CP v2

Tag: Elektros tiekimo saugumas

  • Lenkijos energetikos lūžis stringa: anglies blokai dar laiko sistemą, o dujos ir atomai vėluoja

    Lenkija spartina perėjimą nuo anglies prie atsinaujinančių išteklių ir branduolinės energetikos, tačiau transformacijos tempą riboja vienas esminis veiksnys – tiekimo patikimumas. Energetikos sektoriaus atstovai įspėja, kad artimiausiais metais elektros sistemos stabilumas vis dar labiausiai priklausys nuo anglimi kūrenamų elektrinių darbo.

    Energopomiar vadovas Tomasz Słupik pabrėžia, kad net didėjant vėjo ir saulės elektrinių galiai, anglies blokai išlieka pagrindine atrama, kai gamyba iš OZE svyruoja dėl oro sąlygų. Jo vertinimu, šios priklausomybės greitai pakeisti nepavyks, todėl planuojant anglies blokų išjungimą būtina nuosekliai įvertinti alternatyvių pajėgumų įgyvendinimo rizikas.

    Anglies blokų vaidmuo sistemoje

    Pagal Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus ir sektoriaus duomenis, centralizuotai dispečeruojamoje elektrinių grupėje tebėra kelios dešimtys anglies blokų, kurių bendra pasiekiama galia siekia apie 21 800 megavatų. Šie pajėgumai naudojami ne tik kasdienei gamybai, bet ir kaip rezervas, užtikrinantis sistemos balansą didelio vartojimo ar mažos vėjo ir saulės generacijos laikotarpiais.

    Praėjusiais metais daugiau kaip pusė Lenkijoje pagamintos elektros energijos vis dar buvo iš anglies, todėl staigus atsitraukimas nuo šio kuro reikštų didesnę riziką tiek tinklų balansavimui, tiek tiekimo saugumui. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dalis blokų dar yra palyginti geros techninės būklės, tačiau kitiems brangūs remontai ir modernizacijos gali tapti ekonomiškai nebeprasmingi.

    Didžiausia rizika – vėluojantys pakaitiniai pajėgumai

    Lenkijos planuose anglies generaciją turi pakeisti dujomis kūrenami kombinuoto ciklo blokai, vėliau – branduolinė energetika, o kartu sparčiai augtų OZE dalis ir energijos kaupimas. Tačiau didelė dalis šių projektų, kaip pripažįsta pramonės dalyviai, susiduria su įprastais inžineriniais ir tiekimo grandinių vėlavimais.

    Pasak T. Słupiko, dujų jėgainių statybose kelių mėnesių nuslydimai nuo grafiko yra dažnas reiškinys, o kai kuriais atvejais vėlavimai užsitęsia ilgiau. Situaciją apsunkina ir globalus investicijų bumas dujinėje energetikoje, siejamas su sparčiu duomenų centrų plėtojimu ir dėl to didėjančia elektros paklausa, kuri sustiprina konkurenciją dėl įrangos, ypač dujų turbinų.

    „Lenkijos energetikos transformacijoje svarbiausias rizikos veiksnys yra garantuoti nepertraukiamą elektros tiekimą, kuris šiuo metu priklauso nuo anglies blokų prieinamumo ir greitai nepasikeis“, – sakė Tomasz Słupik.

    Dar vienas neapibrėžtumas – branduolinių projektų terminai. Nors Lenkija siekia pastatyti pirmąsias atomines elektrines, tokio masto projektai pasaulyje dažnai susiduria su sudėtingais licencijavimo, tiekimo, rangos ir finansavimo etapais, todėl sistemai reikia tarpinio sprendimo, kuris užtikrintų patikimą bazinę ir manevrinę generaciją.

    Didėjant OZE daliai, įtampa auga ir dėl technologinių spragų, ypač ilgalaikio energijos kaupimo. Kol nėra pakankamai didelių kaupimo pajėgumų, tinklams reikia greitai reguliuojamų šaltinių, o praktikoje dažniausiai pasirenkami dujų blokai, kurių įgyvendinimą dabar riboja įrangos prieinamumas ir terminai.

    Ką tai reiškia artimiausiems metams?

    Ekspertai Lenkijoje vis dažniau kalba apie poreikį parengti detalią anglies blokų naudojimo iki 2040 metų analizę ir suderintą išjungimo grafiką, kuriame būtų aiškiai atskirta, kurie blokai galėtų būti palikti strateginiam rezervui. Toks planavimas turėtų būti derinamas su perdavimo sistemos operatoriumi, kad nauji pajėgumai būtų įtraukiami tik patvirtinus jų realų prieinamumą sistemos bandymais.

    Kita diskusijos kryptis – ekonominiai mechanizmai. Dalis anglies blokų Lenkijoje dar remiasi pajėgumų rinkos schema, tačiau po 2028 metų dabartinės taisyklės keičiasi, todėl kyla klausimas, kaip finansuoti blokų išlaikymą pereinamuoju laikotarpiu. Jei sprendimas nebus rastas, ekonominė logika skatintų greitesnį blokų uždarymą, o tai didintų tiekimo riziką.

    Apibendrinant, Lenkijos perėjimas nuo anglies prie OZE ir branduolinės energetikos juda į priekį, tačiau artimiausiu metu sistemos saugumo dilema išlieka: anglies blokai dar būtini, o jų pakaitos projektai, ypač dujiniai ir branduoliniai, gali vėluoti. Todėl pagrindinis transformacijos uždavinys tampa ne tik diegti naujus pajėgumus, bet ir užtikrinti, kad senieji būtų išjungiami tik tada, kai nauji realiai gali perimti jų vaidmenį.

  • PGE įspėja: atsinaujinančiai energetikai įsibėgėjus, tinklai ir saugumas tampa silpniausia grandimi

    Lenkijos energetikos grupė PGE sako, kad šalies energetikos transformacija pastebimai paspartėjo, ypač atsinaujinančių išteklių srityje, tačiau didžiausi iššūkiai vis labiau persikelia į elektros tinklus ir sistemos saugumą. Pasak PGE valdybos narės Katarzynos Rozenfeld, vien naujų vėjo ar saulės elektrinių nebeužtenka, nes infrastruktūra nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio gamybos profilio.

    Jos teigimu, Lenkijos starto pozicija buvo itin sudėtinga, nes ilgą laiką daugiau nei 80 proc. elektros energijos buvo pagaminama iš akmens ir rudosios anglies. Dėl to pastarųjų metų pokytis, didėjant atsinaujinančios energijos daliai, vertinamas kaip reikšmingas, tačiau kartu išryškino naują riziką: tinklai ir jų valdymas tampa kritiniu „butelio kakleliu“.

    Tinklai nespėja paskui OZE

    PGE atstovė pabrėžia, kad istoriškai elektros perdavimo ir skirstymo tinklai buvo projektuojami centralizuotai gamybai, kai didelės elektrinės tiekdavo energiją į aiškiai apibrėžtas vartojimo zonas. Atnaujinant energetiką modelis keičiasi į labiau išskaidytą, kai daug mažesnių gamintojų energiją tiekia skirtingu laiku ir skirtingose vietose.

    „Kuriame išskaidytą energetiką, o mūsų tinklai, statyti prieš daugelį metų, nebuvo suplanuoti tokiai išskaidytai gamybai“, – sakė Katarzyna Rozenfeld.

    Anot jos, ilgus metus viena pagrindinių kliūčių tinklų plėtrai buvo ribotos investicijų galimybės, todėl modernizacija atsiliko nuo naujų gamybos pajėgumų augimo. Situaciją turėtų pakeisti papildomi finansavimo srautai, įskaitant lėšas, skirtas infrastruktūros atnaujinimui.

    PGE skaičiuoja, kad vien skirstymo segmente investicijų apimtys sieks apie 4,6 milijardo eurų. Bendrovės vertinimu, be šių projektų būtų sunku išlaikyti stabilų elektros tiekimą ir kartu toliau didinti atsinaujinančių išteklių dalį.

    Vietinė pramonė ir tiekimo grandinės

    Kitas PGE akcentuojamas klausimas – nacionalinės pramonės įtraukimas į strateginius energetikos projektus ir didesnė ekonomikos atsparumo stiprinimo būtinybė. PGE vadovė tai sieja su geopolitiniais svyravimais ir tiekimo grandinių trūkinėjimo rizika, kuri ypač jaučiama energetikos įrangos rinkose.

    „Jei vyksta deglobalizacija, turime daryti viską, kad joje išliktume. Tai reiškia stiprinti vietinius tiekėjus ir gamintojus bei didinti savarankiškumą“, – teigė Katarzyna Rozenfeld.

    Pasak jos, praktikoje tai gali reikšti sudėtingesnį planavimą ir didesnes sąnaudas, tačiau tokiu būdu mažinama priklausomybė nuo ribotų tiekėjų. PGE atkreipia dėmesį, kad kai kurie komponentai, pavyzdžiui, turbinos, rinkoje tampa deficitu, todėl investuotojams tenka iš anksto rezervuoti gamybos pajėgumus ir planuoti projektų grafikus.

    „Negalime sau leisti elektros tiekimo sutrikimo“

    Didėjant atsinaujinančios energijos daliai ir augant tinklų apkrovoms, viešojoje erdvėje vis dažniau grįžtama prie sistemos patikimumo temos. PGE atstovė teigia, kad neseniai vykę žiemos mėnesiai buvo svarbus testas visai elektros sistemai, kai atsinaujinančių šaltinių generacija pasiekė rekordines reikšmes.

    „Turėjome rekordines atsinaujinančių išteklių generacijos apimtis ir sistema su tuo susitvarkė“, – sakė Katarzyna Rozenfeld.

    Kartu ji pabrėžė, kad prioritetas lieka tiekimo saugumas, nes didelio masto sutrikimas turėtų milžiniškų ekonominių pasekmių. Remiantis anksčiau viešai skelbtais Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus vertinimais, vienos dienos plataus masto elektros tiekimo sutrikimo kaina ekonomikai galėtų siekti apie 9,3 milijardo eurų.

    PGE pozicija aiški: norint tęsti atsinaujinančios energetikos plėtrą, būtina lygiagrečiai spartinti tinklų modernizaciją, didinti sistemos lankstumą ir stiprinti tiekimo grandines. Bendrovės teigimu, priešingu atveju elektros gamybos transformacijos greitis gali imti lenkti sistemos galimybes saugiai priimti naujus pajėgumus.