blokus, kurių bendra galia siekia apie 2 000 megavatų, tačiau pastarosiomis dienomis gamyba smarkiai mažinta. Pranešama, kad šiuo metu ji tesiekia apie 480 megavatų, o kai kurie blokai buvo laikinai išjungti arba dirba gerokai apribota galia.

    Pagrindinė priežastis – aušinimui reikalingas vanduo iš Dunojaus: kai upė nusenka ir vanduo įšyla, elektrinei tampa sunkiau laikytis saugos bei aplinkosaugos reikalavimų. Tokiais atvejais operatoriai privalo riboti galią arba stabdyti reaktorius, kad būtų užtikrintas patikimas šilumos nuvedimas.

    Valdžia ruošia ribojimus

    Vengrijos valdžia jau ėmėsi priemonių, kurios leistų sumažinti vartojimą ir išvengti nekontroliuojamų sutrikimų. Elektros perdavimo sistemos operatorius MAVIR gali, iš anksto įspėjęs, įpareigoti didžiuosius pramonės vartotojus mažinti suvartojimą, o kraštutiniu atveju laikinai atjungti kai kuriuos subjektus nuo tinklo.

    Premjeras pabrėžė, kad namų ūkiai būtų paskutiniai eilėje, jei tektų taikyti griežtesnius ribojimus. Taip pat paskelbta apie papildomas taupymo priemones, įskaitant kai kurių valstybės institucijų darbo organizavimo pakeitimus ir neesminio apšvietimo mažinimą.

    Platesnis kontekstas: klimato rizika energetikai

    Situacija Vengrijoje išryškina platesnę Europos tendenciją: karščio bangos ir sausros vis dažniau smogia energetikos infrastruktūrai, ypač objektams, kurie priklausomi nuo upių vandens aušinimui. Kai vandens lygis krenta, o temperatūra kyla, didėja rizika, kad elektrinių galia bus ribojama būtent tada, kai dėl karščio paprastai išauga ir elektros paklausa.

    Jei Paks elektrinė būtų sustabdyta kelioms savaitėms, Vengrijai tektų remtis importu, lankstesne šiluminių elektrinių generacija ir griežtesniu vartojimo valdymu. Tokia kombinacija paprastai brangesnė, o tinklo balansavimas tampa sudėtingesnis, todėl energetikos sektoriui tai būtų rimtas išbandymas.

  • Dunojaus seklėjimas sustabdė Vengrijos Paks: Briuselis svarsto skubų posėdį dėl elektros

    Dunojaus seklėjimas sustabdė Vengrijos Paks: Briuselis svarsto skubų posėdį dėl elektros

    Europos Komisija pranešė esanti pasirengusi sušaukti skubų Elektros koordinavimo grupės posėdį po to, kai dėl rekordinių žemų Dunojaus vandens lygių buvo sustabdyta Vengrijos Paks atominė elektrinė. Vengrijos ministras pirmininkas Péter Magyar įspėjo, kad šalis gali susidurti su elektros tiekimo įtampa jau artimiausiomis dienomis.

    Paks elektrinė yra kertinė Vengrijos energetikos sistemos dalis ir, oficialiais vertinimais, įprastai užtikrina beveik pusę šalies elektros gamybos. Reaktoriams vėsinti naudojamas Dunojaus vanduo, todėl užsitęsusi sausra ir karščiai tiesiogiai paveikė elektrinės darbą.

    Kodėl Briuselis reaguoja

    Europos Komisijos atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonen pabrėžė, kad operatorius turi avarines priemones branduolinei saugai užtikrinti, tačiau tokio masto sustabdymas gali išbalansuoti regiono elektros sistemą. Komisija teigia atidžiai stebinti situaciją Vengrijoje ir kaimyninėse šalyse, o prireikus būtų koordinuojami veiksmai ir keičiamasi operatyvia informacija.

    „Nors operatorius yra numatęs skubias priemones branduolinei saugai užtikrinti, toks įvykis gali dar labiau įtempti regiono elektros balansą“, – sakė Anna-Kaisa Itkonen.

    Elektros koordinavimo grupė paprastai naudojama kaip greitas mechanizmas suderinti tarpvalstybinius veiksmus, kai išauga rizika tiekimo saugumui. Tai ypač aktualu vasarą, kai dėl karščių didėja vartojimas, o dalis elektrinių Europoje susiduria su vėsinimo vandens temperatūros ir kiekio ribojimais.

    Ką skelbia Vengrijos valdžia

    Péter Magyar teigimu, nuo artimiausio pirmadienio Vengrijos elektros gamyboje gali pritrūkti apie 2 000 megavatų. Jo vertinimu, tuo pat metu vartojimas auga dėl karščio bangos, ypač namų ūkiuose ir viešajame sektoriuje.

    „Tai reiškia, kad ne vėliau kaip nuo pirmadienio iš Vengrijos energijos gamybos dings 2 000 megavatų, o paklausa auga dėl karščio“, – sakė Péter Magyar.

    Vyriausybė paragino gyventojus ir verslą mažinti vartojimą piko valandomis nuo 17 iki 22 valandos. Taip pat rengiamos priemonės, numatančios pramonės vartojimo ribojimą rotacijos principu, ir planuojama didinti kitų elektrinių gamybą.

    Ekspertai: tai ir klimato prisitaikymo testas

    Vengrijos nevyriausybinės organizacijos Energiaklub ekspertas András Perger teigė, kad sustabdžius Paks šalies elektros gamyba gali sumažėti 25–30 proc., o sistema bus tikrinama augančios paklausos sąlygomis. Pasak jo, dalį trūkumo teoriškai gali padengti importas, tačiau regione ribotas ir hidroenergetikos potencialas, kurį taip pat veikia sausra.

    „Nuo pirmadienio, kai vartojimas tikėtina augs, o Paks liks sustabdyta, prasidės rimtesnis etapas. Tai bus rimtas testas Vengrijai ir regionui“, – sakė András Perger.

    Aplinkosauginė organizacija Friends of the Earth Hungary akcentavo, kad Paks sustabdymas nėra vienkartinis incidentas, o platesnės klimato kaitos nulemtos prisitaikymo problemos signalas. Organizacija ragina spartinti perėjimą prie atsparesnės, labiau decentralizuotos energetikos, kurioje didesnį vaidmenį vaidintų energijos taupymas, tinklų lankstumas ir atsinaujinanti energetika.

    Europos Komisija kol kas nurodo nematanti neatidėliotinų grėsmių energetiniam saugumui, tačiau situacija vertinama kaip kritinis atsparumo testas. Artimiausios dienos parodys, kiek greitai Vengrija galės subalansuoti sistemą didindama vietinę gamybą ir remdamasi importu, jei karščiai ir žemi Dunojaus vandens lygiai užsitęs.

  • Birštone baigtos savivaldybės funkcinės pratybos: dėmesys vandeniui, elektrai ir dronų grėsmėms

    Kas vyko Birštone

    Birštone gegužės 19–20 dienomis baigėsi dvi dienas vykusios savivaldybės lygio funkcinės pratybos, skirtos pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms ir civilinei saugai. Savivaldybė nurodo, kad pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į gyventojų aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir veiksmus sutrikus elektros tiekimui.

    Pratybose aptarti ir platesni saugumo klausimai, susiję su visuomenės atsparumu bei institucijų tarpusavio veiksmų suderinimu. Tokie scenarijai savivaldybėms aktualūs dėl augančios kritinės infrastruktūros pažeidžiamumo rizikos ir didėjančių hibridinių grėsmių regione.

    Ekspertai ir savivaldybės vaidmuo

    Diskusijose ir situacijų analizėje dalyvavo „Delfi“ žurnalistas Nerijus Povilaitis, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis, Kauno regiono elektros tinklų eksploatavimo skyriaus vadovas Rytis Borkys. Savivaldybė akcentuoja, kad ekspertų įžvalgos padėjo pratybų užduotis susieti su realiais incidentų valdymo iššūkiais.

    Pratybų organizavimą ir eigą koordinavo Birštono savivaldybės vicemeras Edvardas Citvaras. Savivaldybės teigimu, praktiniai patikrinimai padeda įvertinti ne tik procedūras, bet ir tai, kaip greitai mobilizuojami resursai bei komunikuojama su gyventojais.

    Reali situacija dėl drono

    Antrąją pratybų dieną dėmesį sustiprino reali situacija Lietuvos oro erdvėje, kai kilo pavojus dėl drono. Savivaldybė tai įvardijo kaip priminimą, kad grėsmės gali kilti ne tik teoriniuose scenarijuose, o operatyvus reagavimas priklauso ir nuo institucijų pasirengimo, ir nuo gyventojų budrumo.

    Tokio pobūdžio incidentai pastaraisiais metais vertinami kaip vis dažnesnė saugumo aplinkos dalis, ypač šalia kritinės infrastruktūros ar masinių renginių vietų. Dronų naudojimo plėtra ir palyginti žema technologinė barjera reiškia, kad prevencija, informavimo kanalai ir aiškios elgsenos instrukcijos tampa vis svarbesnės savivaldybių pasirengimo dalimi.

    Birštono savivaldybė pabrėžia, kad pratybos skirtos stiprinti visuomenės atsparumą ir gebėjimą veikti koordinuotai, kai sutrinka įprastos paslaugos. Gyventojams tai taip pat primena praktines temas, tokias kaip vandens atsargos, alternatyvūs ryšio būdai ir pasirengimas kelioms paroms be elektros.

  • Birštone vyks funkcinės pratybos: gyventojams rodys, kaip gauti maisto ir vandens dingus elektrai

    Gegužės 19 ir 20 dienomis Birštone vyks savivaldybės lygio funkcinės pratybos, skirtos patikrinti pasirengimą, jei sutriktų vandens ir elektros energijos tiekimas. Scenarijus apima mobilizacijos ir ekstremaliųjų situacijų atvejus, kai gyventojus reikia aprūpinti maistu ir geriamuoju vandeniu alternatyviais būdais.

    Pratybos numatytos Birštono vasaros estradoje. Gegužės 19 dieną jos vyks nuo 13.00 iki 15.00 valandos, o gegužės 20 dieną nuo 9.00 iki 11.00 valandos.

    Ką tikrins pratybos?

    Tokio tipo funkcinės pratybos paprastai orientuotos į realius sprendimus, o ne į teoriją: kaip būtų organizuojamas gyventojų informavimas, kur ir kaip būtų paskirstomas geriamasis vanduo, kaip užtikrinamas maisto tiekimas, jei įprasta logistika sutriktų. Taip pat vertinama, ar savivaldybė turi aiškų veiksmų planą, atsakingų institucijų sąveiką ir reikiamus resursus.

    Pratybose svarbi ir gyventojų dalis, nes praktikoje didžiausi iššūkiai kyla ne vien dėl resursų, bet ir dėl informacijos sklaidos bei žmonių srautų valdymo. Savivaldybė kviečia gyventojus įsitraukti ir stebėti, kaip būtų veikiama sutrikus esminėms paslaugoms.

    Renginys apie saugumą Birštone

    Taip pat primenama, kad gegužės 19 dieną 10 valandą Birštono kurhauze vyks naujienų portalo „Delfi“ ir Birštono savivaldybės administracijos renginys gyventojams Saugu. Jo metu bus aptariami praktiniai saugumo klausimai ir sprendimai, kuriuos gyventojai gali taikyti jau dabar.

    Savivaldybė pabrėžia, kad pasirengimas įvairiems sutrikimams yra kasdienio atsparumo dalis, todėl tokios pratybos padeda pastebėti silpnąsias vietas ir jas ištaisyti dar iki realios krizės. Gyventojams tai proga iš arčiau pamatyti, kaip veikia pagalbos organizavimas ir kokių veiksmų gali prireikti netikėtai nutrūkus paslaugoms.