CP v2

Tag: Elektros tiekimo sutrikimai

  • Zarasų rajone be elektros tūkstančiai: ESO įvardijo, kada tikisi atkurti tiekimą

    Zarasų rajone be elektros tūkstančiai: ESO įvardijo, kada tikisi atkurti tiekimą

    Zarasų rajone fiksuojami masiniai elektros tiekimo sutrikimai – ESO skelbia, kad šiuo metu registruoti 76 gedimai, o be elektros liko 5 393 klientai. Gedimus rajone šalina penkios brigados, o darbų eiga priklauso nuo pažeidimų masto ir prieinamumo.

    ESO nurodo, kad pajėgos tarp savivaldybių perskirstomos pagal realią situaciją, todėl brigadų skaičius konkrečioje vietovėje gali kisti. Didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas aukštosios ir vidutinės įtampos tinklams, nes jų sutvarkymas leidžia vienu metu atkurti tiekimą didesniam klientų skaičiui.

    „Pagal šiuo metu turimus duomenis, elektros tiekimo sutrikimų šalinimo darbai Zarasų rajone gali tęstis iki rugpjūčio 28 dienos“, – informavo ESO.

    Utenos regione situacija taip pat įtempta: fiksuoti 638 sutrikimai, be elektros yra 9 755 klientai, dirba 49 brigados. ESO pabrėžia, kad tokiais atvejais darbų terminus lemia ne tik gedimų skaičius, bet ir tai, ar pažeistos linijos yra miškingose vietovėse, ar reikalinga sunkioji technika, ar tenka keisti atramas ir laidus.

    Visoje Lietuvoje tuo metu registruoti 5 533 elektros tiekimo sutrikimai, o elektros neturi 129 619 klientų – gedimus šalina 314 brigadų. ESO primena, kad dalis gedimų sistemoje matomi automatiškai, tačiau apie naujai pastebėtus sutrikimus gyventojai raginami pranešti, nes tai padeda tiksliau įvertinti situaciją ir suplanuoti maršrutus.

    Pastebėjus naują elektros tiekimo sutrikimą, apie jį galima pranešti nemokamu ESO telefonu 1852 arba užregistruoti pranešimą ESO interneto svetainėje. Pasikeitus situacijai, gyventojai žadami informuoti papildomai.

  • Tajfunas Delfin pasiekė Japoniją ir artėja prie Kinijos: stabdomi skrydžiai, uždaromi uostai

    Tajfunas Delfin savaitgalį pasiekė pietinę Japonijos dalį ir sukėlė reikšmingų sutrikimų: be elektros liko daugiau kaip 50 000 namų ūkių, pranešta apie šešis sužeistuosius. Labiausiai nukentėjo Okinava ir Kagošimos prefektūra, kur stiprus vėjas vertė žmones nuo kojų ir trikdė kasdienę infrastruktūros veiklą.

    Vietos valdžia nurodė, kad penki vyresnio amžiaus žmonės Okinavoje patyrė lengvus sužalojimus, dar vienas asmuo sužeistas Kagošimoje. Elektros tiekimo sutrikimai Kagošimoje palietė apie 39 000 pastatų, Okinavoje – daugiau kaip 12 000, o tarnybos ragino gyventojus sekti oficialius perspėjimus.

    Japonijos oro bendrovės ANA ir Japan Airlines sustabdė skrydžius į Okinavą ir iš jos, nes oro sąlygos tapo pavojingos. Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant sumažinti riziką, kai prognozuojami staigūs vėjo gūsiai, prastas matomumas ir galimi oro uostų darbo sutrikimai.

    Vėjai iki 216 km per valandą

    Pasak pranešimų, tajfunas atnešė vėją, kurio greitis siekė apie 162 km per valandą, o gūsiai sustiprėdavo iki 216 km per valandą. Tokios sąlygos kelia grėsmę ne tik pastatams ir elektros linijoms, bet ir eismui, todėl regione dažnai ribojamas judėjimas, o gelbėjimo tarnybos pereina į padidintos parengties režimą.

    Tajfunams judant per Ramiojo vandenyno regioną, rizika išauga ir pakrančių zonose, kur audros sukelia bangavimą bei vietinius potvynius. Dėl to gyventojams įprastai rekomenduojama vengti pajūrio, nestovėti po medžiais ar reklaminėmis konstrukcijomis ir pasirūpinti būtiniausiomis atsargomis.

    Kinija ruošiasi smūgiui

    Prognozuojama, kad Kiniją tajfunas gali pasiekti sekmadienio vakarą ir pirmadienio rytą, o jo poveikis, tikėtina, tęsis iki trečiadienio. Labiausiai tikėtinas poveikis įvardijamas Šanchajui ir aplinkinėms provincijoms, kur didelė gyventojų koncentracija ir intensyvus transporto srautas gali sustiprinti ekonomines pasekmes.

    Rytinių ir pietinių Kinijos provincijų valdžia ėmėsi prevencinių veiksmų: sustabdė keltų reisus, dalį statybos darbų ir nurodė žvejybos laivams grįžti į uostus. Tokios priemonės dažniausiai taikomos siekiant sumažinti nelaimių jūroje tikimybę ir apsaugoti infrastruktūrą, kuri audros metu tampa ypač pažeidžiama.

    Vienas didžiųjų oro uostų Džedziango regione paskelbė sekmadienį stabdysiantis visus skrydžius. Taip pat pranešta, kad nuo tos pačios dienos laikinai bus ribojamos kai kurios geležinkelio jungtys Jangdzės upės deltoje, nes audros metu pavojų kelia tiek užliejamos atkarpos, tiek vėjo nuversti objektai.

    Audra paveikė ir Taivaną: valdžia pranešė apie 78 atšauktus skrydžius, daugiausia tarptautinius. Regiono transporto sektoriui tokie sutrikimai reiškia ne tik atidėtus reisus, bet ir grandininį efektą – vėluojančias įgulas, perkrautus oro uostus bei sudėtingesnį keleivių informavimą.

    Ko tikėtis artimiausiomis dienomis?

    Artimiausiomis dienomis daugiausia priklausys nuo tajfuno trajektorijos ir to, kaip greitai jis silps pasiekęs sausumą. Net ir sumažėjus vėjo greičiui, dažnai išlieka pavojus dėl intensyvių liūčių, nuošliaužų ir staigių potvynių, ypač vietovėse su kalvotu reljefu ar tankiai užstatytomis pakrantėmis.

    Gyventojams ir keliautojams rekomenduojama nuolat tikrinti oro bendrovių bei vietos institucijų pranešimus, o planuojantiems keliones per Japoniją, Kiniją ar Taivaną – įsivertinti galimus maršrutų pokyčius. Tokiose situacijose svarbiausia yra laiku gauti patikimą informaciją ir prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių sąlygų.

  • „Ford“ rado būdą, kaip F-150 „Lightning“ gali maitinti namą: kiek kainuos ir ką būtina žinoti

    „Ford“ rado būdą, kaip F-150 „Lightning“ gali maitinti namą: kiek kainuos ir ką būtina žinoti

    „Ford“ pristatė sprendimą F-150 „Lightning“ ir F-150 „PowerBoost“ (hibridinio) savininkams, leidžiantį paprasčiau panaudoti automobilį kaip atsarginį elektros šaltinį namams. Gamintojas kartu su „Global Power Products“ pritaikė „GenerLink“ perjungimo jungiklį, kad energija iš automobilio būtų nukreipiama į namo pagrindinį elektros skydą.

    Iki šiol dalis vairuotojų jau buvo susikūrę panašias schemas naudodami prailgintuvus ar neoficialius adapterius, tačiau toks kelias dažnai reiškia didesnę riziką ir galimus suderinamumo nesklandumus. „Ford“ pabrėžia, kad patvirtinta versija su specialiu jungiamuoju kabeliu sumažina netinkamo pajungimo tikimybę ir yra išbandyta su gamintojo apsaugos sistemomis.

    Kaip veikia sistema?

    Techninis principas panašus į generatoriaus prijungimą: automobilio kėbule esanti 240 voltų jungtis per perjungimo įrangą sujungiama su namo elektros įvadu. Tuomet energija gali būti tiekiama į namo elektros skydą, o iš jo paskirstoma pasirinktoms grandinėms, priklausomai nuo instaliacijos ir elektriko suprojektuoto sprendimo.

    Sprendimas suderinamas su F-150 „Lightning“, turinčiu „Pro Power Onboard“ 9,6 kilovato sistemą, ir F-150 „PowerBoost“ hibridu su 7,2 kilovato „Pro Power Onboard“. Tokie galingumai praktiškai reiškia, kad avariniu režimu galima palaikyti būtiniausius namų poreikius, tačiau vienu metu veikiančių prietaisų skaičius ir tipas turi būti parinktas atsakingai.

    Kiek kainuos ir kas gali pabranginti?

    Gamintojo pateiktais duomenimis, pati įranga kainuoja apie 1 100 JAV dolerių, tai yra maždaug 1 010 eurų. Montavimo kaina priklauso nuo pasirinktos vietos ir konkretaus elektros ūkio: įrengimas prie skaitiklio gali kainuoti apie 230–410 eurų, o montavimas šalia skaitiklio – maždaug 920–1 380 eurų.

    Svarbu įvertinti, kad ne visur leidžiama įrangą montuoti ties skaitikliu, nes taisykles nustato vietos tinklų operatoriai ir techniniai reikalavimai. Taip pat galutinę kainą gali keisti papildomi darbai, pavyzdžiui, atskirų grandinių sužymėjimas, automatikos poreikis ar senesnės instaliacijos atnaujinimas.

    Kodėl tai tampa tendencija?

    Elektromobilių ir įkraunamų hibridų panaudojimas kaip energijos šaltinis sparčiai populiarėja dėl dažnėjančių ekstremalių orų reiškinių ir augančio poreikio turėti atsarginį planą nutrūkus elektros tiekimui. Automobilis su didesnės galios išėjimu gali tapti laikinu sprendimu, kai svarbiausia užtikrinti šildymo sistemų valdymą, apšvietimą, ryšį ir šaldymo įrangą.

    Vis dėlto specialistai akcentuoja, kad tokios sistemos turi būti įrengiamos tik kvalifikuotų elektrikų, naudojant sertifikuotą perjungimo įrangą. Tai būtina ne tik dėl saugumo namuose, bet ir dėl to, kad neteisingai prijungtas atsarginis maitinimas gali sukelti pavojų elektros tinklų darbuotojams ir pažeisti įrangą.

    „Ford“ sprendimas išsiskiria tuo, kad siūlo paprastesnį, gamintojo patvirtintą kelią iki namo elektros skydo, kuris daugeliui gali būti pigesnis už pilnai automatizuotas namų atsarginio maitinimo sistemas. Vairuotojams, gyvenantiems vietovėse, kur elektros tiekimo sutrikimai kartojasi, tai gali tapti praktiška investicija į namų atsparumą.

  • Dingo elektra ir lauke kaitra: ekspertai paaiškino, kaip ilgiau išsaugoti maistą šviežią

    Kai lauke tvyro didelė kaitra, o namuose netikėtai dingsta elektra, maistas genda gerokai greičiau nei įprastai. Esant apie 30 laipsnių karščiui ar daugiau, šaldytuvas šilumą praranda sparčiau, o bakterijos kambario temperatūroje gali pradėti aktyviai daugintis per 1–2 valandas.

    CDC rekomendacijos pabrėžia paprastą taisyklę: svarbiausia neatidarinėti šaldytuvo durelių. Kiekvienas atidarymas staigiai pakelia temperatūrą viduje ir sutrumpina laiką, per kurį maistas dar išlieka saugus.

    Kiek laiko laikosi šaltis?

    Jei šaldytuvo durelės lieka uždarytos, jis paprastai išlaiko pakankamai žemą temperatūrą maždaug iki 4 valandų. Per karščius šis laikas dažnai sutrumpėja iki 2–3 valandų, ypač jei virtuvėje tvanku ir šaldytuvas stovi saulės įkaitintoje patalpoje.

    Šaldiklis šaltį išlaiko ilgiau: pusiau pilnas dažniausiai apie 24 valandas, o pilnas gali išsilaikyti iki 48 valandų. Kuo daugiau užšaldytų produktų ir ledo, tuo lėčiau kyla temperatūra.

    Kaip pasiruošti iš anksto

    Praktiškiausias būdas pasiruošti yra iš anksto užšaldyti vandenį buteliuose ir laikyti juos šaldiklyje. Tokie buteliai veikia kaip šalčio akumuliatoriai ir prireikus gali būti perkelti į šaldytuvą, termodėžę ar šaltkrepšį.

    Taip pat verta maksimaliai užpildyti šaldiklį, nes tuščioje erdvėje šiltas oras cirkuliuoja greičiau. Jei neturite daug produktų, laisvas vietas galima užpildyti užšaldytais vandens buteliais.

    Ką daryti, kai elektra jau dingo

    Pirmosiomis valandomis geriausia nieko neperdėlioti ir neatidarinėti šaldytuvo bei šaldiklio be būtinybės. Jei karštis didelis, o tiekimas gali užtrukti, vertingiausius produktus verta laikinai perkelti į šaltkrepšį su ledu.

    Jeigu namuose nėra termodėžės, laikinai gali pagelbėti didesnis puodas ar indas su ledu, į kurį įdedami sandariai supakuoti produktai. Vakare, kai patalpos atvėsta, maistą galima laikyti vėsesnėse vietose, pavyzdžiui, arčiau grindų ar šešėlyje, tačiau tai nėra šaldymo pakaitalas.

    Ką geriau išmesti nedvejojant

    Didžiausią riziką kelia greitai gendantys produktai, kurie ilgiau pabuvę šilumoje gali sukelti apsinuodijimą. Jei jie šilumoje laikėsi kelias valandas, ypač per kaitrą, saugiau jų nebevartoti.

    Prie tokių produktų priskiriama žalia ir kepta mėsa, žuvis, pienas, grietinėlė, jogurtai, taip pat paruošti patiekalai, pavyzdžiui, ryžiai, makaronai ar sriubos. Abejojant svarbiausia remtis principu, kad įtartino kvapo ar tekstūros maisto ragauti nereikėtų.

  • Dingo elektra visame kaime: kodėl saulės elektrinė ant stogo staiga nustoja maitinti namus

    Dingo elektra visame kaime: kodėl saulės elektrinė ant stogo staiga nustoja maitinti namus

    Dalis gyventojų nustemba sužinoję, kad dingus elektrai kaimynystėje, namų saulės elektrinė dažniausiai taip pat nustoja tiekti energiją į būstą. Nors moduliai ant stogo ir toliau generuoja nuolatinę srovę, įprasta tinklinė (on-grid) sistema be viešojo tinklo paprastai neveikia.

    Pagrindinė priežastis yra inverterio veikimo principas. Tinklinis inverteris turi nuolat sinchronizuotis su skirstomuoju tinklu, kad pagamintą energiją saugiai paverstų kintamąja srove, tinkama buitiniams prietaisams. Kai tinkle dingsta įtampa, inverteris gedimą atpažįsta ir automatiškai atsijungia.

    Toks atsijungimas nėra įrangos trūkumas, o būtinas saugos reikalavimas. Jei saulės elektrinė toliau „stumtų“ energiją į linijas, kuriose vykdomi remonto darbai, tai keltų riziką tinklo darbuotojams ir galėtų sukelti nekontroliuojamą įtampos atsiradimą atjungtose atkarpose.

    Kada saulės elektrinė gali veikti per blackout?

    Jei norima, kad saulės elektrinė maitintų namus ir dingus elektrai, reikalinga vadinamoji salos režimo (off-grid) arba atsarginio maitinimo funkcija. Tokiu atveju pastatas turi būti saugiai atskiriamas nuo viešojo tinklo, o energija tiekiama tik į vidinę namo elektros sistemą.

    Praktiškai tam dažniausiai reikia hibridinio inverterio su avarinio maitinimo išėjimu arba atskiro sprendimo, skirto salos režimui. Taip pat būtina tinkamai paruošta elektros instaliacija su atskirtais avariniais kontūrais, kad per pertrūkį būtų maitinami svarbiausi vartotojai, o ne visas namas vienu metu.

    Kas turi būti avarinėje grandinėje?

    Avarinis maitinimas paprastai planuojamas nuo kritinių poreikių: apšvietimo, šaldytuvo, interneto maršrutizatoriaus, apsaugos sistemų ar šildymo valdiklių. Tokiu režimu dažnai atsisakoma didelės galios prietaisų, nes jų paleidimo srovės ir momentinės apkrovos gali viršyti inverterio galimybes.

    Skirtingi namų ūkiai turi labai nevienodą elektros profilį, todėl sprendinys parenkamas pagal realius scenarijus. Pavyzdžiui, vieni siekia kelių valandų bazinio rezervo, kiti nori, kad veiktų šilumos siurblys, vandens tiekimo įranga ar indukcinė kaitlentė, o tai reikalauja gerokai didesnės galios ir sudėtingesnės automatikos.

    Ar vien baterijos pakanka?

    Energetikos kaupiklis padeda tada, kai saulės generacija sumažėja ar visai išnyksta, pavyzdžiui, vakare ar esant apniukusiam dangui. Tačiau vien baterijos nepakanka, jei sistema neturi tinkamos avarinio maitinimo architektūros, leidžiančios namui saugiai atsijungti nuo tinklo ir dirbti autonomiškai.

    Dažnai minimas pavyzdys yra maždaug 5 kilovatvalandžių talpos kaupiklis, kuris gali kelias valandas palaikyti bazinius poreikius, jei apkrovos suvaldytos. Vis dėlto energijai imliems įrenginiams reikalinga gerokai didesnė talpa, o kartu ir aiškiai apibrėžtas planas, ką tiksliai norima maitinti per elektros tiekimo sutrikimus.

  • Turistai traukiasi iš Kubos: balandį atvyko rekordškai mažai, o valdžia įvardija priežastį

    Turistų srautai į Kubą toliau smunka ir pasiekė naują dugną. Havanos pateikti duomenys rodo, kad 2026 metų balandį į šalį atvyko tik apie 30 500 turistų, o tai yra kelis kartus mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Šis kritimas ypač ryškus todėl, kad turizmas ilgą laiką buvo vienas svarbiausių Kubos ekonomikos variklių. Mažėjant atvykstančiųjų skaičiui, silpnėja viešbučių, maitinimo, transporto ir paslaugų sektorių pajamos, o tai dar labiau didina spaudimą ir taip įtemptai šalies finansų situacijai.

    Kas atvyksta dažniausiai?

    Didžiausią dalį keliautojų tradiciškai sudarė kanadiečiai, tačiau ir jų srautas pastebimai traukėsi. Per pirmuosius keturis 2026 metų mėnesius atvyko apie 125 400 Kanados turistų, tai yra maždaug perpus mažiau nei per tą patį laikotarpį 2025 metais.

    Statistikoje taip pat matyti, kad nemažą dalį sudaro užsienyje gyvenantys kubiečiai, o tarp ryškesnių grupių minimi atvykstantieji iš JAV ir Rusijos. Vis dėlto bendras paveikslas nesikeičia: net ir didžiausios rinkos nebekompensuoja bendro nuosmukio.

    Energijos krizė smogia turizmui

    Kubos valdžia ir stebėtojai nuosmukį sieja su gilėjančia energetikos krize. Salą vargina dažni ir ilgai trunkantys elektros tiekimo sutrikimai, o keliautojams tai reiškia prastesnę viešbučių ir paslaugų kokybę, nepatogumus bei didesnę riziką, kad suplanuotos veiklos nepavyks įgyvendinti.

    Situaciją sunkina ir degalų trūkumas, kuris tiesiogiai veikia transportą, ekskursijas, logistiką bei kasdienį paslaugų veikimą. Turizmo sektoriui tai tampa dvigubu smūgiu: mažėja paklausa ir kartu didėja veiklos kaštai.

    Įtaką daro ir kelionių rekomendacijos

    Prie kelionių sumažėjimo prisidėjo ir kai kurių Europos Sąjungos valstybių sprendimai viešai raginti savo piliečius vengti kelionių į Kubą. 2026 metų pavasarį tokias rekomendacijas skelbė dalis šalių, tarp jų minimos Nyderlandai, Lenkija ir Portugalija.

    Nors kelionių perspėjimai nebūtinai reiškia draudimą, jie dažnai tiesiogiai paveikia žmonių sprendimus, taip pat kelionių organizatorių pasiūlą ir draudimo sąlygas. Dėl to turizmo atsigavimas tampa dar sudėtingesnis net ir tais atvejais, kai dalis keliautojų vis dar ieško alternatyvių, mažiau apkrautų krypčių.

  • Birštone vyks savivaldybės pratybos: gyventojams rodys, kaip gauti maisto ir vandens dingus elektrai

    Gegužės 19–20 dienomis Birštone vyks savivaldybės lygio funkcinės pratybos, kurių metu bus tikrinama, kaip ekstremaliosios situacijos ar mobilizacijos atveju gyventojai galėtų būti aprūpinami maistu ir geriamuoju vandeniu. Scenarijus numato galimus vandens tiekimo ir elektros energijos sutrikimus, todėl dėmesys bus skiriamas alternatyviems sprendimams.

    Pratybos planuojamos Birštono vasaros estradoje. Gegužės 19 dieną jos vyks nuo 13.00 iki 15.00 valandos, o gegužės 20 dieną – nuo 9.00 iki 11.00 valandos.

    Savivaldybė kviečia gyventojus dalyvauti ir stebėti, kaip praktiškai organizuojamas būtinasis aprūpinimas, kai įprasti tiekimo kanalai sutrinka. Tokios pratybos naudojamos įvertinti savivaldybės pasirengimą, tarpinstitucinį koordinavimą ir informavimo gyventojams veikimą realistiškomis sąlygomis.

    Gyventojams tai taip pat proga pasitikrinti savo pasirengimą: ar namuose būtų vandens atsargų, kaip būtų sprendžiami maisto laikymo klausimai, ką daryti nutrūkus ryšiui ar neveikiant atsiskaitymams. Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau akcentuoja trumpalaikio savarankiškumo svarbą, kai pagalba ir paslaugos gali užtrukti.

    Taip pat primenama, kad gegužės 19 dieną 10 valandą Birštono kurhauze vyks naujienų portalo „Delfi“ ir Birštono savivaldybės administracijos renginys gyventojams Saugu. Renginyje numatoma aptarti praktinius saugumo klausimus ir tai, kokių veiksmų verta imtis iš anksto.