Lenkijos energetikos grupė PGE sako, kad šalies energetikos transformacija pastebimai paspartėjo, ypač atsinaujinančių išteklių srityje, tačiau didžiausi iššūkiai vis labiau persikelia į elektros tinklus ir sistemos saugumą. Pasak PGE valdybos narės Katarzynos Rozenfeld, vien naujų vėjo ar saulės elektrinių nebeužtenka, nes infrastruktūra nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio gamybos profilio.
Jos teigimu, Lenkijos starto pozicija buvo itin sudėtinga, nes ilgą laiką daugiau nei 80 proc. elektros energijos buvo pagaminama iš akmens ir rudosios anglies. Dėl to pastarųjų metų pokytis, didėjant atsinaujinančios energijos daliai, vertinamas kaip reikšmingas, tačiau kartu išryškino naują riziką: tinklai ir jų valdymas tampa kritiniu „butelio kakleliu“.
Tinklai nespėja paskui OZE
PGE atstovė pabrėžia, kad istoriškai elektros perdavimo ir skirstymo tinklai buvo projektuojami centralizuotai gamybai, kai didelės elektrinės tiekdavo energiją į aiškiai apibrėžtas vartojimo zonas. Atnaujinant energetiką modelis keičiasi į labiau išskaidytą, kai daug mažesnių gamintojų energiją tiekia skirtingu laiku ir skirtingose vietose.
„Kuriame išskaidytą energetiką, o mūsų tinklai, statyti prieš daugelį metų, nebuvo suplanuoti tokiai išskaidytai gamybai“, – sakė Katarzyna Rozenfeld.
Anot jos, ilgus metus viena pagrindinių kliūčių tinklų plėtrai buvo ribotos investicijų galimybės, todėl modernizacija atsiliko nuo naujų gamybos pajėgumų augimo. Situaciją turėtų pakeisti papildomi finansavimo srautai, įskaitant lėšas, skirtas infrastruktūros atnaujinimui.
PGE skaičiuoja, kad vien skirstymo segmente investicijų apimtys sieks apie 4,6 milijardo eurų. Bendrovės vertinimu, be šių projektų būtų sunku išlaikyti stabilų elektros tiekimą ir kartu toliau didinti atsinaujinančių išteklių dalį.
Vietinė pramonė ir tiekimo grandinės
Kitas PGE akcentuojamas klausimas – nacionalinės pramonės įtraukimas į strateginius energetikos projektus ir didesnė ekonomikos atsparumo stiprinimo būtinybė. PGE vadovė tai sieja su geopolitiniais svyravimais ir tiekimo grandinių trūkinėjimo rizika, kuri ypač jaučiama energetikos įrangos rinkose.
„Jei vyksta deglobalizacija, turime daryti viską, kad joje išliktume. Tai reiškia stiprinti vietinius tiekėjus ir gamintojus bei didinti savarankiškumą“, – teigė Katarzyna Rozenfeld.
Pasak jos, praktikoje tai gali reikšti sudėtingesnį planavimą ir didesnes sąnaudas, tačiau tokiu būdu mažinama priklausomybė nuo ribotų tiekėjų. PGE atkreipia dėmesį, kad kai kurie komponentai, pavyzdžiui, turbinos, rinkoje tampa deficitu, todėl investuotojams tenka iš anksto rezervuoti gamybos pajėgumus ir planuoti projektų grafikus.
„Negalime sau leisti elektros tiekimo sutrikimo“
Didėjant atsinaujinančios energijos daliai ir augant tinklų apkrovoms, viešojoje erdvėje vis dažniau grįžtama prie sistemos patikimumo temos. PGE atstovė teigia, kad neseniai vykę žiemos mėnesiai buvo svarbus testas visai elektros sistemai, kai atsinaujinančių šaltinių generacija pasiekė rekordines reikšmes.
„Turėjome rekordines atsinaujinančių išteklių generacijos apimtis ir sistema su tuo susitvarkė“, – sakė Katarzyna Rozenfeld.
Kartu ji pabrėžė, kad prioritetas lieka tiekimo saugumas, nes didelio masto sutrikimas turėtų milžiniškų ekonominių pasekmių. Remiantis anksčiau viešai skelbtais Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus vertinimais, vienos dienos plataus masto elektros tiekimo sutrikimo kaina ekonomikai galėtų siekti apie 9,3 milijardo eurų.
PGE pozicija aiški: norint tęsti atsinaujinančios energetikos plėtrą, būtina lygiagrečiai spartinti tinklų modernizaciją, didinti sistemos lankstumą ir stiprinti tiekimo grandines. Bendrovės teigimu, priešingu atveju elektros gamybos transformacijos greitis gali imti lenkti sistemos galimybes saugiai priimti naujus pajėgumus.
Leave a Reply