CP v2

Tag: Elektros tiekimo sutrikimai

  • Sinoptikai skelbia audrą spalio 9 dieną: štai kada vėjas smogs stipriausiai ir ką būtina padaryti

    Sinoptikai skelbia audrą spalio 9 dieną: štai kada vėjas smogs stipriausiai ir ką būtina padaryti

    Sinoptikai įspėja, kad spalio 9 dieną daugelyje vietovių prognozuojamas stiprus vėjas, vietomis galintis peraugti į audringus gūsius. Dėl to didėja rizika, kad lūš medžių šakos, virs medžiai, o kai kur gali sutrikti eismas ir kasdienės paslaugos.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokios situacijos dažniausiai sukelia ir elektros tiekimo sutrikimų: vėjas pažeidžia oro linijas, ant laidų užvirsta šakos, o gedimų šalinimas gali užtrukti. Gyventojai raginami iš anksto pasiruošti, kad netikėtas elektros dingimas nesutrikdytų svarbiausių darbų namuose.

    Kaip pasiruošti stipriam vėjui

    Pirmiausia patariama sutvarkyti kiemus ir balkonus: pritvirtinti ar į vidų perkelti lengvus lauko daiktus, kurie gali būti nunešti vėjo. Taip pat rekomenduojama nepalikti automobilių po medžiais ar šalia senų konstrukcijų, nes gūsiai gali nulaužti šakas ar nuversti nestabilius objektus.

    Prieš stiprėjant vėjui verta įkrauti mobiliuosius telefonus, nešiojamuosius kompiuterius ir išorines baterijas. Jei namuose naudojami elektriniai vartai, signalizacija ar kiti nuo elektros priklausomi įrenginiai, pravartu numatyti, kaip elgsitės sutrikus tiekimui.

    Jei dingtų elektra

    Trumpesniems ar ilgesniems elektros tiekimo sutrikimams siūloma turėti geriamojo vandens, negendančio maisto atsargų, žibintuvėlį ir baterijų. Kad sumažėtų rizika sugadinti buitinę techniką, artėjant audringiems gūsiams patariama iš lizdų išjungti nebūtinus prietaisus, ypač jautrią elektroniką.

    Jei elektros energija būtina svarbiems poreikiams, pavyzdžiui, darbui nuotoliu ar sveikatos įrangai, verta iš anksto įvertinti alternatyvius sprendimus. Naudojant generatorių būtina laikytis saugos reikalavimų, užtikrinti vėdinimą ir vengti jo eksploatavimo patalpose.

    Pavojingiausia situacija lauke

    Ypač pavojingi gali būti nutrūkę elektros laidai. Pamačius ant žemės nukritusį laidą, prie jo artintis negalima, jo liesti ar bandyti patraukti taip pat draudžiama.

    „Nutrūkęs laidas gali būti įtampintas net ir tada, kai atrodo nekenksmingas, todėl nuo jo būtina laikytis saugaus atstumo“, – pabrėžia specialistai.

    Rekomenduojama laikytis bent 8 metrų atstumo nuo nukritusio laido. Jei laidas nukrito netoli jūsų, iš pavojingos zonos patariama trauktis mažais žingsniais, neatitraukiant pėdų vienos nuo kitos.

    Apie elektros tiekimo sutrikimus ar pastebėtus pavojus gyventojai raginami pranešti ESO telefonu 1852. Gedimų situaciją galima sekti ir ESO sutrikimų žemėlapyje.

  • Generatorius per audrą gali kainuoti gyvybę: ugniagesiai įspėja dėl lemtingų klaidų

    Generatorius per audrą gali kainuoti gyvybę: ugniagesiai įspėja dėl lemtingų klaidų

    Elektros tiekimo sutrikimai Lietuvoje dažniau fiksuojami per audras, šlapią sniegą ar karščio bangas, kai apkraunamas tinklas. Tokiais atvejais žmonės vis dažniau pasitelkia elektros generatorius, tačiau ugniagesiai primena, kad neteisingas jų naudojimas gali baigtis gaisru arba apsinuodijimu smalkėmis.

    Pasvalio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai pabrėžia, kad didžiausios rizikos kyla dėl generatoriaus darbo uždarose ar prastai vėdinamose patalpose ir dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Smalkės yra bespalvės ir bekvapės, todėl žmogus pavojų gali pajusti per vėlai.

    Kur ir kaip statyti generatorių?

    Generatorių saugiausia naudoti tik lauke, pastatant jį taip, kad išmetamosios dujos nepatektų į patalpas per langus, duris ar vėdinimo angas. Vien atidarytas langas ar pravertos garažo durys nelaikomos saugiu sprendimu, nes smalkės gali kauptis net ir tada, kai atrodo, jog yra skersvėjis.

    Svarbu parinkti ir tinkamą atstumą nuo degių paviršių, nes dirbdamas generatorius stipriai įkaista. Šalia jo neturėtų būti laikoma popieriaus, tekstilės, malkų, kuro talpų ar kitų lengvai užsiliepsnojančių daiktų.

    Degalai, laidai ir techninė būklė

    Degalus į generatorių reikėtų pilti tik išjungus įrenginį ir jam atvėsus. Kuras, patekęs ant įkaitusių detalių, gali užsidegti, todėl ypač pavojinga pildyti skubant, rūkant ar esant kitam atviros ugnies šaltiniui.

    Ne mažiau svarbi ir elektros dalis: turi būti naudojami tik tvarkingi, nepažeisti laidai, kištukai ir jungtys. Jei numatyta gamintojo instrukcijoje, generatorius turi būti tinkamai įžemintas, o pastebėjus pažeidimus ar nuotėkį įrenginį būtina išjungti ir nenaudoti, kol gedimas nepašalintas.

    Apsinuodijimas smalkėmis: ką būtina žinoti?

    Ugniagesiai primena, kad smalkės ypač pavojingos tuo, jog neturi nei kvapo, nei spalvos. Pirmieji simptomai dažnai būna galvos skausmas, svaigimas, silpnumas, pykinimas, o vėliau gali sutrikti orientacija ir žmogus gali nebesugebėti pats išeiti į gryną orą.

    Pajutus tokius požymius būtina nedelsiant nutraukti generatoriaus naudojimą, išeiti į lauką ir kviesti pagalbą telefonu 112. Specialistai taip pat ragina nepalikti veikiančio generatoriaus be priežiūros ir iš anksto pasirūpinti, kad netoliese būtų tinkamas gesintuvas.

    Saugiai naudojamas generatorius yra patikima pagalba nutrūkus elektros tiekimui, tačiau taisyklių ignoravimas riziką paverčia kasdiene realybe. Laikymasis gamintojo instrukcijų ir pagrindinių priešgaisrinės saugos reikalavimų padeda apsaugoti žmones, namus ir turtą.

  • Nekaupkite dujų bet kaip: kiek laiko saugūs butano balionėliai ir kur jų nelaikyti

    Butano dujų balionėliai daugeliui tampa praktišku sprendimu, kai prireikia greitai pasišildyti maistą ar naudoti turistinę viryklę nutrūkus elektrai. Tačiau didžiausia rizika slypi ne pačiose dujose, o balionėlio būklėje ir laikymo vietoje.

    Chemiškai butanas sandarioje talpoje ilgą laiką išlieka stabilus, todėl „galiojimo pabaiga“ dažnai nėra esminis kriterijus. Problemos bėgant metams kyla dėl metalo korozijos, mikroįtrūkimų, taip pat dėl vožtuvų ir sandarinimo detalių senėjimo, kurie gali lemti nuotėkį.

    Kur laikyti dujų atsargas

    Prieš kaupiant atsargas verta įvertinti, kad suskystintos naftos dujos yra degios, o nuotėkio atveju gali kauptis prastai vėdinamose vietose. Dėl to saugiausia balionėlius laikyti gerai vėdinamoje techninėje patalpoje arba lauke, apsaugotame nuo tiesioginės saulės ir karščio.

    Nerekomenduojama jų laikyti gyvenamosiose patalpose, rūsiuose, balkonuose ar palėpėse, kur gali smarkiai svyruoti temperatūra ir trūkti vėdinimo. Taip pat svarbu nelaikyti šalia šilumos šaltinių ir nepalikti ten, kur balionėliai gali būti mechaniškai pažeisti.

    Ką patikrinti prieš naudojimą

    Prieš prijungiant balionėlį būtina apžiūrėti, ar nėra rūdžių, įlenkimų, deformacijų, įtartinų dėmių ar kvapo, kuris galėtų signalizuoti nuotėkį. Jei kyla įtarimų, jungtis galima patikrinti muilo tirpalu: burbuliukai rodo, kad dujos kažkur skverbiasi.

    Balionėlio su pažeidimais ar nuotėkio požymiais naudoti negalima, o patalpų viduje ypač svarbu užtikrinti vėdinimą. Naudojant turistinę viryklę reikėtų jos nepalikti be priežiūros, nešildyti paties balionėlio ir laikytis gamintojo instrukcijos.

    Šaltis nereiškia, kad dujos sugedo

    Žiemą dažna problema yra silpnesnė liepsna ar sunkiau užsikurianti viryklė. Taip nutinka todėl, kad žemoje temperatūroje butanas prasčiau garuoja, tad įrenginys gali veikti neefektyviai net ir tada, kai balionėlis tvarkingas.

    Praktinis patarimas kaupiantiems atsargas paprastas: senesnius balionėlius naudokite pirmiausia, tačiau svarbiausia yra ne jų amžius, o reali būklė. Reguliari apžiūra ir tinkamos laikymo sąlygos gerokai sumažina nuotėkio bei gaisro riziką.

  • ESO atnaujino situaciją po audros: Zarasų rajone be elektros dar 120 klientų, dirba 33 brigados

    ESO atnaujino situaciją po audros: Zarasų rajone be elektros dar 120 klientų, dirba 33 brigados

    Po rugpjūčio 22 dieną praūžusios audros bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia atnaujinusi informaciją apie elektros tiekimo sutrikimų šalinimą. Pasak įmonės, šiuo metu daugiausia darbų likę Utenos regiono savivaldybėse, o dalis gedimų jau lokalizuoti ir tvarkomi.

    ESO duomenimis, Zarasų rajono savivaldybėje užfiksuoti 78 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros dar yra 120 klientų. Gedimus rajone šiandien šalina 33 brigados, kurios dirba tiek pagrindinėse, tiek atokesnėse vietovėse.

    Didžiausias dėmesys skiriamas Dusetų, Salako, Imbrado ir Zarasų seniūnijoms. Pagal ESO pateiktą informaciją, brigados šiuo metu dirba Gaidelių ir Melnyčinės kaimuose Dusetų seniūnijoje, taip pat Vyželių ir Aželių kaimuose Salako seniūnijoje.

    Darbai vyksta ir Kuklių kaime Imbrado seniūnijoje, o Zarasų seniūnijoje brigados tvarko gedimus Mukulių, Sniegiškių, Nadūnų ir Romancų kaimuose. ESO pažymi, kad tvarkymo geografija gali kisti, nes brigados perkeliamos pagal gedimų sudėtingumą ir tai, kaip greitai pavyksta atkurti tiekimą konkrečiose atkarpose.

    „Brigadų skaičius Zarasų rajone yra padidintas, todėl darbai vyks ir kitose gyvenvietėse, o komandos bus perkeliamos pagal gedimų sudėtingumą“, – informavo ESO.

    Visame Utenos regione šiuo metu fiksuojami 142 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros yra 244 klientai, o gedimus šalina 113 brigadų. ESO taip pat nurodo, kad regione buvo pastatyti arba klientams suteikti 228 generatoriai, tačiau dalis gyventojų jų atsisakė, nes turi nuosavus.

    Įmonės teigimu, dalis likusių pranešimų apie sutrikimus susiję su objektais, kuriuose realus elektros vartojimas nevyksta. ESO skaičiuoja, kad 92 objektai, kuriuose dar registruoti sutrikimai, yra negyvenamos sodybos ar kitos paskirties pastatai.

    ESO gyventojams primena, kad po stipraus vėjo ar audros būtina laikytis saugumo: nutrūkusio ar ant žemės gulėjusio laido liesti negalima, o pastebėjus pavojų reikėtų nedelsiant pranešti atsakingoms tarnyboms. Elektros tiekimo atnaujinimo tempas, pasak įmonės, labiausiai priklauso nuo pažeidimų masto, privažiavimo sąlygų ir to, ar reikia keisti tinklo elementus.

  • ESO skelbia naujausius duomenis: Zarasų rajone dar šimtai gedimų, dirba ir latviai

    ESO skelbia naujausius duomenis: Zarasų rajone dar šimtai gedimų, dirba ir latviai

    Energijos skirstymo operatorius (ESO) praneša, kad Zarasų rajono savivaldybėje šiuo metu registruota 186 elektros tiekimo sutrikimai. Be elektros lieka 620 klientų, o gedimus vietoje šalina 17 brigadų, prie jų prisideda ir dvi brigados iš Latvijos.

    ESO duomenimis, didžioji dalis tinklo jau sutvarkyta buvusios Antalieptės seniūnijos teritorijoje, Zarasų seniūnijoje, Dusetose ir Zarasų mieste. Šiose vietovėse be elektros yra likę apie 2 proc. anksčiau atjungtų klientų.

    Vis dėlto labiausiai paveiktomis teritorijomis išlieka Salako seniūnija, taip pat buvusių Suvieko ir Antazavės seniūnijų teritorijos. ESO pabrėžia, kad tokiose vietovėse darbai dažnai užtrunka ilgiau dėl sudėtingo privažiavimo ir didesnio pažeidimų skaičiaus.

    Šiandien brigados dirba Vosgėliuose, Paeglynėje ir Jaskoniškėse, taip pat buvusios Degučių seniūnijos teritorijoje, Dusetų ir Turmanto seniūnijose bei Zarasų mieste. Operatorius nurodo, kad gedimų šalinimas planuojamas pagal tinklo prioritetus, siekiant kuo greičiau atkurti tiekimą didžiausiam klientų skaičiui.

    ESO pateikia ir platesnį vaizdą: Utenos regione fiksuotas 1 241 sutrikimas, be elektros yra 3 946 klientai, o gedimus šalina 101 brigada. Visoje Lietuvoje registruota 1 732 sutrikimai, be elektros lieka 4 985 klientai, darbus vykdo apie 300 brigadų.

    ESO ragina gyventojus laikytis saugumo, ypač pastebėjus nutrūkusius laidus ar ant žemės nukritusias elektros tinklo dalis. Tokiais atvejais patariama nesiartinti ir kuo skubiau informuoti atsakingas tarnybas, o atnaujinamą informaciją sekti oficialiuose ESO kanaluose.

  • Zarasų rajoną talžo elektros gedimai: be šviesos 1 031 klientas, atvyko ir brigados iš Latvijos

    Zarasų rajoną talžo elektros gedimai: be šviesos 1 031 klientas, atvyko ir brigados iš Latvijos

    Energijos skirstymo operatorius ESO praneša, kad Zarasų rajone šiuo metu fiksuojami 253 elektros tiekimo sutrikimai. Be elektros yra 1 031 klientas, o gedimus šalina 17 brigadų, kurioms talkina ir dvi brigados iš Latvijos.

    ESO duomenimis, didžiausias darbų krūvis šiuo metu tenka teritorijoms, kuriose po sutrikimų dar liko daugiausia atjungtų vartotojų. Brigados dirba Dusetose, Padustyje, Vosgėliuose, Degučiuose, Vencavuose, taip pat Turmanto seniūnijoje, Zarasų mieste ir Zarasų seniūnijoje.

    Elektros tiekimas beveik visiškai atkurtas buvusios Antalieptės seniūnijos teritorijoje ir Dusetų mieste. ESO skelbia, kad šiose vietovėse be elektros likę apie 2 proc. anksčiau atjungtų klientų.

    Vis dėlto daugiausia elektros tiekimo sutrikimų dar išlieka Salako seniūnijoje, taip pat Suvieko ir Antazavės teritorijose. Tokiose situacijose atstatymo trukmę dažniausiai lemia gedimų pobūdis, oro sąlygos ir prieinamumas prie tinklo infrastruktūros, ypač atokesnėse vietovėse.

    ESO pateikia ir platesnį vaizdą regione: Utenos regione fiksuoti 1 767 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros yra 6 508 klientai, o gedimus šalina 94 brigados. Visoje Lietuvoje tuo pačiu metu registruoti 2 591 sutrikimas, be elektros yra 8 657 klientai, darbus vykdo 315 brigadų.

    Gyventojams primenama, kad sutrikus elektrai verta įsitikinti, ar atjungimas nėra lokalus, o apie pastebėtus pavojus, pavyzdžiui, nutrūkusius laidus ar ant tinklų užvirtusius medžius, būtina pranešti atsakingoms tarnyboms. Atnaujintą informaciją apie planinius ir neplaninius atjungimus bei numatomą elektros tiekimo atkūrimo laiką ESO skelbia savo atjungimų žemėlapyje.

  • Zarasų rajoną užklupo gedimų banga: „ESO“ skelbia, kiek klientų liko be elektros

    Zarasų rajoną užklupo gedimų banga: „ESO“ skelbia, kiek klientų liko be elektros

    „ESO“ praneša apie išaugusį elektros tiekimo sutrikimų skaičių Zarasų rajono savivaldybėje. Bendrovės duomenimis, šiuo metu čia fiksuojamas 191 gedimas, o be elektros yra 2 126 klientai.

    Gedimų šalinimui Zarasų rajone mobilizuota 14 brigadų. „ESO“ teigimu, darbai vyksta keliose vietovėse, o situacija atnaujinama pagal gaunamus duomenis ir įvertinus pažeidimų mastą tinkle.

    Elektros tiekimo atstatymo darbai šiuo metu vykdomi Padustėlio kaime, Dusetose, Degučių kaime, Avilių miestelyje, Salako seniūnijoje, Zarasų mieste ir Zarasų seniūnijoje. „ESO“ pabrėžia, kad konkretūs terminai gali kisti priklausomai nuo gedimų pobūdžio ir privažiavimo sąlygų.

    Platesniame Utenos regione situacija dar sudėtingesnė: skelbiama apie 1 561 sutrikimą, o be elektros yra 17 046 klientai. Gedimus regione šalina 98 brigados.

    „ESO“ duomenimis, visoje Lietuvoje fiksuojami 5 748 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros yra 46 314 klientų. Gedimų šalinimui visos šalies mastu dirba apie 400 brigadų.

    Gyventojams rekomenduojama sekti oficialią „ESO“ informaciją ir, pastebėjus nutrūkusius laidus ar kibirkščiuojančius įrenginius, prie jų nesiartinti bei nedelsiant pranešti atsakingoms tarnyboms. Bendrovė primena, kad esant dideliam sutrikimų skaičiui prioritetas paprastai teikiamas avariniams ir didžiausią klientų skaičių paveikusiems gedimams.

    „Dienos metu, gavę naujų „ESO“ duomenų, informaciją gyventojams atnaujinsime“, – pranešė bendrovė.

  • Šešta para po audros: tūkstančiai be elektros, o gyvulininkai vis dar negauna avansų

    Šeštą parą po Lietuvą nusiaubusios audros dalis gyventojų ir ūkių vis dar susiduria su elektros tiekimo sutrikimais, o kai kuriose vietovėse tenka spręsti ir ryšio bei vandens tiekimo problemas. Esant tokiai situacijai, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ragina institucijas paspartinti tiesioginių išmokų avansų mokėjimą smulkiems ir vidutiniams gyvulininkystės ūkiams.

    Organizacijos teigimu, būtent gyvulininkystės ūkiams ekstremaliosios situacijos metu apyvartinės lėšos tampa kritiškai svarbios. Skirtingai nei dalį kitų ūkio darbų, gyvulių priežiūros neįmanoma atidėti, todėl bet koks užsitęsęs finansinis neapibrėžtumas didina riziką tiek veiklos tęstinumui, tiek gyvūnų gerovei.

    Nacionalinė mokėjimo agentūra šiemet bazinės tiesioginės išmokos avansus pradėjo mokėti anksčiau nei įprastai. Per pirmąją mokėjimų savaitę beveik 64 000 pareiškėjų išmokėta 74 mln. eurų, o antrajame etape numatyta dar 35,2 mln. eurų beveik 13 000 ūkininkų.

    Tačiau, pasak jaunųjų ūkininkų atstovų, gyvulininkystės ūkiuose avansų išmokėjimas kai kur stringa, o dalis ūkių jų dar nėra sulaukę. Teigiama, kad vėlavimus lemia papildomos atitikties patikros, susijusios su ganymo ar šienavimo faktų patvirtinimu, nors dalį duomenų valstybė jau turi registruose.

    „Valstybėje paskelbta ekstremalioji situacija, ūkiuose vis dar susiduriama su elektros, vandens ir ryšio sutrikimais, o dalis gyvulininkystės ūkių tuo pat metu laukia, kol administravimo sistema patvirtins ganymo ar šienavimo faktą. Ekstremaliosios situacijos metu kiekviena laukimo diena ūkiui turi visai kitą kainą“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė.

    Pasak jos, gyvulininkystės ūkių veikla yra nenutrūkstama: gyvulius reikia kasdien šerti, girdyti, melžti ir prižiūrėti. Dingus elektrai, dažnai tenka naudoti generatorius, didėja kuro sąnaudos, sudėtingėja vandens tiekimas, pieno šaldymas ir kiti procesai, nuo kurių priklauso produkcijos kokybė bei ūkio pajamos.

    „Kalbame pirmiausia apie smulkius ir vidutinius šeimos ūkius. Jų finansinės atsargos yra labai ribotos. Jei valstybė nusprendė avansus mokėti anksčiau tam, kad ūkininkams suteiktų finansinį stabilumą, turime užtikrinti, kad ši pagalba pirmiausia pasiektų tuos ūkius, kuriems jos šiandien reikia labiausiai“, – sakė R. Jurgaitė.

    Sąjunga ragina Žemės ūkio ministeriją ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą ekstremaliosios situacijos laikotarpiu gyvulininkystės ūkių paraiškas vertinti prioritetine tvarka ir ieškoti operatyvesnių administravimo sprendimų. Pasak organizacijos, tikslas turėtų būti išvengti perteklinių procedūrų ten, kur ūkinė veikla gali būti patvirtinta turimais duomenimis.

    Taip pat pabrėžiama, kad vėluojant avansams susidaro nevienodos sąlygos skirtingiems ūkiams. Organizacijos teigimu, iš dalies augalininkystės ūkių girdimi signalai, jog avansai juos jau pasiekė, o gyvulius laikantys ūkiai, kuriems audros padariniai dažnai reiškia papildomas kasdienes išlaidas, lieka laukiančiųjų pusėje.

    „Ūkininkams, auginantiems galvijus ir šiandien kovojantiems su audros padariniais, sąlygos neturėtų būti dar labiau apsunkinamos administracinėmis procedūromis. Užuot skirsčiusi ūkininkus į atskiras stovyklas, valstybė turėtų aiškiai mažinti įtampą tarp skirtingų sektorių“, – sakė R. Jurgaitė.

  • Be elektros liko 3 103 Zarasų rajono klientai: ESO įvardijo labiausiai nukentėjusias vietoves

    Be elektros liko 3 103 Zarasų rajono klientai: ESO įvardijo labiausiai nukentėjusias vietoves

    ESO paskelbė atnaujintą informaciją apie elektros tiekimo sutrikimus Zarasų rajono savivaldybėje. Įmonės duomenimis, šiuo metu rajone fiksuojami 179 gedimai, o elektros neturi 3 103 klientai.

    ESO nurodo, kad gedimus Zarasų rajone šalina devynios brigados. Darbai organizuojami pagal avariškumo lygį ir tai, kiek vartotojų paveikia konkretus sutrikimas.

    Elektros tiekimo atstatymo darbai vyksta Zarasų mieste ir Zarasų seniūnijoje, taip pat Imbrado seniūnijoje bei buvusios Antalieptės seniūnijos teritorijoje. Brigados dirba ir atskirose vietovėse, tarp jų Užtiltės, Vasaknų ir Sasnaukos kaimuose.

    ESO teigia, kad daugiausia neišspręstų sutrikimų šiuo metu išlieka Salako seniūnijoje ir buvusios Antalieptės seniūnijos teritorijoje. Baigus einamuosius darbus, didesnis dėmesys planuojamas būtent šioms teritorijoms.

    Utenos regione tuo pačiu metu fiksuojamas 1 491 gedimas, o elektros tiekimas sutrikęs 17 513 klientų. ESO skelbia, kad regione dirba 65 brigados.

    Visos Lietuvos mastu, ESO duomenimis, registruojama 6 150 elektros tiekimo sutrikimų, o be elektros yra 54 685 klientai. Gedimus šalyje šalina apie 400 brigadų.

    Gyventojams primenama, kad po stipresnių oro reiškinių dažniausi elektros tiekimo sutrikimų veiksniai yra ant linijų užvirtę medžiai, nulūžusios šakos ir pažeistos oro linijos. ESO ragina sekti oficialius pranešimus ir apie pastebėtus pavojus ar gedimus informuoti nustatytais įmonės kanalais.

  • „Energijos skirstymo operatorius“ pažadėjo kompensacijas: kam priklausys iki 220 eurų po audros

    „Energijos skirstymo operatorius“ pažadėjo kompensacijas: kam priklausys iki 220 eurų po audros

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pranešė, kad privatiems klientams kompensuos tiesioginius audros nuostolius tais atvejais, kai elektros tiekimo atstatymas konkrečiame objekte užtruks ilgiau nei 72 valandas. Supaprastinta tvarka vienam klientui numatoma maksimali išmoka sieks iki 220 eurų.

    Bendrovė nurodo, kad sprendimas priimtas po diskusijų su Energetikos ministerija, siekiant sumažinti gyventojų patirtus nepatogumus ir papildomas išlaidas. ESO pabrėžia, jog lėšos kompensacijoms bus skiriamos iš bendrovės pelno, todėl neturėtų paveikti elektros persiuntimo tarifų ar tinklo modernizavimo planų.

    Kada ir kaip teikti prašymą?

    Supaprastintas nuostolių atlyginimas taikomas tiems privatiems klientams, kurių elektros tiekimas po audros nebuvo atkurtas praėjus 72 valandoms. Terminas skaičiuojamas nuo sutrikimo pradžios konkrečiame objekte iki realaus elektros tiekimo atkūrimo.

    Prašymus ESO savitarnoje bus galima teikti nuo rugsėjo 1 dienos elektroniniu būdu arba siunčiant paprastu paštu. Prašymą turi pateikti objekto, kuriame buvo sutrikęs elektros tiekimas, savininkas, kartu pridedant išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

    „Norime, kad ši pagalba klientus pasiektų kuo paprasčiau ir greičiau, todėl prašymų teikimo procesą maksimaliai supaprastinome“, – sakė ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

    Kokie nuostoliai kompensuojami?

    ESO teigia, kad supaprastinta tvarka bus atlyginami tiesioginiai nuostoliai, patirti dėl ilgo elektros tiekimo sutrikimo. Į kompensuojamas išlaidas gali patekti sugedęs maistas, laikinas apgyvendinimas kitur, generatoriaus nuoma ar įsigijimas bei kuras generatoriui.

    Pagal ESO pateiktą informaciją, sugedusio maisto kompensacija gali siekti iki 60 eurų, apgyvendinimo išlaidos iki 60 eurų už parą, generatoriaus išlaidos iki 40 eurų už parą, o kuras generatoriui iki 90 eurų už parą. Bendra suma supaprastinta tvarka ribojama iki 220 eurų.

    ESO atkreipia dėmesį, kad vien SMS žinutė apie pašalintą sutrikimą ne visada reiškia, jog elektra jau yra konkrečiame objekte. Jei pranešimas gautas, bet tiekimo nėra, gyventojai raginami nedelsiant informuoti ESO, kad būtų galima identifikuoti papildomą gedimą.

    Dar viena kompensacija: ką spręs VERT?

    Be tiesioginių nuostolių atlyginimo, teisės aktuose numatyta ir kompensacija už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą. ESO nurodo, kad šią kompensaciją individualiai apskaičiuos, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba priims sprendimą dėl avarijos fakto ir teritorijos.

    Kompensacijos dydis siejamas su kliento elektros energijos suvartojimu ir atjungimo trukme: taikoma fiksuota dalis ir kintamoji dedamoji už kiekvieną papildomą vėlavimo valandą. ESO pateikia pavyzdį, kad vidutiniam vartotojui, suvartojančiam apie 150 kWh per mėnesį, fiksuota dalis gali siekti beveik 45 eurus, o papildomai būtų skaičiuojama po 1,05 euro už kiekvieną vėlavimo valandą.

    „Šios dvi kompensavimo formos nėra tiesiog sudedamos: galiojanti tvarka numato, kad VERT apskaičiuota kompensacija įskaičiuojama į atlygintinų tiesioginių nuostolių sumą“, – sakė R. Juodkienė.

    Bendrovė taip pat primena, kad jei tiesioginių nuostolių kompensacija jau išmokėta, o VERT apskaičiuota suma būtų didesnė, klientui būtų išmokamas tik skirtumas. Jei VERT apskaičiuota kompensacija būtų mažesnė nei jau atlyginti tiesioginiai nuostoliai, papildomai mokama nebūtų.

    ESO duomenimis, audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 000 klientų. Bendrovė nurodo, kad brigados ir rangovai tęsia darbus maksimaliomis pajėgomis, šalindami gedimus ir atkurdami elektros tiekimą.