Kai lauke tvyro didelė kaitra, o namuose netikėtai dingsta elektra, maistas genda gerokai greičiau nei įprastai. Esant apie 30 laipsnių karščiui ar daugiau, šaldytuvas šilumą praranda sparčiau, o bakterijos kambario temperatūroje gali pradėti aktyviai daugintis per 1–2 valandas.
CDC rekomendacijos pabrėžia paprastą taisyklę: svarbiausia neatidarinėti šaldytuvo durelių. Kiekvienas atidarymas staigiai pakelia temperatūrą viduje ir sutrumpina laiką, per kurį maistas dar išlieka saugus.
Kiek laiko laikosi šaltis?
Jei šaldytuvo durelės lieka uždarytos, jis paprastai išlaiko pakankamai žemą temperatūrą maždaug iki 4 valandų. Per karščius šis laikas dažnai sutrumpėja iki 2–3 valandų, ypač jei virtuvėje tvanku ir šaldytuvas stovi saulės įkaitintoje patalpoje.
Šaldiklis šaltį išlaiko ilgiau: pusiau pilnas dažniausiai apie 24 valandas, o pilnas gali išsilaikyti iki 48 valandų. Kuo daugiau užšaldytų produktų ir ledo, tuo lėčiau kyla temperatūra.
Kaip pasiruošti iš anksto
Praktiškiausias būdas pasiruošti yra iš anksto užšaldyti vandenį buteliuose ir laikyti juos šaldiklyje. Tokie buteliai veikia kaip šalčio akumuliatoriai ir prireikus gali būti perkelti į šaldytuvą, termodėžę ar šaltkrepšį.
Taip pat verta maksimaliai užpildyti šaldiklį, nes tuščioje erdvėje šiltas oras cirkuliuoja greičiau. Jei neturite daug produktų, laisvas vietas galima užpildyti užšaldytais vandens buteliais.
Ką daryti, kai elektra jau dingo
Pirmosiomis valandomis geriausia nieko neperdėlioti ir neatidarinėti šaldytuvo bei šaldiklio be būtinybės. Jei karštis didelis, o tiekimas gali užtrukti, vertingiausius produktus verta laikinai perkelti į šaltkrepšį su ledu.
Jeigu namuose nėra termodėžės, laikinai gali pagelbėti didesnis puodas ar indas su ledu, į kurį įdedami sandariai supakuoti produktai. Vakare, kai patalpos atvėsta, maistą galima laikyti vėsesnėse vietose, pavyzdžiui, arčiau grindų ar šešėlyje, tačiau tai nėra šaldymo pakaitalas.
Ką geriau išmesti nedvejojant
Didžiausią riziką kelia greitai gendantys produktai, kurie ilgiau pabuvę šilumoje gali sukelti apsinuodijimą. Jei jie šilumoje laikėsi kelias valandas, ypač per kaitrą, saugiau jų nebevartoti.
Prie tokių produktų priskiriama žalia ir kepta mėsa, žuvis, pienas, grietinėlė, jogurtai, taip pat paruošti patiekalai, pavyzdžiui, ryžiai, makaronai ar sriubos. Abejojant svarbiausia remtis principu, kad įtartino kvapo ar tekstūros maisto ragauti nereikėtų.
Leave a Reply